2020-10-07 Nr. AB-18522-3-62-3-02437-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1830-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02437-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas), 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. buvo kalinamas Marijampolės PN nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis sąlygomis. Nurodė, kad atvykus į Marijampolės PN buvo paskirtas į 7 būrį 3 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 34,6 kv. m, joje atitinkamais laikotarpiais buvo kalinama iki 12 nuteistųjų. Patalpoje buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam nuteistajam tenkantį gyvenamąjį plotą. Gyvenamojoje patalpoje Nr. 3 nebuvo vėdinimo, tik atveriamas langas, kurį ne visada galėjo atidaryti dėl blogų oro sąlygų, todėl patalpoje buvo drėgna, kaupėsi pelėsis, buvo gausu tarakonų ir blakių.

3. Pareiškėjas teigė, kad dėl nepakankamo sanitarinių įrenginių kiekio tekdavo stovėti ir laukti eilėse. Pisuarai įrengti priešais unitazus ir neatskirti jokiomis pertvaromis. Trims būriams įrengtos tik dvi virtuvėlės, virtuvėlėse buvo tik po vieną elektrinę viryklę. Nėra įrengta poilsio kambario bei kambario maisto produktams laikyti. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 7 būrio 3 gyvenamąją patalpą. Ginčo laikotarpiu patalpoje Nr. 3 buvo iki 10 nuteistųjų, gyvenamojo ploto norma tekusi vienam nuteistajam nebuvo pažeista. Patalpų atitikimas higienos normoms yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nėra kreipęsis į tokias institucijas. 7-o būrio sanitarinis mazgas bei gyvenamosios patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi jokie pažeidimai per periodinį nacionalinio visuomenės sveikatos cento patikrinimą nustatyti nebuvo. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Marijampolės PN buitinių parazitų nėra, kadangi ropojančių (tarakonai, skruzdėlės) ir skraidančių (musės, kandis, uodai ir kt.) vabzdžių kontrolė ir naikinimas (dezinsekcija), graužikų (pelės ir žiurkės) kontrolė ir naikinimas (deraktacija) Marijampolės PN vyksta operatyviai išduodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui atliekant bausmę 7 būryje sanitariniais mazgais naudojosi 5, 6 ir 7 būrių nuteistieji, viso nuo 154 iki 166 nuteistųjų. Sanitariniuose mazguose yra 6 unitazai, 6 pisuarai, 2 praustuvės po 6 vandens čiaupus. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. spalio 17 d. iki 2017 m. sausio 1 d. praustuvių, klozetų ir pisuarų skaičius, atsižvelgiant į buvusį nuteistųjų skaičių būryje, nevisiškai atitiko teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtiną Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normą. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jis niekada nereiškė jokių pretenzijų nei savo būrio specialistui, nei Marijampolės PN administracijai. 5, 6 ir 7 būriams yra suteiktos net 2 virtuvėlės, teisės aktai nereguliuoja virtuvėlių įrengimo.

7. 5. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistieji maistu yra aprūpinami Marijampolės PN, todėl nėra būtinybės papildomai įsigyti maistą ir jį laikyti atskiroje maisto laikymo patalpoje, o ne virtuvėlėje. Parduotuvėje įsigytą maistą nuteistieji, laiko šaldytuvuose, todėl tai negali būti vertinama kaip neatitinkančios reikalavimų sąlygos. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pažymėjo, kad Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovo atstovas prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo D. D. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo taikyti trejų metų ieškinio senatį, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Marijampolės PN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi 2018 m. spalio 18 d., todėl iš dalies praleido senaties terminą.

10. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Todėl atsakovo prašymą tenkino ir reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. spalio 17 d. taikė ieškinio senaties terminą bei pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju reikšmingas pareiškėjo buvimas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 18 d. iki 2018 m. balandžio 18 d.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, kad Marijampolės PN jam neužtikrino minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose, nustatė, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu atliko bausmę bendrabučio tipo patalpoje. Nuo 2015 m. spalio 18 d. iki 2018 m. balandžio 15 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 7 būrį, 3 miegamąją patalpą, kurios plotas 34,06 kv. m. Šiuo laikotarpiu 3 miegamojoje patalpoje buvo iki 10 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam tekęs gyvenamas plotas buvo 3,4 kv. m. Pareiškėjo teiginį, kad 7 būrio 3 miegamosios patalpos plotas buvo 34,6 kv. m ir patalpoje gyveno iki 12 nuteistųjų, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes jokių įrodymų dėl patalpų ploto trūkumo jis nepateikė. Teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamosios patalpos plotą ir jose buvusių nuteistųjų skaičių, todėl jais remiasi. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų. Todėl teismas konstatavo, kad minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, taip pat sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, nevertinami pareikėjo argumentai dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinimo, kaupėsi drėgmė, veisėsi tarakonai, blakės, atsižvelgė į atsakovo atstovo paaiškinimus, jog pataisos namų gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, šios aplinkybės neginčijo ir pats pareiškėjas, tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr.V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 24 punktą bei Higienos normos 134:2015 17 punktą. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais, ar, kad būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langą. Teismas vertino, kad patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose bei buitinėse patalpose. Teismas nustatė, kad byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpose formuojasi pelėsis, patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

13. Teismas taip pat nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Marijampolės PN ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią paslaugų tiekėjas įsipareigojo lankyti objektą ir atlikti kenkėjų naikinimą maisto paruošimo bloke bei nuteistųjų valgykloje. Teismas pažymėjo, kad pagal minėtą sutartį paslaugų teikėjas dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas įsipareigoja teikti tik Marijampolės PN maisto paruošimo bloke ir nuteistųjų valgykloje, todėl teismui kilo abejonių, ar kenkėjų ir graužikų naikinimas bei kontrolė yra atliekama pataisos namų gyvenamosiose patalpose. Todėl teismas vertino, kad nors Marijampolės PN teko pareiga paneigti pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų, graužikų gyvenamosiose patalpose buvimo, tačiau atsakovo atstovas nepakankamai argumentavo savo poziciją ir neginčijamų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, į bylą nepateikė, todėl atsakovas pažeidė higienos normos reikalavimus, nes nepakankamai rūpestingai vykdė kenkėjų, graužikų, parazitų naikinimą bei kontrolę, dėl ko gyvenamosiose patalpose galėjo jų būti ir pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, t. y. kad būrio sanitarinis mazgas įrengtas taip, jog neužtikrino privatumo, nustatė, jog sanitarinio mazgo unitazai atskirti ne visiškai aukštomis pertvaromis. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Todėl teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) paprastai konstatuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi įvertinęs minėtas nustatytas aplinkybes, t. y. unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismas konstatavo, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentą, kad sanitarinių įrenginių skaičius sanitariniame mazge buvo nepakankamas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, jog sanitariniais mazgais naudojosi 5, 6 ir 7 būrių nuteistieji; iš viso yra nuo 154 iki 176 nuteistųjų; sanitariniuose mazguose yra 6 unitazai, 6 pisuarai, 2 praustuvės po 6 vandens čiaupus, sprendė, kad sanitarinių įrenginių skaičius sanitariniuose mazguose ne visiškai atitiko nustatytus reikalavimus laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 18 d. iki 2017 m. birželio 7 d., todėl pareiškėjas dėl to galėjo patirti nepatogumų laukdamas eilėse prie sanitarinių įrenginių.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad bendrabučio tipo patalpose, kuriose jis gyveno ginčui aktualiu laikotarpiu, neįrengtas laisvalaikio kambarys, kambarys maisto produktams laikyti, trims būriams įrengtos tik dvi virtuvėlės, nurodė, jog teisės aktai nenumato privalomo virtuvėlių įrengimo, todėl pareiškėjo argumentą dėl per mažo virtuvėlių skaičiaus atmetė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį, arešto, nuteistieji maistu aprūpinami nemokamai. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime neginčijo aplinkybės, kad poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau nurodė, kad laisvu laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamoje patalpoje ar gryname ore, sportuoti ar kitaip leisti laisvalaikį, o pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius dėl poilsio kambario bei kambario maisto produktams laikyti, nebuvimo, į bylą nepateikė. Teismas atsižvelgė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl minėtų aplinkybių ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų. Teismas vertino, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos aplinkybės žemino pareiškėją, mažino jo savivertę, sukėlė depresiją ir buvo pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Teismas sprendė, kad vien tik abstraktūs teiginiai dėl žalos atsiradimo nesant poilsio kambario bei kambario maisto produktams laikyti, negali būti laikoma pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais ir sveikatos pablogėjimu, atsižvelgė, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra įtrauktas į psichiatro įskaitą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, todėl vertino, jog pareiškėjo nurodyti negalavimai ir sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl šių medžiagų poveikio ir abstinencijos po jų vartojimo. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

18. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, jo trukmę, atsižvelgęs į tai, kad dėl nustatyto pažeidimo (nepakankamo sanitarinių įrenginių kiekio nuo 2015 m. spalio 18 d. iki 2017 m. birželio 7 d. bei buitinių parazitų) pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją nesikreipė, ir nesant duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, jog ją būtų galima vertinti pinigais, todėl sprendė, kad apsiribojimas pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu yra pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Todėl teismas pripažino, kad Marijampolės PN nepakankamai rūpestingai vykdė kenkėjų, graužikų, parazitų naikinimą bei kontrolę bei laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 18 d. iki 2017 m. birželio 7 d. pareiškėjui kalint Marijampolės PN neužtikrino pakankamo sanitarinių įrenginių kiekio, o jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 19. Pareiškėjas D. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimą, išnagrinėti bylą iš naujo ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino visų aplinkybių ir faktų. Teigia, kad visiškai nebuvo ventiliacijos darbo zonoje, be to, visą laikotarpį vyko greta buvusio pastato remontas, dėl kurio nebuvo įmanoma vėdinti patalpų per langus ir dėl dulkių ir triukšmo. Nurodo, kad prašė teismo išreikalauti duomenis apie vykusį remontą, tačiau, pareiškėjo duomenimis, tokių duomenų teismas neišreikalavo ir nurodytų aplinkybių nevertino.

21. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas neatsižvelgė, jog atsakovo atstovas žemino pareiškėjo garbę ir orumą, kadangi pareiškėjas buvo priverstas atlikti gamtinius reikalus matant kitiems asmenims. Teismas neteisingai vertino aplinkybes, kad kameros tipo patalpose naudojimasis tualetu skiriasi nuo tualeto kitoje patalpoje. Teismas nepagrįstai nepripažino Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo minėtu aspektu, nes neteisingai sprendė, jog nėra privatumo pažeidimo. Mano, kad padaryta neturtinė žala turi būti atlyginti pinigais. Be to, Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą lemia ne tik orumo pažeminimas, bet ir fizinės kančios, kurios pasireiškė dėl blakių ir tarakonų kandžiojimo.

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

23. Marijampolės PN nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir atmestinu. Teigia, kad šioje byloje atsakovo atstovas yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus.

24. Atsakovo atstovo nuomone, teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl mano, kad teikti kitus tikslinančius ar papildančius, bylos nagrinėjimą, duomenys yra netikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės pataisos namų veiksmų (nuo 2015 m. spalio 18 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. (pritaikius ieškinio senatį, dėl ko bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ginčo nekilo), jį kalinant perpildytose, higienos reikalavimų ir buitinio aprūpinimo normų neatitinkančiose gyvenamosiose patalpose), atlyginimo.

26. Teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo D. D. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės PN sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išnagrinėti bylą iš naujo bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu byloje ir neturtinės žalos atlyginimo būdu.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus.

30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Marijampolės PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus ir tai atitinka Higienos normos 134:2015 17 punktą, o pareiškėjo argumentą, susijusį su privatumu naudojantis sanitariniais mazgais, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, visiškai pagrįstai atmetė. Be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langą ar dėl privatumo pažeidimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas.

31. Įrodymų vertinimo aspektu taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

32. Dėl pareiškėjo nurodytų higienos normų pažeidimų, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytas pretenzijas, jog 5, 6 ir 7 būriuose sanitariniuose mazguose įrengtų įrenginių skaičius nebuvo pakankamas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 18 d. iki 2017 m. birželio 7 d., todėl pareiškėjas dėl to galėjo patirti nepatogumų laukdamas eilėse prie sanitarinių įrenginių, be to, aplinkybę, kad atsakovo atstovas nepakankamai argumentavo savo poziciją ir nepateikė neginčijamų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes tinkamo kenkėjų, graužikų, parazitų naikinimo bei kontrolės vykdymo, vertino pareiškėjo naudai, t. y. šie pažeidimai laikomi nustatytais.

33. Tačiau apeliantas apeliaciniame skunde abstrakčiai teigia, kad visą laikotarpį vyko greta buvusio pastato remontas, dėl kurio jis negalėjo vėdinti patalpų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo nusiskundimais dėl minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto normos pažeidimo ir dėl kitų pirmosios instancijos teismo atmestų pareiškėjo nusiskundimų, kurių jis atitinkamai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, arba jie buvo paneigti byloje esančia medžiaga.

34. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tęstinumą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018).

35. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

36. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį trukmę ir mastą, atsižvelgusi, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų būtų kilusios ilgalaikės neigiamos pasekmės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepatyrė neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirta žala (žr. nutarties 14, 26 p.) nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad jam būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

37. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šioje byloje tinkama pareiškėjui patirtos žalos kompensavimo forma yra pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė