Legislator Case Law & Legislation
76111bf7-c018-48f9-943f-e301f9705566 AI generated

76111bf7-c018-48f9-943f-e301f9705566 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 76111bf7-c018-48f9-943f-e301f9705566
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Nuorašas                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-500/2014 m.                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00535-2012-1                                                         Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. spalio 31 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,                                                        dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,gynėjui adv.

Legislator headnote

AI generated

76111bf7-c018-48f9-943f-e301f9705566 · Vilniaus apygardos teismas: Apelinatas nurodo, kad I. J. teismui pateikė tik mokėjimo kvitÄ už advokato paslaugas, nors dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis privalo pateikti teismui praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu, privalo pateikti konkrečius dokumentus, įrodančius – kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos, jų apimtis ir pan. Apelianto nuomone, priteistas atstovavimo iÅ¡laidų dydis nepagrįstai didelis ir neatitinka LR Teisingumo ministro rekomendacijų.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundÄ palaikė, prašė tenkinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nuorašas                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-500/2014 m.                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00535-2012-1                                                         Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. spalio 31 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,                                                        dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,gynėjui adv.

Romualdui MikliuÅ¡ui,              teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. T. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, kartu skiriant LR BK 68 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ä® bausmę įskaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-04-30 iki 2012-05-20 (21 diena), vienÄ sulaikymo ir suėmimo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai.IÅ¡ A. T. priteista 12 000 Lt M. K. naudai, 3000 Lt I. J. naudai, 1500 Lt L. K. naudai, taip pat 4000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms I. J. atlyginti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. T. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o bÅ«tent:2012-04-28 apie 18.05 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini), vairavo V.

P. priklausantį automobilį Mercedes Benz S320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Geležinio Vilko gatvės pirma eismo juosta nuo Molėtų plento pusės link miesto centro pasirinktu greičiu, neatsižvelgęs į eismo intensyvumÄ ir susidariusias aplinkybes, t.y. atsiradus kliūčiai, kuriÄ galėjo pastebėti - jo važiavimo juostoje su įjungtais Å¡vyturėliais stovėjo tarnybinis policijos automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, važiavimo greičio nesulėtino, vairuojamos transporto priemonės prieÅ¡ kliÅ«tį nesustabdė ir neapvažiavo nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, o vairuojamu automobiliu atsitrenkė į policijos automobilį VW Jetta, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio nublokštas į priekį susidūrė su prieš policijos automobilį stovėjusiu M. K. įmonei „Optika ir rega“ priklausančiu automobiliu Mercedes Benz E280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dešinėje pusėje jo važiavimo kryptimi išlėkė už važiuojamosios dalies ribų, po to atsitrenkė į automobilį Mercedes Benz E280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeisdmas Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu buvo sužaloti policijos automobilyje VW Jetta, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėję Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės patruliai M. K1., D. J., ir J. K., prie policijos automobilio VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs automobilio Mercedes Benz E280 vairuotojas M. K., ir automobilyje Mercedes Benz E280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusi keleivė I. J.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų M. K1., D. J., J. K., M. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o I. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.Apeliaciniu skundu nuteistasis A.

T. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-08 nuosprendį sutrumpinant baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo 3 metus vairuoti transporto priemones terminÄ bei sumažinti civilinį ieÅ¡kinį ir atstovavimo iÅ¡laidas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies neteisingai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ 3 metus vairuoti transporto priemones, kadangi neatsižvelgė į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nurodo prisipažinęs dėl padaryto nusikaltimo, nuoÅ¡irdžiai gailisi ir iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ .

Taip pat nurodo, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Apelianto teigimu, teismas turėjo įvertinti ir jo turtinę bei Å¡eimyninę padėtį. Apeliantas skunde nurodo, kad anksčiau neteistas, iÅ¡situokęs, dirba vadybininku, gyvena už miesto, todėl automobilis jam reikalingas ne tik kaip susisiekimo, bet ir kaip darbo priemonė kiekvienÄ dienÄ . Finansinė padėtis, uždraudus vairuoti transporto priemones 3 metams, yra apsunkinta. Mano, kad teismas turėjo į tai atsižvelgti bei į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Apelianto teigimu, buvo visos sÄ lygos Å¡velnesnės baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimui, o ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas įpareigoja teismÄ taikyti Å¡velnesnę bausmę nei numatytas bausmės vidurkis ir tai, pasak apelianto, turėtų bÅ«ti taikoma visoms bausmės rūšims, tame tarpe ir draudimui vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į tai, paskyrė maksimaliÄ 3 metų baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl Å¡ių pačių aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. A2.6.154-873/2013, kurioje teismas pripažino pastarÄ jį kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 130 str. 1 d. ir skyrė 3500 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, Å¡is teismo sprendimas įsiteisėjęs.Skunde apeliantas taip pat teigia manantis ir tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė iÅ¡ dalies tenkinti nukentėjusiojo M.

K. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ nuteistojo priteisė 12 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Taipogi mano, kad teismas nepagrįstai priteisė ir 4000 Lt bylinėjimo iÅ¡laidų I. J. naudai, kadangi, atsižvelgiant į visas aplinkybes, apelianto turtinę padėtį bei suformuotÄ teismų praktikÄ , tokios sumos yra nepagrįstai didelės, teismas, priteisdamas nuketėjusiajam tokio dydžio neturtinę žalÄ aiÅ¡kiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose.

Apelinatas nurodo, kad I. J. teismui pateikė tik mokėjimo kvitÄ už advokato paslaugas, nors dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis privalo pateikti teismui praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu, privalo pateikti konkrečius dokumentus, įrodančius – kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos, jų apimtis ir pan. Apelianto nuomone, priteistas atstovavimo iÅ¡laidų dydis nepagrįstai didelis ir neatitinka LR Teisingumo ministro rekomendacijų.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundÄ palaikė, prašė tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl bausmės:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendis dalyje dėl apeliantui A. T. paskirtos bausmės, pagrįstas ir teisėtas.Apeliantas neginčija jam paskirtos pagrindinės bausmės pagrįstumo, teigia, kad buvo paskirta per griežta baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo A. T. apeliacinio skundo argumentais. LR BK 68 str. paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ .

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios buvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata, A. T. padarė dėl Å¡iurkÅ¡taus KET pažeidimo – apeliantas, vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į eismo intensyvumÄ ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, važiavimo greičio nesulėtino, vairuojamos transporto priemonės prieÅ¡ kelyje buvusiÄ kliÅ«tį nesustabdė, neapvažiavo ir taip sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.

Be to, apeliantas tokio masto autoįvykį, kurio metu nukenčia žmonės, sukėlė ne pirmÄ kartÄ , praeityje jis jau buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kurio metu žuvo žmogus, tačiau byla buvo nutraukta kaltinamajam bei nukentėjusiojo giminaičiui susitaikius, A. T. tuomet nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės yra pakankamas pagrindas vertinti nuteistÄ jį A.

T. kaip nedrausmingÄ ir neatsakingÄ vairuotojÄ , todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui – 3 metams, Å¡iuo nagrinėjamu atveju yra adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, siekiant tikslų, numatytų LR BK 1 str. 1 d., 41 str. 2, 4 punktuose. Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad skiriant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, įvertinamas ne tik siekis pataisyti nuteistÄ jį, bet ir prevencinis Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti keliÄ toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Pažymėtina, jog LR BK 68 str. taikymas nuteistojo atžvilgiu, uždraudžiant jam naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones maksimalų įstatyme nustatytÄ laikotarpį, neabejotinai turės taisomÄ jį poveikį nuteistajam, nes padės suvokti Å¡ios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o tuo pačiu ir tokiÄ teisę turinčio asmens atsakomybę.Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, turtinę padėtį bei nepagrįstai, skirdamas bausmę netaikė LR BK 61 str. nuostatų.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje tinkamai nurodė apeliantui kartu su pagrindine bausme skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones tam tikram laikotarpiui motyvus, skirdamas pagrindinę bausmę įvertino nustatytas apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, įvertino apeliantÄ charakterizuojančius duomenis, jo asmenybę, turtinę bei Å¡eimyninę padėtį.

Atkreiptinas dėmesys, kad, prieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, baudžiamasis įstatymas neįpareigoja teismo taikyti LR BK 61 str. nuostatas skiriant kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi įstatymas to nereglamentuoja, o nustato LR BK 61 str. nuostatų taikymo taisykles tik skiriant pagrindinę bausmę.Apeliantas skunde nurodo, kad dirba vadybininku, gyvena už miesto, todėl automobilis jam bÅ«tinas, tačiau teismas įvertina ir tai, kad automobilis ir teisė vairuoti transporto priemones nėra jam reikalingi tiesiogiai vykdant darbines funkcijas, vadinasi Å¡ios teisės atėmimas neužkirstų kelio apeliantui toliau dirbti, nors ir atvykimas į darbÄ bus apsunkintas.

Teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nelaikomas neproporcingu ir įstatymams prieÅ¡taraujančiu kaltininko teisių suvaržymu tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė apsunkina asmens darbinę veiklÄ , bet iÅ¡ esmės neužkerta kelio ja užsiimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-103/2010). Å iuo atveju, siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobÅ«džio, kaip nusikalstamos veikos padarymo atvejų, KET pažeidimų bei siekis pataisyti nuteistÄ jį nusveria jo patiriamus nepatogumus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. T. atžvilgiu pritaikė LR BK 68 str. ir uždraudė jam naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad pastarasis dėl pasišalinimo iš to paties eismo įvykio vietos yra dar nubaustas ir administracine tvarka, baudžiamajai atsakomybei įtakos neturi. Dėl neturtinės žalos priteisimo M. K. naudai: Teisėjų kolegijos pastebėjimu, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu išsprendė nukentėjusiojo M.

K. civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos klausimÄ . Byloje nukentėjusysis M. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 26368 Lt neturtinės žalos (atmetus draudimo bendrovės padengtÄ dalį) atlyginimo, tačiau, kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai sumažino civilinio ieÅ¡kinio apimtį iki 12000 Lt. Nors apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusiojo M. K. naudai iÅ¡ jo priteista per daug ir teismas, priteisdamas tokiÄ sumÄ , nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tačiau pabrėžtina, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y.

žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik minėtoje normoje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ . Pažymėtina, kad CK normos nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos, tai palikta teismo diskrecijai, todėl teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, tačiau bÅ«tina atsižvelgti į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tinai atsižvelgia ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (LR CK 1.5.).Byloje nustatyta, kad nuteistojo A. T. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam M. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos sumÄ iÅ¡ esmės įvertino neturtinės žalos atlyginimui svarbias aplinkybes, t.y., atsižvelgė į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, taip pat įvertintos pasekmės – nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumas, sukeltas fizinis skausmas, sužalojimų likusios pasekmės – nukentėjusiajam M.

K. buvo sužalota galva, sužalotos abi kojos, vienos kojos kelias buvo sutraiÅ¡kytas, dėl ko teko gydytis gydymo įstaigose, nukentėjusysis negalėjo savarankiÅ¡kai judėti 2 savaites, reikėjo praeiti reabilitacijos kursus, tačiau iÅ¡liko liekamieji reiÅ¡kiniai, nukentėjusysis nebegali aktyviai sportuoti, kopti į kalnus, iki Å¡iol jaučia skausmÄ . Teismas tinkamai nustatė, kad dėl nuteistojo A. T. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis M. K. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ . Pažymima, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti iÅ¡gyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumÄ , kaltininko turtinė padėtis negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, neturtinės žalos atlyginimu siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl ir apelianto argumentas dėl nukrypimo nuo LAT praktikos, nesuteikia pagrindo pakeisti skundžiamÄ nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ tiesų teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Å iuo atveju minėtos bylos faktinės aplinkybės pagrįstai leido apylinkės teismui nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių (pagal LAT formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (LAT nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010)) ir priteisti nukentėjusiajam 12 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . Apeliacinį skundÄ nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo nesutikti su tokiu teismo parinktu dydžiu ir jį sumažinti.

Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo I. J.: LR BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio nukentėjusiosios I. J. civilinio ieÅ¡kinio, pastaroji prašė pirmosios instancijos teismo priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. t. 4, b. l. 84-89), vėliau teismui buvo pateiktas minėtas iÅ¡laidas patvirtinantis dokumentas – pinigų priėmimo kvitas (b. t. 5, b. l. 11), iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji advokatui R.

U. už atstovavimÄ teisme sumokėjo 4000 Lt. Tokiu bÅ«du, esant byloje duomenims, patvirtinantiems nukentėjusiosios I. J. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ apelianto A. T.. Nesutinka kolegija su apelianto skundo argumentu, kad priteistas atstovavimo iÅ¡laidų dydis yra nepagrįstai didelis, kadangi įvertinus baudžiamosios bylos teisminio proceso eigÄ , matyti, kad adv. R. U., kaip nukentėjusiosios I. J. atstovas dalyvavo 10 teisiamųjų posėdžių, iÅ¡ kurių tik 2 nevyko, taip pat ruošė procesinius dokumentus (civilinį ieÅ¡kinį).

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes bei atsižvelgus į teisminę praktikÄ , apylinkės teismo sprendimas dėl I. J. priteisto bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio paliekamas nepakeistu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2014-04-08 nuosprendžio keisti ar naikinti nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., n u t a r ė:nuteistojo A. T. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-08 nuosprendį.Å i nutartis įsiteisėja po jos paskelbimo.

Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                                                       Laureta UlbienėKolegijos teisėjai             (paraÅ¡ai)                                                                 Jolanta Čepukėnienė                                                                                                                                        ArtÅ«ras Pažarskis NuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                                                                 Laureta Ulbienė            Â