2017-12-18 Nr. AB-23846-3-61-3-00589-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1941-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00589-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis kalinimo sąlygomis. Teigė, kad kamerose buvo drėgna, blogas apšvietimas, į kameras nepatekdavo natūrali dienos šviesa. Į dušą buvo vedamas tik kartą per savaitę. Maistas buvo nekokybiškas. Naudotis tualetu kamerose jam tekdavo kitų asmenų akivaizdoje. Nors buvo vedamas pasivaikščioti vienai valandai, žiemos metu kiemelyje buvo tamsu, slidu, todėl nebuvo sudaromos tinkamos sąlygos pasivaikščioti. Pareiškėjas negalėjo pasinaudoti sporto sale. Kamerose buvo graužikų ir parazitų. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kuri pasireiškė dideliais dvasiniais išgyvenimais.

3. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti išlaidų atlyginimą, kurios patirtos parengus bylai reikalingų dokumentų kopijas.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. Lukiškių TI-K teigimu, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis kameros plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose kamerose yra taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ir drėgmės. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, jis neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Išnagrinėjęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad 211 parų pareiškėjas buvo kalinamas per mažo kamerų ploto sąlygomis, t. y. jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kamerų ploto. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl netinkamos oro temperatūros, nepakankamo natūralaus apšvietimo ir per didelės drėgmės kamerose, todėl padarė išvadą, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22 ir 26 punktų reikalavimų. Teismas taip pat pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis tualetu, kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kamerų erdvės. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasivaikščioti lauke žiemos metu, sportuoti sporto salėje.

7. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl sudarytų netinkamų sąlygų pasinaudoti dušu, netinkamos kokybės maisto, kamerose besiveisusių graužikų ir parazitų.

8. Įvertinęs pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Teismas netenkino Lukiškių TI-K prašymo priteisti išlaidų atlyginimą, kurios buvo patirtos dėl dokumentų kopijų bylai parengimo, pažymėjęs, kad tokio pobūdžio išlaidos nėra atlyginamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą.

III. 9. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti išlaidų atlyginimą, kurios patirtos parengus bylai reikalingų dokumentų kopijas.

10. Lukiškių TI-K nurodo, kad duomenis dėl tekusio kamerų ploto pareiškėjui negalima vertinti vienareikšmiškai, kadangi asmenų kamerose kaita labai didelė, dažni atvejai, kai per vieną dieną asmenų skaičius (o kartu ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas) kameroje kinta keletą kartų. Dėl šių priežasčių negalima objektyviai nustatyti, koks konkretus kameros plotas teko pareiškėjui atitinkamą dieną. Esant dažnai asmenų skaičiaus kamerose kaitai, tam tikromis dienomis vienam asmeniui tekusį mažesnį kameros plotą nereikėtų vertinti kaip tęstinį ir intensyvų pažeidimą. Lukiškių TI-K nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, jam padaryta žala gali būti kompensuojama pripažįstant, kad jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Taip pat atsakovo atstovas nurodo, kad jam turėtų būti priteistas dokumentų kopijų rengimo išlaidų atlyginimas.

11. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas jam priteisti jo skunde nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo nuomone, padarytos dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, ir dėl to priteisė pareiškėjui 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad, esant dažnai asmenų skaičiaus kamerose kaitai, tam tikromis dienomis vienam asmeniui tekusį mažesnį kameros plotą nereikėtų vertinti kaip tęstinį ir intensyvų pažeidimą. Lukiškių TI-K nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, jam padaryta žala gali būti kompensuojama pripažįstant, kad jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaudamasi minėta ABTĮ nuostata, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, išnagrinėjo bylą pagal apeliacinio skundo ribas.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

17. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

18. Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124). Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam tardymo izoliatoriaus kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Minėtas Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateikta Lukiškių TI-K informacija apie pareiškėjo kamerų plotą ir jose laikytų asmenų kartu su pareiškėju skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. (b. l. 12–19), konstatuoja, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigos kamerose buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis 210 parų. Iš šių 210 parų pareiškėjui 205 paras teko mažiau nei 3 kv. m kamerų ploto, atskaičius ir užimamą sanitarinio mazgo plotą, o 5 paras pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. kamerų ploto, tačiau ne mažiau kaip 3 kv. m kamerų ploto, atskaičius ir sanitarinio mazgo užimamą plotą. Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo kalinamas iš viso 234 paras.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl netinkamos oro temperatūros, nepakankamo natūralaus apšvietimo ir per didelės drėgmės kamerose, todėl padarė išvadą, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22 ir 26 punktų reikalavimų. Teismas taip pat pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis tualetu, kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kamerų erdvės. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasivaikščioti lauke žiemos metu, sportuoti sporto salėje. Lukiškių TI-K nepaneigė, kad pareiškėjui minėti pažeidimai buvo padaryti. Byloje nėra ir šiuos pažeidimus paneigiančių duomenų. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šiuo pažeidimus.

22. Taigi nustatyta, kad Lukiškių TI-K nagrinėjamu atveju padarė neteisėtus veiksmus, t. y. kalino pareiškėją netinkamomis sąlygomis. Todėl Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

23. Įvertinusi pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui, o priteista 2 000 Eur suma nėra neprotingai per didelė jo patirtai žalai kompensuoti.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Lukiškių TI-K prašymo priteisti išlaidų atlyginimą, kurios buvo patirtos dėl dokumentų kopijų bylai parengimo, kadangi minėti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Ši pirmosios instancijos teismo pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015; 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1952-575/2017).

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui ir tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo Lukiškių TI-K apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė