2020-03-10 Nr. AB-5363-3-62-3-00858-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-228-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00858-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir Jurbarko rajono savivaldybės mero atskiruosius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Presto durpės“ skundą atsakovams Jurbarko rajono savivaldybės administracijai ir Jurbarko rajono savivaldybės merui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „GJ Magma“) dėl administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Presto durpės“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės mero 2019 m. kovo 19 d. potvarkį Nr. V3-14 „Dėl vietos gyventojų apklausos dėl Dainių kaime planuojamos durpių gavybos paskelbimo iniciavimo“ ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. R4-15-547 „Dėl Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekto“; 2) įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti UAB „Presto durpės“ 2018 m. sausio 23 d. pateiktą prašymą Nr. 015 „Dėl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo“ ir priimti sprendimą dėl projekto derinimo.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą, kuriuo atsisakė pareikšto skundo. Prašyme nurodė, kad skundžiami sprendimai jau įgyvendinti, gyventojų apklausa suorganizuota ir įvykdyta, Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimas dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, įvykdytas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: 907,50 Eur atstovavimo išlaidas ir 22,50 Eur žyminį mokestį.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, Administracinių bylų teisenos įstatymas) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties dalį nurodant, kad administracinė byla Nr. eI-5196-644/2019 nutraukiama ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu. Pareiškėjo prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perdavė nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir Jurbarko rajono savivaldybės mero po 465 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundo atsisakymas argumentuojamas tuo, jog atsakovas įvykdė pareiškėjo reikalavimą ir nebėra tikslo nagrinėti bylą, vertino, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostata.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė patyręs 907,50 Eur išlaidas už susipažinimą su dokumentais, situacijos analizę, strategijos formavimą, skundo rengimą, taip pat 22,50 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjas prašomas priteisti išlaidas grindė 2019 m. balandžio 18 d. sąskaita-faktūra Nr. RS 2019-04/7 ir 2019 m. balandžio 25 d. pinigų priėmimo kvitu. Teismas pareiškėjo nurodytas išlaidas už dokumentų ir situacijos analizę, strategijos formavimą vertino kaip sudėtinę Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte numatytų skundo surašymo paslaugų dalį.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nustatė, kad nagrinėjamu atveju aktualus 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 970,30 Eur, todėl pagal Rekomendacijų 8.2 punktą pareiškėjui maksimaliai galėjo būti priteista 2 425,75 Eur (970,30 Eur x 2,5) suma. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 907,50 Eur suma neviršijo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus rekomenduojamo užmokesčio dydžio, teismas lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė pareiškėjui prašomą sumą. Teismas taip pat iš atsakovų priteisė pareiškėjui 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

III. Atsakovai Jurbarko rajono savivaldybės administracija ir Jurbarko rajono savivaldybės meras padavė atskiruosius skundus, kuriuose prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartį ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Atsakovai nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nevertino aplinkybės, jog Jurbarko rajono savivaldybės meras nepatenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės mero 2019 m. kovo 19 d. potvarkį Nr. V3-14, taip pat Jurbarko rajono savivaldybės administracija nepatenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. R4-15-547.

Atsakovai pažymi, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 25 d. pareiškime dėl skundo atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, jog skundžiami sprendimai jau įgyvendinti, gyventojų apklausa suorganizuota ir įvykdyta, tačiau pareiškėjas skundu teismo prašė ne apklausą įgyvendinti, o priešingai, reikalavo panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės mero 2019 m. kovo 19 d. potvarkį Nr. V3-14 „Dėl vietos gyventojų apklausos dėl Dainių kaime planuojamos durpių gavybos paskelbimo iniciavimo“, kuriuo ši apklausa buvo inicijuota. Jurbarko rajono savivaldybės mero 2019 m. kovo 19 d. potvarkis Nr. V3-14 ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. R4-15-547 yra galiojantys ir nepanaikinti.

Atsakovai atkreipia dėmesį, kad Jurbarko rajono savivaldybė įvykdė teismo priimtą sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-103-423/2019 ir išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą prašymą dėl Durpyno projekto derinimo, tačiau tai nereiškia, kad Jurbarko rajono savivaldybė įvykdė pareiškėjo reikalavimus šioje byloje, kas neatitinka ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-739-525/2019, pakeitęs bylos nutraukimo teisinį pagrindą, konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo vadovaujantis ABTĮ straipsnio 2 dalies nuostata.

Pareiškėjo teigimu, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovų, kadangi atsakovai piktnaudžiavo savo teisėmis, toliau vilkino sprendimų priėmimą, o pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, vėl turėjo pradėti teisminį ginčą ir teikti skundą dėl Jurbarko rajono savivaldybės neveikimo bei patirti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjui pradėjus teisminį procesą ir iniciavus vykdymo procesą, Jurbarko rajono savivaldybė vis tik įvykdė pareiškėjo reikalavimą ir teismo sprendimą iš naujo išnagrinėti Naudojimo projektą bei 2019 m. gegužės 23 d. pateikė naują raštą su pastabomis, t. y. įvykdė pareiškėjo reikalavimus geruoju. Dėl šio atsakovų sprendimo, kuris buvo pareiškėjo apskųstas, yra priimtas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-441-554/2020.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsakovai padavė atskiruosius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutarties, kuria pareiškėjui lygiomis dalimis iš atsakovų priteistas bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

Atsakovai atskiruosiuose skunduose teigia, kad pareiškėjas skundo atsisakė ne dėl to, jog atsakovai geruoju patenkino jo reikalavimus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies prasme, todėl teismas nepagrįstai jam priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde prašė teismo panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės mero 2019 m. kovo 19 d. potvarkį Nr. V3-14 „Dėl vietos gyventojų apklausos dėl Dainių kaime planuojamos durpių gavybos paskelbimo iniciavimo“, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. R4-15-547 „Dėl Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekto“ ir įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti UAB „Presto durpės“ 2018 m. sausio 23 d. pateiktą prašymą Nr. 015 „Dėl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo“. Pareiškėjas atsisakė skundo, kadangi skundžiami sprendimai jau įgyvendinti, gyventojų apklausa suorganizuota ir įvykdyta, Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimas dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, taip pat įvykdytas. Taigi pareiškėjo reikalavimai iš esmės tapo nebeaktualūs, tačiau jie nebuvo atsakovų patenkinti, dėl ko ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis šiuo atveju neturėjo būti taikoma.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėdama administracinę bylą Nr. AS143-375/2008 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje yra pasisakiusi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai pareiškėjas atsisako skundo ir byla nutraukiama ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino skundą. Teismas nurodė, kad skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Pareiškėjui atsisakius savo reikalavimų ir teismui nutraukus bylą, teisė į teisminę gynybą laikoma realizuota, ir pareiškėjas su tapačiu reikalavimu niekada nebeturės teisės kreiptis į teismą. Analogiškos teisinės pasekmės iškyla ir įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p., 103 str. 2 p.). Tiek pareiškėjui atsisakius skundo ne todėl, kad atsakovas geruoju jį patenkino, tiek teismui sprendimu atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui lieka nepatenkintas, o pareiškėjo procesinė teisinė galimybė dar sykį teisme iškelti tapatų klausimą prarandama.

Kaip minėta, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios materialiniai reikalavimai patenkinti. Sutiktina su atsakovų atskirųjų skundų argumentais, kad šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl laikyti pareiškėją laimėjusia šalimi, o atsakovus – pralaimėjusia šalimi, nėra pagrindo. Atsakovai pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų neįvykdė, o pareiškėjas savo skundo iš esmės atsisakė dėl pasikeitusių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šios administracinės bylos nutraukimas pareiškėjui atsisakius skundo reikalavimų pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį prilygo teismo sprendimui priimtam pareiškėjo naudai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija tenkina atsakovų atskiruosius skundus, panaikina pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį ir priima naują nutartį, kuria pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir Jurbarko rajono savivaldybės mero atskiruosius skundus tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Presto durpės“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė