2024-07-24 Nr. AB-11022-3-61-3-05803-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-646-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05803-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. H. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. H. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. A. H. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 23SD9977 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą <...> Egipto Arabų Respublikos piliečiui E. A. H. A.“ („Sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą“) (toliau – ir 2023 m. balandžio 17 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas grindė reikalavimą tokiomis aplinkybėmis ir pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 70.10 punkto reikalavimus ir juos įvykdė nefiktyviai, o siekdamas ne tik gauti nacionalinę vizą D, bet ir pradėti vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje.

2.2. Pareiškėjas pateikė Departamentui visus dokumentus, t. y. prašymą išduoti vizą, galiojantį kelionės dokumentą, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Daikinta“ (toliau – ir Bendrovė) steigimo ar įsigijimo dokumentus, dokumentą, patvirtinantį, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, dokumentus patvirtinančius, kad pareiškėjas yra Bendrovės dalyvis ar įmonės vadovas, dokumentus patvirtinančius, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas turi sveikatos draudimą.

2.3. Departamentui iškilus klausimų dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų, Departamentas turėjo galimybę pakviesti pareiškėją ir išsiaiškinti kilusius neaiškumus. Tačiau Departamentas šių veiksmų neatliko, todėl jo priimtas sprendimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3034-662/2021).

2.4. Departamento abejonės dėl pareiškėjo pareiškimų patikimumo, numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų nėra teisiškai pagrįstos.

2.5. Departamento 2023 m. balandžio 17 d. sprendime nėra nurodytos jokios priežastys, nulėmusios išvadą, kad pareiškėjo veikla galimai yra fiktyvi ar negaliojanti. Pareiškėjas turi teisę pirkti įmonę iš bet kurio fizinio ar juridinio asmens, to nedraudžia jokie teisės aktai.

2.6. Jokie teisės aktai neįpareigoja pareiškėją apskritai įdarbinti darbuotojų. Tačiau pareiškėjas, siekdamas vykdyti veiklą, įdarbino vieną darbuotoją. Tai negali pareiškėjui sukelti jokių neigiamų pasekmių.

2.7. Tai, kad pareiškėjas yra įdarbinęs buhalterę, patvirtina tai, kad pareiškėjo Bendrovė siekia ir užsiima veikla.

2.8. Taip pat teisės aktai nedraudžia įsigyti akcijas be notaro, sudarius rašytines sutartis. Po akcijų įsigijimo, tai patvirtinantys dokumentai buvo tinkamai įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centras.

2.9. Nors pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko su kitos Šengeno valstybės išduota Šengeno viza, kuri yra susijusi su turizmu, tai nereiškia, kad jis pažeidė kokį nors įstatymą.

2.10. Prieš planuodamas vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas atvyko pasitikrinti, kokios sąlygos, kokia mokestinė sistema.

2.11. Kartais pareiškėjas pasirašo tik inicialais, nes savo kilmės valstybėje pareiškėjas naudojasi keliais parašais, kadangi vardai susideda iš trijų ar keturių elementų. Šis pasirašymo būdas pareiškėjo kilmės valstybėje yra įprastas. Todėl nėra jokių abejonių, kad kasos pajamų orderis yra pasirašytas tinkamai.

2.12. Departamentas vadovavosi negaliojančiais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas).

2.13. Departamentas neįrodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka jiems nustatytų reikalavimų.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodydamas šias aplinkybes ir pagrindinius argumentus:

3.1. Pareiškėjo prašymas išduoti nacionalinę vizą buvo grindžiamas siekiu užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip Bendrovės akcininkas. Pareiškėjo prašymas paduotas, vadovaujantis Aprašo 70.10 punktu.

3.2. Nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto įsipareigojimo uždarųjų akcijų bendrovių akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kai parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma, pateikė 2022 m. spalio 10–12 d. bendrovės akcijų pirkimo pardavimo sutartis. Šios sutartys sudarytos per trumpą laiką, vienu kartu įsigyjant ne daugiau kaip 25 proc. akcijų. Tokie pareiškėjo veiksmai leido juos įvertinti, kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų dėl tikrojo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, ir pagrindžiančius įtarimą, kad pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą ir su juo pateiktus dokumentus teikia, siekdamas tik formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.

3.3. Vien reikalaujamų dokumentų pateikimas nesuteikia teisės gauti nacionalinę vizą.

3.4. Formalus Aprašo 70.10 punkte nustatytų reikalavimų atitikimas ir dokumentų, nurodytų Departamento internetinėje svetainėje, pateikimas nereiškia, kad privalu išduoti nacionalinę vizą.

3.5. Departamentas kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų pateikimo, taip užtikrindamas pareiškėjui visas sąlygas pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus.

3.6. Tai, kad pareiškėjas nusipirko Bendrovės akcijų iš įmonės, kuri užsiima įmonių steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, automatiškai nedaro jo veiklos fiktyvios. Tačiau, vertinant visų aktualių aplinkybių visumoje, tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti pareiškėjo tikslais.

3.7. Nustatyta ir tai, kad pareiškėjas pateiktuose dokumentuose nurodytomis datomis negalėjo būti Šengeno erdvėje (Lietuvos Respublikoje), nes to nepatvirtina jo pase Nr. A20639380 esantys Šengeno išorės sienos kirtimo spaudai.

3.8. Taip pat ir Bendrovės direktoriui nustatytas darbo užmokestis kelia pagrįstų abejonių, atsižvelgus į direktoriui nustatytas atlikti funkcijas.

3.9. Padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas turizmo tikslais gautas Šengeno vizas siekė panaudoti gaunant nacionalinę vizą.

3.10. Pareiškėjo pateikti ir su Bendrove susiję dokumentai pareiškėjo siekio vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje savaime nepatvirtina.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimu nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė:

5.1. Bendrovė įsteigta UAB „Inlegal Pro“;

5.2. nuo Bendrovės įsteigimo iki 2022 m. rugsėjo 27 d. Bendrovės direktoriumi buvo asmuo, kuris 2022 m. spalio 12 d. Bendrovės akcijas pardavė pareiškėjui ir M. E. A. M.;

5.3. nuo 2022 m. gruodžio 21 d. Bendrovės direktoriumi paskirtas H. E. A. M.;

5.4. Bendrovė įregistruota 2022 m. rugsėjo 28 d., įstatinis kapitalas (2023 m. kovo 22 d. duomenimis) – 28 000 Eur;

5.5. pareiškėjui priklauso 560 iš 1 120 Bendrovės akcijų, kurių nominali vertė – 25 Eur;

5.6. Bendrovės pagrindinė veikla – reklama, rinkos tyrimas ir kt.;

5.7. pareiškėjas 2023 m. vasario 28 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti nacionalinę vizą 50-00O57177, kuriame nurodyta, kad kelionės tikslas – verslas (ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės akcininkas);

5.8. kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus apie Bendrovės įsteigimą, akcijų pirkimą, Bendrovės buveinės registracijos adreso pakeitimą, buhalterės ir direktoriaus darbo sutartis ir kitus dokumentus apie Bendrovę, t. y., be kita ko, pareiškėjas Departamentui pateikė tris, t. y. 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 11 d. ir 2022 m. spalio 12 d. Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias pareiškėjas įsigijo iš viso 50 paprastųjų vardinių akcijų, kuriose, be kita ko, nurodyta, kad UAB „Inlegal Pro“ patvirtina, jog sutartyse nurodytą akcijų kainą (viso 1 400 Eur) iš pareiškėjo grynaisiais pinigais gavo prieš pasirašant jiems sutartis; šios sutartys pasirašytos paties pareiškėjo asmeniškai;

5.9. Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, priėmė 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą:

5.9.1. Departamentas nustatė, kad:

1) pareiškėjas atvyko į Šengeno erdvę su Prancūzijos Respublikos išduota daugkartine Šengeno viza, kuri galiojo nuo 2022 m. vasario 5 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d., buvimo laikas – 45 d., išduota turizmo tikslais, pirminis ir galutinis tikslas – Prancūzijos Respublika, o Lietuvos Respublika, kaip viena iš kelionės su viza tikslų, nebuvo nurodyta;

2) pareiškėjo akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitų faktūrų Nr. 658, Nr. 660, Nr. 662, kasos pajamų orderių Nr. 864, Nr. 866, Nr. 868 sudarymo ir pasirašymo bei visuotinių akcininkų susirinkimuose dalyvavimo metu Šengeno erdvėje (Lietuvos Respublikoje) nebuvo ir negalėjo būti, pagal pareiškėjo pase esančius Šengeno išorės sienos kirtimo spaudus;

3) visos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos per ypač trumpą laikotarpį, vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25 proc. Bendrovės akcijų, kurios buvo perleidžiamos dalimis, siekiant išvengti CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto įsipareigojimo uždarųjų akcijų bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma, o tai savaime apibūdina pareiškėjo, M. E. A. M. ir H. E. A. M. – bendrovės akcininkų ir direktoriaus – veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų dėl tikrojo užsieniečių [pareiškėjo] buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, bei sudaro pagrindą įtarti, kad prašymai gauti nacionalinę vizą ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti;

4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) 37 straipsniu, su bendrovės vadovu privalo būti sudaryta darbo sutartis, tačiau Bendrovės direktorius iki šiol nėra įdarbintas Bendrovėje;

5) kartu su prašymu išduoti nacionalines vizas užsieniečiai pateikė darbo sutartį Nr. 2, pagal kurią H. E. A. M., priimto į direktoriaus pareigas nuo nacionalinės vizos gavimo dienos, atlyginimas – 850 Eur (darbo laiko norma – 40 val. per savaitę). Faktas, kad direktoriui numatytas mokėti darbo užmokestis yra tik 10 Eur didesnis už minimaliąją mėnesinę algą, kelia pagrįstų įtarimų, jog taip tik siekiama formaliai atitikti įtvirtintą darbinių santykių reglamentavimą, nors realios finansinės atskirties tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo nėra sukuriama;

6) Bendrovė nuo jos įsteigimo iki 2023 m. kovo 7 d. buvo registruota Eišiškių pl. 47-312, Vilnius. Šiuo adresu yra registruojamos įmonės, o UAB „Inlegal Pro“, kuri yra žinoma kaip juridinis asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Yra pagrindo manyti, kad šiuo adresu esanti negyvenamoji patalpa (apartamentai) negali būti laikoma tinkama patalpa bendrovės veiklai vykdyti;

7) kartu su prašymais išduoti nacionalines vizas užsieniečiai pateikė visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 2023/01/30, kuriuo Bendrovės akcininkai – pareiškėjas ir M. E. A. M., turintys po 560 akcijų – nusprendė pakeisti Bendrovės buveinės adresą. Minėto susirinkimo metu užsieniečiams [t. y. pareiškėjui ir M. E. A. M.] priklausė po 50, o ne po 560 akcijų. Sprendime esantys netikslumai sudaro prielaidas įtarti, kad dokumentai buvo sudaromi nesigilinant į jų esmę, kad užsieniečių prašymai ir dokumentai dėl nacionalinių vizų išdavimo buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o tai kelia įtarimų dėl tikrojo užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo;

8) užsieniečiai pateikė Bendrovės kasos pajamų orderį Nr. 001, pagal kurį iš UAB „Inlegal Pro“ direktoriaus I. P. į kasą yra priimti 2 495 Eur. Šį kasos pajamų orderį pasirašė Bendrovės direktorius H. E. A. M., kaip kasininkas, o vyr. finansininkas (buhalteris) nepasirašė šio dokumento;

9) kasos pajamų orderyje Bendrovės direktoriaus H. E. A. M. parašas visiškai nesutampa su jo parašu kituose jo Departamentui pateiktuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio [t. y. H. E. A. M.] pateiktas bendrovės kasos pajamų orderis įformintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei jame esantys parašas kelia abejonių dėl jo tikrumo, kyla abejonių dėl juose nurodytų duomenų tikrumo ir atsiranda pagrindas užsieniečių (pareiškėjo ir H. E. A. M.) veiksmus laikyti kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų, kurie sudaro pagrindą abejoti dėl jų buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jų sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla kaip Bendrovės akcininkams ir direktoriui;

5.9.2. išnagrinėjęs pareiškėjo, M. E. A. M. ir H. E. A. M. pateiktus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje ir jis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, t. y. neatitinka Aprašo 70.10 punkte nustatytų reikalavimų, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Lietuvoje įsteigtos įmonės dalyvis;

5.10. pareiškėjas, nesutikęs su tokiu Departamento sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis (3 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktais, CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) normomis (19 str. 1 d. 2, 3, 4 ir 10 p.), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančiu Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), (toliau – ir Vizų kodeksas) normomis (32 str. 1 d.), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12, ECLI:EU:C:2013:862, kuriame pateiktas Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalies, 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies išaiškinimas, kita šio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019) praktika dėl kompetentingų institucijų, taikančių Vizų kodeksą, diskrecijos, Aprašo 70.10 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl asmens, pateikusio prašymą išduoti nacionalinę vizą, vertinimo, dėl užsieniečio galimybės valdyti įmones, nebūnant Lietuvos Respublikoje, užsieniečio pareigos pagrįsti prašymą išduoti nacionalinę vizą, pateikti visus tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų normomis (10 p., 12 p., 13 p.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 164 1.3 punktu, Buhalterinės apskaitos įstatymu (galiojo iki 2022 m. balandžio 30 d.), Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu (toliau – ir Finansinės apskaitos įstatymas) (galioja nuo 2022 m. gegužės 1 d.), jų normomis (7 str. 1 d. 6 p., 3 d.).

7. Teismas pritarė Departamento pozicijai, kad nors pareiškėjo veiksmai, įsigyjant Bendrovės akcijas, sudarius paprastas rašytines sutartis, įdarbinant Bendrovėje vieną asmenį (buhalterę) ar Bendrovės direktoriui nustatant vos kiek didesnį nei minimalus darbo užmokestį, nėra patys savaime neteisėti, tačiau visų aplinkybių kontekste jie sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo teiginių, kad jis siekia užsiimti verslu Lietuvoje, pagrįstumu.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, siekdamas paneigti Departamento padarytas išvadas, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo realius ketinimus užsiimti veikla, pareiškėjo atstovas [advokato padėjėjas] teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų ar dokumentų (verslo plano, preliminarių susitarimų su kitais verslo partneriais, klientais ir kt.) apie pareiškėjo vykdomą veiklą Bendrovėje, nepaaiškino, kokia konkrečia veikla pareiškėjas siekė užsiimti, nors tokią galimybę turėjo, nepateikė duomenų, kad pareiškėjas po akcijų įsigijimo iki bylos nagrinėjimo būtų atlikęs kokius nors su Bendrovės veikla ar jos plėtra susijusius veiksmus.

9. Teismas padarė išvadą, kad byloje pateikti duomenys nepatvirtina pareiškėjo buvimo tikslo, nurodyto prašyme išduoti nacionalinę vizą.

10. Teismas, įvertinęs tai, kad trys Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos per itin trumpą laiką (sudaryta po vieną sutartį dėl dalies akcijų, neviršijančių 20 proc., tris dienas iš eilės), padarė išvadą, kad ši aplinkybė pagrįstai sukėlė Departamentui abejonių dėl pareiškėjo veiksmų, kaip neskaidrių ir keliančių įtarimų dėl tikrojo pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, t. y. kad pareiškėjo Departamentui pateikti dokumentai, susiję su Bendrovės įsteigimu, akcijų įsigijimu ir kt. buvo parengti tik siekiant gauti nacionalinę vizą, bet ne faktiškai pradėti ir vykdyti verslą Lietuvos Respublikoje.

11. Teismo vertinimu, tai, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė jos įsteigimo metu sudarė 2 500 Eur, ir tai, kad Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas būtent iki 28 000 Eur Bendrovei dar net nepradėjus jokios veiklos, patvirtina siekį formaliai atitikti Aprašo 70.10 punkto reikalavimus. Nei pareiškėjas, nei jo atstovas [advokato padėjėjas] teismo posėdyje šių aplinkybių niekaip nepaaiškino, nepateikė su šiais veiksmais susijusių įrodymų.

12. Teismas nustatė: Bendrovės steigėja UAB „Inlegal Pro“, kuri visas Bendrovės akcijas pardavė pareiškėjui ir M. E. A. M.; Bendrovės buveinė po įsteigimo registruota adresu, kuriame registruojamos kitos įmonės, o UAB „Inlegal Pro“ yra žinoma, kaip juridinis asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, kurie siekia legalizuotis Šengeno erdvėje, ji yra įsteigusi virš 300 naujų bendrovių, organizacijų, o Bendrovės pradiniu registracijos adresu įsteigta daugiau nei 200 įmonių ir šiuo adresu yra 42,88 kv. m negyvenamoji patalpa, pagrindinė paskirtis – viešbučių; pareiškėjas, būdamas Bendrovės akcininkas, nesiekė Bendrovės adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti; visuotinio akcininkų susirinkimo 2023 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 2023/01/30 pareiškėjas ir M. E. A. M. nusprendė pakeisti Bendrovės buveinės registracijos adresą į Kareivių g. 6, Vilnius; 2023 m. vasario 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 230222/508 patvirtina, kad UAB „Martas ir partneriai“ įsipareigojo išnuomoti Bendrovei negyvenamąsias patalpas, esančias Kareivių g. 6, Vilniuje; nuomos terminas prasideda nuo 2023 m. kovo 1 d.; nuomos sutartį Bendrovės vardu pasirašė jos direktorius H. E. A. M.; pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą padavė 2023 m. vasario 28 d.; Bendrovės direktorius H. E. A. M. ir akcininkai [t. y. pareiškėjas ir M. E. A. M.], tik prieš kreipdamiesi į Departamentą dėl nacionalinių vizų išdavimo, nusprendė pakeisti Bendrovės buveinę; Bendrovės kontaktinė informacija buvo pakeista tik likus kelioms dienoms iki pareiškėjo ir kitų dviejų užsieniečių [t. y. H. E. A. M. ir M. E. A. M.], susijusių su Bendrove, kreipimųsi į Departamentą, t. y. 2023 m. vasario 21 d.

13. Teismas nustatė ir tai, kad Bendrovės direktoriui H. E. A. M., atsakingam už kasdienės Bendrovės veiklos organizavimą, tikslų įgyvendinimą, turinčiam teisę jos vardu sudaryti sandorius, priimti ir atleisti darbuotojus, numatytas tik 10 Eur didesnis už minimalią mėnesinę algą darbo užmokestis, o nuo 2023 m. vasario 24 d., likus kelioms dienoms iki prašymo dėl nacionalinės vizos išdavimo pateikimo, įdarbintas tik vienas darbuotojas, t. y. buhalterė A. Š.

14. Teismas, atsižvelgęs į reglamentavimo pasikeitimus, t. y. Buhalterinės apskaitos įstatymui nustojus galioti ir nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Finansinės apskaitos įstatymui, nurodė, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. pats įmonės vadovas gali nustatyti reikalingas vidaus kontrolės priemones, parengtoje vidinėje tvarkoje nustatydamas taisykles dėl registrų bei dokumentų sudarymo, pasirašymo terminų.

15. Teismas konstatavo, kad Departamento 2023 m. balandžio 17 d. sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad „užsieniečio [t. y. pareiškėjo] pateiktas bendrovės kasos pajamų orderis įformintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl kyla abejonių dėl juose nurodytų duomenų tikrumo“.

16. Teismas, nustatęs, kad Departamento 2023 m. balandžio 17 d. sprendimas nėra grindžiamas tik šiuo argumentu, padarė išvadą, kad šis pažeidimas savaime nelemia viso sprendimo neteisėtumo.

17. Teismas konstatavo, kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai galimai yra kitokie, nei jis oficialiai deklaravo, kreipdamasis dėl nacionalinės vizos išdavimo.

18. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Bendrovė nuo jos įsteigimo faktiškai jokios veiklos nevykdė (2022 m. spalio 12 d. garantinis raštas, pasirašytas pradinio Bendrovės direktoriaus I. P., „nėra pasirašyta jokių sutarčių; nėra prisiimta jokių įsipareigojimų; nėra nei ilgalaikio, nei trumpalaikio turto; nėra jokių įsiskolinimų nei fiziniams nei juridiniams asmenims“).

19. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė nei Departamentui, nei teismui dokumentų, įrodančių, kad Bendrovėje buvo vykdoma reali veikla – reklama ir rinkos tyrimai ir (arba) kt.

20. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo svarbu, kokios Bendrovės akcijos bus įsigytos ir kokią veiklą tokia Bendrovė vykdys, kadangi jo siekis yra formaliai atitikti Aprašo 70.10 punkte nurodytus reikalavimus.

21. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo ir galėjo žinoti apie tai, kad prašantis gauti vizą asmuo turi pateikti visus dokumentus, pagrindžiančius prašymo pagrįstumą bei prašyme nurodomų aplinkybių ir duomenų tikrumą.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė nei Departamentui, nei teismui Departamento nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų ir įrodymų.

23. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo lūkestis, kad jam turi būti išduota nacionalinė viza, nes jis įvykdė visus Aprašo 70.10 punkte nurodytus reikalavimus, nepagrįstas, nes formalus atitikimas šiems reikalavimams nereiškia, kad nacionalinė viza kiekvienu atveju turi būti išduota.

24. Teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų.

25. Teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Departamento 2023 m. balandžio 17 d. sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą arba, panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi savo pozicijos (be kita ko, dėl Departamento pareigos konsultuotis, teisėtų lūkesčių apsaugos) ir kartoja ginčo faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiomis aplinkybėmis ir pagrindiniais argumentais:

27.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime atkartojo Departamento 2023 m. balandžio 17 d. argumentus, savarankiškai netaikė Įstatymo ar Vizų kodekso normų, neatliko nešališko tyrimo.

27.2. Pirmosios instancijos teismas išėjo už skundo ribų, savo iniciatyva nagrinėjęs klausimus, susijusius su įdarbinimu ir atlyginimo dydžio reikalavimais, iškėlęs daugiau nepagrįstų ir nemotyvuotų abejonių dėl pareiškėjo atitikimo reikalavimams, nustatytiems gauti nacionalinę vizą.

27.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes pareiškėjas pateikė visus dokumentus, kurie yra tinkami pagrįsti nacionalinės vizos išdavimą.

27.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad Departamento atstovas teismo posėdyje neatsakė į daugelį pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo užduotų klausimų ir negalėjo žodžiu pagrįsti, kokius teisės aktus pareiškėjas pažeidė.

27.5. Nei Departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl to, kad Departamentas vadovavosi negaliojančiais teisės aktais, darydamas išvadą, kad pareiškėjo pateikti kasos orderiai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

28. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą kartoja aplinkybes ir argumentus, išdėstytus atsakant į pareiškėjo skundo argumentus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatytas bylos aplinkybes, sutinka su teismo padarytomis išvadomis, kurių pagrindu pareiškėjo skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui (gim. 1979 m. gegužės 22 d.) nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad Departamentas, įvertinęs ginčo aplinkybes, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą, todėl panaikinti Departamento sprendimo nėra pagrindo, t. y. nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Departamento priimtas skundžiamas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jo turinys neatitinka teisės normų reikalavimų – VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų.

31. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti arba panaikinus teismo sprendimą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto manymu, teismas rėmėsi vien tik Departamento argumentais bei visiškai netyrė į bylą pateiktų dokumentų ir pareiškėjo skundo motyvų, dėl ko priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.

33. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekso), Įstatymo bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (Aprašas) nuostatos.

34. Įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktuose yra aiškiai nurodytos vizų rūšys: 1) Šengeno viza; 2) nacionalinė viza. Įstatymo 121 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse. Atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindus nustato Vizų kodekso 32 straipsnis. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai yra reglamentuojami Įstatymo 19 straipsnyje.

35. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 p.); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 p.); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (4 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 p.).

36. Pagal Aprašo 70.10 punktą, nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

37. Minėto reglamentavimo kontekste vertinant, ar užsienietis, siekiantis gauti nacionalinę vizą tikslu, kaip antai nurodytu pareiškėjo prašyme, nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, yra svarbios aplinkybės, susijusios tiek su pareiškėjo pareiškimų patikimumu, tiek su įmonės, kuri tarpininkauja dėl vizos išdavimo, vykdoma veikla bei užsieniečių įdarbinimo joje praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3733-624/2020; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3865-821/2022), taip pat pagrįstų abejonių dėl dokumentų, kuriais inter alia (be kita ko) grindžiami jo pareiškimai, autentiškumo arba jų turinio teisingumo.

38. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, sistemiškai įvertino jo atvykimo į Šengeno erdvę, tame tarpe ir į Lietuvos Respubliką, aplinkybes, pareiškėjo pateiktą 2023 m. vasario 24 d. darbo sutartį Nr. 2, 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 11 d. ir 2022 m. spalio 12 d. bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, Bendrovės įsteigimo, registravimo ir veiklos sąlygas, taip pat 2022 m. spalio 12 d. Bendrovės kasos pajamų orderį Nr. 001. Būtent šių dokumentų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrįstą pagrindą abejoti deklaruotu pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslu. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje ir jis negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų.

39. Pareiškėjo atvykimo tikslo bei Bendrovės realios veiklos vykdymo (reklamos ir rinkos tyrimų ir (arba) kt.) nepatvirtina ir kiti bylos įrodymai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo realius ketinimus užsiimti veikla, jo atstovas teismo posėdyje jokių duomenų ar dokumentų (verslo plano, preliminarių susitarimų su kitais verslo partneriais, klientais ir kt.) apie pareiškėjo vykdomą veiklą taip pat nepateikė, nepaaiškino, kokia konkrečia veikla pareiškėjas siekė užsiimti, nors tokią galimybę turėjo, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas po akcijų įsigijimo iki bylos nagrinėjimo būtų atlikęs kokius nors su bendrovės veikla ar jos plėtra susijusius veiksmus.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016). Minėto teismo praktikoje, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pasisakyta ir tai, kad kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019, 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1089-968/2023).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, vertindamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, kuriais pareiškėjas siekė įrodyti atitikimą Aprašo 70.10 punkto reikalavimams, atliko išsamų aptariamo prašymo išnagrinėjimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą ir padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas neatitiko Aprašo 70.10 punkto reikalavimų, taip pat pagrįstai pareiškėjo veiksmus įvertino kaip neskaidrius, keliančius įtarimų dėl tikrojo pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nepaisant to, jog pareiškėjas yra Bendrovės akcininkas, jis neįrodė, jog siekia užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kad jo atvykimo tikslas yra siekis užsiimti verslu Lietuvoje. Pareiškėjo veiksmai patvirtina Departamento išvadą, kad pareiškėjas juos atliko, siekdamas formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o ne pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą, be kita ko, ir argumentus, susijusius su darbo užmokesčiu), dėl kurių buvo prašoma panaikinti Departamento 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą, Departamento procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją bei pateikė konkrečias išvadas, dėl kurių netenkino pareiškėjo skundo. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog Departamentas nebendradarbiavo su pareiškėju, neprašė pateikti papildomų dokumentų dėl nacionalinės vizos išdavimo. Tuo tarpu Departamentas atsiliepimuose į skundą ir į apeliacinį skundą pažymi, jog kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų pateikimo, todėl užtikrino pareiškėjui visas sąlygas pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, siekiant pašalinti visas kilusias abejones dėl Bendrovės vykdomos veiklos realumo. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti šiais Departamento teiginiais. Be to, šiuos įrodymus ir paaiškinimus pareiškėjas turėjo galimybę pateikti ir jo skundą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai šie pareiškėjo argumentai atmetami.

44. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad Departamentas, priimdamas skundžiamą 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą, vadovavosi negaliojančiais teisės aktais, t. y., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis (Taisyklės) ir Buhalterinės apskaitos įstatymu, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad Departamentas padarė nepagrįstą išvadą, jog užsieniečio (pareiškėjo) pateiktas bendrovės kasos pajamų orderis įformintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Departamento 2023 m. balandžio 17 d. sprendimas nėra grindžiamas vien tik argumentu dėl, Departamento vertinimu, pažeidžiant teisės aktus įforminto kasos pajamų orderio. Klaidingai nurodytas vienas iš Departamento 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo motyvų savaime nelemia viso sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą neteisėtumo.

45. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde teigia, jog pateikė visus dokumentus, išvardintus Aprašo 70.10 punkte, reikalingus nacionalinei vizai išduoti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors pareiškėjas ir pateikė visus dokumentus, tačiau dėl minėtų dokumentų kilo pagrįstų abejonių bei jie nepagrindė Aprašo 70.10 punkte numatyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo.

46. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (dėl Departamento atstovo ne atsakymo į daugelį pareiškėjo atstovo klausimų ir kt.) savaime taip pat nekeičia padarytų išvadų arba yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų ir su jais susijusių pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų plačiau nepasisakoma.

47. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis siekia užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kad jo atvykimo tikslas yra darbas Bendrovėje. Nagrinėjamu atveju visuma byloje nustatytų aplinkybių patvirtina Departamento išvadą, kad nepašalintos abejonės dėl tikrojo pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, o su Bendrove susiję dokumentai kelia įtarimų, jog jie buvo pateikti tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o ne pagrįsti numatomo buvimo tikslą (realų veiklos vykdymą) bei sąlygas.

48. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

49. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. A. H. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Egidijus Šileikis