Legislator Case Law & Legislation
7613c33c-84a3-4eab-936a-2f8cfd1109b4 AI generated

7613c33c-84a3-4eab-936a-2f8cfd1109b4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7613c33c-84a3-4eab-936a-2f8cfd1109b4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-516/2011Procesinio sprendimo kategorija 43.2(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Danutės MilaÅ¡ienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

Legislator headnote

AI generated

7613c33c-84a3-4eab-936a-2f8cfd1109b4 · Lietuvos apeliacinis teismas: BylÄ nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas byloje ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ . Vien aplinkybė, kad ieÅ¡kinį pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymÄ , kuriuo grindžia reikalavimus, negali bÅ«ti pagrindas atmesti pareikÅ¡tus reikalavimus. Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės nurodytÄ teismų praktikÄ . Teismas nevertino ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl lėšų atsakovui perdavimo fakto.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-516/2011Procesinio sprendimo kategorija 43.2(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Danutės MilaÅ¡ienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, civilinėje byloje Nr. 2-174-230/2010 pagal ieÅ¡kovės G. T. ieÅ¡kinį atsakovui R. P. dėl be pagrindo sumokėtų lėšų priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovės G. T. atstovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. P. 329 554 Lt be pagrindo gautų lėšų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ginčo Å¡alys buvo sutarusios bendrai vystyti verslÄ - įsigyti žemės sklypÄ ir pastatyti naujÄ ritualinių paslaugų kompleksÄ tokiomis sÄ lygomis: ieÅ¡kovė į projektÄ investuotų 40 procentų reikalingų lėšų (400 000 Lt), o atsakovas - 600 000 Lt. 2002 m. rugpjūčio 23 d. ieÅ¡kovė perdavė atsakovui 114 300 JAV dolerių grynais (pagal tuometinį oficialų Lietuvos banko kursÄ (1 USD= 4 Lt) - 400 000 Lt), kaip savo įnaÅ¡Ä Ä¯ bendrÄ verslÄ . Pinigus atsakovas priėmė, tačiau pakvitavimo ieÅ¡kovei neiÅ¡rašė.

Veiksmų, susijusių su bendro verslo vykdymu, atsakovas nesiėmė. 2002 m. spalio 23 d. atsakovas ieÅ¡kovei gražino 19 900 JAV dolerių (pagal tuometinį oficialų Lietuvos banko kursÄ (1 USD =3,54 Lt) - 70 446 Lt) ir nurodė, jog daugiau pinigų neturi, be to, neigė, kad yra gavęs pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovės. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pinigų perdavimo R. P. faktÄ , kad teisėjų kolegijai nekilo abejonių, jog G.

T. perduotus pinigus valdė bÅ«tent R. P.. Tokiu bÅ«du atsakovas be teisinio pagrindo valdo ieÅ¡kovės lėšas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieÅ¡kovės G. T. ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė CK 6.237 straipsnio nuostatomis. IeÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, ji su atsakovu R. P. susitarė bendrai vystyti verslÄ â€“ įgyti žemės sklypÄ Vilniaus mieste ir pastatyti ritualinių paslaugų kompleksÄ , ieÅ¡kovei investuojant į projektÄ 40 procentų lėšų (400 000 Lt), o atsakovui - 600 000 Lt.

IeÅ¡kovė, nurodydama faktines reiÅ¡kiamų reikalavimų atsiradimo aplinkybes, teigė tarp Å¡alių buvus žodinį sandorį – susitarimÄ sukurti tam tikrus teisinius santykius. Grįsdama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė teigė, kad atsakovas veiksmų, susijusių su bendro verslo vykdymu, neatliko ir pinigų negrÄ Å¾ino. Tokiu bÅ«du pati ieÅ¡kovė pripažino, kad atsakovas nevykdė susitarimu prisiimtų įsipareigojimų. IeÅ¡kovės nurodytos faktinės bylos aplinkybės paneigia galimybę iÅ¡siieÅ¡koti perduotas lėšas, kaip atsakovo be pagrindo įgytÄ turtÄ , nes pati ieÅ¡kovė nurodė sandorį, kurio pagrindu atsakovui buvo perduotos lėšos.

Atsakovas R. P. neneigė Å¡alių susitarimo, tačiau skirtingai aiÅ¡kino prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas pripažino, kad su ieÅ¡kove buvo susitarta, jog jis padės įsigyti žemės sklypÄ , pastatyti pastatÄ , pratęsti nuomos terminÄ , konsultuos ieÅ¡kovę, tačiau nepripažino, kad buvo sutarta dėl įnašų į bendrÄ verslÄ . Å alys paaiÅ¡kinimais patvirtino susitarimÄ , tačiau nesant raÅ¡ytinės sutarties skirtingai aiÅ¡kina ir įrodinėja esmines susitarimo sÄ lygas dėl ieÅ¡kovės perduotų lėšų paskirties, jų panaudojimo.

Susitarimo faktÄ patvirtino ir byloje apklausta liudytoja V. K., parodžiusi, kad ieÅ¡kovė pateikė atsakovui klausimų, kurių sprendimui tikėjosi pagalbos, sÄ raÅ¡Ä , ir atsakovas tai įvertinęs sutiko padėti, dėl ko ieÅ¡kovė vėliau ir perdavė pinigus. Aplinkybę, jog atsakovas turtÄ gavo be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieÅ¡kovė, tačiau jai pačiai nurodžius pinigų perdavimo teisinį pagrindÄ â€“ Å¡alių susitarimÄ (sutartį), kuris pateisina pinigų gavimÄ , jos nurodytas ieÅ¡kinio pagrindas (turto įgijimas be pagrindo) įrodymais nėra patvirtintas, o dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinys netenkintas.

IeÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad perduodama turtÄ suklydo arba kad jis buvo perduotas dėl prieÅ¡ jÄ panaudotos prievartos ar apgaulės. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad pinigų perdavimas nėra susijęs su kokia nors apgaule, todėl pripažinta, kad R. P. už sukčiavimÄ buvo nuteistas nepagrįstai. IeÅ¡kovė pinigus perdavė savanoriÅ¡kai, suvokdama, kad nesudarius raÅ¡ytinės sutarties ji neturėjo pareigos tai daryti, todėl Å¡io turto negali iÅ¡reikalauti, kaip atsakovo įgyto be pagrindo.

Nustačius ir pripažįstant Å¡alių susitarimÄ , kuriuo pateisinamas pinigų perdavimas, nuspręsta, kad yra galimas kitas civilinių teisių gynybos bÅ«das – reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl susitarimu numatytų prievolių (paslaugų suteikimo, jungtinės veiklos ar pan.) nevykdymo, sutartinės atsakomybės taikymo ir nuostolių priteisimo. Tai, kad ieÅ¡kovei elgiantis neprotingai, neapdairiai nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė sutartis, nesudaro pagrindo naudotis alternatyviu pažeistų teisių gynybos bÅ«du, t.y.

įstatymo numatytu be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo institutu. Nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis turtas buvo perduotas – susitarimas, pinigų perdavimo metu egzistavo ir nebuvo iÅ¡nykęs, o ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas tik nevykdė įsipareigojimų, todėl esÄ be pagrindo įgijo lėšas. Esant tokioms aplinkybėms negalima teigti, jog pinigų perdavimo teisinis pagrindas yra iÅ¡nykęs. Apeliacinio skundo argumentai IeÅ¡kovė G. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamu teisiniu pagrindu. Ä®statymas apskritai neįpareigoja ieÅ¡kovo nurodyti ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ . Teisinė ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieÅ¡kovo nurodytas teisinis pagrindas nesaisto teismo. Kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, teismas turi pritaikyti normÄ , atitinkančiÄ iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ .

BylÄ nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas byloje ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ . Vien aplinkybė, kad ieÅ¡kinį pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymÄ , kuriuo grindžia reikalavimus, negali bÅ«ti pagrindas atmesti pareikÅ¡tus reikalavimus. Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės nurodytÄ teismų praktikÄ . Teismas nevertino ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl lėšų atsakovui perdavimo fakto.

Ä®siteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-516/2006 konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pinigų perdavimo R. P. faktÄ ; teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl to, kad G. T. perduotus pinigus valdė bÅ«tent R. P.. Å iame nuosprendyje nustatytos aplinkybės laikytinos įrodytomis. Lėšų perdavimo atsakovui faktÄ patvirtina ir liudytojos V. K. parodymai, ieÅ¡kovės G. T. paaiÅ¡kinimai, atsakovo parengiamuosiuose dokumentuose iÅ¡sakyti teiginiai apie „su apgaule nesusijusį pinigų perdavimÄ â€œ, „ieÅ¡kovės veiksmų perduodant lėšas atsakovui neteisėtumÄ â€œ ir t. t.

Šį faktÄ taip pat patvirtina byloje esantis raÅ¡ytinis dokumentas su įraÅ¡u „Paėmiau 10 000 $ deÅ¡imt tÅ«kstančių dolerių“, byloje esantis raÅ¡ytinis dokumentas su įraÅ¡u „13.00 liko Banke Vidos K žinioje“, bylos nagrinėjimo metu atliktų ekspertizių iÅ¡vados. Teismas nurodytų įrodymų netyrė ir dėl jų nepasisakė. Teismas netinkamai pritaikė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Pinigų perdavimas atsakovui nėra susijęs su prigimtinės prievolės vykdymu, todėl minėta norma negalėjo bÅ«ti taikoma.

Nors teismas nurodė, kad negalima remtis be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo institutu, tačiau taikė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Tai leidžia teigti apie sprendimo prieÅ¡taringumÄ ir neatitikimÄ CPK 263 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 6.237 straipsnio 2 dalį. Lėšos kaip investicija į bendro verslo dalį atsakovui buvo perduotos avansu, t. y. perdavimo metu atsakovas nebuvo atlikęs darbų, suteikęs paslaugų ar pan., už kurias ieÅ¡kovei bÅ«tų kilusi pareiga atsiskaityti.

IeÅ¡kovei iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ nutraukti teisinius santykius su atsakovu bei pareikalavus grÄ Å¾inti perduotas lėšas, darytina iÅ¡vada, jog pinigų gavimo teisinis pagrindas iÅ¡nyko. Taigi atsakovas, kaip neturintis turtinių reikalavimų ieÅ¡kovės atžvilgiu, nebeturėjo teisės disponuoti lėšomis.Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ negauta. Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. lapkričio 4 d. buvo gauti R. P. atstovo paaiÅ¡kinimui į ieÅ¡kovės G. T. apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegija, susipažinusi su jų turiniu, prideda juos prie bylos bei vertina nagrinėdama ieÅ¡kovė G.

T. apeliacinį skundÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė G. T. pareiškė ieškinį dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo (3-5 b. l., 1 t.). Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimo teisę dėl atsakovo be pagrindo gautų lėšų priteisimo įrodinėjo tam tikromis Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis (8-11 b. l., 1 t.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartimi buvo atmesti nukentėjusiosios G. T. ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasaciniai skundai (12-19 b. l., 1 t.), t. y. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendis paliktas galioti. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo nuosprendžiu konstatuotų aplinkybių visuma, o ne iÅ¡ konteksto iÅ¡skirtos bei ieÅ¡kovės pateiktos atskiros aplinkybės, nesudaro pakankamo teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , iÅ¡analizavusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, yra įsitikinusi, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ar gavo turtÄ , galima tik nustačius Å¡ias sÄ lygas:

1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-372/2011). Apibendrintai galima pažymėti, kad pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ institutas yra bendrojo teisės principo „iÅ¡ neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur) iÅ¡raiÅ¡ka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Kai asmuo praÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti pas kitÄ asmenį esantį turtÄ , teismas, visų pirma, turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kilo prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas.IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad tarp Å¡alių buvo žodinis sandoris – susitarimas vystyti bendrÄ verslÄ , t. y. įgyti žemės sklypÄ Vilniaus mieste ir pastatyti ritualinių paslaugų kompleksÄ , tačiau teigė, kad atsakovas neatliko veiksmų, susijusių su bendro projekto vykdymu, bei negrÄ Å¾ino jam perduotų pinigų.

Taigi, pati ieÅ¡kovė dėstydama faktines aplinkybes iÅ¡ esmės neigia, kad atsakovas be pagrindo gavo lėšas. Tokios aplinkybės patvirtina buvimÄ sandorio, iÅ¡ kurio atsirado prievolė atsakovui perduoti pinigus. Atsakovas taip pat neneigė susitarimo dėl verslo, tačiau skirtingai aiÅ¡kino aplinkybes dėl pinigų perdavimo bei savo įsipareigojimų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pačiai ieÅ¡kovei teigiant buvus Å¡alių tarpusavio susitarimÄ dėl bendro verslo ir jo pagrindu perdavus pinigus, tokiu bÅ«du yra pateisinamas pinigų perdavimas bei paneigiama galimybė tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį jos iÅ¡dėstytu faktiniu ir teisiniu pagrindu, t. y. paneigiama atsakovo pareiga grÄ Å¾inti esÄ be pagrindo įgytas lėšas. Dėl ieÅ¡kinio teisinio bei faktinio pagrindo Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kreipdamasis į teismÄ , ieÅ¡kovas turi nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. materialųjį teisinį reikalavimÄ atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ä®statymas neįpareigoja ieÅ¡kovo nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ . Dėl to, nors ieÅ¡kovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, iÅ¡dėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan., tačiau ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimÄ gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-29/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-410/2010; kt.).Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju įrodinėjo aplinkybes, kad atsakovas turi grÄ Å¾inti lėšas, kurias įgijo be pagrindo.

IeÅ¡kovės faktinis ieÅ¡kinio pagrindas buvo siejamas su esÄ atsakovo pareiga grÄ Å¾inti nepagrįstai įgytas lėšas. Byloje siekdama teisinio rezultato, kad atsakovas be pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė tokių sÄ lygų neįrodė, nes ji pati teigė, jog lėšos buvo perduotos susitarimo vystyti bendrÄ verslÄ pagrindu, tačiau atsakovas neįvykdė pagal žodinį susitarimÄ prisiimtų įsipareigojimų. Pripažintina, kad ir pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai įvardino bei atribojo teisinį ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ .

Pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tuo teisiniu pagrindu, reikia aiÅ¡kinti ne taip, jog ieÅ¡kovė nurodė netinkamÄ teisės normÄ pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje, bet taip, jog ieÅ¡kovės įrodinėjamos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti jos ieÅ¡kinio pagal turto (lėšų) nepagrįsto gavimo teisės normas (CPK 6.237 straipsnio nuostatos). Dėl CPK 265 straipsnio nuostatų pažeidimo CPK 256 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad priimdamas sprendimÄ , teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkintinas.

Teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse numatytus atvejus. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl lėšų atsakovui perdavimo fakto. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas analizavo aplinkybes dėl pinigų perdavimo fakto, tyrė Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-516/2006 padarytas iÅ¡vadas bei teisingai nusprendė, kad atsakovui R.

P. pinigai buvo perduoti Å¡alių žodinio susitarimo dėl bendro verslo vykdymo pagrindu. Remdamasis bylos medžiagoje esančiais duomenimis teismas padarė tinkamÄ teisinę iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju negalima manyti atsakovÄ Ä¯gijus pinigus be pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta pakankamai aplinkybių ir motyvų, kuriais grindžiamos teismo sprendime padarytos iÅ¡vados. Å ios bylos aplinkybių specifika pasireiÅ¡kė tuo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas buvo siejamas su Å¡alių žodiniu susitarimu (žodiniu sandoriu).

Dėl CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, jog jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau jÄ Ä¯vykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuoroda sprendime į paminėtÄ teisės normÄ laikytina pertekline, netinkamai aiÅ¡kinta ir pritaikyta ginčo aplinkybėms, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , nes ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas negalimumo taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatas pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovė pinigus atsakovui perdavė savarankiÅ¡kai ir savanoriÅ¡kai. Dar kartÄ paminėtina, kad teisinis pagrindas atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį yra tai, jog ji neįrodė, kad atsakovas pinigus iÅ¡ jos gavo be teisinio pagrindo. Dėl CK 6.237 straipsnio 2 dalies Prievolė grÄ Å¾inti gautÄ turtÄ gali kilti ir esant tokiems santykiams, kai iÅ¡ pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtÄ gauti, o vėliau toks pagrindas iÅ¡nyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-986/2003).

CK 6.237 straipsnio 2 dalyje numatytas atvejis, kada pareiga grÄ Å¾inti įgytÄ turtÄ atsiranda, jeigu paskiau iÅ¡nyksta pagrindas, kuriuo buvo įgytas turtas, iÅ¡skyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Å iuo atveju pagal bylos faktines aplinkybes taip pat nėra pagrindo taikyti nurodytos teisės normos. IeÅ¡kovė neįrodė, kad žodinis susitarimas, kurio pagrindu atsakovui R. P. buvo perduoti pinigai, yra iÅ¡nykęs, t. y. nutrauktas abipusiu susitarimu arba teismo tvarka. IeÅ¡kovės teiginys, kad atsakovas neįvykdė su juo aptartų įsipareigojimų, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad iÅ¡nyko pagrindas, dėl kurio buvo perduotos lėšos.

Taigi nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 6.237 straipsnio 2 dalies normÄ . IeÅ¡kovė siekdama įrodyti, kad apskritai iÅ¡nyko pagrindas, kuriuo atsakovui buvo perleisti pinigai, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau ji pirmosios instancijos teisme įrodinėjo ne pinigų perdavimo pagrindo iÅ¡nykimÄ , o aplinkybes, kad atsakovas neatliko tų veiksmų, kuriems atlikti jam buvo perduoti pinigai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei asmuo įgyja turtÄ pagal sutartį (susitarimÄ ), tai jis negali bÅ«ti laikomas gavusiu turtÄ be pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-111/2009).

Apeliantės teiginiai, jog jai iÅ¡sakius pageidavimÄ nutraukti teisinius santykius su atsakovu bei pareikalavus grÄ Å¾inti perduotas lėšas, esÄ reiÅ¡kė tai, jog lėšų perdavimo pagrįstumas iÅ¡nyko, nesudaro galimybės spręsti, kad pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalies normÄ yra iÅ¡nykęs pinigų gavimo pagrindas. Tokioms aplinkybėms patvirtinti ieÅ¡kovė turėtų pateikti tinkamus įrodymus, patvirtinančius teisinių santykių tarp ginčo Å¡alių nutraukimo pagrindÄ , tačiau jų į bylÄ nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės teiginiais, kad atsakovas nebeturi teisės disponuoti gautomis lėšomis.Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendyje (8-11 b. l., 1 t.) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartyje (12-19 b. l., 1 t.) iÅ¡dėstytas aplinkybės, kurios, vertinant aukščiau paminėtas turto nepagrįsto gavimo teisinio instituto taikymo sÄ lygas (CK 6.237 straipsnio nuostatos), taip pat nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio (kartu ir apeliacinio skundo) pagal byloje jos įrodinėtas faktines aplinkybes.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantės nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ratio decidendi skiriasi nuo Å¡ios bylos aplinkybių, todėl nėra objektyvaus teisinio pagrindo jomis vadovautis. Pagal formuojamÄ teisminę praktikÄ , tam, jog bÅ«tų teisinis pagrindas atsižvelgti į kitose bylose suformuluotas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, reikia, kad bÅ«tų tapačios arba turėtų esminių panaÅ¡umų tos faktinės aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad egzistuotų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turinčios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

Apelianto minimoje teismų praktikoje spręstas klausimas susijęs su preliminariosiomis sutartimis, gi Å¡ioje byloje tokių aplinkybių nebuvo, prieÅ¡ingai - galimybę tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį riboja baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, nes jos nurodyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Teisėjų kolegija nenustatė apeliantės minimų esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindÄ keisti arba naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Kadangi apeliantės G. T. apeliacinis skundas atmetamas, netenkintinas ir jos praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo R. P., o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos atsakovo R. P. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 88, 93, 302 straipsniai, 98 straipsnio 3 dalis). Atsakovas R. P. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ rengiant paaiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo – 1 210 Lt (su iÅ¡laidų pagrindimu).

Laikytina, kad tokios iÅ¡laidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ bei advokato darbo ir laiko sÄ naudas atitinka Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, todėl atsakovo praÅ¡ymas dėl jų priteisimo tenkintinas visa apimtimi. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 210 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) Teisėjai                                                                                                                                            Alė Bukavinienė Danutė MilaÅ¡ienė                      Gintaras Pečiulis