2021-03-10 Nr. AB-5009-2-06-3-14330-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-450-438/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14330-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laiko idėjos“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Prima Sensus“) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Neo Group“ dėl sprendimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano bei jo duomenų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Prima Sensus“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 13SK‑295‑(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas); 2) panaikinti 2016 m. birželio 27 d. žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano dalį dėl žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (toliau – ir žemės sklypas) nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos (toliau – ir 2016 m. birželio 27 d. planas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. MV7‑8117 įsigijo pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tuomet pagal 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2004-0150 perėmė valstybinės žemės sklypo po pastatais nuomos teisę. Įsigytus pastatus ir nuomos teisę 2010 m. spalio 4 d. įkeitė kredito įstaigai. Įsigijus pastatus, perėmus žemės nuomos teisę bei sudarius hipotekos sandorį, žemės sklypui buvo nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: 1) elektros kabelių; 2) vandentiekio, kanalizacijos; 3) ryšių linijų; 4) šiluminių tinklų (taip nurodyta 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo įregistruoti tik šie žemės naudojimo apribojimai: 1) šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos; 2) elektros linijų apsaugos zonos; 3) ryšių linijų apsaugos zonos; 4) vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos. Šie apribojimai iš esmės atitiko valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas. Minėtos sutarties 7 punkte yra nustatyta, kad nėra kitų žemės naudojimo apribojimų, išskyrus numatytus sutartyje.

3. Pareiškėjas 2016 m. liepos 12 d. gavo iš NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius gavo 2016 m. liepos 1 d. UAB „Neo Group“ prašymą įregistruoti jos veiklai reikalingą sanitarinę apsaugos zoną (toliau – ir SAZ), ir jog per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos galima pateikti pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir parengto žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 3 d. pateikė NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui raštą su pastabomis dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir parengto žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano, kuriame nurodė, kad plano dalis dėl naudojamo žemės sklypo ir nuosavybės teise turimų pastatų buvo rengiamas nesuderinus su įmone, be įmonės sutikimo, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Plane numatyta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų zona dengia pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą, o tai reiškia, kad suvaržo jo nuosavybės teisę. Pareiškėjas valdo žemės sklypą, kurio naudojimą taip pat planuojama suvaržyti nustatant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų zoną, todėl akivaizdu, kad UAB „Neo Group“ prašymo tenkinimas be pareiškėjo sutikimo nepagrįstai suvaržytų turimas žemės nuomininko teises. UAB „Neo Group“ komercinei veiklai reikalingos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų zonos nebuvo derinamos su pareiškėju, nebuvo gautas jo sutikimas, todėl pareiškėjas nesutiko su ginčijama plano dalimi bei prašė netenkinti atitinkamos UAB „Neo Group“ prašymo dalies.

4. NŽT 2016 m. spalio 6 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes teisės aktai nenumato pareigos gauti žemės naudotojo ar nuomininko, ar kito nekilnojamojo turto savininko sutikimo dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. NŽT nurodė, kad jeigu pareiškėjo netenkina Klaipėdos rajono detaliojo plano sprendiniai, tai juos gali skųsti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2‑519‑838/2018 ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiu žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano dalį dėl ginčo žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, o NŽT nurodė, kad planas buvo parengtas remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 3 d. sprendimu patvirtintu detaliuoju planu. Byloje atlikus minėto detaliojo plano originalo dalies – brėžinio „Teritorijos užstatymo reglamentai“ ekspertizę, buvo pateiktas 2018 m. kovo 7 d. ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad detaliajame plane esančių derinimų įrašai ir parašai nėra pasirašyti ranka, o vardinių spaudų ir apvalių spaudų atspaudai nėra atspausti klišėmis, o yra tokių derinimų kopijos, išspausdintos spalviniu rašaliniu spausdintuvu, tuo tarpu UAB „Nemuno bangos grupė“ ir UAB „Vagonų servisas“ derinimai buvo nuskenuoti (nukopijuoti) ir skaitmeninio ar mechaninio montažo būdu įkelti į planą. Atsižvelgiant į tai, kad detaliojo plano pagrindinis dokumentas, kuriame turi būti privalomi suderinimai, yra pagamintas montažo būdu, be to, pats planas yra sudarytas vėlesne data nei montažo būdu pagaminti suderinimai, konstatuotina, kad detalusis planas nėra originalus, o yra suklastotas, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 3 d. sprendimas ir juo patvirtintas planas pažeidžia pareiškėjo teises, suklastoto dokumento pagrindu parengtas ginčo žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planas yra akivaizdžiai neteisėtas.

6. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis bei darė išvadą, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą ir kad nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo NŽT raštuose dėstoma pozicija, jog teisės aktai neva nenumato reikalavimų atsižvelgti į nekilnojamojo turto savininkų ir žemės naudotojų interesus. Ginčo atveju pareiškėjas buvo informuotas ne apie teritorijų planavimo dokumento – plano rengimo pradžią ar atskiras planavimo proceso stadijas, o apie tokio plano parengimo faktą, kas iš esmės prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nuostatoms ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatams.

7. Kai įstatymų nustatytais atvejais planuojamai ūkinei veiklai vykdyti teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai nerengiami, papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu, jeigu jie susitarė su asmeniu, suinteresuotu planuojamos ūkinės veiklos vykdymu, dėl nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo. Jeigu ir būtų nustatyta, kad naujo detalaus plano nereikalinga rengti siekiant nustatyti ar keisti ginčo žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, NŽT turėjo derėtis dėl galimų nuostolių atlyginimo, tačiau NŽT net nesitarė dėl nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo. NŽT 2016 m. liepos 12 d. raštu tik pasiūlė pateikti pastabas dėl plano, tačiau savo rizika į jas visiškai nereagavo, jas tiesiog ignoravo. Atsižvelgiant į tai, kad dėl žemės yra sudarytas nuomos sandoris su pareiškėju, kuris žemės sklype turi nuosavą nekilnojamąjį turtą, tai derybos dėl nuostolių turėjo būti vedamos derinant pareiškėjo interesus, tačiau tai nebuvo padaryta.

8. Be to, buvo pažeistos žemės nuomininko teisės, nes nuomotojas – valstybė, atstovaujama NŽT, vienašališkai nustatė papildomus žemės naudojimo ribojimus, o tokie veiksmai prieštarauja CK 6.59 straipsniui. Be to, šiuo atveju paaiškėjo, kad nauji ribojimai buvo padaryti remiantis montažo būdu padirbtu detaliuoju planu. NŽT 2016 m. liepos 12 d. pranešimą siuntė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 544.2 punktu, o tai reiškia, kad rengiant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą, buvo reikalinga gauti rašytinį žemės patikėtinio sutikimą. Šiuo atveju tokio sutikimo nėra. Valstybinės žemės nuomos sutarties 7 punkte nustatyta, kad jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, tai visi jos pakeitimai, o ypatingai ribojantys nuomininko teises, turi būti sudaromi ta pačia tvarka, kaip ir pati sutartis, t. y. abiejų šalių rašytiniu sutarimu (CK 6.192 str. 4 d.). Vienašališkai sutartyje numatyti nuosavybės teisės ir/ar nuomininko teisių ribojimus kito privataus asmens naudai nuomotojas neturėjo teisės, nes tai draudžia įstatymai. Su nuomininku niekas nesitarė dėl papildomų žemės naudojimą ribojančių sąlygų nustatymo, todėl vienašalis papildomų apribojimų įrašymas į kadastrą be pareiškėjo (nuomininko) sutikimo yra neteisėtas (CK 1.80 str., 6.59 str.). Ginčo atveju reikėtų vadovautis žemės nuomos sutartimi ir kitais notaro patvirtintais sandoriais, pagal kuriuos pareiškėjas yra įgijęs nuomininko teises be ginčo apribojimo (CK 6.189 str. l d.).

9. Pareiškėjas, būdamas statinių, esančių ginčo sklype, savininkas ir šio sklypo dalies nuomininkas bei valdytojas, turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos nuosavybės ir valdymo teisės pažeidimus, net ir tuos, kurie padaryti neteisėtais administracinio pobūdžio aktais. NŽT 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas bei juo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys dalyje dėl Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos nustatymo bei žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano yra naikintini.

10. NŽT atsiliepime civilinėje byloje Nr. e2-519-838/2018 patvirtino, kad sutikimo dėl Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos nustatymo ginčo žemės sklype nedavė ir toks sutikimas neegzistuoja, todėl pareiškėjas nereiškė reikalavimo dėl tokio neegzistuojančio akto panaikinimo.

11. Atsakovas NŽT atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

12. Atsakovas paaiškino, kad savo poziciją dėl skunde išdėstytų reikalavimų pareiškė išnagrinėtoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2‑519‑838/2018, su 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. 13PD-14-(14.13.9.) „Dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo“ pateiktame atsiliepime ir šios pozicijos nekeičia.

13. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Administracija nurodė palaikanti civilinėje byloje Nr. e2-4221-838/2017 NŽT atsiliepime išdėstytą poziciją, todėl NŽT atsiliepime nurodytų nesutikimo su skundu argumentų nekartoja. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi skundą dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 3 d. sprendimą ir juo patvirtintą detalųjį planą iš dalies atsisakė priimti, todėl Administracija šioje byloje neturi būti atsakovu.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neo Group“ atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas, pasisakydamas dėl įrodymų leistinumo, nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2004 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. T11-162 „Dėl UAB „Nemuno bangos grupė“ žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino UAB „Nemuno bangos grupė“ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detalųjį planą (toliau – ir detalusis planas). Nagrinėjamoje byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. kovo 8 d. ekspertizės akto Nr. 11-180 (18) išvada dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. T11-162 patvirtinto detaliojo plano 2004 m. gegužės 3 d. pagrindinio brėžinio „Teritorijos užstatymo reglamentai“ (7923D‑00‑SDP‑SPS‑3). Pareiškėjo teigimu, iš nurodytos ekspertizės akto išvados matyti, kad detalusis planas nėra originalus, yra suklastotas, todėl prašė pripažinti 2004 m. birželio 3 d. sprendimą bei juo patvirtintą detalųjį planą neatitinkančiais leistinumo ir teisėtumo reikalavimų įrodymais. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų faktines aplinkybes, jog detalusis planas buvo parengtas pažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl detaliojo plano. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šis detalusis planas yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Be kita ko, iš tarybos sprendimo dėl detaliojo plano teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2004 m. gegužės 26 d. pateikė patikrinimo išvadą Nr. 13‑1‑1520‑(6.12‑11.2), jog detaliojo plano projekto rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas, sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus, bei nurodė, kad projektą galima tvirtinti nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad institucijos, išdavusios planavimo sąlygas, suderino žemės sklypo detalųjį planą. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, jog 2004 m. birželio 3 d. sprendimas ir juo patvirtintas detalusis planas yra leistini ir tinkami įrodymai nagrinėjamoje administracinėje byloje.

18. Teismas nustatė, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 3 d. atsakymą, 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 13SD-1274-(14.13.104) jį informavo, kad žemės sklypo kadastro duomenys bus patikslinti pagal žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą, kuris yra parengtas atsižvelgiant į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. T11-162. Be kita ko, NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius ginčijamu 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pagal VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo A. Ž. 2016 m. birželio 27 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų formą ir žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą nustatė žemės sklypui specialiąją žemės naudojimo sąlygą – Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zoną (0,4465 ha žemės sklypo).

19. Teismas įvertino, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina aplinkybę, jog ginčo sąlyga pareiškėjo sklypui įregistruota 2016 m. rugpjūčio 12 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, 2016 m. rugpjūčio 30 d. pateikė skundą NŽT direktoriui, kuris 2016 m. spalio 6 d. sprendime Nr. 1SS-3051-(8.5) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-08-12 rašto Nr. 13SD-1274-(14.13.104) teisėtumo“ konstatavo, kad prieš tai paminėtas sprendimas priimtas teisėtai, todėl pareiškėjo skundą dėl šio sprendimo atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas iš Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos nustatė, kad nustatant papildomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas suformuotam ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui yra būtinas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas. Nagrinėjamos administracinės bylos atveju, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teisė priklauso NŽT. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra valstybinio žemės sklypo nuomininkas. Iš prieš tai nurodyto teisinio reguliavimo teismas padarė išvadą, kad teisės aktai nenumato, jog valstybinio žemės sklypo nuomininkas privalo pateikti sutikimą nustatant papildomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas suformuotam ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui. Dėl nurodytų priežasčių teismas nusprendė, kad pareiškėjo argumentas, jog 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pareiškėjo nuomojamame valstybiniame žemės sklype nustatant specialiąją žemės naudojimo sąlygą – Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zoną – turėjo būti gautas pareiškėjo sutikimas, yra nepagrįstas.

21. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į 2004 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. T11-162 patvirtintą detalųjį planą, kuris tiek ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tiek šios administracinės bylos nagrinėjimo metu yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jo pagrindu parengti žemės sklypo kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus.

22. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, padarė išvadą, jog jis yra pakankamai motyvuotas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai pakeitė žemės sklypui nustatytus kadastro duomenis ir nustatė specialiąją žemės naudojimo sąlygą – Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zoną. Dėl nurodytų priežasčių teismas nenustatė teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, o tuo pačiu ir 2016 m. birželio 27 d. planą, kuris yra šio sprendimo sudėtinė dalis, todėl pareiškėjo skundą dėl šių sprendimų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, arba, panaikinus teismo sprendimą, perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo; kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją teismingumui dėl valstybinės žemės nuomotojo ir nuomininko ginčo dėl žemės nuomos sandorio sąlygų, taip pat nuosavybės teisės, ribojant pagal sandorį įgytas žemės nuomininko ir pastatų savininko teises ginčijamais administraciniais aktais, teismingumo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas, kartodamas savo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, akcentuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina detaliojo plano pagrindinio brėžinio suklastojimo faktą, todėl vadovaujantis minėtu detaliuoju planu priimti šioje administracinėje byloje ginčijami sprendimai taip pat yra neteisėti ir turi būti panaikinti. Teismo išvada, kad detalusis planas buvo parengtas nepažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, yra niekuo nepagrįsta, nes minėtą aplinkybę patvirtina ekspertizės aktas. Be to, detalusis planas buvo patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, o pareiškėjo nuomojamas žemės sklypas yra Klaipėdos mieste, todėl minėtu planu negalėjo būti nustatomi jokie sprendiniai minėtam žemės sklypui. Ta aplinkybė, kad detalusis planas yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, nereiškia, kad paaiškėjus jo suklastojimo faktui teismas gali juo vadovautis ir teigti, kad jis yra neva teisėtas. Tai, kad ikiteisminį tyrimą dėl detaliojo plano suklastojimo buvo atsisakyta pradėti, neturi įtakos teismui, kuris turi įrodymus vertinti pagal įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Priešingu atveju, pareiškėjas negalėtų apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų.

25. Teismas, pasisakydamas dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, visiškai ignoravo pareiškėjo argumentus ir dėl jų nepasisakė, o ypač dėl to, kad turėjo būti gautas žemės patikėtinio (NŽT) ir pareiškėjo, kaip žemės nuomininko ir pastatų savininko sutikimas (nustatyta zona dengia ir pastatus), ką numato CK nuostatos, juo labiau, kad teismas pats pripažino, jog NŽT rašytinis sutikimas turėjo būti gautas. Šiuo atveju buvo pažeistos pareiškėjo, kaip žemės nuomininko, teisės, nes nuomotojas (valstybė, atstovaujama NŽT) vienašališkai nustatė papildomus žemės naudojimo ribojimus, kas yra draudžiama CK 6.59 straipsniu, tai pavirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-693/2004 pateikti išaiškinimai. Teismas nusišalino nuo šio ginčo nagrinėjimo, teismo sprendime jokių motyvų šiuo klausimu nepateikta, nors teisminio nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad ginčas yra dėl nuomos teisinių santykių, t. y. dominuoja civilinis teisinis ginčas. Be to, pareiškėjui, pažeidžiant teritorijų planavimo procedūras, nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti detaliojo plano rengime ir užkirsti kelią jo teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimams.

26. Pareiškėjo reikalavimai yra susiję su reikalavimu pašalinti bet kuriuos nuosavybės ir valdymo teisės pažeidimus, net ir tuos, kurie padaryti neteisėtais administracinio pobūdžio aktais. Ginčo esmė yra žemės nuomotojo ir nuomininko ginčas dėl vienašalio nuomos sandorio sąlygų pakeitimo įtraukiant naujus išnuomotos žemės valdymo apribojimus (bloginant nuomininko padėtį). Taip pat ginčas kilo dėl pastatų savininko nuosavybės teisės pažeidimo, apribojant valdymo apimtį. Tai reiškia, jog kilo iš esmės civilinis ginčas, o administraciniai aktai yra tik priemonės civilinės teisės pažeidimui padaryti. Tokių kliūčių šalinimo galimybė numato CK normos, reglamentuojančios nuosavybės teisės ir nuomininko teisių gynimą. Tai patvirtina Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui praktika (žr., pvz., 2016 m. gegužės 9 d. nutartį Nr. T-43/2016 ir kt.), todėl ginčas turėjo būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

27. Atsakovas NŽT atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

28. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

29. Pažymi, kad Specialioji teisėjų kolegija teismingumui 2019 m. kovo 20 d. nutartyje Nr. T-23/2016 nurodė, jog tokio pobūdžio ginčas yra teismingas administraciniam teismui, todėl šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai vėl kelią tokį patį klausimą. Atsakovas nurodo sutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 13SK-295-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo”, kuriuo ginčo žemės sklypo daliai (0,4465 ha) nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zona.

31. Pareiškėjas nesutikimą su šiuo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas vienašališkai be pareiškėjo, kuris yra ginčo žemės sklypo nuomininkas, sutikimo negalėjo nustatyti minėtos papildomos žemės sklypo naudojimo sąlygos.

32. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

33. Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad „Konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.“ To paties straipsnio 6 dalyje (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) taip pat nustatyta, kad „Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu.“ <...>

34. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad teisiniu pagrindu konkrečiam žemės sklypui nustatyti, o tuo pačiu įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą atitinkamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei jas pakeisti ar nustatyti papildomas sąlygas, yra teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniai, kurie nustato ar pakeičia atitinkamas žemės naudojimo sąlygas konkrečiam žemės sklypui. Papildomų žemės naudojimo sąlygų nustatymo atveju, yra būtinas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas.

35. Apibendrinant darytina išvada, kad teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniai, kurie nustato ar pakeičia atitinkamas žemės naudojimo sąlygas konkrečiam žemės sklypui, yra tas juridinę reikšmę turintis faktas, kuris sudaro prielaidas atsirasti šio teisinio santykio subjektų teisėms ir pareigoms. O būtent, kompetentingai valstybinės valdžios institucijai atsiranda teisė įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą atitinkamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei jas pakeisti ar nustatyti papildomas sąlygas konkrečiam žemės sklypui bei pareiga tai padaryti laiku ir tinkamai, o žemės naudotojui atsiranda teisė reikalauti iš kompetentingos valstybinės valdžios institucijos, kad į minėtus kadastrą ir registrą būtų įrašytos tik tos žemės naudojimo sąlygos, kurios yra nustatytos teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniais bei pareiga žemės sklypą naudoti pagal nustatytas žemės naudojimo sąlygas.

36. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės naudojimo sąlyga (Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zona) byloje ginčijamu sprendimu nustatyta bei įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. T11-162 „Dėl UAB „Nemuno bangos grupė” patvirtinto detaliojo plano sprendiniais. Kitos žemės naudojimo sąlygos ginčo žemės sklypui buvo nustatytos Apskrities viršininko 2004 m. kovo 8 d. įsakymu.

37. Byloje nustatyta ir tai, kad šio detaliojo plano sprendiniai nustato ginčo žemės sklypui aptariamą žemės naudojimo sąlygą. Pareiškėjas šios aplinkybės iš esmės ir neginčija, tačiau teigia, kad šis detalusis planas yra suklastotas, negaliojantis ir pan. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu bei išvada, kad šis detalusis planas yra galiojantis, nustatyta tvarka nenuginčytas ir nepanaikintas bei, kad pareiškėjo teiginiai apie jo suklastojimą yra neįrodyti, nes šie teiginiai nėra pagrįsti atitinkamais įrodymais.

38. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklypo savininku yra Lietuvos valstybė, patikėtiniu – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o pareiškėjas šį žemės sklypą naudoja nuomos sutarties pagrindu.

39. Minėta, kad pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalį papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos, jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu. Šiuo atveju byloje ginčijamas sprendimas ir yra valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas dėl tokios sąlygos žemės sklypui nustatymo.

40. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad papildomos žemės naudojimo sąlygos (Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zona) žemės sklypui nustatymas atitiko Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalies dispozicijos sąlygas, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.

41. Netenkintinas ir pareiškėjo prašymas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją teismingumui dėl valstybinės žemės nuomotojo ir nuomininko ginčo dėl žemės nuomos sandorio sąlygų, taip pat nuosavybės teisės, ribojant pagal sandorį įgytas žemės nuomininko ir pastatų savininko teises ginčijamais administraciniais aktais, teismingumo, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 13SK-295-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teisėtumas bei pagrįstumas. Byloje reikalavimo panaikinti ar pakeisti žemės nuomos sutartį, atlyginti papildomai nustatyta žemės naudojimo sąlyga padarytą žalą ir pan., nėra pareikšta, dėl ko nėra ir prielaidų spręsti šių teisinių santykių teismingumo klausimų. Dėl tų pačių priežasčių neanalizuojami bei nevertinami ir tie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas žemės nuomos sutarties teisėtumas ir pan. Šiuo atveju pareiškėjas manydamas, kad šioje byloje aptariamais atsakovo veiksmais buvo pažeistos jo subjektinės teisės žemės nuomos teisiniuose santykiuose, padaryta žala ir kt., šias teises gali ginti pareikšdamas atitinkamus reikalavimus teismui kitoje byloje.

42. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laiko idėjos“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Prima Sensus“) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys