2026-05-27 Nr. AB-11115-3-61-3-00946-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-273-602/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00946-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hesona“ ir atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hesona“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hesona“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2023 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (26)-A4E-73 „Neišduoti leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo netenkinti pareiškėjo prašymai Nr. 129-1, Nr. 130-1, Nr. 137-1, Nr. 127-1, Nr. 131-1, Nr. 135-1, Nr. 134-1, Nr. 133-1, Nr. 132-1, Nr. 136-1 ir nuspręsta neišduoti leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus: kanadinę berniklę (Branta canadensis), karčiuotąjį pavianą (Papio hamadryas), patagoninę marą (Dolichotis patagonum), emu (Dromaius novaehollandiae), paprastąjį nandą (Rhea americana), margasparnę rozelą (Platycercus eximius), raudonsturplę plokščiauodegę papūgą (Psephotus haematonotus), margaspalvę plokščiauodegę papūgą (Psephotus varius), Kinijos Aleksandrą (Psittacula derbiana) ir penantinę rozelą (Crimson rosella mutations); 2) įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus Nr. 129-1, Nr. 130-1, Nr. 137-1, Nr. 127-1, Nr. 131-1, Nr. 135-1, Nr. 134-1, Nr. 133-1, Nr. 132-1, Nr. 136-1 išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Agentūros pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas ir atsakovas pateikė teismui tvirtinti 2024 m. birželio 21 d. pasirašytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) dėl ginčo dalies reikalavimų.

3. Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) apie šalių pasirašytą Taikos sutartį buvo informuoti, prieštaravimų ir pastabų dėl Taikos sutarties sąlygų nepateikė, klausimą dėl Taikos sutarties patvirtinimo nurodė spręsti teismo nuožiūra.

4. Pareiškėjas reikalavimus dėl Sprendimo dalies, kuria netenkinti prašymai išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (prašymų Nr. 130-1 ir Nr. 131-1) teisėtumo ir pagrįstumo motyvavo šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas laiko nelaisvėje tris karčiuotųjų pavianų individus: patiną ir patelę, įsigytus 2010 m. birželio 22 d. iš Lietuvos zoologijos sodo, ir 2018 m. balandžio mėnesį atvestą jauniklį. Pretenzijų dėl jų laikymo sąlygų tinkamumo nebuvo pareikšta.

4.2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-248-780/2022 (toliau – ir RAAT Sprendimas) išspręstas karčiuotųjų pavianų (Papio hamadryas) laikymo teisėtumo (galimumo) klausimas. Pripažinta, kad Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 12.2 punktas ir Taisyklių pakeitimo 2.1 punktas nedraudžia pareiškėjui laikyti 1996 m. rugsėjo 11 d. nelaisvėje gimusio ir 2009 m. lapkričio 1 d. nelaisvėje gimusio, tačiau dar iki 2009 m. rugsėjo 1 d. pradėto, karčiuotųjų pavianų, o taip pat dėl iki 2018 m. kovo 1 d. įvykusio jų poravimosi 2018 m. balandžio mėnesį gimusio jų palikuonio (Taisyklių 12.2.1 p. išimtis), todėl jų laikymas nėra Taisyklių 12.2 punkto pažeidimas.

4.3. Sprendimo išvados dėl Taisyklių 12.2.1 punkte įtvirtintos išimties netaikymo ir draudimo laikyti pareiškėjui karčiuotuosius pavianus nėra pagrįstos, neatitinka pateikto teisės normų aiškinimo, t. y. paneigia RAAT Sprendimo privalomumo principą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas.

4.4. Agentūra klaidingai interpretuoja Taisyklių 12.2.1 punkte nurodomos sąvokos „gyvūno įsigijimo data“ aiškinimą.

4.5. Pareiškėjas pagal Agentūros reikalavimus rinko dokumentus ir teikė papildomą informaciją dėl nandai (Rhea americana) teisėto įsigijimo ir paženklinimo: 2014 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 14002; 2014 m. sausio 31 d. gyvūno perlaikymo sutartį; 2019 m. birželio 10 d. ir 2017 m. birželio 29 d. gyvūnų pajamavimo aktus; 2018 m. birželio 27 d. ir 2019 m. rugsėjo 20 d. pažymas apie laukinių gyvūnų paženklinimą; 2022 m. spalio 5 d. kreipėsi į pardavėją E. L. dėl papildomos informacijos (pažymos) apie gyvūno išveisimą pateikimo (atsakymas, kad gyvūnai išveisti nelaisvėje (išperinti inkubatoriuje), pateiktas po Sprendimo priėmimo – 2023 m. vasario 1 d.). Sprendime pateikti dokumentai nebuvo įvertinti, nebuvo nurodytos priežastys ir aplinkybės dėl dokumentų turinio ar formos ydingumo.

4.6. Pagal Taisyklių 11.3 punktą leidimas paprastajam nandu (Rhea americana) nėra reikalingas. Specialiųjų reikalavimų ratitae paukščiams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. B1-571 „Dėl Specialiųjų reikalavimų ratitae paukščiams patvirtinimo“ (toliau – ir Specialieji reikalavimai ratitae paukščiams), 4 punktas nustato, jog nandu – tai amerikinis strutis, priklausantis nandinių būriui Rheaformes (Rhea americana).

4.7. Aplinkybę, kad pareiškėjo laikomi nandu yra naminiai (domestikuoti) gyvūnai oficialiai patvirtino valstybės įgaliotos ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pareigūnas, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos specialistų surašyto 2018 m. gegužės 10 d. patikrinimo akte Nr. 27 nurodyta, kad „UAB „Hesona“ laikomi nandu yra naminiai, domestikuoti gyvūnai, leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas“. Be to, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. balandžio 9 d. leidimu Nr. 55 suteikta teisė laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus – stručius.

4.8. Nandu – tai amerikinis strutis. Pagal specializuotus mokslinius leidinius nandai (Rhea americana) yra maži stručiai („Gyvūnų enciklopedija“); Rheae – nandiniai paukščiai (įskaitant Rhea americana) yra strutinių paukščių (Struthioniformes) būrio pobūriai („Paukščių pavadinimų žodynas“).

4.9. Agentūra nesilaikė Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prašymų nagrinėjimo terminų, todėl pripažintina, jog leidimai laikyti nelaisvėje Sprendime išvardintus gyvūnus yra išduoti (Paslaugų įstatymo 7 str. 3 d,). Agentūra tris kartus – 2022 m. birželio 16 d., 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir 2022 m. rugsėjo 19 d. raštais tikslinosi Sprendimo dėl leidimų išdavimui reikiamą informaciją ir prašė papildomų duomenų ir reikiamos informacijos. Pareiškėjas 2022 m. spalio 5 d. raštu paskutinį kartą teikė papildomą informaciją ir Agentūra papildomų duomenų ir informacijos nebeprašė. Per Paslaugų įstatyme bei Taisyklių nustatytą 30 kalendorinių dienų ir atitinkamai 20 darbo dienų terminą sprendimo dėl leidimo (ne)išdavimo nepriėmė.

5. Atsakovas Agentūra atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Agentūra nurodė, kad karčiuotasis pavianas (Papio hamadryas) yra laukinis gyvūnas priklausantis primatų (primates) būriui, kurio visos rūšys yra įtrauktos į Draudžiamų laikyti ir veisti laukinių gyvūnų sąrašą. Papio hamadryas rūšis įrašyta į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (toliau – ir Reglamentas) B priedą, priskiriama saugomoms rūšims.

7. Asmenims draudžiama nelaisvėje laikyti, veisti, dauginti ir įsigyti laikymui nelaisvėje visų rūšių laukinius gyvūnus, nurodytus Draudžiamųjų laikyti nelaisvėje ir veisti laukinių gyvūnų rūšių sąraše, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 12.2.1 papunktyje (kai šie gyvūnai laikomi nelaisvėje be galimybės veistis ir daugintis ir yra teisėtai įgyti iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) ir Taisyklių 12.2.2. papunktyje (kai šie gyvūnai laikomi mokslo ir mokymo įstaigose, turinčiose leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, ar zoologijos soduose, turinčiuose išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą, nurodytą Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 298 „Dėl Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašas).

8. Karčiuotųjų pavianų pora iš Lietuvos zoologijos sodo įsigyta 2010 m. birželio 22 d. (PVM sąskaita faktūra Nr. LIS 000772) (patelė gimusi 1996 m. rugsėjo 11 d.; antras individas (lytis nenustatyta) gimęs 2009 m. lapkričio 1 d., t. y. po 2009 m. rugpjūčio 1 d. Taisyklių 12.2.1 punkte įtvirtinta išimtis pareiškėjui nėra taikytina. Pagal Taisyklių 12.2.1 papunktyje nustatyta išimtis dėl gyvūno įsigijimo turi būti siejama su asmeniu – kada jis (asmuo) įsigijo gyvūną – ar pas jį gimė, ar jis paėmė, ar jis kitaip įgijo. Šiame punkte nevartojama sąvoka „gyvūno įsigijimo data“, t. y., nerašoma, kad išimtis taikoma, kai „gyvūno įsigijimo data“ yra 2009 m. rugsėjo 1 d., Taisyklių 12.2.1 papunktyje vartojami žodžiai „teisėtai įgyti“, o ne „gyvūno teisėto įsigijimo data“. Gyvūnų jauniklis (palikuonis) negali būti laikomas teisėtai įgytu, nepriklausomai nuo jų poravimosi datos, nes tai prieštarautų principui ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė).

9. Pareiškėjas neatitinka zoologijos sodo reikalavimų ir neturi išduoto leidimo įkurti zoologijos sodą, kaip nurodyta Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos apraše, todėl netaikoma Taisyklių 12.2.2 papunktyje nurodyta išimtis, kuri leistų laikyti karčiuotuosius pavianus.

10. Pareiškėjas 2010 m. birželio 22 d. įsigijo du karčiuotuosisu pavianaus: patelę (gim. 1996 m. rugsėjo 11 d.) ir nenustatytos lyties individą (gim. 2009 m. lapkričio 1 d.), 2018 m. balandžio mėn. gimė karčiuotojo paviano palikuonis. Pagal ženklinimą karčiuotojo paviano patinėlis (lytis: vyriška), gim. 2011 m. Lietuvos zoologijos sode (Nr. 440098200001372) ir karčiuotojo paviano patelė (lytis: moteriška), gim. 2009 m. lapkričio 1 d. Lietuvos zoologijos sode. (Nr. 440098200001371). Pagal pateiktus dokumentus kilo abejonių dėl abiejų gyvūnų identifikavimo ir galimo giminingų individų veisimo (patelės ir jos jauniklio) arba kito, nežinimo patinėlio įsigijimo ir tolimesnio veisimo.

11. Rhea americana rūšis įtraukta į Reglamento B priedą, saugoma pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinę prekybos konvenciją (CITES) (II priedas) ir priskiriama saugomoms rūšims. Vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 38 punkto reikalavimais saugomų rūšių gyvus egzempliorius laikyti nelaisvėje leidžiama turint Agentūros išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus vadovaujantis Taisyklėmis, teisėtą saugomų rūšių įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės) patvirtinančius dokumentus.

12. Rhea americana nepriklauso nei strutinių paukščių (Srtruthioniformes) būriui, nei strutinių (Strutionidae) šeimai. Vertinant rūšies sistematinę padėtį reikia vadovautis lotynišku rūšies pavadinimu, kadangi lietuviški gyvūnų pavadinimai nėra nusistovėję, o „Gyvūnų enciklopedija“ nėra mokslinė literatūra.

13. Leidimai išduodami vadovaujantis Taisyklių, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo, Tvarkos aprašo nuostatomis. Minėti teisės aktai pagal teisės aktų hierarchiją yra aukštesnės galios, nei pareiškėjo nurodomi Specialieji reikalavimai ratitae paukščiams.

14. Pareiškėjo pateiktuose dokumentuose trūko informacijos apie gyvūnų Rhea americana kilmę, įveisimą nelaisvėje, ženklinimo duomenų. Agentūra prašė papildomos informacijos, tačiau atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad per 60 kalendorinių dienų Agentūrai nebuvo pateikta prašoma patikslinta informacija apie gyvūnų įveisimą nelaisvėje Prašymas Nr. 131-1 išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laikinį gyvūną nandu (Rhea americana) netenkintas ir leidimas neišduotas.

15. Agentūra 2022 m. birželio 8 d. (su 2022 m. birželio 9 d. patikslinimu) gavo pareiškėjo raštą Nr. S-146 „Dėl prašymų išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“, kartu su prašymais Nr. 129-1, Nr. 130-1, Nr. 128-1, Nr. 137-1, Nr. 127-1, Nr. 131-1, Nr. 135-1, Nr. 134-1, Nr. 133-1, Nr. 132-1, Nr. 136-1 išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Pateikti prašymai buvo su trūkumais, todėl Agentūra teikė pastabas ir rinko informaciją.

16. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. spalio 5 d. raštu Nr. S-180 „Dėl prašymų išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“ informavo Agentūrą, jog 2022 m. spalio 5 d. prašymais kreipėsi papildomos informacijos į pardavėjus dėl patvirtinimo (pažymos išdavimo) apie gyvūnų išveisimą nelaisvėje. Agentūra laukė visos reikiamos informacijos ir suėjus 60 dienų terminui, priėmė Sprendimą dėl pareiškėjo prašymų netenkinimo ir leidimų neišdavimo.

17. Sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teminių (Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 str. 4 d., 7 d., Taisyklių 14 p., 21 p.).

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas pateikė rašytinius paaiškinimus, prašė ginčą dėl Agentūros priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

19. Departamentas nurodė, kad užtikrindamas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, 2021 m. rugpjūčio 3 d. išdavė privalomąjį nurodymą Nr. (11.6)-PN-449 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. PN-449), kuriuo pareiškėją įpareigojo perduoti tris karčiuotųjų pavianų individus asmenims, turintiems teisę laikyti šiuos gyvūnus pagal Taisyklių 9 punktą ir 12.2 papunktį. Departamento 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-16641 (toliau – ir Departamento sprendimas Nr. 16641) iš dalies sutikus su pareiškėjo skundu, Privalomasis nurodymas Nr. PN-449 pakeistas – 2 mėnesiams pratęstas įvykdymo terminas. RAAT Sprendimu Privalomasis nurodymas Nr. PN-449 ir Departamento sprendimas Nr. 16641, panaikinti. Pakartotinio patikrinimo metu 2022 m. spalio 27 d. pareiškėjui pateiktas privalomasis nurodymas Nr. PN-599 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. PN-599) ir privalomasis nurodymas Nr. PN-600 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. PN-600). Privalomuoju nurodymu Nr. PN-599 nurodyta: „5.1. Gauti leidimą laikyti nelaisvėje kanadines bernikles, paprastuosius nandus, patagonines maras, emu, karčiuotuosius pavianus arba šiuos individus perduoti fiziniams arba juridiniams asmenims, turintiems teisę laikyti šiuos gyvūnus. Gauti leidimą naudoti invazines rūšis (paprastuosius meškėnus) arba komerciškai jų neeksponuoti.“ Privalomuoju nurodymu Nr. PN-600 nurodyta: „5.1. neeksponuoti viešai siekiant gauti pajamų paprastųjų suopių (Buteo buteo) (2 vnt.), paprastojo jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) (1 vnt.), vištvanagio (Accipiter gentilis) (1 vnt.), šiuos gyvūnus pateikti veterinarijos gydytojo apžiūrai ir atitinkamai pagal jo išduotą pažymą gyvūnus, kurie gali išgyventi natūralioje aplinkoje, paleisti arba pasirūpinti jų teisėta nuolatine globa.“ 2022 m. gruodžio 1 d. atlikto patikrinimo metu konstatuota, kad Privalomieji nurodymai Nr. PN-599 ir PN-600 įvykdyti (2022 m. gruodžio 2 d. patikrinimo aktas Nr. PA-6819).

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

21. Aplinkos ministerija nurodė, kad Agentūra pagrįstai atsisakė išduoti leidimus kanadinei berniklei (Branta canadensis), patagoninei marai (Dolichotis patagonum), emu (Dromaius novaehollandiae), margasparnei rozelai (Platycercus eximius), raudonsturplei plokščiauodegei papūgai (Psephotus haematonotus), margaspalvei plokščiauodegei papūgai (Psephotus varius), Kinijos aleksandrui (Psittacula derbiana) ir penantinei rozelai (Crimson rosella mutations), kadangi pareiškėjo pateikta 2016 m. balandžio 29 d. žemės sklypo panaudos sutartis nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kaip numatyta Taisyklių 13 punkte.

22. Amerikinis nandu (Rhea americana) ir margaspalvė rozela (Platycercus eximius) įrašytos į Reglamento B priedą ir priskiriamos saugomoms rūšims. Laukinės gyvūnijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte leidimo laikyti nelaisvėje turėtojui nustatyta pareiga „laikyti tik teisėtai įgytus laukinius gyvūnus“. Todėl Agentūra prieš išduodama leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, turi teisę ir pareigą įsitikinti dėl jau įsigytų ir laikomų gyvūnų kilmės ir jų teisėto įsigijimo.

23. Pagal atnaujintą taksonominį skirstymą amerikinis nandu (Rhea americana) (skunde nurodytas liet. pavadinimas – paprastasis nandu) priklauso nandinių būriui (Rheiformes), nandinių (Rheidae) šeimai, be to, tokia šio paukščio klasifikacija nurodyta ir Reglamente. Taisyklių 11.3 papunktyje nurodyta rūšis – strutis, o ne aukštesni taksonominiai vienetai – būriai „strutiniai paukščiai“ ar „nandiniai paukščiai“, todėl šiame punkte nurodyta išimtis, kad leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas, amerikinio nandu atžvilgiu negali būti taikoma.

24. Būtina sąlyga, kuri leidžia teisėtai nelaisvėje laikyti Draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti laukinių gyvūnų rūšių sąraše esančius gyvūnus yra gyvūno teisėto įgijimo data – iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjas, kaip asmuo, karčiuotųjų pavianų porą įsigijo iš Lietuvos zoologijos sodo 2010 m. birželio 22 d. (tą patvirtina PVM sąskaita faktūra Nr. LIS 000772), t. y. po 2009 m. rugsėjo 1 d., todėl Taisyklių 12.2.1 papunktyje įtvirtinta išimtis pareiškėjui nėra taikytina ir jis neturi teisės laikyti šių gyvūnų. Atitinkamai, šių gyvūnų jauniklis negali būti laikomas teisėtai įgytu, nepriklausomai nuo jų poravimosi datos, nes tai prieštarautų principui ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė). Aplinkos ministerijos nuomone, Taisyklių 12 punktas nustato draudimą „įsigyti laikymui“ ir pareiškėjas pažeidė šią Taisyklių nuostatą, o išimtis nustatyta 12.2.1 papunktyje taikoma tik „tolesnio laikymo veiksmui“ po šiame papunktyje nurodytos datos (2009 m. rugsėjo 1 d.), bet ne „įsigijimo laikyti“ veiksmui.

25. Aplinkos ministerijos nuomone, šiuo atveju nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie sudarytų pagrindą naikinti Sprendimą, kadangi Sprendimas atitinka motyvuotumo, išsamumo ir pagrįstumo reikalavimus.

II. 26. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Hesona“ skundą tenkino iš dalies – prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo tenkino ir patvirtino pareiškėjo UAB „Hesona“ ir atsakovo Agentūros 2024 m. birželio 21 d. pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys taikiai išsprendė ginčą dėl dalies reikalavimų. Teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo prašymai Nr. 129-1, Nr. 137-1, Nr. 127-1, Nr. 135-1, Nr. 134-1, Nr. 133-1, Nr. 132-1, Nr. 136-1 išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo juos nagrinėti.

27. Teismas š dalies tenkino pareiškėjo skundo reikalavimus – panaikino Agentūros Sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas Nr. 130-1 išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą. Kitą skundo dalį atmetė. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 952,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. Teismas nustatė šias aplinkybes:

28.1. Pareiškėjas Agentūrai 2022 m. birželio 8 d. pateikė prašymus Nr. 129-1, Nr. 130-1, Nr. 128-1, Nr. 137-1, Nr. 127-1, Nr. 131-1, Nr. 135-1, Nr. 134-1, Nr. 133-1, Nr. 132-1, Nr. 136-1 išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus.

28.2. Agentūra Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymų ir nusprendė neišduoti leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus.

28.3. Pareiškėjas, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti prašymus Nr. 129-1, Nr. 130-1, Nr. 137-1, Nr. 127-1, Nr. 131-1, Nr. 135-1, Nr. 134-1, Nr. 133-1, Nr. 132-1, Nr. 136-1 išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus.

28.4. Šalys susitarė taikiai išspręsti ginčą dėl Sprendimo dalies, kuria netenkinti pareiškėjo prašymai Nr. 129-1, Nr. 137-1, Nr. 127-1, Nr. 135-1, Nr. 134-1, Nr. 133-1, Nr. 132-1, Nr. 136-1 išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymus Nr. 129-1, Nr. Nr. 137-1, Nr. 127-1, Nr. 135-1, Nr. 134-1, Nr. 133-1, Nr. 132-1, Nr. 136-1 išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus.

28.5. Pateikta šalių Taikos sutartis dėl dalies ginčo reikalavimų patvirtintina, o administracinė byla toje dalyje nutraukta (ABTĮ 51 str. 2 d., 103 str. 1 d. 5 p.).

29. Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Sprendimo dalies, kuria netenkinti pareiškėjo prašymai išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus: karčiuotąjį pavianą (Papio hamadryas) – prašymo Nr. 130-1 bei paprastąjį nandą (Rhea americana) – prašymo Nr.131-1.

30. RAAT Sprendimu panaikintu Privalomuoju nurodymu Nr. PN-449 buvo konstatuota, kad 2021 m. liepos 30 d. nustatyta, jog pareiškėjas laiko nelaisvėje tris karčiuotųjų pavianų individus: patiną ir patelę, įsigytus 2010 m. birželio 22 d. iš Lietuvos zoologijos sodo, ir 2018 m. balandžio mėnesį atvestą jauniklį. Vadovaujantis Taisyklių (ginčui aktuali redakcija) 9 punkto ir 12.2 papunkčio nuostatomis draudžiama nelaisvėje laikyti, veisti, dauginti „visų rūšių laukinius gyvūnus, nurodytus Draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti laukinių gyvūnų rūšių sąraše (Taisyklių (ginčui aktuali redakcija) 2 priedas). Privalomuoju nurodymu Nr. PN-449 pareiškėjas įpareigotas perduoti tris karčiuotųjų pavianų individus asmenims, turintiems teisę laikyti šiuos gyvūnus pagal Taisyklių 9 punkto ir 12.2 papunkčio nuostatas.

31. RAAT Sprendime įvertinęs gyvūnų įgijimo ir pasidauginimo aplinkybes, konstatavo, kad Taisyklių 12.2 punktas ir Taisyklių pakeitimo 2.1 punktas nedraudžia pareiškėjui laikyti 1996 m. rugsėjo 11 d. nelaisvėje gimusio ir 2009 m. lapkričio 1 d. nelaisvėje gimusio, tačiau dar iki 2009 m. rugsėjo 1 d. pradėto, karčiuotųjų pavianų, o taip pat dėl iki 2018 m. kovo 1 d. įvykusio jų poravimosi 2018 m. balandžio mėnesį gimusio jų palikuonio (Taisyklių 12.2.1 papunktis, išimtis), tačiau siekiant nutraukti Taisyklių 9 punkto pažeidimą, reikalinga gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus.

32. RAAT Sprendime vertino veiksmus, kuriais pažeidžiami gamtos išteklių (laukinių gyvūnų) naudojimą reglamentuojantys teisės aktai, be kita ko, priemones, kurios padėtų išvengti gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų darymą arba žalos aplinkai arba ji būtų sumažinta, arba likviduoti pažeidimų sukeltas pasekmes, įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 str. 6 p., 18 str. 1 d. 8 p.), be kita ko, skundžiamo privalomo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą tuo aspektu: 1) ar pareiškėjas turi teisę laikyti laukinius gyvūnus, dėl kurių surašytas privalomasis nurodymas; 2) ar esant laukinių gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimui, privalomojo nurodymo reikalavimas yra proporcingas ir tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti.

33. Teismo vertinimu, RAAT Sprendime nustatytos aplinkybės ir išvados pareiškėjo atžvilgiu laikytinos prejudicinėmis nagrinėjamos bylos aspektu pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatas. Vertinant tarpusavyje iš dalies sutampa tik bylose dalyvavusios šalys – pareiškėjas ir atsakovas (nagrinėjamoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo) Departamentas. Reikšmingi faktai dėl viešojo administravimo subjekto (Agentūros) veiksmų, susijusių su leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimu, teisėtumu nors ir nebuvo ginčo bei įrodinėjimo dalyku, tačiau teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuotos atitinkamos išvados dėl surinktų įrodymų vertinimo nagrinėto ginčo aspektu, todėl nagrinėjamam administraciniam ginčui dėl leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimo pripažintini prejudiciniais faktais pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatas.

34. Įvertinęs aukščiau paminėtą RAAT Sprendimu nustatytą aplinkybę dėl Taisyklių 12.2.1 papunkčio išimties taikymo pareiškėjo atžvilgiu, teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra įrodinėtina ir laikoma nustatyta. Tokiu būdu, pripažintina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamo Sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti parašymą dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus pagal prašymą Nr. 130-1, netinkamai vertino nustatytas faktines aplinkybes bei netinkamai taikė Taisyklių nuostatas. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad skundžiama Sprendimo dalis priimta pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), todėl yra pagrindas panaikinti ir įpareigoti pareiškėjo prašymą Nr. 130-1 nagrinėti iš naujo.

35. Teismas nurodė, kad Taisyklių (ginčui aktuali redakcija) 16 punktas numato, kad leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus reikalingas ketinant laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, išskyrus Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, taip pat laikant ir veisiant stručius (Struthio camelus) (išskyrus atvejus, kai veisiami egzemplioriai, kurių populiacijos įrašytos į Reglamento priedus).

36. Rhea amerikana, bendrinis pavadinimas – amerikinis nandas yra įtrauktas į Reglamento B priedą, saugoma pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinę prekybos konvenciją (CITES) (II priedas), priskiriamas saugomoms rūšims, todėl laikymui nelaisvėje reikalingas leidimas (Tvarkos aprašo (ginčui aktuali redakcija) 38 p.). Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus pagal pareikštą prašymą išduodamas atitinkamai konkrečiai laukinio gyvūno rūšiai (Taisyklių (ginčui aktuali redakcija) 10 p., Priedas 1; Nr. 3). Pareiškėjui 2010 m. balandžio 9 d. išduotu leidimu laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. 55 nėra suteikta teisė nelaisvėje laikyti laukinį gyvūną Rhea amerikana.

37. Pareiškėjas 2022 m. birželio 8 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti nelaisvėje paprastąjį nandu (Rhea americana) ir Taisyklių 13 punkte nurodytus dokumentus. Atsakovas, įvertinęs pateiktus dokumentus, 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštu prašė patikslinti informaciją apie gyvūno ženklinimą, kilmę ir išveisimą nelaisvėje bei rekomendavo kreiptis į pardavėją pažymos. Pareiškėjas teikė papildomus dokumentus (2014 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 14002; 2014 m. sausio 31 d. gyvūno perlaikymo sutartį Nr. 1/01; 2017 m. birželio 29 d. Nr. 170629-1 ir 2019 m. birželio 10 d. Nr.190610-1 gyvūnų pajamavimo aktus; pažymas apie laukinių gyvūnų paženklinimą (2018 m. birželio 27 d. Nr. 79, Nr. 80, Nr. 81, 2019 m. rugsėjo 20 d. Nr.104, Nr. 105, Nr. 106, Nr. 107)), be kita ko, informavo, kad 2022 m. spalio 5 d. raštu Nr. S-181 kreipėsi į pardavėją patvirtinimo (pažymos) apie gyvūnų išveisimą nelaisvėje, pateikė prašymo kopiją. Atsakymo (patvirtinimo ir (ar) pažymos iš pardavėjo) pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo prie skundo pateikti priedai patvirtina, kad 2023 m. vasario 1 d. atsakymu pardavėjas patvirtino gyvūnų išveisimo nelaisvėje faktą (išperinimą inkubatoriuje).

38. Teismas įvertinęs pareiškėjo prašymą Nr. 131-1, patikslintą informaciją bei papildomai pateiktus dokumentų duomenis, sprendė, kad pateikti duomenys apie kilmę ir išveisimą nelaisvėje, buvo nepakankami ir Sprendimo priėmimo metu neleido atsakovui išduoti pareiškėjo prašomo leidimo laikyti nelaisvėje paprastąjį nandu (Rhea americana). Patikslintą informaciją, reikšmingą Sprendimo priėmimui dėl gyvūnų išveisimo, pareiškėjas gavo praėjus beveik mėnesiui po Sprendimo priėmimo ir pateikė tik su skundu. Aplinkybių, kurios lėmė pavėluotą atsakymo pateikimą, pareiškėjas nepateikė, juolab, nenurodė ir neteikė duomenų ar buvo pakankamai aktyvus, siekdamas laiku surinki ir pateikti atsakovui trūkstamą nurodytą informaciją.

39. Teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimo dalis, kuria vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 9 punkto pagrindu neišduotas leidimas pagal prašymą Nr. 131-1 laikyti nelaisvėje laikinius gyvūnus, yra teisėta ir pagrįsta, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

40. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2022 m. birželio 8 d. pateikė prašymus išduoti leidimus laikyti laukinius gyvūnus. Nurodė pageidaujamų nelaisvėje laikyti laukinių gyvūnų mokslinius pavadinimus lietuvių ir lotynų kalba, žemės nuosavybės teisę ar kitą valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ir sutikimus įrengti aptvarus (voljerus) bei pridėjo jų schemas. Agentūra informavo apie nustatytus prašymų ir jų priedų trūkumus, nurodė pateikti patikslintą informaciją. Pareiškėjas 2022 m. liepos 28 d. Agentūrai pateikė patikslintą informaciją ir papildomus dokumentus. Agentūra 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštu pareiškėjui pateikė savo pastabas bei paprašė patikslinti faktines aplinkybes. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 31 d. Agentūrai pateikė patikslintą informaciją, papildomus dokumentus bei argumentus. Agentūra 2022 m. rugsėjo 19 d. raštu pareiškėjui pateikė savo pastabas bei paprašė patikslinimo. Pareiškėjas 2022 m. spalio 5 d. pateikė Agentūrai papildomą informaciją, papildomus dokumentus bei argumentus. Sprendimas dėl prašymų ir leidimų laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje neišdavimo priimtas 2023 m. sausio 4 d.

41. Teismas nurodė, kad Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija leidimą arba motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą privalo pateikti pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatytas ilgesnis terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kontaktinis centras arba Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, kai pareiškėjas kreipiasi tiesiogiai į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, gauna visus tinkamai įformintus dokumentus ir informaciją, reikalingus leidimui gauti. Jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl leidimo išdavimo, pateiktą kartu su visais leidimui išduoti reikalingais dokumentais ir informacija, neatsakoma per įstatymų nustatytą terminą, laikoma, kad leidimas yra išduotas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kuriais atsakymo dėl leidimo išdavimo nepateikimas nelaikomas leidimo išdavimu ir tokios išimtys pateisinamos svarbiais visuomenės interesais, įskaitant teisėtus trečiųjų asmenų interesus (Paslaugų įstatymo 7 str. 3 d.)

42. Teismas vertino, kad prašymų dėl leidimų laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje nagrinėjimo procedūra atitiko teisės aktuose įtvirtintus terminus. Pareiškėjas kreipdamasis į Agentūrą dėl leidimų išdavimo nebuvo pateikęs dokumentų, patvirtinančių, kad yra įvykdyti esminiai reikalavimai, būtini tokio leidimo išdavimui, kaip numatyta Laukinės gyvūnijos įstatyme ir Tvarkos apraše. Pareiškėjas, vykdydamas Agentūros nurodymus tikslino reikšmingą informaciją, rinko bei teikė papildomus dokumentus, todėl Agentūra neturėjo pagrindo išduoti prašomą leidimą, t. y. priimti galutinį sprendimą dėl leidimo išdavimo, neturėdama visos reikalingos informacijos. Agentūra atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtai ir pagrįstai. Prašymų dėl leidimų išdavimo svarstymas užsitęsė, todėl pareiškėjas negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio tikėtis sprendimo priėmimo nuo priminių dokumentų pateikimo momento. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nėra. Pareiškėjas skundų dėl Agentūros raštų patikslinti pradinio prašymo išduoti leidimus laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje duomenis, neteikė. Pagrindo tvirtinti, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas netinkamai įgyvendino savo kompetenciją leidimo išdavimo procese ir pažeidė pareiškėjo teises, nėra ir vadovautis Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata – pripažinti, kad leidimai laikyti nelaisvėje Sprendime išvardintus gyvūnus yra išduoti, negalima.

43. Teismo vertinimu, atsakovo Sprendimo dalis dėl prašymų netenkinimo atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, t. y. teisingai nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės, išdėstyti motyvai adekvatūs, aiškūs ir pakankami, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą minėtoje dalyje.

44. Nagrinėjamu atveju, šalys bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo taikos sutartimi nesprendė (Taikos sutarties 10 p.).

45. Bylą išnagrinėjus iš esmės, pareiškėjo skundo reikalavimo dalis dėl Sprendimo, kuriuo netenkintas prašymas Nr. 130-1 išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laikinius gyvūnus ir bei įpareigojimo prašymą nagrinėti iš naujo, tenkintas, dėl prašymo Nr. 131-1 – atmestas. Tokiu būdu, pripažintina, kad pareiškėjo skundo reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. 50 proc.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, parašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos atitinka būtinumo, pagrįstumo ir realumo kriterijus, yra suderinamos su teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitais principais, neviršija Rekomendacijose nurodytų apskaičiuotinų maksimalių dydžių. Įvertinus tai, kad pareiškėjui palankus sprendimas dėl ginčo reikalavimų dalies priimtas Taikos sutartimi abipusių nuolaidų būdu, laikytina, kad atlygintina teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo suma yra 952,88 Eur (1905,75 Eur x 50 proc.)

47. Pareiškėjas prašymo dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo ir (ar) atlyginimo nereiškė, todėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nėra sprendžiamas.

III. 48. Pareiškėjas UAB „Hesona“ apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeisti – sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Agentūros Sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas Nr. 131-1 išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus paprastuosius nandu (Rhea americana), taip pat įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti šį prašymą, panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Hesona“ skundo dalį patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

49. Pareiškėjas nuosekliai laikosi pozicijos, kad leidimas paprastajam nandu (Rhea americana) yra nereikalingas. Teismas nepagrįstai neįvertino su tuo susijusių argumentų.

50. Regionų administracinis teismas rėmėsi Agentūros Sprendimo priėmimo metu negaliojusia teisės norma. Teismo sprendimo 32 punkte nurodomas Taisyklių 16 punktas įsigaliojo 2023 m. lapkričio 1 d. kartu su naująja Taisyklių redakcija. Tuo tarpu pagal Agentūros Sprendimo priėmimo metu (t. y. 2023 m. sausio 4 d.) galiojusį Taisyklių 11.3 punktą leidimas nereikalingas laikant, veisiant naminius ir domestikuotus gyvūnus <...> stručius <...>.

51. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. B1-571 patvirtintų Specialiųjų reikalavimų ratitae paukščiams 4 punktas nustato, jog nandu – tai amerikinis strutis, priklausantis nandinių būriui Rheaformes (Rhea americana). Agentūros Sprendimo priėmimo metu galiojusių Taisyklių 4 priedo 1 lentelės 3.21. punkte taip pat patvirtinama, jog emu, nandu, kazuarai yra stručiai. Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos specialistų surašyto 2018 m. gegužės 10 d. patikrinimo akte Nr. 27 nuodyta, jog UAB „Hesona“ laikomi nandai yra naminiai, domestikuoti gyvūnai, ir jiems leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas (3 p.). Taigi, aplinkybę, jog UAB „Hesona“ yra naminiai / domestikuoti gyvūnai patvirtino valstybės įgaliotos ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pareigūnas. Be to, teismui buvo pateiktas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. balandžio 9 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. 55, kuriuo suteikiama teisė nelaisvėje laikyti stručius. Taigi, leidimai UAB „Hesona“ laikomiems paprastiesiems nandu (Rhea americana) nėra reikalingi, nes pareiškėjas turi leidimą laikyti stručius. Šiai gyvūnų rūšiai priskiriami ir paprastieji nandu (Rhea americana).

52. Prašyme gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nurodomas numatomas laikyti individų skaičius: 1 (patinas) ir 5 (patelė). 2014 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 14002 patvirtina tik 2 nandu paukščių įsigijimą iš E. L.. Visi kiti paprastieji nandu (Rhea americana) buvo išperinti UAB „Hesona“ – tai patvirtina teismui pateikti 2017 m. birželio 29 d. ir 2019 m. birželio 10 d. Gyvūnų pajamavimo aktai. Pastarųjų paukščių kilmė yra aiški ir nedviprasmiška – jie gimė nelaisvėje, pareiškėjo valdose. Jų kilmei pagrįsti nebuvo būtina rinkti / teikti jokios papildomos informacijos, Agentūra to neprašė. Esant tokioms aplinkybėms, pripažinus, jog leidimai aptariamu atveju vis tik būtini, manytina, jog jokių teisinių ar faktinių kliūčių išduoti leidimus laikyti nelaisvėje UAB „Hesona“ valdose išperintiems paprastiesiems nandu (Rhea americana) nebuvo ir nėra.

53. Teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir ypač į skirtingas atskirų paukščių įsigijimo bei išperinimo aplinkybes. Aplinkybė, jog dviejų paukščių pardavėjo E. L. pažyma/patvirtinimas buvo gautas jau po Sprendimo priėmimo, negali daryti įtakos 2017 m. ir 2019 metais išperintų paukščių kilmės vertinimui. Byloje nebuvo ginčo, jog pastarieji paukščiai gimė nelaisvėje, UAB „Hesona“ valdose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą ir dėl šios priežasties.

54. Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Agentūros Sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas Nr. 130-1 išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir Agentūra įpareigota iš naujo išnagrinėti prašymą, ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

55. Agentūra apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad, Agentūros nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-248-780/2022 nustatytais faktais, kaip prejudiciniais, nors toje byloje Agentūra neturėjo jokio procesinio statuso. Agentūros vertinimu, palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, bus suformuota ydinga praktika Taisyklių 12 punkto taikymo prasme, kas ateityje sąlygos piktnaudžiavimą įgyjant leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, neturint tam teisės.

56. Teismas sprendimu nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tik išnagrinėjęs Taikos sutartimi neišspręstą šalių ginčą dėl Agentūros Sprendimo dalies, kuria netenkinti pareiškėjo prašymai Nr. 130-1 bei 131-1.

57. Teismas sprendimu patvirtinęs šalių sudarytą Taikos sutartį, neišpildė Taikos sutarties 10 punkto nuostatos: „<...> Šalys šia Taikos sutartimi nenustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Šalys supranta, jog šį klausimą išspręs bylą nagrinėjantis teismas ABTĮ 40 straipsnio nustatyta tvarka. <...>“, kadangi sprendime nėra aptartas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas dėl pareiškėjo prašymų, išspręstų šalių sudaryta Taikos sutartimi.

58. Agentūros manymu, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turi būti įvertinta ta aplinkybė, kad teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, priėmė nagrinėti visus pareiškėjos skundo reikalavimus. Skundo reikalavimai dėl 10 netenkintų prašymų yra lygiaverčiai, todėl kiekvieno reikalavimo dėl netenkinto prašymo išnagrinėjimas turi būti lygus 10 proc. visos už skundo parengimą patirtos išlaidų sumos dalies, t. y. 190,57 Eur.

59. Teismas turi įvertinti svarbią aplinkybę, kad tik teisminio proceso metu, nagrinėjant ginčą teisminėje mediacijoje, pareiškėjas ištaisė trūkumus, dėl kurių Agentūra priėmė Sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymų: Nr. 129-1, Nr. 137-1, Nr. 127-1, Nr. 134-1, Nr. 133-1, Nr. 132-1, Nr. 136-1, t. y. pateikė į bylą įregistruotą VĮ Registrų centre žemės sklypo, kadastro Nr. 3805/0001:50, panaudos sutartį, dėl ko neliko kliūčių išduoti pareiškėjui leidimus pagal prašymus: Nr. 129-1, Nr. 137-1, Nr. 127-1, Nr. 134-1, Nr. 133-1, Nr. 132-1, Nr. 136-1 (Taikos sutarties 2 p.).

60. Pareiškėjas neturėjo kliūčių ištaisyti šių trūkumų ir pareiškėjo prašymų nagrinėjimo Agentūroje stadijoje, t. y. iki teisminio proceso inicijavimo teisme. Ši aplinkybė, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostata, turi būti vertinama Agentūros naudai, kadangi įvertinus ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes prašymų nagrinėjimo Agentūroje stadijoje pašalinti nurodytus trūkumus ir gauti leidimus. Pareiškėjos elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir protingu naudojimusi savo procesinėmis teisėmis – priešingai – laikytinas savo paties veiksmais nulemtu bylinėjimosi išlaidų atsiradimu, dėl ko šių išlaidų našta negali būti perkelta Agentūrai.

61. Pareiškėjas Taikos sutarties 4 punktu atsisakė skundo reikalavimo panaikinti Sprendimo dalį dėl pareiškėjo prašymo Nr. 135-1 išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, netenkinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti prašymą. Pareiškėjas atsisakė prašymo ne dėl to, kad Agentūra patenkino jo reikalavimą, todėl bylinėjimosi išlaidos dėl šio prašymo taip pat negali būti priteistos iš Agentūros.

62. Įvertinus proceso šalių procesinį elgesį, ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, akivaizdu, kad 80 proc. bylinėjimosi išlaidų už Taikos sutartimi išspęstą ginčo dalį (Taikos sutartimi išspręstas ginčas dėl aštuonių pareiškėjo prašymų) turi būti priteistos Agentūros naudai.

63. Agentūrai buvo priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos ir taip buvo pažeistas lygiateisiškumo tarp šalių principas, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio yra neteisėta ir nepagrįsta.

64. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo UAB „Hesona“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

65. Agentūra nurodo, kad Rhea americana nepriklauso nei strutinių paukščių (Srtruthioniformes) būriui, nei strutinių (Strutionidae) šeimai.

66. Agentūra išduodama leidimus vadovaujasi Taisyklių, Laukinės gyvūnijos įstatymo, Tvarkos aprašo nuostatomis, kurie pagal teisės aktų hierarchiją yra aukštesnės galios teisės aktai, nei pareiškėjo nurodomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. B1-571 „Dėl Specialiųjų reikalavimų ratitae paukščiams patvirtinimo“ patvirtinti Specialieji reikalavimai ratitae paukščiams.

67. Agentūra mano, kad teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas Nr. 131-1 išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus – paprastuosius nandu (Rhea americana) ir įpareigojimas atsakovą iš naujo išnagrinėti šį prašymą yra motyvuotas, teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, teiktus paaiškinimus, teismo sprendimas pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

68. Pareiškėjas UAB „Hesona“ atsiliepime į atsakovo Agentūros apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kurią skundžia Agentūra, palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

69. Pareiškėjas nurodo, kad iš RAAT Sprendimo turinio matyti, jog administracinis teismas išnagrinėjo ir išsprendė karčiuotųjų pavianų (Papio hamadryas) laikymo teisėtumo / galimumo klausimą, be kita ko, aiškindamas ir taikydamas Taisyklių 12.2 punkte (įskaitant papunkčius) įtvirtintas nuostatas. Departamentas RAAT Sprendimo instancine tvarka neskundė. Įsiteisėjusiu RAAT Sprendimu konstatuota, jog UAB „Hesona“ gali laikyti tris konkrečius karčiuotuosius pavianus, ir jų laikymas nėra Taisyklių 12.2 punkto pažeidimas. Taigi, ginčas buvo galutinai išspręstas, o teismo priimtas sprendimas šalims turi įstatymo galią, ir remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus.

70. UAB „Hesona“ laikomų karčiuotųjų pavianų (Papio hamadryas) skaičiaus, tapatumo, įsigijimo / gimimo aplinkybės yra įtvirtintos įsiteisėjusiame RAAT Sprendime. Šiame sprendime, be kita ko, pažymėta „kad teisėtą šių gyvūnų įgijimą yra pripažinęs ir atsakovas, nes Agentūros 2016 m. liepos 15 d. rašte Nr. (26)A4-7306, yra konstatuota, jog pateikti karčiuotųjų pavianų (Papio hamadryas) kilmės, ženklinimo ir teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai yra tvarkingi“.

71. Pareiškėjui nėra žinoma, dėl kokių priežasčių Druskininkų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. birželio 18 d. pažymose apie laukinio gyvūno paženklinimą Nr. 46 ir Nr. 47 nurodoma, jog paviano patelės gimimo data yra 2009 m. lapkričio 1 d., o paviano patinas gimė 2011 metais. Manytina, jog buvo paprasčiausiai apsirikta, įrašant gimimo datą.

72. Agentūra apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad „laikomų gyvūnų skaičius lieka neaiškus, nes pareiškėjas teikdamas prašymą Nr. 130-1 išduoti leidimą laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje nurodė, kad planuoja laikyti nelaisvėje du karčiuotųjų pavianų (Papio hamadryas) individus). UAB „Hesona“ 2022 m. birželio 8 d. prašyme gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. 130-1 nurodoma: numatomų laikyti individų skaičius (iš jų patinų, patelių, jauniklių): 1 (patinas) 2 (patelė). Taigi, priešingai nei teigia Agentūra, pareiškėjas savo prašyme nurodė tris gyvūnus: vieną karčiuotojo paviano patiną ir dvi pateles.

73. Pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai Taikos sutartimi iš esmės buvo patenkinti. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Taikos sutartimi priimtas pareiškėjui palankus sprendimas dėl ginčo reikalavimų dalies

74. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo UAB „Hesona“ ir atsakovo Agentūros apeliacinis skundus prašo Agentūros apeliacinį skundą tenkinti, o UAB „Hesona“ apeliacinį skundą atmesti.

75. Aplinkos ministerija nurodo, kad ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vadovaujantis šia nuostata, pritartina Agentūros apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, kad teismas nors ir konstatavo, kad aukščiau paminėtoje administracinėje byloje, kurioje buvo priimtas RAAT Sprendimas, Agentūra nebuvo nei šalimi, nei išvadą teikiančia institucija, nei trečiuoju asmeniu, nepagrįstai pripažino, kad RAAT Sprendime nustatytos aplinkybės laikytinos nustatytomis ir neįrodinėtinomis šioje byloje. Taigi teismas nepagrįstai faktus, nustatytus administracinėje byloje, kurioje Agentūra nedalyvavo, vertino kaip prejudicinius ir šioje byloje nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Agentūros ir Aplinkos ministerijos procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų.

76. Teismas konstatuodamas, kad ginčijama Agentūros Sprendimo dalis, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 9 punkto pagrindu neišduotas leidimas pagal prašymą Nr. 131-1 laikyti nelaisvėje laikinius gyvūnus, yra teisėta ir pagrįsta ir pažymėdamas, kad Agentūros Sprendime nurodytas atsisakymo išduoti leidimą pagrindas neužkerta kelio pareiškėjui, surinkus visą reikšmingą informaciją ir duomenis, Laukinės gyvūnijos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis iš naujo su prašymu išduoti leidimą laikyti laukinį gyvūną nelaisvėje, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o UAB „Hesona“ apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo šią sprendimo dalį keisti.

77. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad pritaria atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, kad teismas nepagrįstai rėmėsi kaip prejudiciniais faktais, nustatytais administracinėje byloje, kurioje Agentūra neturėjo jokio procesinio statuso. Departamento nuomone, UAB „Hesona“ apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepagrįsti, nes ginčijamame Agentūros Sprendime nurodytas atsisakymo išduoti leidimą pagrindas neužkerta kelio pareiškėjui, surinkus visą reikšmingą informaciją ir duomenis, Laukinės gyvūnijos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis iš naujo su prašymu išduoti leidimą laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 78. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo prašymai išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. 129-1, Nr. 130-1, Nr. 137-1, Nr. 127-1, Nr. 131-1, Nr. 135-1, Nr. 134-1, Nr. 133-1, Nr. 132-1, Nr. 136-1 bei įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti minėtus pareiškėjo prašymus.

79. Pirmosios instancijos teismas patvirtinęs Taikos sutartį dėl dalies pareiškėjo skundo reikalavimų administracinės bylos dalį nutraukė, likusius pareiškėjo UAB „Hesona“ skundo reikalavimus tenkino iš dalies – panaikino Agentūros Sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas Nr. 130-1 išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą; pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Agentūros Sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas Nr. 131-1 išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, atmetė.

80. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo reikalavimas atmestas.

81. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Agentūros Sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas Nr. 130-1 išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, ir Agentūra įpareigota iš naujo išnagrinėti prašymą.

82. Agentūros nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-248-780/2022 nustatytais faktais, kaip prejudiciniais, nors toje byloje Agentūra neturėjo jokio procesinio statuso. Teismas sprendimu nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

83. Taigi apeliacinės instancijos teisme nagrinėtinas ginčas dėl Agentūros Sprendimo dalies, kuria netenkinti pareiškėjo prašymai išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus: karčiuotąjį pavianą (Papio hamadryas) – prašymo Nr. 130-1 bei paprastąjį nandu (Rhea americana) – prašymo Nr.131-1.

Dėl prašymo Nr. 130-1 pagrįstumo

84. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas panaikino Agentūros Sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas Nr. 130-1, ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi RAAT Sprendime nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais.

85. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

86. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Agentūra nedalyvavo administracinėje byloje Nr. eI3-248-780/2022. Reikšmingi faktai dėl viešojo administravimo subjekto (Agentūros) veiksmų, susijusių su leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimu, teisėtumu nebuvo administracinės bylos Nr. eI3-248-780/2022 ginčo bei įrodinėjimo dalyku. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, administracinėje byloje Nr. eI3-248-780/2022 nustatytos aplinkybės negalėjo būti laikomos prejudiciniais faktais pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taigi pirmosios instancijos išvados, padarytos vadovaujantis RAAT Sprendime nustatytomis aplinkybėmis dėl Taisyklių 12.2.1 papunkčio išimties taikymo pareiškėjo atžvilgiu, pripažintinos nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta Agentūros Sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas Nr. 130-1 išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, naikintina ir grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl prašymo 131-1 pagrįstumo

87. Pareiškėjas teikė prašymą Nr. 131-1 dėl leidimo laikyti nelaisvėje laikinius gyvūnus, t. y. paprastąjį nandu (Rhea americana), eksponavimas, veisimas, prekybos tikslu. Atsakovas Sprendimu prašymo netenkino Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 9 punkto pagrindu, nes nebuvo pateikti visi prašomi dokumentai ir (ar) informacija dėl gyvūnų kilmės ir išveisimo nelaisvėje.

88. Pareiškėjas pateikė Taisyklių 13 punkte nurodytus dokumentus. Atsakovas, įvertinęs pateiktus dokumentus, 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštu prašė patikslinti informaciją apie gyvūno ženklinimą, kilmę ir išveisimą nelaisvėje bei rekomendavo kreiptis į pardavėją pažymos. Pareiškėjas teikė papildomus dokumentus (2014 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 14002; 2014 m. sausio 31 d. gyvūno perlaikymo sutartį Nr. 1/01; 2017 m. birželio 29 d. Nr. 170629-1 ir 2019 m. birželio 10 d. Nr.190610-1 gyvūnų pajamavimo aktus; pažymas apie laukinių gyvūnų paženklinimą (2018 m. birželio 27 d. Nr. 79, Nr. 80, Nr. 81, 2019 m. rugsėjo 20 d. Nr.104, Nr. 105, Nr. 106, Nr. 107)), be kita ko, informavo, kad 2022 m. spalio 5 d. raštu Nr. S-181 kreipėsi į pardavėją patvirtinimo (pažymos) apie gyvūnų išveisimą nelaisvėje, pateikė prašymo kopiją. Atsakymo (patvirtinimo ir (ar) pažymos iš pardavėjo) pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo prie skundo pateikti priedai patvirtina, kad 2023 m. vasario 1 d. atsakymu pardavėjas patvirtino gyvūnų išveisimo nelaisvėje faktą (išperinimą inkubatoriuje).

89. Teismas įvertinęs pareiškėjo prašymą Nr. 131-1, patikslintą informaciją bei papildomai pateiktus dokumentų duomenis, sprendė, kad pateikti duomenys apie kilmę ir išveisimą nelaisvėje, buvo nepakankami ir Sprendimo priėmimo metu neleido atsakovui išduoti pareiškėjo prašomo leidimo laikyti nelaisvėje paprastąjį nandu (Rhea americana). Patikslintą informaciją, reikšmingą Sprendimo priėmimui dėl gyvūnų išveisimo, pareiškėjas pateikė tik su skundu teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo Sprendimo dalis, kuria neišduotas leidimas pagal prašymą Nr. 131-1 laikyti nelaisvėje laikinius gyvūnus, yra teisėta ir pagrįsta, nes reikalingą patikslintą informaciją pareiškėjas pateikė tik su skundu teismui. Agentūros Sprendime nurodytas atsisakymo išduoti leidimą pagrindas neužkerta kelio pareiškėjui, surinkus visą reikšmingą informaciją ir duomenis, Laukinės gyvūnijos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis iš naujo su prašymu išduoti leidimą laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje.

90. Kadangi dalis pareiškėjo skundo reikalavimų grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymėtina, kad teismas iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo skundo reikalavimą, turėtų pasisakyti ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

91. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hesona“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (26)-A4E-73 „Neišduoti leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“ dalis, kuria netenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hesona“ prašymas Nr. 130-1 išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, naikintina ir grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė