760d58d3-1d77-41b5-aeef-2ed6f1b2e6c9 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-290/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56635-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aurelijaus Rauckio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai, išteisintajam V.

V., jo gynėjui advokatui Atui Moliui, nukentėjusiųjų A. M. ir J. M. atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Sauliaus StriauÅ¡os, nukentėjusiųjų A. M. ir J. M. atstovo advokato Kristijono Paliučio apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. V. buvo kaltinamas tuo, kad panaudojo žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , o bÅ«tent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, tačiau neanksčiau kaip 2017 metų birželio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ (žemės sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame prie ranka raÅ¡ytų įrašų „A. M. (duomenys neskelbtini)“ jam nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už A.

M., prie ranka rašytų įrašų „V. P. (duomenys neskelbtini)“, jai nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už V. P. bei 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (žemės sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame prie ranka rašytų įrašų „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ jai nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už J. M., V. V. žinodamas, jog J. M., A. M., V. P. 2017 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) kaime vykusių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinime nedalyvavo ir šiuose aktuose nepasirašė, tyčia, žinomai suklastotus dokumentus – 2017 m. birželio 2 d.

Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus, kaip IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ matininkas panaudojo: kreipdamasis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Marijampolės, Kazlų RÅ«dos ir Kalvarijos skyrių dėl kadastro duomenų bylų patvirtinimo, po ko skyriaus vedėjui priėmus 2018 m. balandžio 9 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. balandžio 9 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintos matininko V. V. parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos, suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu Å¡ie sklypai esantys (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje buvo iÅ¡nuomoti D.

K..

2. Apeliaciniu skundu prokuroras Saulius StriauÅ¡a praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendį dėl V. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pripažinti V. V. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 120 MGL, t. y. 6000 Eur baudÄ . Taikyti BK 682 straipsnį ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės užsiimti matininko veikla atėmimÄ dviejų metų laikotarpiui. 2.1.

Skunde prokuroras nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl padarė neteisingas ir faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį V. V. atžvilgiu iÅ¡ esmės grįsdamas jį kaltinamojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys. 2.2. Teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį rėmėsi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-399/2020 bei apeliaciniu, kasaciniu sprendimu Å¡ioje byloje, kurioje J.

M. ir A. M. ieškiniu prašė pripažinti žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), IĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. birželio 2 d. parengtus ribų parodymo-paženklinimo aktus negaliojančiais, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažinti negaliojančiomis 2018 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis.

Skunde teigiama, kad V. V. baudžiamojoje byloje kaltinamas disponavimu suklastotu dokumentu, t. y. nusikalstamos veikos objektas yra kitas – nusikaltimas valdymo tvarkai susijęs su disponavimu suklastotu dokumentu. Baudžiamajam procesui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį veikos požymių nustatymui civilinio proceso priemonių panaudojimas neturi prejudicinės reikÅ¡mės, nes baudžiamojo proceso pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtis pirmiausia susijusi su valstybės baudžiamÄ ja justicija saugoma valdymo tvarka, dokumentų teisėtu sukÅ«rimu, panaudojimu bei apyvarta. 2.3.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius jiems galimybę dalyvauti atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tais atvejais, kai yra vietoje nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotų naujų žemės sklypų ribos (kaip šios bylos atveju), jos turi sutapti su besiribojančių žemės sklypų ribomis. Nesant gretimų žemės sklypų savininkų ir jiems nenurodžius savo sklypų ribų (kaip šioje byloje), nėra pagrindo nustatyti ir naujai formuojamų žemės sklypų ribų, nes neaiškios gretimų sklypų ribos.

Be to abiejų kadastro duomenų bylos buvo suderintos ir patvirtintos, o žemės sklypai iÅ¡nuomoti pažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡o 23 punkto nuostatÄ , nustatančiÄ , jog žemės reformos žemėtvarkos projekte nuomai suprojektuoto žemės Å«kio paskirties žemės sklypo kadastro duomenų byla žemėtvarkos skyriui turi bÅ«ti pateikta per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo.

Pagal bylos duomenis jos pateiktos 2018 metų kovo mėnesį. VÄ® „Registrų centras“ 2019 m. gegužės 9 d. raÅ¡te nurodė, jog žemės sklypų kadastro duomenų bylos Nacionalinės žemės tarnybai pirmÄ kartÄ pateiktos 2018 m. kovo 15 d. V. V. pagal projektÄ suprojektuotų sklypų ribas turėjo nustatyti iÅ¡ jau esamų gretimų žemės sklypų, t. y. J. M., A. M. sklypų planuose nurodytų ribų. V. V. kadastro duomenis pradėjo nustatinėti 2017 metų birželio 2 d., kai iki nustatyto termino buvo likę trys mėnesiai.

Kadangi dalis gretimų žemės sklypų savininkų neatvyko į ribų paženklinimÄ , V. V. turėjo organizuoti naujÄ sklypų ribų ženklinimÄ â€“ siųsti naujus kvietimus gretimų sklypų savininkams. Jeigu jie neatvytų į pakartotinį ženklinimÄ , bÅ«tų turėjęs jiems siųsti parengtų žemės sklypų planų fragmentus, laukti jų atsakymo. Matininkui V. V. nepateikus kadastro bylų iki 2017 m. rugsėjo 23 d. užsakovas D. K. turėjo bÅ«ti iÅ¡brauktas iÅ¡ valstybinės žemės nuomininkų sÄ raÅ¡o. 2.4.

Skunde prokuroras teigia, kad V. V. teisme pateikta versija, jog 2017 m. birželio 2 d. sklypų ribų žymėjime buvo jam nežinomi asmenys, kurie pasirašė už A. M., J. M., V. P., jog jis veikė neapdairiai – nepatikrino jam nežinomų asmenų tapatybės, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ši versija atsirado tik teisme, kaltinamajam davus parodymus po visų liudytojų apklausų. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 11 d. apklausiamas kaip įtariamasis parodymus duoti atsisakė, jų nedavė iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, kuri paskelbta 2020 m. spalio 5 d.

Nei vienas liudytojas nenurodė, jog atliekant 2017 m. birželio 2 d. sklypų ribų ženklinimÄ bÅ«tų buvę paÅ¡aliniai asmenys bendravę su matininku V. V.. Baigiamosios kalbos metu gynėjas A. Molis klaidingai nurodė, jog liudytojas D. K. patvirtino, kad matavimų dienÄ buvo daugiau asmenų. Tokių parodymų D. K. nedavė. PrieÅ¡ingai, jis duodamas parodymus teisme nurodė „atliekant matavimus žmonių dar nebuvo. Privažiavau su maÅ¡ina, parodė matininkas ribas man nuomojamos žemės, aÅ¡ pasiraÅ¡iau ten kur jis parodė ir iÅ¡važiavau“.

Liudytojos A. K. teisme duoti parodymai dėl paÅ¡alinių asmenų nėra nuoseklÅ«s. Liudytojas S. P. teisme nurodė, jog „kai atvykau buvo matininkas ir D. K.. Dar buvo J. B.“. Teismas to nesiaiÅ¡kino, neatliko papildomos D. K. apklausos siekiant patikrini kaltinamojo V. V. pateiktÄ versijÄ . Kaip minėta Å¡i versija atsirado tik po liudytojų apklausos, todėl nebuvo tirta nei ikiteisminio tyrimo metu, ne įrodymų tyrimo teisme metu atliekant liudytojų apklausas. 2.5. Atkreiptinas dėmesys į V. V. parodymų nenuoseklumÄ dėl V.

P. parašo 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Ikiteisminio tyrimo metu V. V., apklaustas kaip specialusis liudytojas, nurodė, jog už V. P. pasirašė S. P.. Akistatos su S. P. metu V. V. nurodė, jog nežino kas pasirašė už V. P.. Nurodė, jog jis apklausos metu nesakė, jog pasirašė S. P., o specialaus liudytojo protokole po savo parodymais pasirašė jų neskaitęs. Tokie jo parodymai turi būti vertinami kritiškai ir atmesti, kadangi jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma, o V.

V. nurodyti deklaratyvÅ«s teiginiai, nepatvirtinti jokiais kitais duomenimis, negali bÅ«ti pripažinti jį teisinančiais įrodymais. 2.6. Skunde teigiama, kad teismas pasisakydamas dėl eksperto A. B. pateikto ekspertizės akto jį vertino kaip konsultacinę iÅ¡vadÄ , t. y. dokumentÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Å is dokumentas yra vienas iÅ¡ įrodymų, kuris teismo turi bÅ«ti įvertintas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes, jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktas įrodymais ir negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų.

V. V. patvirtino, jog 2017 m. birželio 2 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose atliko rankraÅ¡tinius įraÅ¡us. Byloje esančiame ekspertizės akte, kurį pateikė raÅ¡ysenos ekspertas A. B., palyginti tiek rankraÅ¡tinių įrašų raÅ¡ysenos požymiai su greta jų esančiais suklastotais paraÅ¡ais, tiek atliktas suklastotuose paraÅ¡uose esančių raidinių simbolių palyginimas su V. V. raÅ¡ysenos pavyzdžiais. Ekspertizę atlikęs A. B. yra teisingumo ministro įsakymu patvirtintame teismo ekspertų sÄ raÅ¡e. Pateikta iÅ¡vada, jog A.

M. ir J. M. paraÅ¡us tikėtina, suklastojo kaltinamasis. PateiktÄ ekspertizės aktÄ A. B. patvirtino duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu. Eksperto iÅ¡vada patvirtina kaltinimÄ V. V., t. y. jo tyčiÄ disponuoti suklastotais dokumentais – 2017 m. birželio 2 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktais. 2.7. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje netinkamai atskleidė žinomai suklastoto dokumento panaudojimo sudėtį, vertino per žalos nukentėjusiesiems prizmę, kaip yra materialios sudėties atveju.

Remiantis iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu dėl disponavimu suklastotais dokumentais nebuvo pažeistos A. M., J. M. nuosavybės teisės. Tačiau BK 300 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡yto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl jokie konkretÅ«s padariniai, tarp jų ir padaryta turtinė žala, nėra bÅ«tinas nusikaltimo sudėties požymis, kadangi padariniai kyla valdymo tvarkai, nustatančiai reikalavimus dokumentų apyvartai. Teiginiai, kad kaltinime nurodytais veiksmais valstybės, juridinių ar fizinių asmenų teisės nepažeistos, t. y. jokia žala nepadaryta, neturi reikÅ¡mės darant iÅ¡vadÄ dėl V.

V. veiksmų atitikties BK 300 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos požymiams, nes iÅ¡ straipsnio dispozicijos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė kyla už pačiÄ veikÄ , netikro dokumento suklastojimÄ , tokio dokumento panaudojimÄ . V. V. valstybės tarnautojui prilygintas asmuo - matininkas, kuris versdamasis profesine veikla turi atitinkamus administracinius įgaliojimus. Kaltinamasis disponavo suklastotais dokumentais siekdamas žemės sklypų suformavimo ir nuomos sutarčių sudarymo tuo galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Nors veika ir nesukėlė turtinės žalos, V. V. veiksmai pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, jais buvo siekiama sukelti teisiškai reikšmingus padarinius. Būdamas matininku, kadastrines bylas su suklastotais parašais pateikė Nacionalinei žemės tarnybai, tikrovės neatitinkantys duomenys buvo pateikti Registrų centrui, iš kurio galėjo būti teikiami valstybinėms institucijoms, fiziniams asmenims ar kitiems subjektams, todėl galėjo sukelti tiesiogines pasekmes tiek D.

K. asmens interesams, tiek ir tokiÄ informacijÄ naudojantiems subjektams.

3. Nukentėjusiųjų A. M. ir J. M. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, bei panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį. 3.1. Skunde atstovas nurodo, kad matininkas V. V. iki 2017 m. rugsėjo 23 d. turėjo nustatyti projekte numatytų žemės sklypų kadastro duomenis bei pateikti parengtas kadastro bylas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui.

A. M. ir J. M. nebuvo informuoti apie matininko V. V. 2017 m. birželio 2 d. ketinimÄ atlikti naujai formuojamų sklypų kadastro duomenų nustatymÄ ir ribų paženklinimÄ vietoje, todėl atitinkamai negalėjo dalyvauti ir nedalyvavo ribų paženklinime. Kadastrinių matavimų byloje komplektuojami matininko praneÅ¡imai M. nebuvo įteikti, jokių įrodymų, kad bÅ«tent tokio turinio praneÅ¡imai jiems buvo iÅ¡siųsti ir jog apskritai V. V. siųsta registruota paÅ¡to siunta buvo įteikta M. nėra. 2017 m. birželio 2 d.

M. neatvykus į ribų paženklinimÄ ir/ar neįteikus jiems praneÅ¡imų apie ribų paženklinimÄ , V. V. vadovaudamasis Kadastro nuostatais ir Taisyklėmis privalėjo informuoti juos apie kitÄ ribų paženklinimo datÄ , kurios metu, dalyvaujant M., turėjo sutapatinti savo vietoje formuojamų sklypų ribas su esamomis sklypų ribomis. M. neatvykus į antrÄ jį ribų paženklinimÄ (jeigu praneÅ¡imai jiems bÅ«tų įteikti) matininkas privalėjo iÅ¡siųsti jiems savo parengtus žemės sklypų planus ir nustatyti 20 dienų terminÄ pretenzijoms pateikti.

„Nenustatytiems asmenims“ matininko V. V. parengtuose ir užpildytuose 2017 m. birželio 2 d. ribų paženklinimo aktuose suklastojus M. paraÅ¡us, jam nebereikėjo nei įteikti M. praneÅ¡imų apie ribų paženklinimÄ , nei suderinti su jais naujai formuojamų sklypų ribų, nei siųsti jiems parengtų žemės sklypų planų. Visi teisės aktuose matininkui nustatyti imperatyvÅ«s reikalavimai tapo neaktualÅ«s, kuomet M. neva savo paraÅ¡ais patvirtinto, kad jie 2017 m. birželio 2 d. dalyvavo ribų paženklinime ir suderino naujai formuojamų sklypų ribas.

Pagal 2017 m. birželio 2 d. ribų paženklinimo aktus, kuriuose yra suklastoti M. paraÅ¡ai, ir kuriuose fiksuotos naujai formuojamų sklypų ribos nėra sutapatintos su M. sklypų ribomis (jų neatitinka), V. V. 2017 m. liepos 12 d. parengė žemės sklypų planus, o 2017 m. rugsėjo 6 d. kitus kadastro duomenų bylų dokumentus. Praėjus daugiau kaip pusei metų nuo deklaruojamų bylų parengimo momento V. V. per informacinę sistemÄ â€žGeomatininkas“ 2018 m. balandžio 4 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Marijampolės, Kazlų RÅ«dos ir Kalvarijos skyriui kadastrinių matavimų bylų, kurių sudėtine dalimi yra 2017 m. birželio 2 d. ribų paženklinimo aktai, kopijas. 2018 m. balandžio 9 d. sprendimais patvirtintos V.

V. parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius 2018 m. balandžio 23 d. Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui pateikė prašymus įregistruoti nekilnojamojo turto registre žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į juos. Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktų žemės sklypo kadastro duomenų bylas ir dokumentus, atsisakė tenkinti prašymus aplinkybes išdėstydamas savo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Pašalinus žemės sklypų bylose kadastro tvarkytojo sprendimuose nustatytus trūkumus (dėl kurių pagal ankstesnius prašymus nebuvo įregistruoti žemės sklypai) ir 2018 m. birželio 20 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui pakartotinai pateikus prašymus, minėti žemės sklypai ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos. Anot V. V. ir Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojos R.

S., po 2017 m. balandžio 8 d. kadastro duomenų bylų patvirtinimo, jos nebebuvo keičiamos. Tačiau kas ir kaip sugebėjo pakeisti žemės sklypų planuose nurodytÄ savininkÄ nėra aiÅ¡ku. Kadangi prokuroro kaltinamajame akte Å¡ios aplinkybės nebuvo nurodytos, teismas į jas taip pat nesigilino, nors nukentėjusieji asmenys pateikė įrodymus, kad suklastotos bylos buvo taisomos 2017 m. gegužės–birželio mėn., t. y. jau po bylų patvirtinimo. Kur yra 2017 m. birželio 2 d. ribų paženklinimo aktų originalai nežinoma, nes matininkas V.

V. nurodo, kad originalus perdavė užsakovui D. K., o pastarasis nurodė, kad jam buvo perduota tik baudžiamosios bylos medžiagoje esančios spalvotos dokumentų kopijos. Kuomet V. V. neva perdavė bylų originalus, t. y. ar po kadastro duomenų bylų patvirtinimo 2017 m. balandžio 8 d. ar po to kai „nežinomas asmuo“ 2018 m. gegužės–birželio mėn. perdarinėjo kadastro duomenų bylas po VĮ „Registrų centras“ sprendimo, tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta. Kas suklastojo M. parašus 2017 m. birželio 2 d. ribų paženklinimo aktų originaluose ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, nes nesant dokumentų originalų Lietuvos teismo ekspertizės centras atsisakė atlikti aktuose esančių suklastotų parašų rašysenos ekspertizę. 3.2.

Skunde atstovas teigia, kad byloje buvo surinka pakankamai įrodymų, kurie leido daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. V. ne tik panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko jam buvo pareikÅ¡tas kaltinimas Å¡ioje byloje, bet ir pats galimai suklastojo paraÅ¡us 2017 m. birželio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktuose. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti raÅ¡ysenos eksperto A. B. atliktos raÅ¡ysenos ekspertizės aktas, kad rankraÅ¡tinius įraÅ¡us ir greta jų esančius paraÅ¡us aktuose padarė tas pats asmuo, ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis pripažino, kad visus rankraÅ¡tinius įraÅ¡us ribų paženklinimo aktuose, įskaitant rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „A.

M. (duomenys neskelbtini)“ ir „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ atliko jis. Taigi, rašysenos eksperto išvada, kad suklastotus parašus parašė tas pats asmuo, kuris padarė šalia jų esančius rankraštinius įrašus, vertinant kartu su kaltinamojo pripažinimu, kad būtent jis atliko rankraštinius įrašus šalia parašų, patvirtina parašus padariusio asmens autorystę. Be to V. V., duodamas parodymus teismo posėdžio metu pripažino, kad 2017 m. birželio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus sudarė jis pats, jų niekam neperdavė, niekas kitas kviestinių asmenų parašų nerinko. 3.3.

Skunde pažymima, kad pasinaudojęs savo teise duoti parodymus baudžiamojoje proceso pabaigoje ir iÅ¡klausęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu surinkus įrodymus, paskutiniojo teismo posėdžio metu V. V. staiga prisiminė M. parašų atsiradimo ribų paženklinimo aktuose aplinkybes ir nurodė, kad 2017 m. birželio 2 d. jis pirmiausia atliko sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimÄ vietoje (iÅ¡ ikiteisminio tyrimo parodymų matyti, kad pirmiausia buvo atliekami sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimai) ir ruoÅ¡iantis Å¡io sklypo ribų paženklinimui prie sklypo atvažiavimo vyras ir moteris, kurie neva prisistatė A. ir J.

M., nurodė, kad jie labai skuba ir prašė duoti jiems pasiraÅ¡yti abiejų sklypų ribų paženklinimo aktuose, tuomet neva pasirašė ant abiejų sklypų ribų paženklinimo aktų ir nelaukdami nei sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo pabaigos, nei kitoje vietoje esančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo pradžios iÅ¡vyko. V. V. nurodė, kad jis minėtų asmenų dokumentų neprašė ir jų tapatybės nenustatinėjo. V. V. taip pat negalėjo atsakyti į prokuroro klausimÄ : kodėl neva pirmųjų pasiraÅ¡iusių A.

M. ir J. M. paraÅ¡ai Kviestinių asmenų sÄ raÅ¡e (akto 4 pastraipa) yra ne pirmieji, bet atitinkamai 4 ir 3 eilutėse. 3.4. Skunde atstovas nurodo, kad kaltinamojo versija, jog jis davė pasiraÅ¡yti atvykusiems asmenims, tik nepatikrino jų asmens dokumentų ir teismo teiginys, kad Å¡ios kaltinamojo versijos paneigimui byloje nesurinkta jokių įrodymų, kas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, kurių teismas nenagrinėjo ir apsiriboja Å¡ia deklaratyvia iÅ¡vada, kuri prieÅ¡tarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytiems faktams.

Kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybė, kad V. P. nedalyvavo ribų paženklinime ir už jÄ pasirašė jos sutuoktinis S. P., kas teismo nuosprendyje nepaminėta, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo paneigta tiek S. P., tiek V. P. parodymais, tiek raÅ¡ysenos eksperto A. B. iÅ¡vadomis. Tai reiÅ¡kia, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu V. V. melavo. 3.5. Ikiteisminio tyrimo metu duoti V. V. parodymai skyrėsi nuo teismo posėdžio metu duotų parodymų, nesutampa aplinkybės apie tai, kuris sklypas buvo ženklinimas pirmiausiai ir tai susiję su tuo, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinime be V.

V. dar dalyvavo vieno sklypo savininkas S. P., kuris su matininku ir jo užsakovu nėra niekaip susijęs. S. P., kuris gerai pažįsta A. M. patvirtinto, kad jis dalyvavo nuo pat paženklinimo pradžios ir A. M. į paženklinimÄ nebuvo atvykęs. Tačiau liudytojas taip pat nurodė, kad jis nebedalyvavo matininkui atliekant kitų sklypų ribų paženklinimus ir iÅ¡ čia atsirado kaltinamojo versija, kad A. M. su dukra J. M. neva buvo atvykę matininkui atliekant kito sklypo ribų paženklinimÄ . Kadangi tokia versija buvo iÅ¡sakyta tik paskutiniame teismo posėdyje, tai paklausti kÄ apie tai gali nurodyti liudytojas S. P., kuris nurodė, kad pirmiausia buvo vykdomi bÅ«tent sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) matavimai nebuvo galimybės. Aplinkybę, kad pirmiausiai buvo atliekami (duomenys neskelbtini) matavimai ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats V.

V., o ribų paženklinimo eiga duodant parodymus buvo keičiama iÅ¡klausius liudytojų parodymus, kurie visi patvirtino, kad matuojant (duomenys neskelbtini) sklypÄ M. nedalyvavo. Sklypo (duomenys neskelbtini) ženklinime pagal aktÄ dalyvavo tik A. K., kuri yra užsakovo D. K. sugyventinė. Taigi daugiau nei akivaizdu dėl kokios priežasties kaltinamasis nusprendė pakeisti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iam faktui neteikė jokios reikÅ¡mės. 3.6. Skunde pažymima, kad antstolio kartu su matininkais konstatuotos faktinės aplinkybės apie V.

V. 2017 m. birželio 2 d. neva paženklinto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas vietoje bei valstybės sukurtos informacinės sistemos „Geoportal“ duomenys apie minėto sklypo teritorijoje 2015–2016 m. laikotarpiu atsiradusios pelkės ribas yra subjektyvÅ«s pamÄ stymai ir kodėl įrodymai, kad V. V. 2017 m. birželio 2 d. apskritai nenustatinėjo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų vietoje iÅ¡eina už kaltinimo ribų, nukentėjusiųjų asmenų atstovai nėra aiÅ¡ku. RaÅ¡ysenos ekspertas A.

B. padarė iÅ¡vadÄ , kad M. paraÅ¡us ribų paženklinimo aktuose padarė tas pats asmuo, kuris padarė kitus akto rankraÅ¡tinius įraÅ¡us. IÅ¡ bylos duomenų yra žinoma, kad tuos kitus rankraÅ¡tinius įraÅ¡us parašė V. V.. Tačiau teismas Å¡iems faktams taip pat neteikia jokios reikÅ¡mės, nors akivaizdu, kad teismo eksperto iÅ¡vados ir kaltinimo parodymai niekaip nedera su teismo iÅ¡vada, kad kaltinamojo versijos paneigimui byloje nesurinkta jokių įrodymų. 3.7. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas aiÅ¡kiai konstatuoja, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo aktai buvo suklastoti.

Tačiau darydamas minėtÄ iÅ¡vadÄ teismas neteikia jokio reikÅ¡mės kaltinimo teismo posėdžio metu nurodytai aplinkybei, kad bÅ«tent jis sudarė ribų paženklinimo aktus, kad niekam tų aktų neperdavė, kad visus paraÅ¡us aktuose surinko bÅ«tent jis. Teismo nuosprendyje taip pat nėra pamÄ stymų kaip teismas vertina kaltinamojo versijÄ , kad jis savo sudaromus dokumentus duodavo pasiraÅ¡yti asmenims, neįsitikinęs jų tapatybe ir jų nepažinodamas. Teismas taip pat nenurodė kaip jis vertina byloje esančius įrodymus dėl kaltinamojo versijos, kad M. neva buvo įteikti kvietimai į ribų paženklinimÄ , nes, anot V.

V., jis jiems iÅ¡siuntė tokius kvietimus ir paÅ¡to siuntos jam negrįžo. Byloje yra paÅ¡to siuntų kvitai M., tačiau kokios siuntos iÅ¡ tikrųjų buvo iÅ¡siųstos ir ar tos siuntos buvo jiems įteiktos byloje nėra jokių įrodymų. 3.8. Skunde nurodoma, kad nei R. S., nei V. Å . parodymų, kokie nurodyti teismui neteikė. Tai yra paties teisėjo susigalvoti arba Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusios teisėjo kolegės teisėjos civilinėje byloje priimto sprendimo perraÅ¡yti teiginiai. Tai netgi nėra kažkokie įrodymai ar faktai, bet civilinės teisės ir žemės reformÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas.

R. S. M. žemės sklypų ribų apskritai niekada nevertino ir nenustatinėjo nei jų ribų nei plotų, nei kada nors atliko Å¡ių sklypų kadastrinių matavimų bylų tikrinimo procedÅ«rÄ . V. V. atliktų valstybinių žemės sklypų matavimų tikrinimÄ ji atliko netinkamai ir atmestinai. Liudytojas V. Å . Å¡ioje byloje buvo apklaustas kaip kartu su A. M. 2017 m. birželio 2 d. Norvegijoje žvejojęs asmuo, bet kaip A. M. sklypus matuojantis asmuo ir matininkas jis teismui paaiÅ¡kino ir kadastrinių matavimų surinkimo taisykles bei žemės reformos projektų įgyvendinimÄ .

Minėtas liudytojas teismui nurodė, kad formuodamas (duomenys neskelbtini) kadastro projekte numatytus formuoti sklypus jų ribas matininkas privalėjo sutapatinti su įregistruotų sklypų ribomis ir Å¡iÄ pareigÄ matininkas V. V. pažeidė, tokiu bÅ«du jis pažeidė tiek savo formuojamų sklypų ribas, tiek M. sklypų ribas. 3.9. Apylinkės teismas Å¡ioje byloje priėmė neskundžiamÄ nutartį, kuria konstatavo, kad nukentėjusiųjų asmenų atstovas, kuris Å¡ioje byloje turi pareigÄ atstovauti ir ginti nukentėjusiųjų asmenų interesus, neva pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ .

TokiÄ nutartį teisėjas priėmė iÅ¡nagrinėjęs kaltinamojo pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ , kurio teikimo galimybė Baudžiamojo proceso kodekse apskritai nenumatyta. 3.10. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad „kaltinamojo veiksmai teisinių pasekmių, esmingai pažeidžiančių <...> nukentėjusiųjų <...> interesus, nesukėlė“ turėtų pagrįsti įvertinęs atitinkamas ieÅ¡kovų teises ir jų turinį patvirtinančius dokumentus, tačiau teismas nurodytÄ iÅ¡vadÄ pagrindė tuo, kad taip neva nurodė liudytojai R.

S. ir V. Å .. J. M. sklypo rytinė kraÅ¡tinė yra 120 metrų ilgio. Å ios kraÅ¡tinės taÅ¡kai 4-5, kur taÅ¡kas 4 sutampa su vandens telkinio riba (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba). Pagal (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektÄ ir ApraÅ¡o 10 punktÄ bei Metodikos 38 punktÄ V. V. matuodamas projektinį sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) jo vakarinę kraÅ¡tinę 5-4 privalėjo sutapatinti su gretimo sklypo plano kraÅ¡tine 4-5, t. y. turėtų atitikti Å¡ių taÅ¡kų vieta.

Jeigu vietoje nustatyti Å¡ių taÅ¡kų vietos nėra galimybės (neiÅ¡likę riboženkliai), matininkas privalo nustatyti Å¡iuos taÅ¡kus vietoje pagal gretimo sklypo planÄ , t. y. nurodytÄ kraÅ¡tinės atstumÄ (kur nurodyta 120 m). Tačiau iÅ¡ plano matyti, kad J. M. žemės sklypo plane nurodyta 120 metrų ilgio kraÅ¡tinė gretimo sklypo plane tampa 118,44 m, t. y. sklypo riba sutrumpėjo 1,66 metro. Kodėl nėra aiÅ¡ku, bet akivaizdu, kad tai nėra daroma esamo sklypo savininkės naudai. Matininkas pakeičia J.

M. pietinio taÅ¡ko 5 vietÄ (Vekterio plane taÅ¡kas 4, jis perkelia šį taÅ¡kÄ ne tik arčiau 4 taÅ¡ko (jau minėtais 1,66 m), bet ir arčiau 1 taÅ¡ko. Dėl pakeistos taÅ¡ko 5 vietos sklypo pietinė kraÅ¡tinė sutrumpėja nuo 67 metrų iki 61,765 m, t. y. 5,235 m. Tokiu sprendimu teismas ne tik iÅ¡teisino kaltinamÄ jį, bet ir pakeitė savininko teisių ribas, nustatytas Žemės įstatyme ir Civiliame kodekse, pagal kurias asmens nuosavybę nustato sklypo ribos. Norint iÅ¡teisinti kaltinamÄ jį, pateisinti Nacionalinę žemės tarnybÄ ar įteisinti neteisėtai sudarytas valstybės žemės nuomos sutartis Marijampolės apylinkės teismas buvo pasiruošęs ne tik ignoruoti teisės normas, bet ir pats susikurti teisės normas bei jomis pakeisti Lietuvos Respublikoje nustatytas žemės savininko teisių ribas.

Dėl to Å¡is pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra skandalingas teismų praktikos pavyzdys, kuris ateityje gali sukelti sunkiai įsivaizduojamas pasekmes, tuo atveju, jeigu ir daugiau matininkų supras, kad jie gali gerokai pasilengvinti sau darbÄ ir pagal V. V. parodytÄ pavyzdį ne tik iÅ¡vengti sklypo ribų suderinimo su gretimų sklypų savininkais, bet ir pažeisti tų sklypų ribas, iÅ¡vengiant bet kokios teisinės atsakomybės dėl tokių matavimų padarymo. 3.11. Skunde, taip pat, nurodoma, kad teismas nurodė, kad „kaltinamojo veiksmai teisinių pasekmių, esmingai pažeidžiančių <...> valstybės interesus, nesukėlė“.

Kuo remiantis teismas daro tokiÄ iÅ¡vadÄ neaiÅ¡ku. Byloje surinkti įrodymai, kad V. V. pažeidė imperatyvias jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tiek nustatydamas neteisingas formuojamų sklypų ribas, tiek pavėluotai pateikdamas suklastotas kadastrinių matavimų bylas. Nacionalinės žemės tarnyba patvirtino ir įregistravo nekilnojamojo turto registre žemės sklypus, kurių kadastro duomenys nustatyti suklastotų dokumentų pagrindu ir pažeidžiant gretimų sklypų ribas, bei įregistruotų sklypų ribų nustatymÄ reglamentuojančius teisės aktus, taip pat sudarė Å¡ių žemės sklypų nuomos sutartis, nors buvo pažeistas imperatyvus terminas, kuriam suėjus V.

V. užsakovas privalėjo bÅ«ti iÅ¡brauktas iÅ¡ žemės reformos projekto dalyvių sÄ rašų. Tačiau teismas nemano, kad tokie veiksmai esmingai pažeidžia valstybės interesus.

4. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje tiek prokuroras, tiek nukentėjusiųjų atstovas palaikė apeliacinius skundus juose nurodytais pagrindais ir motyvais bei prašė juos tenkinti, o iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė skundus atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Sauliaus StriauÅ¡os ir nukentėjusiųjų A. M. ir J. M. atstovo advokato K. P. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

5. Nagrinėjamu atveju prokuroras ir nukentėjusieji bei jų atstovas nesutinka su V. V. atžvilgiu priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, kuriuo jis buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. jog panaudojo žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ .

6. Prokuroras apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir Å¡io teismo iÅ¡vadomis dėl iÅ¡teisintojo V. V. nekaltumo, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, V. V. iÅ¡teisino nepagrįstai. Prokuroro įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina iÅ¡teisintojo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl praÅ¡o pripažinti jį kaltu.

7. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovas advokatas, taip pat prašė panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti V. V. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį bei panaikinti 2021 m. rugsėjo 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų nutartį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl įrodymų vertinimo 8. IÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįsta nuosprendį, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

9. Kaip jau minėta, prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, kad įrodymai vertinami netinkamai, o teismo iÅ¡vados neteisingos, todėl praÅ¡oma panaikinti nuosprendį ir V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.

10. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai priėmė sprendimÄ V. V. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Susipažinus su nuosprendžiu matyti, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė visus bylos duomenis, juos vertino ir darė iÅ¡vadas dėl iÅ¡teisinimo.

Kolegija konstatuoja, kad išteisinimas yra išsamiai ir teisiškai argumentuotas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad V. V. nepadarė veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. Teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek D. V. kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, todėl prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, jog teismas rėmėsi kaltinamojo parodymais, kurie nepatvirtinti jokiais duomenimis, atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Nuteistajam inkriminuota BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

12. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. V. buvo kaltinamas tuo, kad panaudojo žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, tačiau ne anksčiau kaip 2017 m. birželio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktÄ kuriame prie ranka raÅ¡ytų įrašų „A. M. (duomenys neskelbtini)“ jam nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už A.

M., prie ranka rašytų įrašų „V. P. (duomenys neskelbtini)“, jai nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už V. P. bei 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (žemės sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame prie ranka rašytų įrašų „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ jai nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už J. M., V. V. žinodamas, jog J. M., A. M., V. P. 2017 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) kaime vykusių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinime nedalyvavo ir šiuose aktuose nepasirašė, pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui.

13. Apklaustas pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu V. V. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir nurodė, kad 2017 m. birželio 2 d. vyko D. K. užsakyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo nustatymas. Minėti darbai buvo atlikti ir dėl jų surašyti du žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, t. y. dėl projektinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmajame projekte be D. K. turėjo dalyvauti S. P., V.

P., A. M., o antrajame be to paties D. K. – A. K. ir J. M.. Abu aktus parengė pats. Prieš įvykstant žemės sklypų matavimui, šiems asmenims išsiuntė registruotus kvietimus dalyvauti įvyksiančiuose kadastriniuose matavimuose. Minėtų asmenų asmeniškai nepažinojo, turėdamas duomenis, savo ranka aktuose užpildė dalyvausiančių asmenų vardus ir pavardes bei gimimo datas, o atvykę asmenys pasirašė. Pats už asmenis nepasirašinėjo, atvykusiųjų dokumentų netikrino, kadangi tokios pareigos neturi.

Todėl įsitikinęs, jog visi reikiami asmenys pasirašė ant žemės matavimo nustatymo akto, todėl jį pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui. Tokius savo parodymus V. V. patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

14. Nukentėjusysis A. M. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. pastebėjo, kad jo dirbtame žemės sklype sukalti dideli riboženkliai, po ko iÅ¡siaiÅ¡kino, kad juos sukalė kaimynas D. K.. PaaiÅ¡kėjo, kad buvo atlikti laisvos žemės geodeziniai matavimai, o žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose yra įraÅ¡ytos jo ir dukters pavardės bei neva jų pasiraÅ¡yta, kaip dalyvavusių matavimuose. Tačiau minėtuose dokumentuose nepasiraÅ¡inėjo, kadangi pats buvo iÅ¡vykęs į NorvegijÄ , o dukra tuo metu studijavo Izraelyje.

15. Nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad 2017 m. birželio mėnesį buvo studentė ir tuo metu jau buvo grįžusi iš Izraelio ir studijavo (duomenys neskelbtini) universitete, sesija dar nebuvo pasibaigusi. Sugrįžusi į namus, iš tėčio sužinojo, kad buvo atlikti netikslūs greta jai bei tėčiui priklausančio žemės sklypų esančios žemės matavimai. Matavimo metu buvo suklastoti dokumentai, jos ir tėčio parašai žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose, nors procese nedalyvavo. Nei ji, nei jos šeimos nariai jokių pranešimų apie būsimus matavimus paštu ar kokius nors kitu būdu negavo.

16. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimÄ apklausti liudytojai: 16.1. Liudytoja A. K. parodė, kad 2017 metais buvo atlikti sklypų matavimai, kurie ribojasi su liudytojos sklypais. Kartu su D. K. atvyko į sodybÄ dėl gretimo sklypo ribų matavimo. Buvo atvykęs matininkas V. V.. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad pasirašė, tačiau daugiau tuo metu žmonių nebuvo. Nuėjusi į patalpas, matė, kad buvo dar žmonių, tačiau kas jie tokie, pasakyti negali, ar jie pasiraÅ¡inėjo nežino.

PasiraÅ¡iusi, kartu su D. K. iÅ¡vyko. Mano, kad matininko praneÅ¡imÄ buvo gavusi, ar atvyko nurodytu laiku, pasakyti negali, tačiau mano, kad panaÅ¡iu metu. Atvykus su D. K., matininkÄ rado prie sklypo, kuris buvo matuojamas, aikÅ¡telės. Nematė, ar kiti žmonės pasiraÅ¡inėjo, kadangi juos matė kitame sklype. Neatsimena, ar su matininku buvo dar koks nors asmuo. 16.2. Liudytojas J. B. parodė, kad pirmos instancijos teisme davė teisingus parodymus ir papildomai paaiÅ¡kino, kad D. K. paprašė jo sukalti kuolus, o kur juos kalti parodė matininkas, kuris ėjo kartu.

Liudytojas nurodė, kad dalyvavo viso sklypo ženklinimo metu, kiek buvo sklypų nepamena. Matė, jog buvo žmonių, tačiau kas jie tokie, pasakyti negali. Kai buvo pasiraÅ¡omas ribų ženklinimas, nematė. Nepamena ar S. P. ir P. buvo matavimuose. Kokios buvos oro sÄ lygos taip pat nepamena, bet galėjo bÅ«ti, jog lijo. Ar buvo A. K. neatsimena. Kur buvo dokumentai, ant kurių pasiraÅ¡inėjo atvykę asmenys, nežino. 16.3. Liudytojas D. K. parodė, kad 2017 metais buvo matuojami 4 sklypai. Ä® matavimÄ atvyko kartu su A.

K., su kuria veda bendrÄ Å«kį. J. B. kalė kuolus. Liudytojas pasirašė dokumentuose ir niekur nėjo, kadangi buvo blogas oras, lijo. Buvo 2-3 žmonės laukuose, tačiau kas tokie, nematė. Žmonės laukuose vaikščiojo, nes vyko geodeziniai matavimai. Negali pasakyti, ar tuo metu buvo M., tÄ dienÄ su jais nebendravo. Tuo metu kai atvažiavo, matininkÄ rado (duomenys neskelbtini) sklype, kur yra jų valda, Dokumentus pasiraÅ¡inėjo (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje, A. K. taip pat ten pasiraÅ¡inėjo, ar buvo kitų asmenų parašų nežino.

A. K. neapeidinėjo kito sklypo ribų, kol pasirašinėjo, į jų aikštelę jokie žmonės neatvažiavo. Prie šiaurinio sklypo, žmonių buvo. P. nematė. Matininkui kalant kuolus nedalyvavo, po laukus nevaikščiojo. 16.4. Liudytojas S. P. parodė, kad 2017 m. birželio 2 d. žemės sklypų ribų nustatyme buvo matininkas, J. B. ir D. K.. Kiek laiko užtruko neatsimena. Liudytojo žmonos nebuvo, ar buvo daugiau asmenų neatsimena. Kartu su matininku nevaikščiojo. Tuo metu lijo, buvo šlapia.

Tol kol liudytojas buvo, A. M. tikrai nebuvo. Kiek laiko užtruko nepamena. Kiek atsimena, jam davė pasirašyti ant akto, tačiau ar buvo daugiau kitų asmenų parašų neatsimena. Liudytojas nurodė, kad atvyko pranešime nurodytu laiku. Tuo metu kai atvyko, važiavo keliu pažymėtu Nr. 4, matininkas atėjo iš kitos pusės. Kai buvo ženklinamos ribos, nepamena, ar buvo kitų žmonių. Neatsimena, ar buvo laukiama kol atvyks M.. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

17. Kaip jau aukščiau minėta, V. V. buvo kaltinamas dėl žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimo, dėl ko atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, jis turėjo suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, jog 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedÅ«roje nedalyvavo gretutinių sklypų savininkai – J. M., A. M. bei V. P.. Duomenys, jog J.

M., A. M. bei V. P. nepasirašė ant sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų, nustatyti remiantis tiek jų pačių parodymais, tiek liudytojų D. K., A. K., J. B., S. P. paaiÅ¡kinimais, kurie apklausti ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. IÅ¡ esmės nė vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų negalėjo patvirtinti įvykio dienÄ matę J. M., A. M. ar V. P.. D. K. nurodė, jog vykstant matavimams, matė, jog buvo žmonių, tačiau kas tokie, įvardinti negali. S. P. nurodė, kad nors ir nevaikščiojo su matininku, kadangi tuo metu lauke lijo, tačiau nei J.

M., nei A. M. nematė. Byloje surinkta medžiaga, liudytojų aprodymai, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai yra suklastoti, nes juose A. M., J. M., V. P. nepasirašė, o už juos tai padarė nenustatytas asmuo.

18. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „V. P.“ ir „A. M.“, esančius 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (sklypo plotas P-21073 m2) kopijoje, parašė vienas asmuo; nustatyti, ar rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „V. P.“ ir „A. M.“, esančius 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (sklypo plotas P-21073 m2) kopijoje, bei įraÅ¡Ä â€žJ.

M.“, esantį 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (sklypo plotas P-13071 m2) kopijoje, parašė vienas asmuo negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Teisme apklaustas V. V. pripažino, jog ant aktų parašė kviestinių asmenų vardus, pavardes ir gimimo datas, tačiau nurodė, jog už asmenis nepasirašinėjo. Teisme apklaustas ekspertas A. B. patvirtino 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas, jog tikėtina, kad 2017 m. birželio 2 d.

žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „A. M. (duomenys neskelbtini)“, „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“, parašė ir greta pasirašė vienas ir tas pats asmuo, tikėtina, kad skiltyje Nr. 4 esančius minėtus rankraštinius įrašus parašė ir greta pasirašė V. V.. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) visos išvados yra tik tikėtinos.

Nors pagal teismų praktikÄ , iÅ¡vados ekspertizės aktuose (specialisto iÅ¡vadose) gali bÅ«ti suformuluotos kaip kategoriÅ¡kos, tikėtinos ar sÄ lyginės ir pan., baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto iÅ¡vada), kuriame padarytos tikėtinos iÅ¡vados gali bÅ«ti grindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto iÅ¡vada), jei Å¡ios iÅ¡vados gali bÅ«ti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-191-495/2020).

BPK 20 straipsnyje nurodyta, kad teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Ä®statymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka norint nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ . Nagrinėjamu atveju, jokių kitų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog 2017 m. birželio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose už A.

M., J. M. ir V. P. pasirašė V. V. – nėra, dėl ko V. V. kaltinimas suformuluotas buvo tik dėl to, jog jis panaudojo žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo.

19. Aptartų aplinkybių kontekste, svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju, tam, kad asmuo bÅ«tų nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi bÅ«ti nustatyta, jog Å¡iuo atveju V. V. suvokė panaudojantis suklastotÄ dokumentÄ ir norėjo taip elgtis. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog V. V. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nesutampa dėl jo nurodytų aplinkybių, kurį pirmiau sklypÄ (Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini)) pradėjo ženklinti.

Be to, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nukentėjusiųjų atstovas pateikė duomenis, jog V. V. 2022 m. kovo 16 d. posėdžio metu duodamas parodymus melavo apie 2017 m. birželio 2 d. vykusias sklypų ribų paženklinimo aplinkybes. Å iuo atveju svarbu pažymėti, jog įvykis įvyko prieÅ¡ beveik 5 metus, t. y. praėjo pakankamai didelis laiko tarpas, o be to, kai kurios V. V. nurodytos netikslios aplinkybės, teismo vertinimu, nepatvirtina tos aplinkybės, jog V. V. kreipdamasis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Marijampolės, Kazlų RÅ«dos ir Kalvarijos skyrių dėl kadastro duomenų bylų patvirtinimo, žinojo, jog 2017 m. birželio 2 d.

Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose pasirašė ne A. M., J. M., V. P.. Ir nors V. V. pripažino veikęs atlaidžiai, t. y. dėl to, jog prieš duodant pasirašyti ant aktų asmenims, nepatikrino kviestinių asmenų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. V. prieš atlikdamas matavimo darbus, asmenims kuriems priklausė gretutiniai žemės sklypai, išsiuntinėjo registruotus kvietimus dalyvauti įvyksiančiuose kadastriniuose matavimuose. 2017 m. gegužės 21 d. pranešimuose matyti, kad A.

M. ir J. M. suformuoti praneÅ¡imai „Dėl gretimo žemės sklypo ribų paženklinimo, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. birželio 2 d. 13.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vyks žemės sklypo ženklinimas (1 t., b. l. 59, 65). Nors byloje nėra patvirtinimo apie Å¡ių praneÅ¡imų įteikimÄ nukentėjusiesiems, tačiau V. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog registruotų laiÅ¡kų dėl siųstų praneÅ¡imų negrįžo, dėl ko iÅ¡teisintasis turėjo realų manymÄ , jog Å¡ie praneÅ¡imai yra įteikti.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, V. V. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, jog jis žinodamas, kad J. M., A. M., V. P. 2017 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) kaime vykusių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinime nedalyvavo ir šiuose aktuose nepasirašė, tyčia, žinomai suklastotus dokumentus – 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus pateikė Nacionalinei žemės tarnybai. Taigi, šiuo atveju nors ir laikytina, kad V.

V. veikė atlaidžiai, tačiau pažymėtina, jog V. V. būdamas matininku neturi pareigos tikrinti kviestinų asmenų tapatybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos neginčijamais įrodymais. Nesant neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, jog visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

20. Apeliaciniuose skunduose nurodyta, jog V. V. nurodyta aplinkybė, jog prie jo buvo priėję du žmonės, kurie prisistatė J. M. ir A. M., dėl ko buvo įsitikinęs, kad tai yra jo kviesti asmenys, yra tik jo gynybinė versija, kadangi Å¡i versija atsirado tik V. V. apklausus teisiamojo posėdžio metu, apklausus byloje visus liudytojus. 2021 m. vasario 23 d. vykusiame teisiamajame posėdyje kaltinamasis pareiÅ¡kė norÄ duoti parodymus po visų proceso dalyvių apklausų ir iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų, dėl ko proceso dalyviai prieÅ¡taravimų nepareiÅ¡kė.

V. V. pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis, numatytomis BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 272 straipsnyje, o apeliacinės instancijos metu apklausti liudytojai, iÅ¡ esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Be to, prokuroras savo skundÄ grindžia tuo, jog V. V. apklaustas specialiuoju liudytoju nurodė, kad už V. P. pasirašė jos vyras, nors tai paneigta byloje esančia medžiaga. Apklaustas teisme kaltinamuoju, V. V. nurodė, kad apklausos ikiteisminiame tyrime metu kilo abejonių, ar akte galėjo pasiraÅ¡yti V.

P., todėl jis per apklausÄ tik pasamprotavo, kad galbÅ«t už jÄ galėjo pasiraÅ¡yti S. P.. O praėjus tiek laiko, Å¡iuo metu neatsimena tikslių aplinkybių.

21. Sutiktina su prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už dokumento suklastojimÄ ar disponavimÄ suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010, 2K-560/2010). Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu, nes negali padaryti žalos reikÅ¡mingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-331/2014, 2K-290-1073/2020 ir kt.).

22. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniu skundu nurodo, jog sklypų kadastriniai matavimo darbai atlikti netiksliai, dėl ko yra pažeistos nukentėjusiųjų teisės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamojoje byloje suklastoto dokumento panaudojimas iš esmės nesukėlė jokių nukentėjusiesiems padarinių, nors ir iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nustatant ribas buvo padaryta paklaida, tačiau ji buvo leistinos paklaidos ribose ir nukentėjusiųjų teisių pažeidimo dėl to nebuvo. Pagal gretutinius sklypus matosi, kad žemės sklypų plotas iš esmės išlieka toks pats, bet atstumai yra pasikeitę tarp preliminariame plane nurodytų atstumų ir šiai dienai likusių atstumų natūroje. Nukentėjusiųjų žemės sklypų plotai nepakitę.

23. Civilinėje byloje Nr. 2-13-399/2020 buvo sprendžiamas klausimas dėl 2017 m. birželio 2 d. parengto ribų parodymo-paženklinimo akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau prokuroro nuomone baudžiamajam procesui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį veikos požymių nustatymui civilinio proceso priemonių panaudojimas neturi prejudicinės reikÅ¡mės, nes baudžiamojo proceso pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paskirtis pirmiausia susijus su valstybės baudžiamÄ ja justicija saugoma valdymo tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas reikÅ¡mingas vertinant per žalos padarymo prizmę.

J. M. ir A. M. civilinio proceso tvarka prašė pripažinti žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), IĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. birželio 2 d. parengtus ribų parodymo-paženklinimo aktus negaliojančiais, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažinti negaliojančiomis 2018 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu bylos dalį dėl 2017 m. birželio 2 d.

žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų pripažinimo negaliojančiais nutraukė, o reikalavimų dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių pripažinimo netenkino. Taigi, darytina išvada, jog nei nukentėjusiųjų, nei valstybės interesai nebuvo pažeisti.

Civilinėje byloje buvo išspręstas klausimas dėl sklypų ribų paženklinimo neatitikimų, dėl ko nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai susiję su ribų ženklinimo tikslumu detaliau neanalizuojami. Minėtoje civilinėje byloje buvo atskleista 2017 m. birželio 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų, kuriuose suklastoti asmenų parašai, teisinė prigimtis, rūšis, turinys bei sukeltos teisines pasekmes.

24. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse (nagrinėjamo įvykio metu galioje nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d.)) reglamentavo, kad atliekant kadastrinius matavimus, kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku.

Jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų ir jiems registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siunčia žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijÄ ir žemės sklypo plano fragmentÄ (iÅ¡traukÄ ). Kviestiniai asmenys pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu suraÅ¡yto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raÅ¡tu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (iÅ¡traukas).

25. Apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad V. V. turėjo suinteresuotumÄ kuo greičiau pateikti visus kadastrinius duomenis, kadangi matininkui V. V. nepateikus kadastro bylų iki 2017 m. rugsėjo 23 d. užsakovas D. K. turėjo bÅ«ti iÅ¡brauktas iÅ¡ valstybinės žemės nuomininkų sÄ raÅ¡o. Visgi, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. S., kuri yra (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistė, paaiÅ¡kino, kad nors yra nustatytas 6 mėnesių terminas, per kurį norima, kad bÅ«tų pateikta kadastro byla, tačiau jei asmuo nespėja susitvarkyti dokumentų dėl objektyvių priežasčių, projektas iÅ¡lieka, todėl 6 mėnesių terminas nėra naikinamasis.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog V. V. neturėjo jokio suinteresuotumo pateikti žinomai suklastotus dokumentus, kadangi dėl objektyvių priežasčių (užsitęsusio proceso dėl kviestinų asmenų į kadastrinius matavimus), šį terminÄ bÅ«tų galima pratęsti. Be to, Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedÅ«ra vyko 2017 m. birželio 2 d., o minėtas 6 mėnesių terminas pateikti kadastro bylas buvo – 2017 m. rugsėjo 23 d., t. y. 3 mėnesiai, per kuriuos matininkas V.

V. būtų spėjęs išsiųsti pakartotinius pranešimus kviestiniems asmenims.

26. Ä®vertinus visÄ tai kas iÅ¡dėstytÄ , darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas iÅ¡vadas dėl V. V. kaltės, nepadarius jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka tiek prokuroro, tiek nukentėjusiųjų lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. Esant Å¡iems duomenims, sutikti su prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinių skundų motyvais ir jų pagrindais naikinti/keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Dėl 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties 27. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį dėl kaltinamojo pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo, kurio teikimo galimybė Baudžiamojo proceso kodekse apskritai nenumatyta. 28. 2021 m. rugsėjo 8 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. ir jo gynėjas advokatas Atas Molis pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ nukentėjusiųjų A. M. ir J. M. atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui, kadangi atstovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriame nurodė, kad V.

V. suklastojo nukentėjusiųjų paraÅ¡us, nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jis yra kaltinamas tik tuo, jog panaudojo žinomai tikrÄ suklastotÄ dokumentÄ .

29. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti minėtÄ nutartį, tačiau nenurodo jokių motyvų. Be to, kaip matyti apylinkės teismas konstatavo, kad nukentėjusiųjų atstovas praÅ¡yme dėl papildomų įrodymų pateikimo nurodytais teiginiais nepažeidžia nekaltumo prezumcijos principo, kaip tai nurodo kaltinamojo gynėjas, dėl ko V. V. gynėjo advokato Ato Molio pareiÅ¡kimas dėl nukentėjusiųjų atstovo advokato K. P. nuÅ¡alinimo netenkintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti minėtÄ nutartį, kuri yra neskundžiama, nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl proceso iÅ¡laidų 30. 2022 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-283 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas.

31. Pažymoje nurodyta, kad V. V. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-736-290/2021 advokatė Angelė Fominienė teikia valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . Valstybės naudai priteistina suma yra 143,33 Eur. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

32. Å iuo atveju, nagrinėjamas prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo advokato skundas V. V. atžvilgiu teisinę padėti sunkinančiais pagrindais. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl iÅ¡teisintajam V. V. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas, kuris dalyvavo 2022 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje, tačiau nuo tolimesnio dalyvavimo Å¡ioje byloje advokatė Angelė Fominienė buvo atleista, kadangi V. V. gina advokatas Atas Molis. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatÄ , t. y. prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliaciniai skundai atmestini, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ iÅ¡teisintojo nepriteistinos.

33. V. V. gynėjas advokatas A. Molis apeliacinės instancijos metu pateikė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dėl 484 Eur (400 Eur už teisines advokato paslaugas ir 84 Eur PVM mokesčių) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliaciniame procese apmokėti, t. y. už teisines konsultacijas, susipažinimÄ su nukentėjusiųjų, prokuroro apeliaciniais skundais, pasiruoÅ¡imÄ bylos nagrinėjimui, gynybÄ Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-118-290/2022. Be to, advokatas A. Molis pateikė ir pirmosios instancijos metu patirtas iÅ¡laidas, kurios bendrai sudarė – 2359,50 Eur.

34. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

35. Teisėjų kolegija spręsdama dėl iÅ¡teisintojo V. V. patirtų iÅ¡laidų proporcingumo suteiktoms teisinėms advokato paslaugoms, remdamasi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlyginimo iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, vertina Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes.

36. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teismas dėl V. V. patirtų iÅ¡laidų teisinėmis paslaugoms atlyginti nepasisakė, kadangi nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apylinkės teisme, toks praÅ¡ymas nebuvo pareikÅ¡tas, dėl ko aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia klausimÄ tik dėl iÅ¡laidų, patirtų baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.

37. Apeliacinės instancijos teisme, kaip ir pirmosios instancijos teisme, V. V. gynė advokatas Atas Molis. Atsiliepimas į pateiktus apeliacinius skundus pateiktas nebuvo, advokatas dalyvavo 3 teisiamuosiuose posėdžiuose, kurie truko 40 min., 1.35 val., 1.10 val., kurių metų buvo apklausti liudytojai. Atsižvelgiant į rekomendacijose nurodytus atlygintinų iÅ¡laidų rekomenduojamus maksimalius dydžius bei į tai, kad byla yra sudėtinga, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad V. V. gynėjo advokato Ato Molio praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliaciniame procese, atlyginimo tenkinamas, apmokant iÅ¡ valstybės lėšų 400 Eur sumÄ ir 84 Eur sumÄ , skirtÄ PVM mokesčiui sumokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos, nukentėjusiųjų A. M. ir J. M. atstovo advokato Kristijono Paliučio apeliacinius skundus atmesti. Apmokėti V. V. iš valstybės lėšų 484 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis) eurus patirtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginti. Teisėjai: Danutė Giačaitė Jurgis Kiškis Aurelijus Rauckis