7613c33c-84a3-4eab-936a-2f8cfd1109b4 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated                                                                                      CivilinÄ byla Nr. 2A-516/2011Procesinio sprendimo kategorija 43.2(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų AlÄs BukavinienÄs, DanutÄs MilaÅ¡ienÄs, Gintaro PeÄiulio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs G.
Legislator headnote
AI generated7613c33c-84a3-4eab-936a-2f8cfd1109b4 · Lietuvos apeliacinis teismas: BylÄ nagrinÄjantis teismas ex officio privalo nusprÄsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas byloje ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ . Vien aplinkybÄ, kad ieÅ¡kinį pateikÄs asmuo neteisingai nurodo įstatymÄ , kuriuo grindžia reikalavimus, negali bÅ«ti pagrindas atmesti pareikÅ¡tus reikalavimus. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄs nurodytÄ teismų praktikÄ . Teismas nevertino ieÅ¡kovÄs pateiktų įrodymų, nepasisakÄ dÄl lÄšų atsakovui perdavimo fakto.
Full text
                                                                                      CivilinÄ byla Nr. 2A-516/2011Procesinio sprendimo kategorija 43.2(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų AlÄs BukavinienÄs, DanutÄs MilaÅ¡ienÄs, Gintaro PeÄiulio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs G.
T. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsÄjo 7 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys, civilinÄje byloje Nr. 2-174-230/2010 pagal ieÅ¡kovÄs G. T. ieÅ¡kinį atsakovui R. P. dÄl be pagrindo sumokÄtų lÄšų priteisimo.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ ,n u s t a t Ä :GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄs G. T. atstovas ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo R. P. 329 554 Lt be pagrindo gautų lÄšų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad ginÄo Å¡alys buvo sutarusios bendrai vystyti verslÄ - įsigyti žemÄs sklypÄ ir pastatyti naujÄ ritualinių paslaugų kompleksÄ tokiomis sÄ lygomis: ieÅ¡kovÄ Ä¯ projektÄ investuotų 40 procentų reikalingų lÄšų (400 000 Lt), o atsakovas - 600 000 Lt. 2002 m. rugpjÅ«Äio 23 d. ieÅ¡kovÄ perdavÄ atsakovui 114 300 JAV dolerių grynais (pagal tuometinį oficialų Lietuvos banko kursÄ (1 USD= 4 Lt) - 400 000 Lt), kaip savo įnaÅ¡Ä Ä¯ bendrÄ verslÄ . Pinigus atsakovas priÄmÄ, taÄiau pakvitavimo ieÅ¡kovei neiÅ¡raÅ¡Ä.
Veiksmų, susijusių su bendro verslo vykdymu, atsakovas nesiÄmÄ. 2002 m. spalio 23 d. atsakovas ieÅ¡kovei gražino 19 900 JAV dolerių (pagal tuometinį oficialų Lietuvos banko kursÄ (1 USD =3,54 Lt) - 70 446 Lt) ir nurodÄ, jog daugiau pinigų neturi, be to, neigÄ, kad yra gavÄs pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovÄs. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ pinigų perdavimo R. P. faktÄ , kad teisÄjų kolegijai nekilo abejonių, jog G.
T. perduotus pinigus valdÄ bÅ«tent R. P.. Tokiu bÅ«du atsakovas be teisinio pagrindo valdo ieÅ¡kovÄs lÄÅ¡as. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsÄjo 7 d. sprendimu ieÅ¡kovÄs G. T. ieÅ¡kinį atmetÄ. Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinį grindÄ CK 6.237 straipsnio nuostatomis. IeÅ¡kovÄs aiÅ¡kinimu, ji su atsakovu R. P. susitarÄ bendrai vystyti verslÄ â įgyti žemÄs sklypÄ Vilniaus mieste ir pastatyti ritualinių paslaugų kompleksÄ , ieÅ¡kovei investuojant į projektÄ 40 procentų lÄšų (400 000 Lt), o atsakovui - 600 000 Lt.
IeÅ¡kovÄ, nurodydama faktines reiÅ¡kiamų reikalavimų atsiradimo aplinkybes, teigÄ tarp Å¡alių buvus žodinį sandorį â susitarimÄ sukurti tam tikrus teisinius santykius. Grįsdama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovÄ teigÄ, kad atsakovas veiksmų, susijusių su bendro verslo vykdymu, neatliko ir pinigų negrÄ Å¾ino. Tokiu bÅ«du pati ieÅ¡kovÄ pripažino, kad atsakovas nevykdÄ susitarimu prisiimtų įsipareigojimų. IeÅ¡kovÄs nurodytos faktinÄs bylos aplinkybÄs paneigia galimybÄ iÅ¡siieÅ¡koti perduotas lÄÅ¡as, kaip atsakovo be pagrindo įgytÄ turtÄ , nes pati ieÅ¡kovÄ nurodÄ sandorį, kurio pagrindu atsakovui buvo perduotos lÄÅ¡os.
Atsakovas R. P. neneigÄ Å¡alių susitarimo, taÄiau skirtingai aiÅ¡kino prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas pripažino, kad su ieÅ¡kove buvo susitarta, jog jis padÄs įsigyti žemÄs sklypÄ , pastatyti pastatÄ , pratÄsti nuomos terminÄ , konsultuos ieÅ¡kovÄ, taÄiau nepripažino, kad buvo sutarta dÄl įnašų į bendrÄ verslÄ . Å alys paaiÅ¡kinimais patvirtino susitarimÄ , taÄiau nesant raÅ¡ytinÄs sutarties skirtingai aiÅ¡kina ir įrodinÄja esmines susitarimo sÄ lygas dÄl ieÅ¡kovÄs perduotų lÄšų paskirties, jų panaudojimo.
Susitarimo faktÄ patvirtino ir byloje apklausta liudytoja V. K., parodžiusi, kad ieÅ¡kovÄ pateikÄ atsakovui klausimų, kurių sprendimui tikÄjosi pagalbos, sÄ raÅ¡Ä , ir atsakovas tai įvertinÄs sutiko padÄti, dÄl ko ieÅ¡kovÄ vÄliau ir perdavÄ pinigus. AplinkybÄ, jog atsakovas turtÄ gavo be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieÅ¡kovÄ, taÄiau jai paÄiai nurodžius pinigų perdavimo teisinį pagrindÄ â Å¡alių susitarimÄ (sutartį), kuris pateisina pinigų gavimÄ , jos nurodytas ieÅ¡kinio pagrindas (turto įgijimas be pagrindo) įrodymais nÄra patvirtintas, o dÄl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinys netenkintas.
IeÅ¡kovÄ taip pat neįrodÄ, kad perduodama turtÄ suklydo arba kad jis buvo perduotas dÄl prieÅ¡ jÄ panaudotos prievartos ar apgaulÄs. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad pinigų perdavimas nÄra susijÄs su kokia nors apgaule, todÄl pripažinta, kad R. P. už sukÄiavimÄ buvo nuteistas nepagrįstai. IeÅ¡kovÄ pinigus perdavÄ savanoriÅ¡kai, suvokdama, kad nesudarius raÅ¡ytinÄs sutarties ji neturÄjo pareigos tai daryti, todÄl Å¡io turto negali iÅ¡reikalauti, kaip atsakovo įgyto be pagrindo.
NustaÄius ir pripažįstant Å¡alių susitarimÄ , kuriuo pateisinamas pinigų perdavimas, nusprÄsta, kad yra galimas kitas civilinių teisių gynybos bÅ«das â reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dÄl susitarimu numatytų prievolių (paslaugų suteikimo, jungtinÄs veiklos ar pan.) nevykdymo, sutartinÄs atsakomybÄs taikymo ir nuostolių priteisimo. Tai, kad ieÅ¡kovei elgiantis neprotingai, neapdairiai nebuvo sudaryta raÅ¡ytinÄ sutartis, nesudaro pagrindo naudotis alternatyviu pažeistų teisių gynybos bÅ«du, t.y.
įstatymo numatytu be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo institutu. Nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis turtas buvo perduotas â susitarimas, pinigų perdavimo metu egzistavo ir nebuvo iÅ¡nykÄs, o ieÅ¡kovÄs teigimu, atsakovas tik nevykdÄ Ä¯sipareigojimų, todÄl esÄ be pagrindo įgijo lÄÅ¡as. Esant tokioms aplinkybÄms negalima teigti, jog pinigų perdavimo teisinis pagrindas yra iÅ¡nykÄs. Apeliacinio skundo argumentai IeÅ¡kovÄ G. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas padarÄ neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamu teisiniu pagrindu. Ä®statymas apskritai neįpareigoja ieÅ¡kovo nurodyti ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ . TeisinÄ ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginÄo santykiui yra bylÄ nagrinÄjanÄio teismo prerogatyva, todÄl ieÅ¡kovo nurodytas teisinis pagrindas nesaisto teismo. Kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstÄs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , netinkamai nurodo materialiosios teisÄs normas, teismas turi pritaikyti normÄ , atitinkanÄiÄ iÅ¡dÄstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ .
BylÄ nagrinÄjantis teismas ex officio privalo nusprÄsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas byloje ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ . Vien aplinkybÄ, kad ieÅ¡kinį pateikÄs asmuo neteisingai nurodo įstatymÄ , kuriuo grindžia reikalavimus, negali bÅ«ti pagrindas atmesti pareikÅ¡tus reikalavimus. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄs nurodytÄ teismų praktikÄ . Teismas nevertino ieÅ¡kovÄs pateiktų įrodymų, nepasisakÄ dÄl lÄšų atsakovui perdavimo fakto.
Ä®siteisÄjusiame Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-516/2006 konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ pinigų perdavimo R. P. faktÄ ; teisÄjų kolegijai nekilo abejonių dÄl to, kad G. T. perduotus pinigus valdÄ bÅ«tent R. P.. Å iame nuosprendyje nustatytos aplinkybÄs laikytinos įrodytomis. LÄšų perdavimo atsakovui faktÄ patvirtina ir liudytojos V. K. parodymai, ieÅ¡kovÄs G. T. paaiÅ¡kinimai, atsakovo parengiamuosiuose dokumentuose iÅ¡sakyti teiginiai apie âsu apgaule nesusijusį pinigų perdavimÄ â, âieÅ¡kovÄs veiksmų perduodant lÄÅ¡as atsakovui neteisÄtumÄ â ir t. t.
Šį faktÄ taip pat patvirtina byloje esantis raÅ¡ytinis dokumentas su įraÅ¡u âPaÄmiau 10 000 $ deÅ¡imt tÅ«kstanÄių doleriųâ, byloje esantis raÅ¡ytinis dokumentas su įraÅ¡u â13.00 liko Banke Vidos K žiniojeâ, bylos nagrinÄjimo metu atliktų ekspertizių iÅ¡vados. Teismas nurodytų įrodymų netyrÄ ir dÄl jų nepasisakÄ. Teismas netinkamai pritaikÄ CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Pinigų perdavimas atsakovui nÄra susijÄs su prigimtinÄs prievolÄs vykdymu, todÄl minÄta norma negalÄjo bÅ«ti taikoma.
Nors teismas nurodÄ, kad negalima remtis be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo institutu, taÄiau taikÄ CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Tai leidžia teigti apie sprendimo prieÅ¡taringumÄ ir neatitikimÄ CPK 263 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 6.237 straipsnio 2 dalį. LÄÅ¡os kaip investicija į bendro verslo dalį atsakovui buvo perduotos avansu, t. y. perdavimo metu atsakovas nebuvo atlikÄs darbų, suteikÄs paslaugų ar pan., už kurias ieÅ¡kovei bÅ«tų kilusi pareiga atsiskaityti.
IeÅ¡kovei iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ nutraukti teisinius santykius su atsakovu bei pareikalavus grÄ Å¾inti perduotas lÄÅ¡as, darytina iÅ¡vada, jog pinigų gavimo teisinis pagrindas iÅ¡nyko. Taigi atsakovas, kaip neturintis turtinių reikalavimų ieÅ¡kovÄs atžvilgiu, nebeturÄjo teisÄs disponuoti lÄÅ¡omis.Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ negauta. Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. lapkriÄio 4 d. buvo gauti R. P. atstovo paaiÅ¡kinimui į ieÅ¡kovÄs G. T. apeliacinį skundÄ . TeisÄjų kolegija, susipažinusi su jų turiniu, prideda juos prie bylos bei vertina nagrinÄdama ieÅ¡kovÄ G.
T. apeliacinį skundÄ . IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, jo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinÄjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turÄjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrÄ bei įvertino, ar nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimo taisyklių.
Apeliacinis procesas nÄra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolÄs forma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkriÄio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovÄ G. T. pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dÄl be pagrindo gautų lÄšų priteisimo (3-5 b. l., 1 t.). NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ savo reikalavimo teisÄ dÄl atsakovo be pagrindo gautų lÄšų priteisimo įrodinÄjo tam tikromis Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybÄmis (8-11 b. l., 1 t.).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartimi buvo atmesti nukentÄjusiosios G. T. ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasaciniai skundai (12-19 b. l., 1 t.), t. y. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendis paliktas galioti. TeisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo nuosprendžiu konstatuotų aplinkybių visuma, o ne iÅ¡ konteksto iÅ¡skirtos bei ieÅ¡kovÄs pateiktos atskiros aplinkybÄs, nesudaro pakankamo teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ . TeisÄjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , iÅ¡analizavusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, yra įsitikinusi, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .
Nepagrįstas praturtÄjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyÄia ar dÄl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalÄjo ir neturÄjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtÄjo ar gavo turtÄ , galima tik nustaÄius Å¡ias sÄ lygas:
1) nÄra įstatymo arba sandorio, iÅ¡ kurių atsiranda prievolÄ;
2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisÄti;
3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );
4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtÄjimo ar turto gavimo teisÄs normos netaikomos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-372/2011). Apibendrintai galima pažymÄti, kad pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ institutas yra bendrojo teisÄs principo âiÅ¡ neteisÄs teisÄ nekylaâ (ex iniuria ius non oritur) iÅ¡raiÅ¡ka (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-68/2011).
Kai asmuo praÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti pas kitÄ asmenį esantį turtÄ , teismas, visų pirma, turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginÄo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kilo prievolÄ turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginÄo atveju turi bÅ«ti taikomas.IeÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄjo, kad tarp Å¡alių buvo žodinis sandoris â susitarimas vystyti bendrÄ verslÄ , t. y. įgyti žemÄs sklypÄ Vilniaus mieste ir pastatyti ritualinių paslaugų kompleksÄ , taÄiau teigÄ, kad atsakovas neatliko veiksmų, susijusių su bendro projekto vykdymu, bei negrÄ Å¾ino jam perduotų pinigų.
Taigi, pati ieÅ¡kovÄ dÄstydama faktines aplinkybes iÅ¡ esmÄs neigia, kad atsakovas be pagrindo gavo lÄÅ¡as. Tokios aplinkybÄs patvirtina buvimÄ sandorio, iÅ¡ kurio atsirado prievolÄ atsakovui perduoti pinigus. Atsakovas taip pat neneigÄ susitarimo dÄl verslo, taÄiau skirtingai aiÅ¡kino aplinkybes dÄl pinigų perdavimo bei savo įsipareigojimų. TeisÄjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodÄ, kad paÄiai ieÅ¡kovei teigiant buvus Å¡alių tarpusavio susitarimÄ dÄl bendro verslo ir jo pagrindu perdavus pinigus, tokiu bÅ«du yra pateisinamas pinigų perdavimas bei paneigiama galimybÄ tenkinti ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį jos iÅ¡dÄstytu faktiniu ir teisiniu pagrindu, t. y. paneigiama atsakovo pareiga grÄ Å¾inti esÄ be pagrindo įgytas lÄÅ¡as. DÄl ieÅ¡kinio teisinio bei faktinio pagrindo Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad, kreipdamasis į teismÄ , ieÅ¡kovas turi nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. materialųjį teisinį reikalavimÄ atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Ä®statymas neįpareigoja ieÅ¡kovo nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ . DÄl to, nors ieÅ¡kovas gali nurodyti materialiosios teisÄs normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginÄo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisÄs normas, iÅ¡dÄstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan., taÄiau ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas teismui nÄra privalomas ir jo nesaisto. TeisinÄ ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginÄo santykiui yra bylÄ nagrinÄjanÄio teismo prerogatyva, todÄl teismas savo sprendimÄ gali grįsti kitomis teisÄs normomis, nei rÄmÄsi Å¡alys (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-29/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-410/2010; kt.).Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio ir iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovÄ Å¡iuo atveju įrodinÄjo aplinkybes, kad atsakovas turi grÄ Å¾inti lÄÅ¡as, kurias įgijo be pagrindo.
IeÅ¡kovÄs faktinis ieÅ¡kinio pagrindas buvo siejamas su esÄ atsakovo pareiga grÄ Å¾inti nepagrįstai įgytas lÄÅ¡as. Byloje siekdama teisinio rezultato, kad atsakovas be pagrindo įgijo tai, ko jis negalÄjo ar neturÄjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), Å¡iuo atveju ieÅ¡kovÄ tokių sÄ lygų neįrodÄ, nes ji pati teigÄ, jog lÄÅ¡os buvo perduotos susitarimo vystyti bendrÄ verslÄ pagrindu, taÄiau atsakovas neįvykdÄ pagal žodinį susitarimÄ prisiimtų įsipareigojimų. Pripažintina, kad ir pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai įvardino bei atribojo teisinį ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ .
Pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tuo teisiniu pagrindu, reikia aiÅ¡kinti ne taip, jog ieÅ¡kovÄ nurodÄ netinkamÄ teisÄs normÄ pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje, bet taip, jog ieÅ¡kovÄs įrodinÄjamos faktinÄs aplinkybÄs nesudaro pagrindo tenkinti jos ieÅ¡kinio pagal turto (lÄšų) nepagrįsto gavimo teisÄs normas (CPK 6.237 straipsnio nuostatos). DÄl CPK 265 straipsnio nuostatų pažeidimo CPK 256 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad priimdamas sprendimÄ , teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybÄs, turinÄios reikÅ¡mÄs bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkintinas.
Teismas turi priimti sprendimÄ dÄl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir treÄiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse numatytus atvejus. TeisÄjų kolegija nesutinka su apeliantÄs teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovÄs pateiktų įrodymų, nepasisakÄ dÄl lÄšų atsakovui perdavimo fakto. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas analizavo aplinkybes dÄl pinigų perdavimo fakto, tyrÄ Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-516/2006 padarytas iÅ¡vadas bei teisingai nusprendÄ, kad atsakovui R.
P. pinigai buvo perduoti Å¡alių žodinio susitarimo dÄl bendro verslo vykdymo pagrindu. Remdamasis bylos medžiagoje esanÄiais duomenimis teismas padarÄ tinkamÄ teisinÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju negalima manyti atsakovÄ Ä¯gijus pinigus be pagrindo. TeisÄjų kolegijos vertinimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta pakankamai aplinkybių ir motyvų, kuriais grindžiamos teismo sprendime padarytos iÅ¡vados. Å ios bylos aplinkybių specifika pasireiÅ¡kÄ tuo, kad ieÅ¡kovÄs reikalavimas buvo siejamas su Å¡alių žodiniu susitarimu (žodiniu sandoriu).
DÄl CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavÄ asmuo, žinojÄs, jog jis neprivalo vykdyti prievolÄs, arba asmuo, kuris nors ir neprivalÄjo prievolÄs vykdyti, taÄiau jÄ Ä¯vykdÄ ir jeigu tai atitiko geros moralÄs nuostatas. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuoroda sprendime į paminÄtÄ teisÄs normÄ laikytina pertekline, netinkamai aiÅ¡kinta ir pritaikyta ginÄo aplinkybÄms, taÄiau tai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , nes ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys atmestas negalimumo taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatas pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ pinigus atsakovui perdavÄ savarankiÅ¡kai ir savanoriÅ¡kai. Dar kartÄ paminÄtina, kad teisinis pagrindas atmesti ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį yra tai, jog ji neįrodÄ, kad atsakovas pinigus iÅ¡ jos gavo be teisinio pagrindo. DÄl CK 6.237 straipsnio 2 dalies PrievolÄ grÄ Å¾inti gautÄ turtÄ gali kilti ir esant tokiems santykiams, kai iÅ¡ pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtÄ gauti, o vÄliau toks pagrindas iÅ¡nyko (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2003 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-986/2003).
CK 6.237 straipsnio 2 dalyje numatytas atvejis, kada pareiga grÄ Å¾inti įgytÄ turtÄ atsiranda, jeigu paskiau iÅ¡nyksta pagrindas, kuriuo buvo įgytas turtas, iÅ¡skyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Å iuo atveju pagal bylos faktines aplinkybes taip pat nÄra pagrindo taikyti nurodytos teisÄs normos. IeÅ¡kovÄ neįrodÄ, kad žodinis susitarimas, kurio pagrindu atsakovui R. P. buvo perduoti pinigai, yra iÅ¡nykÄs, t. y. nutrauktas abipusiu susitarimu arba teismo tvarka. IeÅ¡kovÄs teiginys, kad atsakovas neįvykdÄ su juo aptartų įsipareigojimų, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad iÅ¡nyko pagrindas, dÄl kurio buvo perduotos lÄÅ¡os.
Taigi nÄra pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 6.237 straipsnio 2 dalies normÄ . IeÅ¡kovÄ siekdama įrodyti, kad apskritai iÅ¡nyko pagrindas, kuriuo atsakovui buvo perleisti pinigai, turÄjo pateikti tai patvirtinanÄius įrodymus, taÄiau ji pirmosios instancijos teisme įrodinÄjo ne pinigų perdavimo pagrindo iÅ¡nykimÄ , o aplinkybes, kad atsakovas neatliko tų veiksmų, kuriems atlikti jam buvo perduoti pinigai. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei asmuo įgyja turtÄ pagal sutartį (susitarimÄ ), tai jis negali bÅ«ti laikomas gavusiu turtÄ be pagrindo (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-111/2009).
ApeliantÄs teiginiai, jog jai iÅ¡sakius pageidavimÄ nutraukti teisinius santykius su atsakovu bei pareikalavus grÄ Å¾inti perduotas lÄÅ¡as, esÄ reiÅ¡kÄ tai, jog lÄšų perdavimo pagrįstumas iÅ¡nyko, nesudaro galimybÄs sprÄsti, kad pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalies normÄ yra iÅ¡nykÄs pinigų gavimo pagrindas. Tokioms aplinkybÄms patvirtinti ieÅ¡kovÄ turÄtų pateikti tinkamus įrodymus, patvirtinanÄius teisinių santykių tarp ginÄo Å¡alių nutraukimo pagrindÄ , taÄiau jų į bylÄ nÄra pateikta, todÄl teisÄjų kolegija negali sutikti su apeliantÄs teiginiais, kad atsakovas nebeturi teisÄs disponuoti gautomis lÄÅ¡omis.TeisÄjų kolegija taip pat atkreipia dÄmesį į Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendyje (8-11 b. l., 1 t.) bei Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartyje (12-19 b. l., 1 t.) iÅ¡dÄstytas aplinkybÄs, kurios, vertinant aukÅ¡Äiau paminÄtas turto nepagrįsto gavimo teisinio instituto taikymo sÄ lygas (CK 6.237 straipsnio nuostatos), taip pat nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio (kartu ir apeliacinio skundo) pagal byloje jos įrodinÄtas faktines aplinkybes.
PažymÄtina ir tai, kad apeliantÄs nurodytų Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutarÄių ratio decidendi skiriasi nuo Å¡ios bylos aplinkybių, todÄl nÄra objektyvaus teisinio pagrindo jomis vadovautis. Pagal formuojamÄ teisminÄ praktikÄ , tam, jog bÅ«tų teisinis pagrindas atsižvelgti į kitose bylose suformuluotas teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, reikia, kad bÅ«tų tapaÄios arba turÄtų esminių panaÅ¡umų tos faktinÄs aplinkybÄs, kurios buvo suformuluotų teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad egzistuotų tapaÄios arba esminių panaÅ¡umų turinÄios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybÄs, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklÄ.
Apelianto minimoje teismų praktikoje sprÄstas klausimas susijÄs su preliminariosiomis sutartimis, gi Å¡ioje byloje tokių aplinkybių nebuvo, prieÅ¡ingai - galimybÄ tenkinti ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį riboja baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybÄs. Remiantis iÅ¡dÄstytais argumentais ieÅ¡kovÄs apeliacinis skundas atmetamas, nes jos nurodyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .
Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). TeisÄjų kolegija nenustatÄ apeliantÄs minimų esminių materialiosios ir proceso teisÄs normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindÄ keisti arba naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .
Kadangi apeliantÄs G. T. apeliacinis skundas atmetamas, netenkintinas ir jos praÅ¡ymas priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo R. P., o iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteistinos atsakovo R. P. turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (CPK 88, 93, 302 straipsniai, 98 straipsnio 3 dalis). Atsakovas R. P. iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos pateikÄ praÅ¡ymÄ priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas už advokato teisinÄ pagalbÄ rengiant paaiÅ¡kinimus dÄl ieÅ¡kovÄs apeliacinio skundo â 1 210 Lt (su iÅ¡laidų pagrindimu).
Laikytina, kad tokios iÅ¡laidos atsižvelgiant į bylos sudÄtingumÄ bei advokato darbo ir laiko sÄ naudas atitinka Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dÄl užmokesÄio dydžio, todÄl atsakovo praÅ¡ymas dÄl jų priteisimo tenkintinas visa apimtimi. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsÄjo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Priteisti iÅ¡ G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 210 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt litų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) TeisÄjai                                                                                                                                            AlÄ BukavinienÄ DanutÄ MilaÅ¡ienÄ                      Gintaras PeÄiulis