761237ea-b654-48ce-bc19-9b11c9ab7a2d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-2116-656/2021 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01090-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.4.; 3.3.1.18.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal asmens, kurio neveiksnumÄ praÅ¡omÄ peržiÅ«rėti, neveiksniu pripažintos A. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Å alčininkų rajono savivaldybės neveiksnių asmenų bÅ«klės peržiÅ«rėjimo komisijos pareiÅ¡kimÄ dėl teismo sprendimo, kuriuo A.

V. buvo pripažinta neveiksnia peržiÅ«rėjimo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. PareiÅ¡kėjos Å alčininkų rajono savivaldybės neveiksnių asmenų bÅ«klės peržiÅ«rėjimo komisijos (toliau – Komisija) atstovė prašė peržiÅ«rėti 2003-05-07 Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo A. V. buvo pripažinta neveiksnia ir pripažinti jÄ neveiksnia ar ribotai veiksnia pareiÅ¡kime nurodytose gyvenimo srityse; paskirti L.

Š. globėja bei turto administratore.

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad A. V. globėja buvo paskirta jos motina A. V., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, A. V. atžvilgiu priimtas teismo sprendimas peržiÅ«rėtas nebuvo. A. V. gali savarankiÅ¡kai tvarkyti savo iÅ¡laidas, ji pati apsiperka, vyksta į parduotuvę bei pas gydytojÄ , bet nėra tikrumo, kad ji gali savarankiÅ¡kai susitvarkyti visose gyvenimo srityse. Abejojama, ar ji galės tvarkyti reikalus su įvairiomis įstaigomis ir institucijomis, pvz. pasiimti pinigų iÅ¡ bankomato, tvarkyti finansinius reikalus banke, ir kt. Komisijos manymu, ji negalėtų steigti įmonių, bÅ«ti jų nariu, negalėtų bÅ«ti globėja. SutinkO su teismo psichiatrijos akte pateiktomis iÅ¡vadomis. II. Teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ patenkino visiÅ¡kai ir pakeitė 2003-05-07 Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo A. V. buvo pripažinta neveiksnia.

4. Teismas pripažino A. V. neveiksnia šiose gyvenimo srityse: turtinių santykių srityse – dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

5. Teismas pripažino A. V. ribotai veiksnia šiose gyvenimo srityse: turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

Å¡eimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžiÄ â€“ auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis.

6. Teismas rėmėsi teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kuriame A. V. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, taip pat nurodyti jos gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, A. V. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose gyvenimo srityse: turtinių santykių srityse – dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad A. V. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose gyvenimo srityse: turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

Å¡eimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžiÄ â€“ auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis. Ekspertizės akte nurodyta, kad A. V. gali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti Å¡iose gyvenimo srityse: turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas); asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgÅ«džių sritis (tinkama gyvenamojo bÅ«sto priežiÅ«ra ir pan.), pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė).

7. Liudytojai J. S. ir L. Å . parodė, kad A. V. gyvenime iÅ¡kylančius klausimus tvarko savarankiÅ¡kai, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iÅ¡ liudytojų J. S. ir L. Å . parodymų matyti, kad jie su A. V. yra tolimi giminaičiai ir artimų santykių su A. V. nepalaiko. Jų bendravimas yra pakankamai retas ir fragmentiÅ¡kas. Jie matė A. V. kasdienėse, buitinėse gyvenimo situacijose, tačiau J. S. teigimu, rimtesnių bendrų reikalų su A. V. jis neturėjo. Liudytoja L. Å . taip pat nenurodė, kad tektų tvarkytis bendrus reikalus su A. V. ar matyti kaip ji veikia sudėtingesnėse gyvenimo situacijose. L. Å . teigimu A. V. žino per kokį terminÄ reikia kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau, ar A. V. suvoktų kÄ reiÅ¡kia, pavyzdžiui, palikimo priėmimas pagal turto apyraÅ¡Ä , kokiais atvejais Å¡i procedÅ«ra reikalinga ar susivoktų kituose palikimo priėmimo niuansuose, L. Å . nenurodė.

8. Teismas pažymėjo, kad niekas neginčija A. V. gebėjimų savarankiškai susitvarkyti kambarį, nusipirkti maisto produktų, atlikti kitus nesudėtingus veiksmus ar darbus, ekspertinis tyrimas patvirtina, kad šiose gyvenimo srityse A. V. yra visiškai veiksni. Tačiau yra rimtesnių sričių, kuriose ji gali nesusitvarkyti, pvz. neįvertinti galimų neigiamų sandorio pasekmių, neįvertinti tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų jai reikalingumo, kas gali neigiamai paveikti pačios A. V. sveikatos būklę.

Å iuo atveju pripažįstant A. V. vienose srityse neveiksnia, o kitose srityse iÅ¡ dalies veiksnia, siekiama ne riboti jos teises ir interesus, bet atvirkščiai, apsaugoti jÄ nuo galimų žalingų jos pačios neapgalvotų veiksmų padarinių. Tose srityse, kur A. V. veiksnumas bus visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies apribotas ji galės priimti sprendimus esant globėjo (rÅ«pintojo), kuriuo ji pasitiki, sutikimui. Globėjas (rÅ«pintojas) galės įvertinti, ar numatomas sudaryti sandoris atitinka globotinės interesus, ar nebus jai žalingas ir tokiu bÅ«du apsaugos A.

V. interesus. III. Apeliacinio skundo argumentai 9. Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo rašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo praÅ¡ome pripažinti A. V. veiksnia visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

10. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė tokio mÄ sto psichinių sutrikimų, kurie bÅ«tų pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu, apskritai nenustatė, nedetalizavo, kokie konkrečiai apeliantei nustatyti psichikos sutrikimai kelia grėsmę apeliantės ir (ar) kitų asmenų saugumui ir kad nepripažinus apeliantės neveiksnia/ribotai veiksnia tam tikrose srityse bÅ«tų neužtikrintas apeliantės ir (ar) aplinkinių asmenų saugumas, bÅ«tų daroma žala.

11. Pripažįstant asmenį neveiksniu, turėtų bÅ«ti konstatuoti tik patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiÅ¡kai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, bÅ«ti ekonomiÅ¡kai savarankiÅ¡kam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Tokių aplinkybių byloje teismas nenustatė. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliantė gyvena be globėjos jau daugiau kaip pusė metų ir tvarkosi savarankiÅ¡kai. Galimai tam tikrais klausimais jai reikalinga pagalba priimant sprendimus, bet jos psichikos liga jokiu bÅ«du nesudaro pagrindo jÄ pripažinti neveiksnia ar ribotai veiksnia. Ji pati savarankiÅ¡kai kontroliuoja savo ligÄ , kreipdamasi į gydytojus ir vartodama vaistus.

12. Neveiksnumo nustatymo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto iÅ¡vadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamÄ pagrindÄ asmens neveiksnumui konstatuoti. Sprendimas pagrįstas iÅ¡ esmės tik dokumentiniu įrodymu - teismo psichiatrijos ekspertizės aktu.

13. Nors apeliantei psichiatrijos ekspertizės aktu yra nustatyta psichinė liga ir konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, šis teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, teisės aspektu nebūtinai reiškia, jog apeliantė yra neveiksni/ribotai veiksni ir negali pagal savo galimybes, sugebėjimus bei poreikius savarankiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, tvarkyti savo būtinuosius asmeninius reikalus be svetimo įsikišimo ir pritarimo.

14. Apeliantė visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai sudaro įvairius buitinius sandorius, taip pat ji žino kur kreiptis darbinantis, paveldint, norint atlikti bankinį pavedimÄ , iÅ¡sigryninant pinigus, vykstant autobusu arba lengvuoju automobiliu į miestÄ ; ji nuomoja žemę, savarankiÅ¡kai perka maistÄ , vaistus, atvyksta į teismÄ , dalyvauja posėdyje, racionaliai ir visiÅ¡kai orientuotai atsako į teismo ir proceso dalyvių klausimus, pasirÅ«pina savo sergančia motina (globėja), pasirÅ«pina neįgaliu broliu, susitvarko namuose, pagamina valgyti ir t.t.

15. PareiÅ¡kėja nenurodė ir neįrodė jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad dėl turimo psichinio sutrikimo apeliantė negalėjo/negalėtų atlikti kokių nors veiksmų ar buvo pavojinga sau ar aplinkiniams. Nors pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad A. V. nesugeba disponuoti gaunamomis pajamomis, nesupranta jų vertės, nesugeba priimti jokių sprendimų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto naudojimo reikaluose, nesuvokia sandorių reikÅ¡mės, nesugebėtų priimti sprendimų, susijusių su lizingo sutarčių, paskolų ir kt. sandoriais, nesugebėtų užpildyti dokumentų, juos pasiraÅ¡yti, sumokėti mokesčių, tvarkyti kitų finansinių reikalų, sudaryti sutartis ar kitokius sandorius, dalyvauti Å«kinėje komercinėje veikloje - Å¡ios aplinkybės liko neįrodytos, nes į bylÄ nėra pateiktų įrodymų, kad Å¡ių veiksmų apeliantė negali atlikti.

16. Nėra pagrįsta ir nėra teisinga pripažinti asmenį neveiksniu/ribotai veiksniu dėl to, kad žmogus neturi specialių žinių sprendžiant sudėtingesnius klausimus (pvz. priimant palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä ). Visus Å¡iuos sudėtingesnius klausimus žmonės paprastai sprendžia pasitelkdami konkrečios srities specialistus, tačiau bÅ«dami veiksnÅ«s. Apeliantei sudėtingesnių klausimų spendimui galimai reikia pagalbos, asmeninio asistento paslaugų, tačiau nėra jokio pagrindo jÄ pripažinti neveiksnia/ribotai veiksnia.

17. Teismas sprendime nenurodė kokios konkrečiai nustatytos aplinkybės patvirtina iÅ¡vadÄ , kad apeliantė negali suprasti/dalinai negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, bei kokie įrodymai pagrindžia, kad Å¡is negalėjimas yra tokio pobÅ«džio, jog turi bÅ«ti pripažinta neveiksnia/ribotai veiksnia. Teismas nemotyvuotai neįvertino apeliantės ir liudytojų parodymų ir rėmėsi iÅ¡imtinai eksperto iÅ¡vada jÄ aiÅ¡kindamas fragmentiÅ¡kai. 2016-01-01 pasikeitė teisinis reguliavimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikroje srityje, todėl esminės Å¡iai bylai spręsti laikytinos aplinkybės - kaip suinteresuoto asmens turima psichikos liga (medicininis neveiksnumo nustatymo kriterijus) įtakoja asmens socialinį gyvenimÄ (t.y. juridinis neveiksnumo nustatymo kriterijus).

18. Byloje nėra pagrindo taikyti veiksnumo ribojimo apeliantei, nes nėra pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, kad suinteresuotas asmuo nesugebėtų savarankiÅ¡kai gyventi, prieÅ¡ingai, faktinės aplinkybės, o taip pat ir eksperto iÅ¡vada byloja apie suinteresuoto asmens savarankiÅ¡kumÄ ir gebėjimÄ dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Galimai tam tikrose srityse reikalinga pagalba, kuriÄ gali užtikrinti valstybė ir savivaldybę. Tam tikromis sritimis apeliantė galimai niekada nesinaudos (dalyvavimas Å«kinėje-komercinėje veikloje (juridinių smenų steigimas ir pan.); asmens gebėjimas bÅ«ti globėju, todėl nėra ir tikslinga Å¡iose srityse nustatinėti neveiksnumo. Å iose srityse, esant poreikiui ji galėtų veikti su asmeninio asistento ar kita pagalba. Visose kitose srityse apeliantė gali tvarkytis savarankiÅ¡kai arba su nedidele pagalba.

19. Komisija nesutinka su apeliantės skundu ir praÅ¡o palikti galioti apylinkės teismo sprendimÄ , tačiau argumentų nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. Byloje esminę reikÅ¡mę turi veiksnumo ribojimų proporcingumo kriterijus, nes Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio vienas iÅ¡ objektų – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugÄ teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negaliÄ , pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis Å¡io asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbÅ«s bei pakankami, ir Å¡is jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatÄ bei interesus ((mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas).

22. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , kai psichikos sutrikimÄ turintis asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir (ar) jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi, savarankiÅ¡kai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). CK 2.11 straipsnyje nustatyta, akd fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iÅ¡ dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikÅ¡mės ar jų valdyti, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.

Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rÅ«pyba. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sÄ raÅ¡Ä . Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, Å¡is asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rÅ«pintojo sutikimo. Neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu.

23. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad yra du bÅ«tini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei bÅ«senai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismÄ , vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iÅ¡ dalies) suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra bÅ«tinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

25. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti A. V. neveiksnia konkrečiai nurodytose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Teismas, iÅ¡ esmės pakartojo proceso metu paskirtos teismo ekspertizės iÅ¡vadas, pareiÅ¡kimÄ tenkino ir pripažino pareiÅ¡kėjÄ neveiksnia ar ribotai veiksnia teismo ekspertizės akte konkrečiai nurodytose srityse.

26. Psichiatrijos ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad A. V. motyvacija gydytis psichotropiniais medikamentais tik formali, ji įsitikinusi, kad yra visiÅ¡kai psichiÅ¡kai sveika. Tačiau tiriamosios mÄ stymas aplinkybiÅ¡kas, klampokas, su paralogijos elementais, stokojantis nuoseklumo ir produktyvumo. Ekspertinio tyrimo metu ji iÅ¡sakė poveikio, persekiojimo, santykio kliedesius, jų atžvilgiu yra nekritiÅ¡ka, psichokorekcijai nepasiduoda. Jos emocijos neiÅ¡raiÅ¡kingos, monotoniÅ¡kos, priblėsusios, veido iÅ¡raiÅ¡ka hipomimiÅ¡ka, asmenybė įtari, socialiai kiek atsiribojusi.

Jos tarpasmeniniai kontaktai paviršutiniški, jokių realių planų ateičiai ji neturi, stebimas valios funkcijų nusilpimas. Tiriamoji pervertina savo gebėjimus ir galimybes gyventi visiškai savarankiškai, stengiasi save parodyti tik iš gerosios pusės, yra suinteresuota jai palankia ekspertizės išvada, nori tapti veiksnia, tačiau kas konkrečiai pasikeistų po veiksnumo atstatymo pasakyti negali. Jos savitvarkos, higienos įgūdžiai šiuo metu pakankami. Nors A. V. formaliai ir supranta socialines gyvenimo normas, tačiau dėl elgesio savireguliacijos mechanizmo sutrikimo, nepakankamo realybės suvokimo, liguistų interpretacijų, valios nusilpimo bei kritikos nebuvimo savo psichikos sveikatos atžvilgiu jai sudėtinga prognozuoti savo elgesio pasekmes, analizuoti sudėtingas situacijas bei produktyviai, tikslingai ir adekvačiai veikti.

Nepaisant to, kad buityje ji sugeba elementariai save apsitarnauti, tačiau pilnai savarankiškai pasirūpinti savimi nesugebėtų.

27. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡klausė pačios A. V. ir liudytojų J. S. bei L. Å ., kurie yra A. V. giminaičiai, parodymų įraÅ¡us. Liudytojai paaiÅ¡kino, kad su A. V. bendrauja ne kasdien, bet iÅ¡ esmės „yra normali“. Ji yra visiÅ¡kai savarankiÅ¡ka, jai nereikia jokio globėjo, ji pati tvarkosi su visais reikalais. Ji sugeba ir pas gydytojÄ nueiti, ir apsipirkti, ir susitvarkyti. Buvo nuvykusi pas jÄ Ä¯ svečius, kai motina dar buvo gyva. Ji padarė arbatos, kambarį susitvarkė. Ji gali padaryti ir banko pavedimÄ . Ji pati nuėjo į paÅ¡tÄ ir padarė pavedimÄ â€“ sumokėjo už advokatės paslaugas. A. pati važiavo pas notarÄ po mamos mirties tvarkyti paveldėjimo klausimus, pati organizavo mamos laidotuves, giminaičiai aiÅ¡ku jai padėjo. Niekas iÅ¡ giminių net nežinojo, kad mama buvo A. V. globėja (A. V. buvo neveiksni).

28. Suinteresuotas asmuo A. V. paaiÅ¡kino, kad nuo 1991 metų turi neįgalumÄ , nuo to laiko kas antrÄ mėnesį lankosi pas psichiatrÄ , vartoja vaistus. PirmÄ kartÄ jÄ hospitalizavo, kai jai darbe pasidarė bloga, buvo iÅ¡kviesti tėvai, buvo pasakyta, kad skubiai reikia gydyti, bet jai pačiai nieko nepasakė. JÄ iÅ¡vežė į psichiatrijos ligoninę. TÄ kartÄ gydymas jai padėjo. Tačiau kitus kartus į ligoninę buvo vežama be svarbios priežasties. Paskutinį kartÄ ligoninėje gulėjo prieÅ¡ neveiksnumo nustatymÄ .

Turi specialų vidurinį iÅ¡silavinimÄ , baigė technikumÄ . Kurį laikÄ dirbo maitinimo įstaigose. Mama patardavo, sprendžiant įvairius klausimus. Kai motina po tėvo mirties 2015 metais susirgo, pati daugiau rÅ«pinosi mama nei atvirkščiai. Turi banko sÄ skaitÄ , buvo nuėjusi su teta S. K. į bankÄ , ten jai buvo iÅ¡duota banko kortelė. Sugebėtų naudotis bankomatu. MaistÄ perkasi pati. Namuose tvarkosi pati. Pati moka už komunalines paslaugas. Moka už komunalines paslaugas. Dėl turto paveldėjimo kreipėsi į notarę M.

M.. Motinos palikimo dar nepriėmė, nes Å¡iuo metu dar neperžiÅ«rėtas sprendimas dėl jos neveiksnumo. Kartu su broliu turi namÄ , žemės, žemė yra nuomojama. Brolis yra veiksnus. Jeigu reikėtų dirbti, kreiptųsi į darbo birÅ¾Ä . Pati žino kuriÄ dienÄ jai reikia eiti pas gydytojÄ , žino kada jai baigiasi vaistai. Ä® teismÄ jÄ atvežė pusbrolis J. S.. Žino, kad galima važiuoti autobusu, bet automobiliu patogiau. GalbÅ«t jai reikėtų pagalbos tvarkyti rimtesnius reikalus, tokius kaip turto pirkimas-pardavimas, tačiau norėtų bÅ«ti pripažinta visiÅ¡kai veiksnia.

29. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad liudytojų iÅ¡sakyta pozicija dėl A.V. veiksnumo yra pavirÅ¡utiniÅ¡ka, kadangi paremta tik fragmentiniu, buitiniu bendravimu, neatspindi sveikatos bÅ«klės ypatybių, kurias galima pastebėti artimai bendraujant su ja arba įvertinti gydytojų psichiatrų pagalba, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į racionalius ir ligiÅ¡kus pačios A. V. paaiÅ¡kinimus, motyvacijÄ tvarkyti kasdienius gyvenimo klausimus. Teismo nuomone, psichiatrijos ekspertizės akto iÅ¡vados nepakankamai argumentuotos. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡dėstytas abejones vertina asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai, ir sprendžia, kad visais atvejais turi bÅ«ti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumÄ ribojančios priemonės.

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencija teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimÄ EŽTT laiko kraÅ¡tutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikÅ¡mę ir juos valdyti. Todėl, vadovaujantis EŽTT praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraÅ¡tutinė priemonė, naudojama iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai iÅ¡analizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumÄ , paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali.

Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

31. CPK 472 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi bÅ«ti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumÄ ribojančios priemonės. Taikant nurodytÄ teisės normÄ ir turint omenyje tai, kad veiksnumo ribojimas yra kraÅ¡tutinė priemonė, taikytina itin atidžiai įvertinus tiek medicininį, tiek teisinį kriterijus, apeliantės argumentai pripažįstami pagrįstais.

Teismo sprendimas visiÅ¡kai apriboti apeliantės veiksnumÄ kai kuriose srityse tikėtinų bÅ«senos pokyčių, dėl to, kad, kaip nurodė ekspertas, A. V. formaliai ir supranta socialines gyvenimo normas, tačiau dėl elgesio savireguliacijos mechanizmo sutrikimo, nepakankamo realybės suvokimo, liguistų interpretacijų, valios nusilpimo bei kritikos nebuvimo savo psichikos sveikatos atžvilgiu jai sudėtinga prognozuoti savo elgesio pasekmes, analizuoti sudėtingas situacijas bei produktyviai, tikslingai ir adekvačiai veikti, bÅ«tų neteisingas ir pažeidžiantis reikalavimÄ taikyti kuo mažiau asmens veiksnumÄ ribojančias priemones.

32. Tačiau ekspertas nurodė, kad A. V. pervertina savo gebėjimus ir galimybes gyventi visiškai savarankiškai, stengiasi save parodyti tik iš gerosios pusės, yra suinteresuota jai palankia ekspertizės išvada, nori tapti veiksnia, tačiau kas konkrečiai pasikeistų po veiksnumo atstatymo pasakyti negali. Jos savitvarkos, higienos įgūdžiai šiuo metu pakankami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, eksperto argumentai nepakankami pripažinti A. V. neveiksnia (CK 2.10 straipsnis). Kai byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad fizinis asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimų ir dėl to iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, prašymas pripažinti tokį asmenį ribotai veiksniu šioje srityje atmetamas.

33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetÄ medicininiam kriterijui, kuris atsispindi psichiatrijos ekspertizės akte, tačiau minėti liudytojų ir pačios A. V. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ji gali savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti ir veikti savarankiÅ¡kai tokiose srityse kaip sumokėjimas už komunalines paslaugas, paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, eksperto iÅ¡vadoje nėra konkrečių argumentų, kodėl minėtose srityse A.

V. negali savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ir veikti savarankiškai. Kaip minėta, nėra konkrečių argumentų pripažinti A. V. visiškai neveiksnia šiose gyvenimo srityse: turtinių santykių srityse – dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

34. Dėl nutarties 33 punkte nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir Å¡alina nuostatas pripažinti A. V. neveiksnia visose pirmos instancijos teismo sprendime nurodytose srityse ir pripažįsta, kad A. V. yra iÅ¡ dalies veiksni Å¡iose gyvenimo srityse: asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiÅ«ros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Å¡eimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžiÄ â€“ auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis. turtinių santykių srityse – dalyvavimas Å«kinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

35. Taip pat pažymėtina, jog įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui, pagal CK 2.11 straipsnio nuostatas, apeliantei bus nustatyta globa (rÅ«pyba). CK 3.238 straipsnio 1 dalyje ir 3.239 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad globos (rÅ«pybos) tikslas- užtikrinti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) tam tikroje srityje fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimÄ , apsaugÄ ir gynybÄ . Apeliantės teisės bus tinkamai užtikrinamos, paskyrus rÅ«pintojÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. Ypatingosios teisenos bylose iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims principus lemia Å¡ios teisenos specifika.

Å ioje teisenoje paprastai nėra prieÅ¡ingus interesus turinčių Å¡alių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo iÅ¡laidas ir jos nėra atlyginamos (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant ar reikalinga nagrinėjamoje byloje priteisti atlyginimÄ apeliantei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, pirmiausia reikia nustatyti ar apeliantas ir suinteresuotas asmuo turėjo prieÅ¡ingÄ materialinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

37. Nors pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas patenkintas iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėja teismui pareiÅ¡kė tik vykdydama įstatyme įtvirtintas savo funkcijas. Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog praÅ¡ymÄ pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rÅ«pybos) institucija arba prokuroras. Civilinio kodekso 3.241 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog globos ir rÅ«pybos institucijos yra savivaldybių institucijos, kurios prižiÅ«ri ir kontroliuoja globėjų, rÅ«pintojų ir pagalbÄ priimant sprendimus teikiančių asmenų veiklÄ . Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis spręstina, jog pareiÅ¡kja gavusi atitinkamÄ informacijÄ apie asmens sveikatos bÅ«klę privalo imtis atitinkamų priemonių, tarp jų – inicijuoti civilinę bylÄ teisme.

38. Byloje nustatyta, kad į pareiÅ¡kėjÄ dėl neveiksnumo peržiÅ«rėjimo kreipėsi A. V. giminaitė S.K., todėl spręstina, kad pareiÅ¡kėjos Å alčininkų rajono savivaldybės neveiksnių asmenų bÅ«klės peržiÅ«rėjimo komisija materialinis teisinis suinteresuotumas byloje nebuvo prieÅ¡ingas CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme, todėl nėra pagrindo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisti suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies ir pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimÄ . Sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „PareiÅ¡kimÄ patenkinti dalies. Pakeisti 2003-05-07 Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta neveiksnia. Pripažinti A. V., (duomenys neskelbtini), ribotai veiksnia Å¡iose gyvenimo srityse: turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiÅ«ros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

Å¡eimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžiÄ â€“ auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis, turtinių santykių srityse – dalyvavimas Å«kinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

Nepriteisti A. V. turėtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai. Vadovaujantis CPK 505 straipsnio 1 dalimi, inicijuoti bylos dėl A. V. rÅ«pybos nustatymo, rÅ«pintojo toje srityje paskyrimo nagrinėjimÄ .“ Teisėjas Andrius Ignotas