2019-01-03 Nr. AB-292-3-62-3-02474-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-26-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02474-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. A. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. A. 2018 m. spalio 26 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 18-IL-20-02361-e „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui pateikti, nurodydamas, kad terminą praleido dėl to, kad skundžiamą sprendimą gavo tik 2018 m. spalio 2 d., todėl neturėjo pakankamai laiko pasirengti pateikti skundą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo L. A. skundą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 148 punktą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus arba sprendimą neperregistruoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apskųsti teismui. Analogiškas apskundimo teismui terminas numatytas ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 25 d., todėl skundas teismui turėjo būti pateiktas iki 2018 m. spalio 25 d., tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2018 m. spalio 26 d., t. y., praleidęs terminą. Teismas mažą termino praleidimo trukmę nelaikė svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, ir tai pagal teismų praktiką nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių.

Pareiškėjas nurodė, jog terminą praleido, nes skundžiamą Sprendimą gavo tik 2018 m. spalio 2 d., todėl neturėjo pakankamai laiko pateikti skundą. Teismo vertinimu, pareiškėjas, 2018 m. spalio 2 d., gavęs ginčijamą sprendimą, privalėjo elgtis rūpestingai ir stengtis skundą teismui paduoti kuo skubiau. Atsižvelgęs į tai, kad skundą pareiškėjas pateikė tik 2018 m. spalio 26 d., teismas sprendė, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo pareiškėjui jį atnaujinti.

III. Pareiškėjas L. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad jis dėl darbo pobūdžio ir krūvio yra priverstas dirbti slenkančiu grafiku, todėl negalėjo tinkamai ir laiku parengti skundo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtinta ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Viena esminių tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra skundo pateikimas per įstatymo nustatytus terminus. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pažymėtina, kad nei Taisyklėse, nei Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra numatyta, nuo kada skaičiuojamas terminas paduoti teismui skundą. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju turėtų būti taikoma ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtina taisyklė.

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamą Sprendimą gavo tik 2018 m. spalio 2 d., o skundą teismui padavė 2018 m. spalio 26 d., vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šiuo atveju Taisyklėse įtvirtintas terminas skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti nebuvo praleistas (Taisyklių 148 p.). Teisėjų kolegija nenustatė, jog pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs teise paduoti skundą, ar kad žinodamas apie priimtą Sprendimą sąmoningai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis, buvo nesąžiningas, nepakankamai rūpestingas ar atidus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinama. Kadangi būtina įvertinti, ar pareiškėjo skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, panaikinus minėtą teismo nutartį, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo L. A. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė