7620b466-138f-411e-b4ec-cd78ca2ce802 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-724-817/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34046-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, Linui Gružui kaltinamajam A. Z., jo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui, nukentėjusiajai G. K., jos atstovei advokatei Danutei Kisinienei, civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui E. T.

P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualiÄ veiklÄ , faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), 4 kartus teistas Didžiojoje Britanijoje, paskutinį iÅ¡ jų LinkolnÅ¡yro magistratų teismo (Lincolnshire Magistrates) 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu už nusikaltimo valstybei, vieÅ¡ajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieÅ¡ valstybės pareigÅ«nus padarymÄ piniginės sankcijos bauda; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : A. Z. 2021 m. rugsėjo 30 d., apie 17.39 val., Vilniuje, FabijoniÅ¡kių g., ties pastatu Nr. 2A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 27, 101 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas ir nedavė kelio už jo automobilio ėjusiai pėsčiajai G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriÄ automobilio galine dalimi partrenkė ir sužalojo, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų G.

K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. Z. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir paaiÅ¡kino, kad įvykis nutiko 2021 m. rugsėjo 30 d. apie 17.30 val., dar buvo Å¡viesu. PasižiÅ«rėjęs visus veidrodėlius pradėjo važiuoti atbuline eiga. Norėjo perstatyti maÅ¡inÄ Ä¯ kitÄ vietÄ ir nepamatė žmogaus. IÅ¡girdo garsÄ , kai partrenkė žmogų.

Garsas buvo į galinį bamperį, kaip atsitrenkimas į kažkÄ . Galvojo, kad tai parduotuvės vežimėlis. IÅ¡lipęs pamatė, kad gulėjo nukentėjusioji, ji gulėjo ant Å¡ono, buvo sÄ moninga. Kaltinamojo teigimu, jis pradėjo kviesti policijÄ , o jie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Klausė moters, ar viskas gerai ir laukė, kol atvyks medikai. Kol laukė greitosios, moteris visÄ laikÄ gulėjo lyg kažkÄ skaudėtų, dejavo. Atvykę medikai jÄ iÅ¡sivežė. Važiuodamas atbulas, moters nematė.

JÄ partrenkė netyčia, visada prieÅ¡ važiuodamas įsitikina. Gailisi dėl įvykio, sumokėjo nukentėjusiajai 500 Eur. Mano, kad tokia suma pakankama. Po pinigų perdavimo buvo pasiraÅ¡ytas susitaikymo protokolas. Nesutinka su civiliniu ieÅ¡kiniu, nes jai suma yra sumokėta, 20 kartų jos atsiprašė. Pasak kaltinamojo, jis nuvažiavo apie 10-15 m ir atsitrenkė, greitis buvo 10-15 km/h. Mano, kad greitis yra per didelis, bet nebuvo labai greitai. Tuo metu kliūčių matomumui nebuvo, nors galiniai langai užtamsinti, tačiau tai netrukdė, nes jis žiÅ«rėjo ir per Å¡oninius veidrodėlius, ne tik per galinį.

IÅ¡ vietos pajudėjo nestaigiai. Anksčiau buvo teistas Didžiojoje Britanijoje už vairavimÄ be teisių. Vairuotojo pažymėjimÄ turi 5 metus, visos baudos sumokėtos. Nukentėjusioji G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį. Gavo 500 Eur iÅ¡ kaltinamojo, iÅ¡ draudimo bendrovės – 3 210 Eur. Norėtų gauti bent pusę sumos, t. y. 5 000 Eur. Tokia suma jos netenkina, nes yra liekamieji reiÅ¡kiniai. Ji du mėnesius gulėjo kaip daržovė, negalėjo nieko daryti, nes buvo baisus skausmas.

PraÅ¡ytų 6 790 Eur sumos, kad viso bÅ«tų 10 000 Eur. Dabar eidama laikosi prie sienų, negali nulipti laiptais. Kai buvo inksto operacija, buvo kÅ«no sutrenkimas. Rankos bÅ«klė gerėja, bet jaučia, kad liks pasekmės. PrieÅ¡ tai negalėjo rankos pakelti, o dabar jau gali iÅ¡jungti Å¡viesos jungiklį. Å iuo metu gydosi, vaikÅ¡to į poliklinikÄ , nes skauda abi puses, su deÅ¡ine koja negali vaikščioti. Eismo įvykio metu deÅ¡inė pusė nebuvo sužalota, buvo sužalotas kairės pusės Å¡onkaulis, bet po to pradėjo skaudėti deÅ¡inį.

Iki operacijos vaikščiojo normaliai. Nukentėjusios teigimu, dabar nenaudoja jokių medikamentų dėl eismo įvykio, rankos ir Å¡onkaulio, Å¡onkaulis sugijo. Buvo atliekamos procedÅ«ros, Å¡ildymai, mankÅ¡ta. Ä® reabilitacijÄ vaikščiojo 3 savaites, po to nustojo. Liepė eiti į baseinÄ , bet nenorėjo. Metė Å¡ildymus, nes buvo žiema, slidu nueiti. Pasak nukentėjusios, ji dabar patiria iÅ¡laidas gydantis po eismo įvykio, nes sumuÅ¡imus visada reikia kažkuo patepti, samdė moterį, kuri jÄ prižiÅ«rėjo.

IÅ¡ ligoninės jÄ iÅ¡leido sekančios dienos ryte, 3 mėnesiam buvo uždėtas tvarstis, taikytas gulimas režimas 2 mėnesius. Nesutinka su susitaikymo protokolu, nes kaltinamasis su tyrėja darė spaudimÄ . Kaltinamasis turėtų bÅ«ti nubaustas. Kadangi kaltinamasis A. Z. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir juos davė, proceso dalyviams neprieÅ¡taraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Be kaltinamojo A. Z. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis). 2021 m. spalio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Z. parodė, kad jis prisipažįsta visiškai ir nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 30 d., apie 17.39 val., jis, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs į Fabijoniškių „Iki“ parduotuvę ir sustojo prie taromato.

Telefonu susiskambino su draugu, pas kurį buvo atvažiavęs. Draugas pasakė, kad jis dar yra užsiėmęs ir jam reikės jo palaukti. Jis norėjo per tÄ laikÄ užeiti į parduotuvę, todėl norėjo perstatyti automobilį į kitÄ vietÄ . Buvo dar Å¡viesu, be kritulių. Jis, važiuodamas atbulas, pasižiÅ«rėjo pro abu Å¡oninius galinio vaizdo veidrodėlius. Jo galinis stiklas yra tamsintas. ŽiÅ«rėjo ir pro galinio vaizdo veidrodėlį, esantį automobilio salone. Prie automobilio galinės dalies nieko nebuvo, nieko nematė, nebuvo jokių kliūčių.

Pavažiavus atbuline eiga apie 10 metrų, pajuto smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį. Nesuprato kas atsitiko. Pažiūrėjo pro galinio vaizdo veidrodėlius, nieko nepastebėjo. Pavažiavo į priekį apie 1-2 metrus, tada pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad kažkoks žmogus mojuoja rankomis. Jis sustojo ir išlipo iš automobilio. Pamatė, kad ant asfalto guli moteris. Jis skambino pagalbos telefonu 112 ir kvietė medikus. Prie moters priėjo prie parduotuvės buvę žmonės. Partrenkta moteris gulėjo ant nugaros.

Moteris negalėjo atsistoti, laikėsi už kojos ir dejavo. Jis klausė moters, iš kur ji atsirado, tačiau ji neatsakė. Jis, važiuodamas atbulas, moters nematė, nežino kokia kryptimi ji ėjo ir iš kur. Jis buvo blaivus, važiavo vienas. Dėl eismo įvykio pasekmių gailisi. Jo automobilis yra draustas draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 54-56). 2021 m. lapkričio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 30 d., apie 17.30 val., ji ėjo iš namų į parduotuvę „Iki“.

Buvo Å¡viesu, be kritulių, ėjo viena. Ji buvo apsirengusi tamsiai rudu paltu, nešėsi Å¡viesiÄ rankinę. Ji ėjo FabijoniÅ¡kių gavės Å¡aligatviu ir pakilo keliuku, kuris yra ant Å¡laito, ėjo link parduotuvės „Iki“. Matė, jog ties parduotuve esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, netoli taromato, stovėjo tamsios spalvos automobilis. Jai einant automobilių stovėjimo aikÅ¡telės teritorija, jÄ partrenkė greitai atbuline eiga važiuojantis tamsios spalvos automobilis.

Jai pradėjus eiti pro automobilio galinę dalį iki automobilio buvo apie 4 metrų atstumas. Automobilis staigiai pajudėjo iÅ¡ vietos ir partrenkė jÄ važiuodamas atbulas. Ji nukrito ant asfalto ir liko gulėti ant pilvo. Partrenkęs automobilio vairuotojas priėjo prie jos, klausė, ar nėra lūžių. Greitai atvažiavo greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie iÅ¡sivežė jÄ Ä¯ RVU ligoninę (b. l. 38-39). IÅ¡ policijos įvykio registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 2021 m. rugsėjo 30 d., apie 17.39 val.

Bendrajame pagalbos centre gautas A. Z. praneÅ¡imas apie tai, kad Vilniuje, FabijoniÅ¡kių g. 2, prie parduotuvės „Iki“ automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė (duomenys neskelbtini) m. moterį, ji sÄ moninga (b. l. 4). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio 2021 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, jog 2021 m. rugsėjo 30 d. apie 17.45 val. gavus praneÅ¡imÄ apie Vilniuje, FabijoniÅ¡kių g. 2, prie parduotuvės „Iki“ automobilio „Toyota“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), partrenktÄ (duomenys neskelbtini) m. moterį, nuvyko į eismo įvykio vietÄ . Ten pasitikęs pranešėjas A. Z. paaiÅ¡kino, kad važiuodamas savo automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbulomis iÅ¡ parduotuvės „Iki“ stovėjimo aikÅ¡telės, nepastebėjo einančios moters G. K. ir jÄ partrenkė. Ji buvo iÅ¡vežta į Lazdynų ligoninę, nes skundėsi rankos ir kojos skausmais. A. Z. buvo patikrintas blaivumas, kurio metu nustatytas 0,00 prom. girtumas.

G. K. patikrinti blaivumo nepavyko, kiekvienÄ kartÄ jai pritrÅ«kdavo oro. Nuo abiejų asmenų nesklido alkoholio kvapas (b. l. 5). 2021 m. rugsėjo 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota kelių eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, FabijoniÅ¡kių g., ties Nr. 2A pažymėtu pastatu esanti automobilio stovėjimo aikÅ¡telė. Tiesus horizontalus kelio ruožas žiÅ«rint nuo Gelvonų g. pusės. Leistinas greitis – 20 km/h. Taip pat užfiksuotas automobilio „Toyota“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas, eismo įvykio situacija ir planas (b. l. 9-14). 2021 m. rugsėjo 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Jos metu nustatyta, kad transporto priemonė išoriškai nesugadinta, nubrauktas purvas nuo galinio bamperio per vidurį (b. l. 15-18). 2021 m. rugsėjo 30 d. A. Z. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad važiavo automobiliu „Toyota“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga prie „Iki“, adresu FabijoniÅ¡kių g. 2, ir nepastebėjo žmogaus, nors kai žiÅ«rėjo į veidrodėlį, nieko nebuvo. Moteris iÅ¡bėgo per kelio vidurį, taigi ji turėjo matyti ir jį (b. l. 20). 2021 m. lapkričio 24 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad specialistas J. M. P., susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis ir G. K. medicininiais dokumentais, padarė iÅ¡vadÄ , jog jai nustatyta kairio žastikaulio kaklo lūžimas, VI Å¡onkaulio lūžimas, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai aptariamo eismo įvykio metu (b. l. 26-27). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių.

BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas gali reikÅ¡ti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ . Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi bÅ«ti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerÅ«pestingumas). Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo A.

Z. kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Pirmiausia pažymėtina, jog nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2021 m. rugsėjo 30 d., apie 17.39 val., kilo įvyko eismo įvykis, kurio metu A. Z., vairuodamas automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas ir nedavė kelio už jo automobilio ėjusiai pėsčiajai G.

K., kuriÄ automobilio galine dalimi partrenkė ir sužalojo. Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai. Pirmiausia to neneigė ir pats kaltinamasis A. Z., kuris parodė, kad, norėdamas perstatyti automobilį, pasižiÅ«rėjęs į visus veidrodėlius, pradėjo važiuoti atbuline eiga, nepamatė žmogaus, tuomet iÅ¡girdo garsÄ , o iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė gulinančiÄ nukentėjusiÄ jÄ . AnalogiÅ¡kas aplinkybes kaltinamasis A. Z. nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 54-56) ir savo 2021 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (b. l. 20).

Aplinkybę, jog A. Z., važiuodamas atbuline eiga, automobilių aikÅ¡telėje jÄ partrenkė, patvirtino ir nukentėjusioji G. K. (b. l. 38-39). Pirmiau nurodytus kaltinamojo, nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus detalizuoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio 2021 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti duomenys (b. l. 5), 2021 m. rugsėjo 30 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, eismo įvykio situacija ir planas (b. l. 9-14), 2021 m. rugsėjo 30 d. transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolas, taip pat policijos įvykio registro iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog 2021 m. rugsėjo 30 d., apie 17.39 val.

Bendrajame pagalbos centre gautas A. Z. praneÅ¡imas apie tai, kad Vilniuje, FabijoniÅ¡kių g. 2, prie parduotuvės „Iki“ automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė (duomenys neskelbtini) m. moterį (b. l. 4). IÅ¡ 2021 m. lapkričio 24 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad yra pateikta specialisto iÅ¡vada, jog G. K. nustatytas kairio žastikaulio kaklo lūžimas, VI šonkaulio lūžimas, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos, galimai aptariamo eismo įvykio metu) (b. l. 26-27).

Taigi, sugretinus Å¡iuos įrodymus konstatuotina, kad A. Z. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas ir nedavė kelio už jo automobilio ėjusiai pėsčiajai G. K., kuriÄ automobilio galine dalimi partrenkė ir sužalojo, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata. Vis tik, vien kilusių padarinių, t. y. eismo įvykio ir jo metu nesunkiai sutrikdytos kito asmens sveikatos nepakanka sprendžiant dėl kaltinamojo A.

Z. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, bÅ«tina nustatyti, kad kaltinamasis padarė minėto straipsnio dispozicijoje nurodytÄ veikÄ â€“ pažeidė Kelių eismo taisykles, taip pat nustatyti ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad bÅ«tent A. Z. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo eismo įvykio, o kartu ir nukentėjusios nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Be to, bÅ«tina nustatyti ir neatsargiÄ kaltininko kaltę – nusikalstamÄ pasitikėjimÄ ar nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ .

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad KET 101 punkte numatyta, jog prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, KET 27 punkte įtvirtinta, jog vairuotojas visais atvejais privalo duoti keliÄ pėsčiajam važiuodamas atbulas. Pirmiau iÅ¡dėstyti ir aptarti įrodymai bei paties kaltinamojo A. Z. parodymai patvirtina, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, minėtų KET 27, 101 punktų reikalavimų nesilaikė, nes prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas ir nedavė kelio už jo automobilio ėjusiai pėsčiajai ir jÄ automobilio galine dalimi partrenkęs sužalojo.

Pažymėtina, kad A. Z. yra įgijęs teisę vairuoti, jo paties teigimu, vairavimo stažas 5 metai, jam žinomos kelių eismo taisyklių nuostatos, tarp jų ir KET 27, 101 punktų nuostatos. Nepaisant to, jis, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir pradėjo važiuoti atbulas, nedavė kelio už jo automobilio ėjusiai nukentėjusiajai, kuriÄ galine automobilio dalimi partrenkė. Taigi veikÄ (KET 27, 101 punktų pažeidimus) kaltinamasis padarė veikdamas neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerÅ«pestingumu.

Kitaip tariant, A. Z., vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas atbulas nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (vietovę – parduotuvės aikÅ¡telę, paros metÄ , kai tokiu laiku Å¡alia parduotuvių bÅ«na gana nemažai žmonių, vairuoja atbuline eiga) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, tarp A. Z. padarytų KET 27, 101 punktų pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Remiantis pirmiau iÅ¡dėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotina, kad A. Z. padaryta veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje. Dėl praÅ¡ymo taikyti BK 39 straipsnio nuostatas Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Z. ir jo gynėjas advokatas Valerijus Kirpičnikovas prašė atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį. Sprendžiant klausimÄ dėl galimybės atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį, teismas visų pirma pažymi, kad bÅ«tina nustatyti visas įstatyme numatytas formalias sÄ lygas, t. y. pagal BK 39 straipsnį asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , 2) nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tik esant visoms iÅ¡vardytoms sÄ lygoms gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 39 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigÄ atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog BK 39 straipsnio formuluotė įpareigoja teismÄ , net ir esant visuose trijuose Å¡ios normos punktuose nurodytoms sÄ lygoms, savo sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės motyvuoti.

Tai reiÅ¡kia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių Å¡ioje normoje iÅ¡vardytų sÄ lygų nepakanka – teismas turi iÅ¡samiai įvertinti bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . NusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas suponuoja nuostatÄ , kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai tai neprieÅ¡tarauja teisingumo įgyvendinimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-383/2013).

Nagrinėjamu atveju A. Z. padarė neatsargų nusikaltimÄ . IÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenį nustatyta, kad A. Z. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau Didžiojoje Britanijoje 2013 m. spalio 16 d. teistas už eismo taisyklių pažeidimus, su vagyste susijusį nusikaltimÄ , 2014 m. liepos 24 d. teistas dėl nusikalstamos veikos valstybei, vieÅ¡ajai tvarkai, teisingumo vykdymui prieÅ¡ valstybės pareigÅ«nus, 2014 m. lapkričio 12 d. už eismo taisyklių pažeidimus, su vagyste susijusį nusikaltimÄ , 2015 m. gegužės 6 d.

– dėl nusikalstamos veikos valstybei, vieÅ¡ajai tvarkai, teisingumo vykdymui prieÅ¡ valstybės pareigÅ«nus (b. l. 57-60). Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, sprendžia kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pats pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie įvykusi įvykį (b. l. 4), įvykio vietoje domėjosi nukentėjusiosios sveikatos bÅ«kle, laukė policijos pareigÅ«nų ir greitosios pagalbos medikų, teismo vertinimu, yra nustatyta ir antra, BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, - kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ arba kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė ar bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių.

Å ioje byloje teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau teismas, svarstydamas klausimÄ dėl BK 39 straipsnio taikymo, pažymi, kad iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad A. Z. yra daugybę kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 113 – 118). Be to, kaip jau buvo minėta, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaltinamasis daug kartų baustas ir Didžiojoje Britanijoje (b. l. 57-60).

Å ių duomenų visuma, ypač įvertinus, kaltinamojo parodymus teisme, kad teisę vairuoti transporto priemones jis turi tik penkerius metus, leidžia įžvelgti objektyviai didesnį A. Z. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo manyti, jog kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės padarytų jam tinkamÄ poveikį. Kaltinamasis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nagrinėjamu atveju jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė itin neigiamas pasekmes kito žmogaus sveikatai, todėl, teismo vertinimu, kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, leistų formuotis nebaudžiamumo nuotaikai, nepagarbai baudžiamajam įstatymui, o tai sudarytų sÄ lygas pakartotiniam nusikalstamumui.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo ir jo gynėjo praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį netenktintinas. Dėl skirtinos bausmės Teismas, skirdamas A. Z. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , nusikalstamos veikos padarytÄ Å¾alÄ â€“ padarytas neatsargus nusikaltimas, nesunkiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į nustatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (kaltinamasis pats pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie eismo įvykį, taip aktyviais veiksmais bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių, įvykio vietoje domėjosi nukentėjusiosios sveikatos bÅ«kle, laukė policijos pareigÅ«nų ir greitosios pagalbos medikų).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį A. Z. – darbingo amžiaus, nevedęs, užsiimantis individualia, baustas administracine tvarka, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 113-118), teistas užsienio valstybėje (b. l. 57-60), kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymÄ si VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų įraÅ¡ytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitÄ .

Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Z. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį nustatant artimÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumui už neatsargų nusikaltimÄ (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Teismo vertinimu, 30 MGL dydžio bauda už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu Å¡i bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. Z. skirtina 20 MGL dydžio bauda. Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ â€“ 1 metų terminui. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. Z. padarė neatsargų nusikaltimÄ , automobilį vairavo bÅ«damas blaivus, savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusios, yra jauno amžiaus, verčiasi individualia veikla (b. l. 112), konstatuoja, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas kaltinamajam neskyrus A. Z. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė G.

K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad dėl nagrinėjamo įvykio patyrė dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus kasdieniame gyvenime ir sunkias fizines kančias. Dar iki dabar lankosi pas gydytojus, vartoja skausmÄ malÅ¡inančius vaistus. Dėl patirtos traumos pasikeitė jos fizinė bÅ«klė, gyvenimo kokybė, sutriko miegas. Kairę rankÄ valdo apie 20 proc. lyginant su sveika ranka, todėl prarado galimybę savimi pasirÅ«pinti.

Nurodoma, kad yra priversta samdytis pagalbÄ , už kuriÄ reikia mokėti. Kadangi yra senyvo amžiaus, nuo menkiausios traumos lūžiai gali atsinaujinti (b. l. 104). Teismo posėdžio metu G. K. palaikė civilinį ieÅ¡kinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais.

Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai kÅ«no sužalojimus, teismo medicinos specialisto įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Byloje nustatyta, jog nuosprendyje aptariamo eismo įvykio metu G. K. buvo padarytas kairio žastikaulio kaklo lūžimas, VI Å¡onkaulio lūžimas. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų du mėnesius turėjo gulėti, nes jautė didelius skausmus, turėjo samdyti moterį, kuri jai padėtų, be to iki Å¡iol yra liekamieji reiÅ¡kiniai – eidama laikosi prie sienų, negali nulipti laiptais, tik dabar pradėjo gerėti rankos bÅ«klė (anksčiau negalėjo rankos pakelti).

Nukentėjusioji pažymėjo, kad ji ir Å¡iuo metu gydosi, vaikÅ¡to į poliklinikÄ , nes jai skauda abi kÅ«no puses. IÅ¡ Všį “ŠeÅ¡kinės poliklinika” medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo nustatyta, kad 2022 m. kovo 3 d. (tai yra, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po eismo įvykio) G. K. nustatytas skausmas kairyje petyje, krÅ«tinėje, Všį “ŠeÅ¡kinės poliklinika” 2022 m. kovo 30 d. ambulatorinių apsilankymų apraÅ¡yme nurodyta, kad 2022 m. kovo 30 d. G. K. nustatyti visų galÅ«nių riboti ir skausmingi judesiai (b. l05-106).

Byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktikÄ už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniÅ¡kai yra nuo 800 Eur iki 11584 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-179/2009, 2K-68/2008, 2K-280/2010, 2K-551/2013, 2K-141/2013, 2K-149/2016 ir kt.).

Teismas, spręsdamas nukentėjusiosios patirtos neturinės žalos dydžio klausimÄ , įvertina nukentėjusiajai padarytÄ sužalojimÄ , jos dėl eismo įvykio patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , ilgÄ gydymosi laikÄ , aplinkybę, kad nukentėjusioji yra vyresnio amžiaus, todėl vyresnio amžiaus žmonėms sužalojimai gyja lėčiau ir sunkiau. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ne tik į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius, tačiau ir į žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis nusikaltimÄ padarė dėl neatsargumo, prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, po eismo įvykio iÅ¡ karto iÅ¡kvietė pagalbÄ nukentėjusiajai, pats atlygino 500 eurų padarytos žalos. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, siekdamas nepažeisti nukentėjusiosios teisių į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, susiformavusia teismų praktika, sprendžia, kad 4200 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios dėl eismo įvykio patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus.

AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino G. K. 3210 Eur neturtinės žalos (b. l. 50, 108), be to iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų teisme, taip pat byloje esančio 2021 m. gruodžio 17 d. Įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo nustatyta, kad 500 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino pats kaltinamasis. Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2, 3 dalimis, 6.254 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 490 eurų – priteistina iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ (CK 6.245 – 6.249 str., 6.250 str.).

Teismas, apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad G. K. civilinis ieÅ¡kinys yra tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ G. K. yra priteistina 490 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Z. skirti 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudÄ . Ä®pareigoti A. Z. sumokėti paskirtÄ baudÄ per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (bÅ«tina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801):

LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“; LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“; LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukÅ¡tas).

IÅ¡aiÅ¡kinti A. Z., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. IÅ¡ dalies patenkinti civilinės ieÅ¡kovės G. K. civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ G. K. priteisti 490 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinės ieÅ¡kovės G. K. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė