2021-03-24 Nr. AB-6133-3-63-3-00572-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-576-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00572-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. D., A. A., A. T., V. S. (V. S.), A. V., L. G., R. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. D., A. A., A. T., V. S. (V. S.), A. V., L. G., R. I. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. D., A. A., A. T., V. S. (V. S.), A. V., L. G., R. I. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. T2-119 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetų sudarymo ir jų narių skaičiaus nustatymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. T2-119) ir 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. T2-120 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetų sudėčių patvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. T2-120).

2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2019 m. gegužės 3 d. įvyko Savivaldybės tarybos posėdis, kuriame ginčijamais sprendimais buvo patvirtintas Savivaldybės tarybos komitetų narių skaičius ir sudėtis. Savivaldybės taryboje yra 30 narių, kurie turi dalyvauti 5 komitetų (be Kontrolės komiteto) darbe. Savivaldybės meras pateikė sprendimų projektus, kuriais pasiūlyta formuoti 5 Savivaldybės tarybos komitetus po 7 narius.

3. Pareiškėjai teigė, kad skundžiami sprendimai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principą, to paties įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą atstovaujamosios demokratijos bei savivaldybės veiklos teisėtumo principą bei Savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T2-184 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Veiklos reglamentas) 7.2.2 ir 8.1 punktus. Savivaldybės tarybos dauguma sudaryta iš 16 Savivaldybės tarybos narių, o mažuma – iš 14 narių, todėl sudarant komitetus, Savivaldybės tarybos dauguma turi 2 nariais daugiau. Pareiškėjų teigimu, tik dviejuose Savivaldybės tarybos komitetuose iš penkių galėjo būti po vieną Savivaldybės tarybos daugumos narį daugiau nei mažumos. Pažeidžiant proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principą, ginčijamais sprendimais neteisėtai kiekvieno Savivaldybės tarybos komiteto narių skaičius padidintas nuo 6 iki 7 ir į kiekvieną komitetą paskirta po 4 daugumos ir 3 mažumos atstovus. Nors daugumos proporcingumas pakito nežymiai mažumos atžvilgiu, tačiau faktiškai po skundžiamų sprendimų priėmimo visų komitetų sprendimų priėmimas priklauso tik nuo daugumai priklausančių tarybos narių balsų, o pareiškėjai, kurie priklauso mažumai, yra atriboti nuo visų komitetuose priimamų sprendimų priėmimo.

4. Pareiškėjai akcentavo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnį, Veiklos reglamento nuostatas, tarybos narys turi būti vieno komiteto (be Kontrolės komiteto) nariu ir komitete turėti tik vieną balsą. Savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. T2-119 nustačius, kad penkiuose Savivaldybės tarybos komitetuose yra po 7 narius, sudarant sąlygas tam tikriems nariams dalyvauti net dviejuose komitetuose, buvo pažeistos paminėtų teisės aktų nuostatos. Veiklos reglamente numatyta galimybė Savivaldybės tarybos komitetų sutarimu sušaukti jungtinius posėdžius, tokiu atveju dviem komitetams priklausantis Savivaldybės tarybos narys turėtų daugiau nei vieną balsą, todėl yra pažeidžiamas lygiateisiškumo ir atstovaujamosios demokratijos principai.

5. Pareiškėjai akcentavo, kad Savivaldybės taryba nesilaikė jai keliamo teisėtumo reikalavimo – tarybos narių lygybės turi būti laikomasi kuriant tarybos vidinius struktūrinius vienetus ir užtikrinant visų tarybos narių vienodas ir realias galimybes juose dalyvauti. Skundžiamais sprendimais buvo pažeistos jų, kaip Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos mažumos narių, teisė dalyvauti priimant sprendimus Savivaldybės tarybos komitetuose, o sprendžiant klausimą dėl Savivaldybės tarybos komitetų narių skaičiaus nustatymo, nebuvo išlaikytas proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principas, daliai narių suteiktas antrasis balsas. Tokiu būdu pareiškėjai negali tinkamai veikti ir atstovauti rinkėjams bei dalyvauti priimant sprendimus Savivaldybės tarybos komitetuose.

6. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

7. Savivaldybės taryba pritarė pareiškėjų argumentams, jog Savivaldybės tarybos veiklos rezultatai neabejotinai aktualūs jų rinkėjams ir visai Klaipėdos miesto savivaldybės bendruomenei, o ginčijamais sprendimais patvirtinti Savivaldybės tarybos komitetai kompetentingi spręsti įvairias problemas, tačiau mano, kad pareiškėjų reikalavimas patenka į viešojo intereso gynimo sritį. Pareiškėjai nėra priskirti prie subjektų, galinčių kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Kreipdamasis į teismą suinteresuotas asmuo privalo įrodyti, jog jis turi subjektinę teisę ir kad šią teisę pažeidžia atsakovas.

8. Savivaldybės taryba akcentavo, kad Vietos savivaldos įstatymo 23 ir 24 straipsniuose reglamentuotos savivaldybės tarybos nario teisės ir pareigos, tačiau nėra įtvirtinta teisė kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo. Savivaldybės tarybos nariai neturi teisės individualiai ginti savivaldybės interesų teisme ir tuo pačiu ginčyti savivaldybės tarybos, kaip kolegialaus organo, sprendimų.

9. Atsakovo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatas savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolė priskirta Vyriausybės atstovo kompetencijai. Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje nei dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimų projektų, nei dėl ginčijamų sprendimų pastabų, pasiūlymų juos panaikinti ar pakeisti nepareiškė.

10. Kreipdamiesi į teismą su skundu pareiškėjai nenurodė, jog buvo pažeistos kurios nors jų, kaip Savivaldybės tarybos narių, teisės, nustatytos Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnyje. Dėl pareiškėjų argumento, kad kažkurie Savivaldybės tarybos nariai buvo paskirti į daugiau nei du komitetus, atsakovas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktas nustato savivaldybės tarybos nario pareigą būti ne mažiau kaip vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu, t. y. ši norma nedraudžia būti daugiau nei vieno komiteto (be Kontrolės komiteto) nariu. Pareiškėjai ginčija tik daugumos atstovų paskyrimą į komitetus ir vertina, kad taip buvo pažeistas Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktas, tačiau pareiškėjas A. V. buvo deleguojamas ir paskirtas taip pat dviejų komitetų nariu. Pareiškėjų teisės būti tam tikrų, jų pačių pasirinktų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetų nariais nebuvo pažeistos, priimant ginčijamą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-120 buvo vadovautasi frakcijos „Lietuvos valstiečių ir žalųjų sąjunga“ 2019 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 19-1 nurodyta informacija, t. y. pareiškėjų prašymas būti tam tikrų komitetų nariais patenkintas visiškai. Taigi pareiškėjų, kaip Savivaldybės tarybos narių, subjektinės teisės pažeidimų, sudarant komitetų sudėtį, nenustatyta.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T2-119 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetų sudarymo ir jų narių skaičiaus nustatymo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T2-120 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetų sudėčių patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teismas pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymas, nustatantis baigtinį savivaldybės tarybos nario teisių ir pareigų sąrašą, teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo savivaldybių tarybų nariams nenumato. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, teismas nurodė, jog į teismą su nagrinėjamu atveju reiškiamais reikalavimais – panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimus, nes jie buvo priimti pažeidžiant teisės aktuose nustatytas procedūras, vykdydamas savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolę, galėtų kreiptis Vyriausybės atstovas.

14. Vertindamas pareiškėjų skundo argumentus, teismas pabrėžė, jog ir Konstitucija, ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos asmens kreipimąsi į teismą sieja su jo (besikreipiančio asmens) pažeistų tiesių ar laisvių gynimu. Atsižvelgęs į ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose skundo turiniui keliamus reikalavimus, teismas dėl pareiškėjų, kaip Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių, galbūt pažeistų teisių gynimo pažymėjo, jog kreipdamiesi į teismą, pareiškėjai nenurodė, jog buvo pažeista kuri nors jų, kaip Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių, teisė, numatyta Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnyje.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjų argumentų, kad pažeidus proporcinį daugumos ir mažumos atstovavimo principą buvo pažeista jų, kaip Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos mažumai priklausančių tarybos narių, teisė dalyvauti sprendimų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetuose priėmime, o kai kuriuos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius paskyrus į du komitetus, pareiškėjai negalėjo tinkamai atstovauti savo rinkėjams bei tinkamai dalyvauti Savivaldybės tarybos sprendimų priėmime, teismas konstatavo, kad pareiškėjams nesuteikta teisė ginčyti savivaldybės tarybos sprendimus dėl to, kad jie priimti pažeidžiant teisės aktuose nustatytas procedūras. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė vertinsiąs skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą išimtinai pareiškėjų subjektinių teisių pažeidimo aspektu.

16. Teismas nurodė, jog Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti savivaldybės tarybos opozicijos interesus. Be to, šio principo retai kada gali būti laikomasi matematiškai tiksliai – tik tais atvejais, kai tarybos narių daugumos ir mažumos proporcija išreiškiama sveikuoju skaičiumi, svarbu, kad sudarant komitetus iš esmės būtų laikomasi šio principo, o nežymūs nukrypimai nuo matematinės proporcijos, ypač savivaldybės tarybos opozicijos naudai, leistini. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas kaip draudžiantis tarybos nariui būti daugiau nei vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu.

17. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje yra 31 narys: 17 narių sudaro daugumą, 14 narių – opoziciją, taigi matematiškai taikant proporcinio atstovavimo principą, kiekviename iš komitetų turėjo būti 3,84 daugumos narių ir 3,16 opozicijos atstovų. Byloje buvo nustatyta, jog kiekviename iš komitetų yra po 4 daugumos ir 3 opozicijos atstovus.

18. Įvertinęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetuose esantį daugumos ir opozicijos narių santykį visumoje (4,42 ir 5,25), teismas pažymėjo, jog jis netgi palankesnis opozicijai, todėl konstatavo, kad sudarant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetus proporcinio atstovavimo principas nebuvo pažeistas.

19. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T2-119 1 punktu sudarė Finansų ir ekonomikos komitetą (1.1 p.), Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetą (1.2 p.), Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetą (1.3 p.), Sveikatos ir socialinių reikalų komitetą (1.4 p.), Kultūros, švietimo ir sporto komitetą (1.5 p.), o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T2-120 1 punktu patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetų narių vardinį sąrašą. Į kiekvieną Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetą paskirta po 4 daugumos ir 3 mažumos atstovus.

20. Teismas pažymėjo, kad Savivaldybės taryba yra kolegiali savivaldybės institucija, kuri susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių, Savivaldybės tarybos pagrindinė veiklos forma yra posėdžiai, kuriuose svarstomais klausimais priimami sprendimai. Teismo vertinimu, byloje nebuvo jokių duomenų, kad priimant ginčijamus sprendimus, pareiškėjų, kaip Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių, teisės buvo apribotos (jie turėjo teisę balsuoti ir tokia teise pasinaudojo, išreiškė savo nuomonę dėl sprendimo projekto ir pan.).

21. Įvertinęs byloje esantį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės, frakcijos „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“ pirmininko pavaduotojos L. G. 2019 m. gegužės 2 d. raštą, teismas nurodė, jog jame pateikta informacija, kokie frakcijos nariai siūlomi į Savivaldybės tarybos komitetus. Šis įrodymas patvirtino, kad pareiškėjų valia dėl dalyvavimo atitinkamuose komitetuose buvo suderinta frakcijoje, kuriai priklausė pareiškėjai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. T2-120 pasiūlymas dėl pareiškėjų, kaip savivaldybės tarybos narių, paskyrimo į atitinkamus komitetus buvo patenkintas visiškai.

22. Iš byloje esančių įrodymų nenustatęs, kad pareiškėjų, kaip Savivaldybės tarybos narių, subjektinės teisės ar teisėti interesai sudarant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetus, nustatant jų skaičių ir patvirtinant jų sudėtį, buvo pažeisti, teismas pareiškėjų skundą atmetė.

III. 23. Pareiškėjai V. D., A. A., A. T., V. S. (V. S.), A. V., L. G., R. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

24. Pareiškėjai nurodo, kad nepagrįstai susiaurinta jų teisė kreiptis į teismą, nurodant, kad jie asmeniškai nesuinteresuoti, jog Savivaldybės tarybos priimami sprendimai būtų priimti laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti savivaldybės tarybos opozicijos interesus. Vadinasi, pareiškėjų interesas yra nustatytas. Todėl pareiškėjai turi teisę teikti skundą dėl jų teises pažeidžiančių Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimų, kurie nagrinėjamu atveju susiaurina opozicijoje esančių narių teises ir sukelia materialaus teisinio pobūdžio pasekmes.

25. Pareiškėjai pastebi, kad neaišku, kokiais matematiniais apskaičiavimais remdamasis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad komitetuose proporcinio atstovavimo principo laikomasi opozicijos naudai. Teismo išvestas matematinis santykis akivaizdžiai neteisingas. Pareiškėjai pakartoja skundo argumentus, kad atsakovas skundžiamu sprendimu Nr. T2-119 neteisėtai kiekvieno komiteto narių skaičių padidino nuo 6 iki 7 bei sprendimu Nr. T2-120 paskyrė į kiekvieną komitetą po 4 daugumos bei po 3 mažumos tarybos narius. Pareiškėjų skaičiavimu, po priimtų sprendimų, vietoje proporcijos 16 daugumos ir 14 mažumos narių komitetuose, tapo 20 daugumos ir 15 mažumos narių proporcija komitetuose ir dirbtinai atribojo stiprią opoziciją nuo bet kokių sprendimų priėmimo. Akivaizdu, jog proporcija iškraipyta tikrai ne pareiškėjų (opozicijos) naudai.

26. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime be pagrindo rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012, kadangi nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Toks Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto aiškinimas akivaizdžiai pažeidžia tarybos narių lygiateisiškumą, prieštarauja Konstitucijai, Veiklos reglamentui, jeigu nėra pasakoma, kad tokiu atveju visi tarybos nariai lygiomis teisėmis turi dalyvauti dviejų arba trijų ir kt. komitetų darbe.

27. Pareiškėjai pakartoja skundo argumentus, susijusius su situacija, kai vienas Savivaldybės tarybos narys būdamas dviejų komitetų nariu turi daugiau nei vieną balsą.

28. Remdamiesi išdėstytu, pareiškėjai mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas teismui neteisingai pritaikius ir išaiškinus Konstitucijos, Vietos savivaldos įstatymo ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento teisės normas. Be to, sprendimas vertintinas kaip nemotyvuotas, nes priimtas neištyrus visų reikšmingų skundo argumentų ir nenurodžius motyvų, kodėl jie buvo atmesti.

29. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, pabrėždama, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėjų teisė kreiptis į teismą nebuvo susiaurinta, apeliantai nepaneigė, kad Savivaldybės taryboje sudarant komitetus laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Nors pirmosios instancijos teismo atliktas matematinis skaičiavimas neaiškus, tačiau išvada, kad aptariamas principas nebuvo pažeistas, teisinga.

31. Savivaldybės tarybos teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kad savivaldybės tarybos narys gali būti daugiau nei vieno komiteto (be Kontrolės komiteto) nariu. Atsakovas pabrėžė, jog savivaldybės tarybos komitetų sudarymas priklauso išimtinai savivaldybės tarybos kompetencijai. Balsavimo priimant 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. T2-120 duomenys patvirtina, kad apeliantus tenkino komitetų sudėtis ir daugumos bei mažumos proporcijos. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas skunde nurodytas aplinkybes, priėmė motyvuotą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T2-119 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetų sudarymo ir jų narių skaičiaus nustatymo“, kuriuo sudaryti penki Savivaldybės tarybos komitetai, turintys po septynis narius, ir 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T2-120 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetų sudėčių patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Savivaldybės tarybos komitetų narių vardinis sąrašas, teisėtumo bei pagrįstumo.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad nepagrįstai susiaurinta jų teisė kreiptis į teismą, nurodant, kad jie asmeniškai nesuinteresuoti, jog Savivaldybės tarybos priimami sprendimai būtų priimti laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti savivaldybės tarybos opozicijos interesus. Vadinasi, pareiškėjų interesas yra nustatytas. Todėl pareiškėjai turi teisę teikti skundą dėl jų teises pažeidžiančių Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimų, kurie nagrinėjamu atveju susiaurina opozicijoje esančių narių teises ir sukelia materialaus teisinio pobūdžio pasekmes.

35. Pasisakydama dėl pareiškėjų teisės kreiptis į teismą šios bylos kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų skundas pirmosios instancijos teisme buvo priimtas, iš esmės išnagrinėtas, dėl jo priimtas teismo sprendimas. Apie savivaldybių tarybų narių teisę ginčyti savivaldybių tarybų sprendimus, viena vertus, paminėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 23–24 straipsniuose nustatytos savivaldybės tarybos nario teisės ir pareigos; šiose teisės normose nustatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas; teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo, nurodytos teisės nuostatos savivaldybių tarybų nariams nenumato (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS492-576/2011). Vietos savivaldos įstatyme, kuriame pateiktas savivaldybės tarybos nario teisių sąrašas, tokia teisė kaip kreiptis dėl savivaldybės tarybos priimtų administracinių aktų teisėtumo atitikimo Konstitucijai, įstatymams ir kitiems aukštesnės juridinės galios teisės aktams nėra nustatyta. Savivaldybės administravimo subjektų leidžiamų administracinių aktų atžvilgiu yra taikoma specifinė teisėtumo kontrolės užtikrinimo forma, kurią atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriami pareigūnai – Vyriausybės atstovai apskrityse. Tuo tarpu tokie įgaliojimai savivaldybių tarybų nariams nėra suteikti (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-245/2014).

36. Kita vertus, administracinių teismų praktika rodo, kad savivaldybių tarybų nariai turi teisę paduoti skundą teismui dėl savivaldybių tarybų sprendimų, jei mano ir grindžia, kad jų subjektinės teisės yra pažeistos, o administraciniai teismai tokius skundus nagrinėja iš esmės (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T2-119 ir 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T2-120 turinį, kuriuose sudaryti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetai, nustatytas jų skaičius ir patvirtinta jų sudėtis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjai skunde nenurodė, kad buvo pažeista kuri nors jų, kaip Savivaldybės tarybos narių, teisė, numatyta Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnyje, pagrįstai įvertino, jog pareiškėjų skundas nagrinėtinas iš esmės, tiriant, ar tikrai pareiškėjų subjektinės teisės yra pažeistos.

37. Svarbu akcentuoti, kad pareiškėjai savo subjektinių teisių pažeidimą įrodinėja argumentuodami, jog skundžiamais sprendimais buvo pažeisti teisės principai – pirmiausia proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo reikalavimas, o todėl, pasak pareiškėjų, skundžiamais sprendimais susiaurinamos opozicijoje esančių narių teisės ir minėti sprendimai sukelia materialaus teisinio pobūdžio pasekmes. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjai visiškai nepagrįstai teigia, jog Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principas reiškia, kad Savivaldybės tarybos komitetuose turi būti po lygiai daugumos ir mažumos atstovų. Proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principas reiškia, kad paprastai komitetuose daugumą sudaro daugumos atstovai, o mažumos atstovai komitetuose dominuoti negali (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2674/2012). Be to, šio principo retai kada gali būti laikomasi matematiškai tiksliai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-718/2014). Vadinasi, 2019 m. gegužės 3 d. sprendime Nr. T2-119 ir 2019 m. gegužės 3 d. sprendime Nr. T2-120 nustačius kiekvieno komiteto sudėtį, t. y. po 4 daugumos ir 3 mažumos atstovus, proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principas nebuvo pažeistas. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad skundžiamais Savivaldybės tarybos sprendimais buvo susiaurintos opozicijoje esančių narių teisės ir kad minėti sprendimai sukėlė pareiškėjams materialaus teisinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime pateikė neaiškų matematinį skaičiavimą, kurį tokiu pripažino tiek pareiškėjai, tiek atsakovas, tačiau iš esmės padarė teisingą išvadą, kad proporcinio atstovavimo principo sudarant Savivaldybės tarybos komitetus buvo laikomasi.

38. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime be pagrindo rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012, kadangi nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Paminėtina, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teismui teigė, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnį, Veiklos reglamento nuostatas tarybos narys turi būti vieno komiteto (be Kontrolės komiteto) nariu ir komitete turėti tik vieną balsą.

39. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pareiškėjų aiškinimu. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto norma aiškintina kaip nustatanti savivaldybės tarybos nario pareigą būti ne mažiau kaip vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Šią įstatymo normą nėra pagrindo aiškinti kaip draudžiančią tarybos nariui būti daugiau nei vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2384/2012). Taigi ši teisės norma taip pat nesudaro kliūčių tiek tarybos daugumos, tiek mažumos nariams būti keleto tarybos komitetų nariais ir tokiu būdu užtikrinti proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo laikymąsi‏ (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-718/2014). Pabrėžtina, kad pareiškėjas A. V. taip pat yra paskirtas dviejų komitetų (Finansų ir ekonomikos bei Sveikatos ir socialinių reikalų) nariu (žr. 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. T2-120), jis L. G. 2019 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 19-1 buvo siūlomas atstovu į du komitetus.

40. Pareiškėjai akcentavo, kad Savivaldybės taryba nesilaikė jai keliamo teisėtumo reikalavimo – tarybos narių lygybės turi būti laikomasi kuriant tarybos vidinius struktūrinius vienetus ir užtikrinant visų tarybos narių vienodas ir realias galimybes juose dalyvauti. Skundžiamais sprendimais buvo pažeistos jų, kaip Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos mažumos narių, teisė dalyvauti priimant sprendimus Savivaldybės tarybos komitetuose, o sprendžiant klausimą dėl Savivaldybės tarybos komitetų narių skaičiaus nustatymo, nebuvo išlaikytas proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principas, daliai narių suteiktas antrasis balsas.

41. Teisėjų kolegija nurodė (žr. šios teismo nutarties 37 punktą), kad skundžiamais sprendimais nebuvo pažeistas proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principas. Pareiškėjų argumentas, kad skundžiamais sprendimais tam tikri nariai, dalyvaujantys keliuose komitetuose, įgyja daugiau galių Savivaldybės taryboje, nėra pagrįstas, nes tarybos nario balsavimas komitete, kurio priimami sprendimai yra rekomendaciniai (žr. Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 5 dalį), negali būti prilyginamas jo balsavimui Savivaldybės tarybos posėdyje (numatytam Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje).

42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. D., A. A., A. T., V. S. (V. S.), A. V., L. G., R. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius