760f3a0c-5f3e-45fe-99f1-ecc0d67a2e42 · Klaipėdos apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2S-1052-889/2023

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01313-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4;

(S)

3.1.14.8.3; 2.3.5.2.1; 3.3.2.5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutarties, kuria iÅ¡spręstas ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinio atsakovui V. D. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo priėmimo klausimas.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«muose (toliau – ir teismas) kreditorės A. B. (toliau – ir kreditorė) pareiÅ¡kimo dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui pagrindu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriuje nustatyta tvarka 2023 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡duotas teismo įsakymas, kuriuo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko V. D. nepilnamečiui vaikui M. D. iÅ¡laikymÄ po 500,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo pareiÅ¡kimo teismui pateikimo dienos (2023 m. rugpjūčio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, 3 000,00 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 6 mėnesių laikotarpį nuo 2003 m. kovo mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn., paskaičiuotÄ po 500,00 kas mėnesį, ir 500,00 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidas kreditorei bei priteisti iÅ¡ skolininko 51,00 Eur žyminį mokestį valstybės biudžetui.

2. Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – iš skolininko nepilnamečiui vaikui priteistas 500,00 Eur laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos (2023 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-5532-514/2023 įsiteisėjimo.

3. Teisėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. rezoliucija priimti skolininko prieÅ¡taravimai, kreditorė informuota apie savo teisę per 14 dienų pateikti ieÅ¡kinį, iÅ¡aiÅ¡kinus, jog, per nustatytÄ terminÄ nepateikus ieÅ¡kinio, pareiÅ¡kimas bus laikomas nepaduotu, o teismo įsakymas – panaikintas.

4. Teismo praneÅ¡imas, skolininko prieÅ¡taravimai kreditorės atstovui advokatui E. K. įteikti 2023 m. rugsėjo 19 d. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ (CPK 73, 74 straipsniai, 1751 straipsnio 9, 10 dalis).

5. Plungės apylinkės teisme 2023 m. spalio 3 d. gautas A. B. (toliau – ir ieškovė) ieškinys V. D. (toliau – ir atsakovas) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2023 m. spalio 6 d. nutartimi ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį atsakovui V. D. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atsisakyta priimti. Teismas nutarė iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei, kad siekdama savo reikalavimų patenkinimo ji pirma turi kreiptis dėl privalomosios mediacijos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ arba tiesiogiai į mediatorių, įraÅ¡ytÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡Ä ; teismas nutarė panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2023 m. rugpjūčio 25 d. teismo įsakymÄ , iÅ¡duotÄ civilinėje byloje Nr. eL2-5532-514/2023, ir kreditorės A. B. pareiÅ¡kimÄ skolininkui V. D. dėl iÅ¡laikymo priteisimo palikti nenagrinėtÄ . Teismas nutarė panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. priteistÄ iÅ¡ skolininko V. D. 500,00 Eur laikinÄ iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nepilnamečiui sÅ«nui M. D. nuo nutarties priėmimo dienos (2023 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-5532-514/2023 įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

6.1. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju byloje yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta aplinkybė – ieÅ¡kovė, kreipdamasi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , nesilaikė Å¡ios kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka.

6.2. Teismas nustatė, kad Å¡alių ginčas yra kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatomis, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikoma privalomoji mediacija. Teismas konstatavo, kad į civilinę bylÄ tokių duomenų nepateikta, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

6.3. Teismas atitinkamai panaikino teismo įsakymÄ , kreditorės pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo paliko nenagrinėtÄ (CPK 439 straipsnio 5 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

7. Apeliantė (ieÅ¡kovė) pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo priimti bei perduoti nagrinėti pagal teismingumÄ . Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1 Apeliantė vadovaujasi Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta iÅ¡imtimi bei pažymi, jog Å¡ioje normoje įtvirtinta, kad privalomoji mediacija netaikoma, kai kreiptis į teismÄ dėl ginčo sprendimo siekia smurtÄ artimoje aplinkoje patyręs asmuo.

7.2 Apeliantė atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo bendras gyvenimas tapo neįmanomas, kadangi 2023 m. kovo 13 d. atsakovas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su nepilnamečiu vaiku tyčia galva sudavė vienÄ kartÄ Â nepilnamečiui vaikui į veido sritį, taip padarė poodinę kraujosruvÄ nosyje, nosies kaulų lūžimÄ , kas nukentėjusiajam ieÅ¡kovui sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

7.3 Nors pagal pateiktÄ smurtÄ artimoje aplinkoje patyrusio asmens apibrėžimÄ smurtÄ patyrusiu asmeniu laikytinas Å¡alių nepilnametis sÅ«nus, o ieÅ¡kovė neatitinka Å¡ios sÄ vokos, tačiau, toks formalus Mediacijos įstatymo iÅ¡imties taikymas neatitiktų mediacijos proceso paskirties ir tikslo.

7.4 Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pernelyg formaliai konstatavo, jog ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , nesilaikė Å¡iai bylų kategorijai nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ir nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį.

8. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovas su skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Pagrindiniai argumentai:

8.1. IeÅ¡kovė, siekianti kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡laikymo priteisimo, nėra smurtÄ artimoje aplinkoje patyręs asmuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 6 dalies prasme, todėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mai pagrįstai ieÅ¡kovės skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

8.2. Nors ieÅ¡kovė teigia, esÄ reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį privalomos mediacijos reikalavimas netaikytinas, tačiau su atskiruoju skundu ieÅ¡kovė pateikė mediacijos pažymÄ , kas rodo, kad ieÅ¡kovė pripažįsta, jog mediacijos procesas byloje buvo bÅ«tinas. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad Plungės apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nuspręsta nepriimti ieškovės ieškinio, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. su V. D. 2004 m. pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį, jiems (duomenys neskelbtini) gimė̇ sÅ«nus M. D.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

13. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo prieštaravimus dėl teismo įsakymo priėmimo, nustatęs, kad šalys nepasinaudojo privaloma mediacija, ieškinį atsisakė priimti.

14. Atskirajame skunde nurodoma, jog vadovaujantis Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant Å¡eimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai kreiptis į teismÄ dėl ginčo sprendimo siekia smurtÄ artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo Å¡alis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotÄ kompleksinę pagalbÄ subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimÄ asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje. Apeliantė nurodo, kad atsakovas yra naudojęs prieÅ¡ nepilnametį sÅ«nų smurtÄ , atsakovo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl ieÅ¡kovės manymu, privalomos mediacijos reikalavimas ieÅ¡kovei teikiant ieÅ¡kinį netaikytinas. Be to, ieÅ¡kovė pažymi, kad siekdama ginÄÄ iÅ¡spręsti taikia, iniciavo mediacijÄ , tačiau atsakovas atsisakė joje dalyvauti.

15. Teisė į teisminę gynybÄ â€“ tai viena iÅ¡ pagrindinių asmens teisių, kuriÄ garantuoja svarbiausi nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ ; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikÅ¡tÄ baudžiamÄ jį kaltinimÄ , jis turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ yra pasisakęs tokiu aspektu, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ â€“ arbitrÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismÄ negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); Å¡i konstitucinė teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

17. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, savaime tai nereiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismÄ tvarkos ar kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti Å¡iÄ teisę savo nuožiÅ«ra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojamos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinė tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose; tam, kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai, yra bÅ«tina laikytis nurodytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

18. Reikalavimai, kurių turi bÅ«ti laikomasi inicijuojant civilinę bylÄ teisme, yra iÅ¡dėstyti CPK. Pagal CPK nuostatas, asmuo, siekiantis savo galbÅ«t pažeistų teisių gynybos, turi pateikti teismui teisės aktų reikalavimus atitinkantį ieÅ¡kinį ir sumokėti už jį nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 135 straipsnis), ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduotas teismui pagal CPK IV skyriuje iÅ¡dėstytas taisykles kompetentingam nagrinėti konkretų ginÄÄ , įstatyme nustatytais atvejais ieÅ¡kinį teikiantis asmuo prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ privalo pasinaudoti privaloma iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kt. Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismÄ reikalavimų bei sÄ lygų, jo galbÅ«t pažeistos teisės negali bÅ«ti veiksmingai apgintos.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡ esmės padarė iÅ¡vadÄ , kad civilinis procesas pagal apeliantės ieÅ¡kinį negali bÅ«ti pradėtas, nes ieÅ¡kovė nepasinaudojo inicijuojamo pobÅ«džio bylų kategorijai Mediacijos įstatymo 20 straipsnyje nustatyta privaloma mediacija.

20. Kaip žinoma, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant Å¡eimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai kreiptis į teismÄ dėl ginčo sprendimo siekia smurtÄ artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo Å¡alis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotÄ kompleksinę pagalbÄ subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimÄ asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artima aplinka – aplinka, kuriÄ sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrÄ Å«kį; to paties straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalÄ ; 4 dalyje nurodyta, kad smurtÄ artimoje aplinkoje patyręs asmuo (toliau – smurtÄ patyręs asmuo) – asmuo, prieÅ¡ kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečio vaiko teisę į iÅ¡laikymÄ Ä¯gyvendina jo atstovai pagal įstatymÄ , t. y. tėvai, vienas iÅ¡ jų ar kiti asmenys. Tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus atitinkamai, nepilnamečiai vaikai turi teisę į iÅ¡laikymÄ (CK 3.192 straipsnis). Å i prievolė yra iki vaikas taps pilnametis ir kiekvienas iÅ¡ tėvų privalo Å¡iÄ prievolę vykdyti. Jeigu tėvai ar vienas iÅ¡ jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimÄ . Å i teisė įgyvendinama pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme.

23. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisė gauti iÅ¡laikymÄ yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieÅ¡kovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Kai yra pagrindas, iÅ¡laikymas priteisiamas ieÅ¡kovui nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

24. Nepriklausomai nuo to, kad bylose dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), tėvystės nustatymo, kuriose reikalavimas dėl iÅ¡laikymo vaikui pareiÅ¡kiamas kartu su kitais pirmiau paminėtaisiais, kaip ieÅ¡kovas dažniausiai nurodomas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs vienas iÅ¡ tėvų, kartu su kitais reikalavimais įgyvendinantis ir vaiko teisę į iÅ¡laikymÄ (CK 3.59 straipsnis), tačiau pats iÅ¡laikymas priklauso ir turi bÅ«ti priteisiamas vaikui, o ne ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusiam tėvui (motinai), nes nepilnamečiai vaikai yra iÅ¡laikymo teisinio santykio dalyviai, o tėvai procese veikia kaip savo vaikų atstovai pagal įstatymÄ .

25. Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo faktiÅ¡kai materialiÄ ja prasme pareiÅ¡kė pats vaikas, tik per savo atstovÄ â€“ mamÄ . Žinoma, kad Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kadangi atsakovas, 2023 m. kovo 13 d. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su nepilnamečiu vaiku, tyčia galva sudavė vienÄ kartÄ Â nepilnamečiui vaikui į veido sritį, taip padarė poodinę kraujosruvÄ nosyje, nosies kaulų lūžimÄ , kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

26. Ä®vertinus anksčiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , kad ieÅ¡kinio dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovas yra nepilnametis vaikas, o pagal pateiktÄ smurtÄ artimoje aplinkoje patyrusio asmens apibrėžimÄ smurtÄ patyrusiu asmeniu laikytinas Å¡alių nepilnametis sÅ«nus, dėl to konstatuotina, kad sprendžiant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo klausimÄ turėtų bÅ«ti taikoma iÅ¡imtis, kuomet nėra taikoma privaloma teisminė mediacija Å¡eimos byloje (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Akcentuotina, kad nors ir netaikant taisyklės, kad bylose dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovas yra vaikas, pagal pateiktÄ smurtÄ artimoje aplinkoje patyrusio asmens apibrėžimÄ smurtÄ patyrusiu asmeniu laikytinas Å¡alių nepilnametis sÅ«nus, o faktas, kad ieÅ¡kovė neatitinka Å¡ios sÄ vokos, formalus Mediacijos įstatymo iÅ¡imties taikymas neatitiktų mediacijos proceso paskirties ir tikslo.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant situacijai, kuomet kitoje byloje buvo sprendžiamas ginčas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, sprendžiant Å¡ioje byloje nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo klausimÄ turėtų bÅ«ti taikoma iÅ¡imtis, kuomet nėra taikoma privaloma teisminė mediacija Å¡eimos byloje (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas). PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas sudarytų prielaidas paneigti įstatymo leidėjo tikslus bei prieÅ¡tarautų mediacijos esmei. Å ios aplinkybės pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino, dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju buvo reikalinga iÅ¡ankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kinys dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡ esmės reiÅ¡kiamas vaiko interesais, siekiant jį apsaugoti nuo galimo smurto artimoje aplinkoje, procesas turėtų bÅ«ti kuo operatyvesnis ir ekonomiÅ¡kesnis, kad maksimaliai efektyviai bÅ«tų užtikrinta nepilnamečio vaiko teisių apsauga. Dėl Å¡ios priežasties sutiktina su apeliante, kad netaikyti įstatyme nustatytos iÅ¡imties ir reikalauti, kad ieÅ¡kovė inicijuotų mediacijÄ , bÅ«tų neekonomiÅ¡ka ir netikslinga, o toks formalus įstatyme numatytos iÅ¡imties aiÅ¡kinimas ir taikymas galėtų lemti nepakankamai efektyviÄ vaiko teisių apsaugÄ . Pridėtina, kad ieÅ¡kovė su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kad mediacijos procesas yra baigtas (CPK 3 straipsnio 9 dalis, CPK 314 straipsnis).

30. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai aiÅ¡kino ir taikė Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , neįvertino specifinės vaiko procesinės padėties ir be pagrindo netaikė Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 puktÄ punkte įtvirtintos iÅ¡imties, nesiejo jos taikymo sÄ lygų su konkrečios situacijos aplinkybėmis, todėl nepagrįstai užkirto keliÄ operatyviam ir ekonomiÅ¡kam procesui Å¡ioje byloje.

Dėl kitų argumentų

31. Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ nepasinaudojusi įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Kadangi teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, nes ieÅ¡kinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja Milda Skersienė