2022-02-22 Nr. BB-1164-1-01-1-38322-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-24-387/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38322-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.2.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. ir jo gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi subendrinta bausme, paskirta pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. ir Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžius, bei Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir T. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniolikai metų šešiems mėnesiams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi nuteistojo T. B. ir jo gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliaciniai skundai atmesti.

Šioje byloje taip pat nuteisti A. P. ir G. V.. Dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. T. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą ir, veikdamas bendrininkų grupe su A. P., G. V. ir kitais nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (A. P. ir G. V. nesuvokiant, kad narkotinių medžiagų kiekis labai didelis) tokiomis aplinkybėmis: A. P. vykdė T. B. parengtą nusikalstamos veikos planą, pagal kurį jis turėjo nuvykti prie transformatorinės, esančios laukuose prie išvažiavimo iš Marijampolės link Vilkaviškio, ir ten prie šalia esančio stulpo paimti nenustatyto asmens paliktą paketą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, šį paketą laikyti pas save, kol gaus atskirą T.

B. nurodymą, o gavęs nurodymą turėjo susisiekti su bendrai veikiančiu G. V. ir jam turėjo perduoti paketą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o pastarasis įgytą paketą turėjo supakuoti ir, vykdydamas T. B. nurodymą, toliau platinti, t. y. permesti paketą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – heroino į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją. A. P., vykdydamas T. B. nurodymus, 2019 m., laikotarpiu nuo rugpjūčio 26 d. iki rugsėjo 6 d., tiksliai nenustatytu laiku, savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvyko prie transformatorinės, esančios laukuose prie išvažiavimo iš Marijampolės link Vilkaviškio, ten prie elektros stulpo surado paliktą folijos paketą su labai dideliu kiekiu – 28,105 g narkotinių medžiagų – heroino, šį paketą įsidėjo į minėto automobilio bagažinę ir ten jį laikė bei gabeno, kol gavo T. B. nurodymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. P. 2019 m. rugsėjo 6 d. susisiekė su G. V. ir susitarė susitikti apie 13 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie Marijampolės geležinkelio stoties.

Kai A. P. nuvyko į sutartą vietą ir G. V. įsėdo į jo automobilį, A. P. G. V. perdavė minėtą folijos paketą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, šias medžiagas G. V. pagal nurodymą supakavo ir toliau turėjo platinti nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, t. y. permesti šį paketą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją. Tačiau permetimo neatliko, nes 2019 m. rugsėjo 6 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 13.15 val., po policijos pareigūnų persekiojimo A.

P. vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz“ buvo sustabdytas prie namo, esančio Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), o G. V. laikomas paketas su labai dideliu kiekiu – 28,105 g narkotinių medžiagų – heroino buvo išmestas pro automobilio langą, tačiau buvo surastas ir paimtas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir jį dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliu – ir BPK) nuostatas, nes jis pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteistas remiantis tik prielaidomis, nesant jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Kaip teigia kasatorius, jis niekada neprašė A. P. ir G. V. atvežti jam narkotines medžiagas, apie pastarųjų automobilyje turimą paketą su heroinu, juolab jame esantį narkotinių medžiagų kiekį nežinojo, narkotinių medžiagų nesvėrė ir niekam neperdavė, pats narkotinių medžiagų nevartoja ir pataisos namuose pas jį niekada nėra buvę narkotinių medžiagų.

3. Kasaciniu skundu nuteistojo T. B. gynėjas advokatas E. Liutkevičius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl T. B. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius BPK pažeidimus, t. y. abiejų instancijų teismai, pripažindami T. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas dar ir neišsamiai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

3.2. Iš esmės vieninteliai duomenys, kuriais teismai grindė išvadą apie nuteistojo T. B. galimas sąsajas su jam inkriminuota nusikalstama veika, yra tai, kad jis nenustatytu laikotarpiu naudojosi pokalbių programėlės „Messenger“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“, kuria galėjo būti naudojamasi kaip viena iš priemonių organizuojant neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Kasatorius, plačiai dėstydamas argumentus, kurie buvo nurodyti ir jo paduotame apeliaciniame skunde, kuriuose aptariamos faktinės bylos aplinkybės, analizuojami byloje nuteistųjų bei liudytojų parodymai ir pateikiamas jų vertinimas, teigia, kad teismai skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje nenurodė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. ir kitu laiku programėlės „Messenger“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi vien tik T. B., ar neginčijamai paneigiančių, kad minėta paskyra galėjo naudotis R. J. arba kitas nenustatytas asmuo.

3.3. Kasatorius, nesutikdamas su kito nuteistojo A. P. parodymų vertinimu, teigia, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje A. P., girdėdamas T. B. balsą, negalėjo patvirtinti, kad jis yra tas pats asmuo, su kuriuo jis bendravo per paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, taip pat negalėjo pasakyti, kad per minėtą paskyrą jam visuomet skambindavo tas pats asmuo, manė, kad bendravo su skirtingais asmenimis. Šie A. P. parodymai nuosprendyje nenurodyti ir neįvertinti, o apeliacinės instancijos teismas apie šių A. P. parodymų vertinimo nuosprendyje nebuvimą nepasisakė ir pateikė savą jų vertinimą, teigdamas, kad A. P. negalėjo atpažinti ir R. J. balso. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai padarė tik prielaidą ir skundžiamoje nutartyje neatskleidė, kaip ši aplinkybė neginčijamai patvirtina, kad A. P., bendraudamas su asmeniu vardu T., su kuriuo bendravo per paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, visais atvejais bendravo tik su T. B.. Taigi, abiejų instancijų teismai neturėjo jokio objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad savo parodymuose kalbėdamas apie T. A. P. visuomet kalbėjo apie T. B..

3.4. Kasatorius, nesutikdamas ir su liudytojo R. J. parodymų vertinimu, nurodo, kad šis liudytojas teisiamajame posėdyje pripažino, jog davė A. P. nurodymą nuvykti prie transformatorinės laukuose ir paimti ten paslėptą paketą, permesti jį į pataisos namų teritoriją ir atlikti kitus veiksmus, taip pat kad tai darė per paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ ir mobiliojo ryšio telefonu, taip bendraudavo ne tik su A. P., bet ir su G. V.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos R. J. parodymus atmetė, o apeliacinės instancijos teismas pateikė savą jų vertinimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas niekaip nepasisakė dėl kito nuteistojo G. V. parodymų apie bendravimo su asmeniu pravarde (duomenys neskelbtini), kurio prašymu į pataisos namų teritoriją įmesdavo mobiliojo ryšio telefonus, aplinkybes vertinimo ir šio nuteistojo parodymus nepagrįstai laikė vienais iš T. B. kaltės įrodymų. Kartu teismas, atmesdamas G. V. parodymus apie tai, kad permetimą į pataisos namų teritoriją organizavo ne T. B., o R. J., nepagrįstai vadovavosi vien tik nuteistojo A. P. parodymais.

3.5. Apeliaciniame skunde buvo nurodytos aplinkybės ir argumentai, paneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadą, kad T. B. naudojosi mobiliojo ryšio telefono abonementu, kuris galėjo būti naudojamas organizuojant narkotinių medžiagų permetimą į pataisos namus, t. y. kad liudytojas R. J. teigė mobiliojo ryšio telefonu bendravęs su A. P. ir G. V., o pastarųjų parodymai kategoriškai nepatvirtina, kad jie telefonu bendravo būtent su T. B.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmetė ir padarė tik prielaidą, kad naudojantis šiuo telefono abonementu galėjo būti bendraujama tik su T. B..

3.6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes net ir laikydami įrodyta, kad T. B. įvykdė jam inkriminuotus veiksmus, neturėjo jokio pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Kasatorius, dėstydamas argumentus, kurie buvo nurodyti ir jo paduotame apeliaciniame skunde, kuriais nesutinkama su T. B. veikos kvalifikavimu, teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog T. B. organizavo narkotinių medžiagų – heroino įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą, t. y. permetimą į pataisos namų teritoriją, ir tai žinojo. Pirmosios instancijos teismas padarė prielaidomis pagrįstą išvadą, kad T. B. buvo paketo permetimo organizatorius, todėl neabejotinai žinojo, jog pakete yra narkotinės medžiagos – heroinas, jų kiekį ir suprato, kad kiekis yra labai didelis, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus, niekaip neatskleidė, kokie objektyvūs faktiniai bylos duomenys neginčijamai paneigia tai, kad T. B. galėjo manyti, jog yra vykdomas administracinis nusižengimas ar drausminis pažeidimas, prie kurių jis, kaip pats pripažino, yra ne kartą prisidėjęs. Kartu apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus dėl T. B. nežinojimo apie narkotines medžiagas ir jų kiekį, formaliai rėmėsi teismų praktika, kuri ne paneigia, o, priešingai, patvirtina apeliacinio skundo argumentus.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Antanas Stepučinskas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

4.1. Nėra pagrindo teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, bylos apeliacinį nagrinėjimą, pažeidimus. Abiejų instancijų teismų sprendimuose yra išdėstyti įrodymai, kuriais pagrįstos teismų išvados dėl nuteistojo T. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, taip pat motyvai, kuriais vadovaujantis buvo atmesti kiti įrodymai. Tai, kad T. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis išsamia ir visapusiška šių įrodymų analize, paneigta T. B. ir jo gynėjo versija, kad narkotinių medžiagų permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją organizavo kitas asmuo – R. J.. Teismų sprendimuose faktiniai bylos duomenys įvertinti kaip įrodymų visuma, įsitikinus jų patikimumu. Nėra pagrindo pripažinti, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nuteistojo T. B. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad byloje nėra jokių patikimų nuteistojo T. B. kaltės įrodymų, yra deklaratyvūs ir neatitinka bylos duomenų.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, atsakė į esminius skundų argumentus, išdėstė išsamias bei motyvuotas išvadas, taip pat dėl įrodymų vertinimo, išsamiai pasisakė dėl iš esmės visų faktinių aplinkybių, kurias ginčijo nuteistasis T. B. ir jo gynėjas, ir esminių BPK pažeidimų nepadarė.

4.3. Abiejų instancijų teismai pagrįstai atmetė nuteistojo T. B. ir jo gynėjo versiją, kad nuteistasis nežinojo, jog pakete, kuris turėjo būti permestas į pataisos namų teritoriją, yra narkotinės medžiagos – heroinas, nes tai neatitinka bylos duomenų. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad T. B. suvokė, jog organizuoja labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą. Tokiam suvokimui konstatuoti nebuvo būtina nustatyti, kad nuteistasis žinojo tikslią narkotinių medžiagų rūšį, tikslų jų kiekį ir koncentraciją. Todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nusikalstamą veiką T. B. padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo T. B. ir jo gynėjo advokato E. Liutkevičiaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad jis byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinio skundo argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

7. Nuteistojo T. B. gynėjo advokato E. Liutkevičiaus kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų detaliai analizei, pateikiama jų įrodomoji reikšmė bei savos vertinimo versijos; didžioji dalis skunde nurodytų pažeidimų yra deklaratyvūs, grindžiami nesutikimu su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų (nuteistųjų A. P., G. V., liudytojų R. J., M. B. parodymų, kai kurių rašytinių bylos duomenų) vertinimu, jų pakankamumu nuteistojo T. B. kaltei įrodyti, faktinių aplinkybių nustatymu ir dėl to padarytomis išvadomis, o tai, kaip minėta, yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti.

8. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo T. B. gynėjo, taip pat paties nuteistojo kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl kasaciniuose skunduose nurodytų BPK pažeidimų

9. Nuteistojo T. B. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes teismai, vertindami įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, neįvertino įrodymų visumos, nepagrįstai vadovavosi tam tikrais įrodymais, o kitus įrodymus atmetė ir padarė prielaidomis pagrįstas išvadas, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo T. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentus. O nuteistojo T. B. kasaciniame skunde nurodyti BPK pažeidimai nėra detalizuoti ir iš esmės yra susiję su tuo, kad, kaip tvirtina kasatorius, jis nagrinėjamoje byloje yra nuteistas remiantis prielaidomis, nesant jokių jo kaltės įrodymų. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti.

10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

11. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

12. Patikrinusi žemesniųjų instancijų teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi, o nuteistojo gynėjo teiginiai apie teismų padarytus BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.

13. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek T. B. teisinančius, tiek ir jį kaltinančius, įrodymus (paties T. B., kitų nuteistųjų A. P., G. V., liudytojų R. J., M. B., E. B. ir kt. parodymus, daiktų apžiūros protokolus, specialisto išvadą ir kt.), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia T. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Kartu teismas aptarė nuteistojo iškeltą gynybos versiją, kad narkotinių medžiagų permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją galėjo organizuoti kitas asmuo, ir motyvuotai ją atmetė. Atsižvelgiant į tai, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nėra pagrindo.

14. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, pagal nuteistojo T. B. ir jo gynėjo apeliacinius skundus, dar kartą išsamiai išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bylos duomenis įrodymais ir juos vertindamas, būtų padaręs pažeidimų, ir pritarė išvadai dėl T. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Priešingai nei nurodoma nuteistojo T. B. gynėjo kasaciniame skunde, laikantis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į esminius apeliantų argumentus tiek dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų įrodomosios reikšmės, tiek dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo teisingumo ir nuteistojo veikos kvalifikavimo tinkamumo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat detaliai aptartas kiekvienas įrodymas atskirai, įvertinta įrodymų visuma, dar kartą paneigtos nuteistojo T. B. ir jo gynėjo iškeltos versijos. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kurios yra logiškos ir motyvuotos, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu; toks įrodymų vertinimas ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 332 straipsnyje išdėstytus reikalavimus.

15. Nuteistojo T. B. gynybos versija, kad narkotinių medžiagų permetimą į pataisos namų teritoriją galėjo organizuoti kartu su juo laisvės atėmimo bausmę atliekantis R. J. ar kitas nenustatytas asmuo, pakartojama ir nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde. Antai šiai versijai pagrįsti iš esmės yra skiriama didžioji dalis kasacinio skundo argumentų. Tačiau, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, tokią versiją paneigia ir, priešingai, T. B. kaltę patvirtina šie byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti, apeliacinės instancijos teismo nutarties 12–14 punktuose dar kartą išsamiai išanalizuoti ir įvertinti įrodymai: pirma, A. P. parodymai apie tai, kad telefonu, kuriame asmuo buvo įsivestas kaip „T.“, ir per programėlės „Messenger“ paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ su juo bendraudavo bei nurodymus dėl uždraustų daiktų, o nagrinėjamu atveju – narkotinių medžiagų (heroino), permetimo į pataisos namų teritoriją duodavo tik vienas asmuo, vardu T.. A. P. parodymus teismas pagrįstai laikė išsamiais, nuosekliais ir patikimais. Antra, iš dalies nuteistojo G. V., liudytojo M. B. parodymai, kurie leido teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad asmuo vardu T., organizavęs narkotinių medžiagų permetimą į pataisos namų teritoriją, yra būtent T. B.. Ir trečia, nuteistųjų A. P., G. V. parodymus patvirtinantys jų naudotų mobiliojo ryšio telefonų apžiūros bei telekomunikacinių įvykių analizės duomenys ir A. P. susirašinėjimo per programėlę „Messenger“ su kontaktu „(duomenys neskelbtini)“ turinys, kiti netiesioginiai įrodymai.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje teismai būtų padarę kasaciniuose skunduose nurodytus esminius įrodymų vertinimo ir bylos apeliacinio nagrinėjimo tvarkos pažeidimus.

Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies taikymo

17. Nuteistasis T. B. kasaciniame skunde iš esmės deklaratyviai teigia, kad niekaip nėra susijęs su jam inkriminuota nusikalstama veika. O nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde tvirtinama, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų permetimą į pataisos namų teritoriją, todėl nuteistasis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog pakete yra narkotinės medžiagos – heroinas, jų kiekio ir nesuprato, kad tas kiekis yra labai didelis. Taigi kasatorių teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo kartu yra susiję su nuteistojo kaltės nustatymo pakankamumu ir patikimumu.

18. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia kasatoriai, šios kasacinės nutarties 13–15 punktuose pirmiau aptarti bylos duomenys ir skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad teismų padaryta išvada, jog byloje yra pakankamai įrodymų T. B. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra teisinga ir pagrįsta.

19. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-452-788/2016 ir kt.). Įrodymai, patvirtinantys minėtą suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-84-489/2017). Šio nusikaltimo organizatoriaus veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 4 dalį.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo T. B. veikoje nustatyti visi nusikaltimo, nurodyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji požymiai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad žemesniųjų instancijų teismai, nenukrypdami nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, tinkamai, vadovaudamiesi byloje surinktų įrodymų visumos analize, atskleidė T. B. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią disponuoti labai dideliu narkotinių medžiagų – heroino kiekiu ir skundžiamuose sprendimuose dėl to išdėstė aiškius motyvus. Kaip matyti iš teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumos, T. B. organizavo labai didelio kiekio – 28,105 g narkotinių medžiagų – heroino neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą, t. y. permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, ir šiai nusikalstamai veikai aktyviai vadovavo, pats atlikdamas bausmę pataisos namuose, davė nurodymus telefonu ir per programėlę „Messenger“ laisvėje esantiems A. P. ir G. V. dėl paketo (kaip vėliau nustatyta – su narkotinėmis medžiagomis) paėmimo iš konkrečios jo nurodytos vietos, supakavimo, gabenimo ir permetimo į pataisos namų teritoriją. Vertinant šiuos T. B. veiksmus kitų byloje nustatytų ir teismų sprendimuose nurodytų aplinkybių kontekste, t. y. nustatytą nuteistojo konspiracinį bendravimą su nusikalstamos veikos bendrininkais, didesnį atsargumą, ankstesnio teistumo už panašaus pobūdžio veiką faktą, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl teismų išvados, kad nuteistasis žinojo, jog organizuoja neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis – heroinu, taip pat, būdamas šio nusikaltimo organizatorius, bent bendrais bruožais suvokė minėtų narkotinių medžiagų kiekį, kad šis kiekis yra labai didelis, teisingumo.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal žemesniųjų instancijų teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes T. B. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

22. Darytina bendra išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo T. B. ir jo gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė

Algimantas Valantinas