7628e4dd-a722-4f2d-8a44-bb0010440de5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=78BAAACD-5381-4F07-8A4F-7E2167454CFF">Nr. I-5691-815/2016</a>Administracinė byla Nr. I-7725-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02304-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; 3.6; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos bÅ«du dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B. (A. B.), vertėjai Ritai Nasalytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. (A. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas A. B. (A. B.) (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1).2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) laikytas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, sveikatÄ ir psichologinę bÅ«klę žalojančiomis, netinkamomis sÄ lygomis, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1.

Pasak pareiÅ¡kėjo, kamerose nebuvo užtikrintas 3,6 m2 plotas asmeniui, dėl kamerų perpildymo jose praktiÅ¡kai nebuvo įmanoma judėti, buvo drėgna, Å¡alta, trÅ«ko oro, taip pat neužtekdavo vietos oriai pavalgyti (tekdavo laukti, kol bus galima prisėsti prie stalo, o maistas per tÄ laikÄ atvėsdavo), dėl erdvės stokos tarp laikomų asmenų kildavo ginčai ir konfliktai. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas yra romų tautybės, jis jautė diskriminacijÄ ir pažeminimus.2.2. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai visiÅ¡kai netinkami žmogui užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ , tualetai – katastrofiÅ¡ki.

Atidarę kameros duris prižiÅ«rėtojai ar kiti asmenys mato, kaip asmuo naudojasi tualetu. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, tinkamo atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas naudotis tualetu kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys (sprendimas byloje Neshkov ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ ).2.3. Pasak pareiÅ¡kėjo, nurodytos kalinimo sÄ lygos prilygintinos kankinimui, jos sukėlė pareiÅ¡kėjui gilius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, nuolatinį nerimÄ , emocinę depresijÄ , baimę, panikÄ , stresÄ , pareiÅ¡kėjo miegas iki Å¡iol yra sutrikęs, jis sapnuoja koÅ¡marus.

Taigi, remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, pareiÅ¡kėjui atlygintina neturtinė žalaII Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundo netenkinti, taip pat priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,78 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais(b. l. 6–13).1.

Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) taip pat nenustatyti tokie gyvenamojo ploto standartai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.2. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.3.

LukiÅ¡kių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ® taisyklės), 11.1 punktu, maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius nuolat virÅ¡ijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti Å«kio darbus.

Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vienÄ (tik labai retais atvejais, jiems praÅ¡ant, jie gali bÅ«ti laikomi po 2).4. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių.

Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Ä®statymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.5.

Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.6.

LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais.

Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kuriÄ Å¡i įmonė nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

7. Dėl kamerų remontoKamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .8.

Dėl kamerų įrengimoTardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti.

Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.9. Dėl sanitarinio mazgo ir Å¡alto vandens tiekimoPagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).10. Dėl ventiliacijos, vėdinimoPagal HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.11. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Vadovaudamasis teisės aktais. reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje.Pagal TI taisyklių 14.2 punktÄ kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali bÅ«ti rakinamos.

Vidinėse ir iÅ¡orinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi bÅ«ti iÅ¡ skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. IÅ¡orinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, iÅ¡orinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. IÅ¡orinių durų užraktas gali bÅ«ti montuojamas į sienÄ . Pažymėtina, kad TI taisyklėse neįvirtinta, jog kamerose bÅ«tų įrengti jose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Kita vertus, tokių atitvėrimų įrengimas negali bÅ«ti įtvirtintas, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje.12. LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių reikalavimų, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.13. Dėl pasivaikščiojimųPagal Ä®statymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ ; suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Ä®statymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis.

Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ . Be to, pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.Pasivaikščiojimo kiemeliai LukiÅ¡kių TI-K įrengti I, II bei III korpusuose, I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – 17,34 m2–23,14 m2, II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas – 34,16 m2–37,40 m2, III korpuse – 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – 15,55 m2–31,05 m2.14.

PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiÅ¡kėjo patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.15. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Å ios žalos atlyginimÄ Ä¯statymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, t. y.

žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.16. Dėl iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimoAtsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT) praktika dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

Teismo nutartyje LukiÅ¡kių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusiÄ medžiagÄ , Å¡iÄ medžiagÄ , kuriÄ LukiÅ¡kių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtÄ teismo nutartį, sudaro 63 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur.

Taigi, LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 3,78 Eur (63 x 0,06 Eur). III Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas A. B. (A. B.) rėmėsi skundu ir prašė skundÄ tenkinti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1.

PareiÅ¡kėjas A. B. (A. B.) LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas Å¡iose kamerose (žr. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 6–13)): – pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2015 m. gruodžio 29 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 108 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2015 m. gruodžio 30 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 279 (plotas – 7,77 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2015 m. gruodžio 31 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 108 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 309 (plotas – 7,72 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2016 m. sausio 1 d.

– 2016 m. sausio 5 d. kameroje Nr. 309 buvo 3 asmenys;– 2016 m. sausio 6 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 337 (plotas – 7,69 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2016 m. sausio 7 d. kameroje Nr. 337 buvo 3 asmenys;– 2016 m. sausio 8 d. – 2016 m. sausio 26 d. kameroje Nr. 337 buvo 2 asmenys;– 2016 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 337 buvo 1 asmuo;– 2016 m. sausio 28 d. – 2016 m. sausio 29 d. kameroje Nr. 337 buvo 2 asmenys;– 2016 m. sausio 30 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 173 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2016 m. sausio 31 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 121 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. vasario 1 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 307 (plotas – 8,22 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. vasario 2 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 278 (plotas – 7,92 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2016 m. vasario 3 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 312 (plotas – 7,67 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. vasario 4 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 299 (plotas – 7,87 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2016 m. vasario 5 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 292 (plotas – 7,80 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2016 m. vasario 6 d.

– 2016 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 292 buvo 2 asmenys;– 2016 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 292 buvo 1 asmuo;– 2016 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 292 buvo 2 asmenys;– 2016 m. vasario 12 d. – 2016 m. vasario 16 d. kameroje Nr. 292 buvo 3 asmenys;– 2016 m. vasario 17 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 307 (plotas – 8,22 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2016 m. vasario 18 d. – 2016 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 307 buvo 2 asmenys;– 2016 m. vasario 29 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 291 (plotas – 7,73 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2016 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 291 buvo 2 asmenys;– 2016 m. kovo 2 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 391 (plotas – 34,27 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2016 m. kovo 3 d. kameroje Nr. 391 buvo 4 asmenys;– 2016 m. kovo 4 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 390 (plotas – 36,54 m2), kameroje buvo 4 asmenys;– 2016 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 390 buvo 3 asmenys;– 2016 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 390 buvo 4 asmenys;– 2016 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 390 buvo 3 asmenys;– 2016 m. kovo 8 d.

– 2016 m. kovo 15 d. kameroje Nr. 390 buvo 4 asmenys;– 2016 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 390 buvo 2 asmenys;– 2016 m. kovo 17 d. – 2016 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 390 buvo 4 asmenys;– 2016 m. kovo 23 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 388 (plotas – 26,96 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. kovo 24 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 302 (plotas – 8,05 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. kovo 25 d. – 2016 m. kovo 31 d. kameroje Nr. 302 buvo 2 asmenys;– 2016 m. balandžio 1 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 386 (plotas – 26,81 m2), kameroje buvo 6 asmenys; vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 115 (plotas – 7,45 m2), kameroje buvo 4 asmenys;– 2016 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 115 buvo 4 asmenys;– 2016 m. balandžio 3 d. kameroje Nr. 115 buvo 2 asmenys;– 2016 m. balandžio 4 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 376 (plotas – 7,35 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. balandžio 5 d.

– 2016 m. balandžio 24 d. kameroje Nr. 376 buvo 2 asmenys;– 2016 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 376 buvo 1 asmenys;– 2016 m. balandžio 26 d. – 2016 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 376 buvo 2 asmenys;– 2016 m. gegužės 4 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus.2. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 134:2015, atliko patikrinimus Lukiškių TI-K ir patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė:2.1. Atlikęs periodinę tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437, be kita ko, nurodė:

LukiÅ¡kių TI-K pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbų žurnalas, kuriame matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas, tai atitiko HN 134:2015 reikalavimus; LukiÅ¡kių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbų sudaręs 2015 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 575/18-298 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“; nusiprausti LukiÅ¡kių TI-K galima ne rečiau kaip 1 kartÄ per savaitę, tai atitiko HN 134:2015 44 punkto reikalavimÄ ;

LukiÅ¡kių TI-K naudojami skalbiniai skalbiami ne įstaigos skalbykloje, dėl skalbinių skalbimo 2016 m. sausio 4 d. sudaryta sutartis su UAB „Vilniaus skalbykla“; Å¡varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias kameras, laikomi korpusuose jiems skirtose Å¡variose uždarose spintose; gyventojų asmeninai drabužiai skalbiami centralizuotai; minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, LukiÅ¡kių TI-K pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodomi dezinfekavimo duomenys;

LukiÅ¡kių TI-K parengta bendro naudojimo ir gyvenamųjų patalpų valymo tvarka; nustatyta, kad I korpuse esančias paskirstymo kameras tvarko nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus ir paskirti į valytojų pareigas, kitas gyvenamÄ sias patalpas privalo tvarkyti jose apgyvendinti asmenys; gyvenamųjų patalpų tvarkymui iÅ¡duodamos valymo priemonės (Å¡epečiai grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, Å¡luostės, kibirai, valikliai); gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos iÅ¡ gyvenamųjų patalpų Å¡alinamos dienos pabaigoje arba esant poreikiui per buitinių atliekų surinkimo Å¡achtas, iki perdavimo vežėjui laikomos buitinių atliekų konteineriuose, tam skirtoje saugojimo aikÅ¡telėje; dėl buitinių atliekų iÅ¡vežimo 2015 m. gruodžio 30 d. sudaryta sutartis su UAB „Ekonovus“ (b. l. 54–57).2.2.

Atlikęs operatyviÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2016 m. kovo 22 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-460, be kita ko, nurodė: kameroje Nr. 386 patikrinimo metu (2016 m. kovo 17 d. 13.00 val.) vyko remontas; 2016 m. kovo 21 d. atlikus patikrinimÄ kameroje Nr. 386 nustatyta: vėdinimo sÄ lygos atitiko nustatytus reikalavimus, įrengtas unitazas – techniÅ¡kai tvarkingas, nariuotakojų ir kitų kenkėjų buvimo nenustatyta, LukiÅ¡kių TI-K pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbų žurnalas (b. l. 70–71).

II 1. PareiÅ¡kėjas A. B. praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalÄ â€“ 6 000 Eur.2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas A. B. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nehigieniÅ¡komis sÄ lygomis.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes A. B. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. (b. l. 6-13).3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“4. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A.

B. į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2015 m. gruodžio 29 d., o 2016 m. gegužės 4 d. iÅ¡vyko (žr. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 6-13)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas A. B. (žr. Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktÄ ), darytina iÅ¡vada, jog tuo laikotarpiu kamerose trÅ«ko ploto laikomiems asmenims iÅ¡ viso 15 parų (atsiliepimas (b. l. 6-13)). Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl Å¡io pažeidimo nėra reikÅ¡mingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.5.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerų patalpose sÄ lygomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sÄ lygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju.

Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).6.

Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas taip laikomas buvo 15 parų. Teismas kartu įvertina tai, jog pareiÅ¡kėjas ypač reiÅ¡kė nusiskundimus dėl atvirų sanitarinių mazgų – dėl jų atvirumo ginčo nėra (žr. atsiliepimÄ , b. l. 6-13, fotonuotraukas, b. l. 46-47), todėl teismas vertindamas neturtinės žalos dydį į tai atsižvelgia.

Kitų pažeidimų, t. y. ventiliacijos, drėgmės, temperatÅ«ros neatitikimo teisės aktams, kenkėjų buvimo, teismas, įvertinęs atsiliepimo argumentus (b. l. 6-13), Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punkte nustatytas faktines aplinkybes, nenustatė.Nors pareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad yra romų tautybės, tačiau duomenų, kad tautybės pagrindu pareiÅ¡kėjui kilo papildomų nepatogumų, byloje nėra. Teismas, pakartodamas, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (15 parų pareiÅ¡kėjas A.

B. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas netinkamai), kitus smulkesnius pažeidimus, įvertindamas kompleksiÅ¡kai, į tai, kad nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimÄ Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2016 m. sausio 1 d.

– 350 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimÄ Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 190 eurų, kuri priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų.

Teismo vertinimu, didesnės negu 190 eurų neturtinės žalos priteisimas Å¡ioje administracinėje byloje bÅ«tų vertintinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo uždarbiavimas.7. Atsakovė praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau, tenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , Å¡is praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 190 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gegužės 3 d.LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Ernestas Spruogis