760d4707-e2b4-4bae-8abb-71b4abfc951c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-2755-764/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01350-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2018 m. spalio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal I. S. (I.

S.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas I. S. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. balandžio 5 d. sprendimÄ Nr. (15/5-7)11U-482(00514) (toliau – Sprendimas). PareiÅ¡kėjo teigimu, Departamento iÅ¡vados yra vienaÅ¡aliÅ¡kos, padarytos net nebandžius surinkti visos Sprendimui priimti reikÅ¡mingos ir reikalingos informacijos, t. y. informacijos, atskleidžiančios tikrÄ jÄ faktinę bei teisinę padėtį, susiklosčiusiÄ UAB „Stavys“, dėl kurios nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nėra galimybės vykdyti įsipareigojimų darbuotojams mokėti darbo užmokestį.

Nurodo, kad Departamentas prieš tai nesusisiekė su juo ir net nebandė išsiaiškinti, kodėl vadovaujamoje bendrovėje susidarė tokia faktinė bei teisinė situacija, kad UAB „Stavys” nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiam užsieniečiui nemoka darbo užmokesčio, kuris sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Paaiškina, kad UAB „Stavys“ nemoka darbo užmokesčio dėl užsitęsusių teisminių ginčų.

Pažymi, kad Departamentas SprendimÄ priėmė apsiribojęs tik gautais duomenimis iÅ¡ Socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – „ Sodra“). Departamento Kontrolės skyriaus atliktas duomenų patikrinimas ir jų vertinimas nebuvo iÅ¡samus, atsakovas nepagrįstai nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Ä®statymas) 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, todėl mano, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir praÅ¡o teismo jį panaikinti.

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiÅ¡kėjų skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Mano, kad sprendimas priimtas tiek įvertinus pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus, tiek atlikus reikalingus patikrinimo veiksmus, taigi atliktas tyrimas yra iÅ¡samus ir objektyvus, surinkti duomenys pakankami padaryti Sprendime nurodytas iÅ¡vadas. Nurodo, kad 2017 m. gegužės 8 d. pareiÅ¡kėjas, remdamasis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi). 2017 m. gegužės 8 d.

Departamento Imigracijos reikalų skyrius priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi. 2018 m. balandžio 5 d. sprendimÄ Departamentas priėmė vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kadangi pareiÅ¡kėjas neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų – įmonėje nėra visÄ darbo laikÄ dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos SÄ jungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau nei 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto Å¡alies Å«kio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pažymėta, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas neįtvirtina Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylÄ , besÄ lyginę pareigÄ kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiÅ¡kinimų. LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bendrovėje faktiÅ¡kai pradeda dirbti mažiau negu trys darbuotojai, kaip to reikalauja Ä®statymas, bendrovė nuo pirmojo darbuotojo atleidimo dienos nebeatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, Departamentas tokiais atvejais pagrįstai nusprendžia panaikinti užsieniečiui leidimÄ laikinai gyventi.

PareiÅ¡kėjas nenurodė ir neįrodė, kuo remiantis galėjo bÅ«ti priimtas sprendimas nepanaikinti leidimo laikinai gyventi, kai Ä®statymo nuostatos imperatyviai nustato, kad tokiu atveju (nustačius, kad užsienietis neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Ä®statyme nustatytu pagrindu) leidimas gyventi privalo bÅ«ti panaikintas. Pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo iÅ¡davimÄ , užsienietis privalo gauti naujÄ leidimÄ . Taigi pareiÅ¡kėjas, kadangi darbuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis, privalėjo gauti naujÄ leidimÄ gyventi.

Be to, atsakovo nuomone, skunde nurodytos aplinkybės dėl darbo sezoniÅ¡kumo nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas neatitiko Ä®statymo reikalavimų daugiau nei 7 mėnesius. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo Ukrainos piliečiui I. S. panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 8 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių (toliau – Migracijos skyrius) praÅ¡ydamas pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje. 2017 m. rugpjūčio 23 d.

Migracijos skyrius priėmė sprendimÄ pakeisti I. S. leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Å is leidimas galioja dvejus metus, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. 2018 m. balandžio 5 d. Migracijos skyrius, vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė ginčijamÄ sprendimÄ panaikinti leidimÄ . Sprendime konstatavo, kad įmonė, kurioje dirba I. S., neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. joje nėra visÄ darbo laikÄ Ä¯darbintų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kurių darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto Å¡alies Å«kio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. 2018 m. kovo 9 d.

Lietuvos statistikos departamento paskelbto 2017 m. IV ketvirčio Å¡alies Å«kio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra 876,40 Eur, taigi du tokie dydžiai yra 1752,80 Eur. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Ä®statymas (redakcija, galiojusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo metu). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ nuodugniu ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas.

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Å ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., buvo iÅ¡duotas tam, kad pareiÅ¡kėjas plėtotų verslÄ Lietuvoje pagal Ä®statyme nustatytus reikalavimus, t. y. leidimas buvo iÅ¡duotas vadovaujantis 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Ginčo taip pat nėra ir dėl to, kad Departamentas nustatė, jog uždarojoje akcinėje bendrovėje „Stavys“ dirba trys asmenys: vienas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis ir du leidimus laikinai gyventi turintys užsieniečiai.

Pažymėtina, kad iki 2018 m. kovo 30 d. UAB „Stavys“ buvo įdarbintas dar vienas nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, tačiau jam nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. nebuvo mokamas darbo užmokestis, taigi minėtas užsienietis faktiÅ¡kai įmonėje nedirbo. Nėra ginčo ir dėl to, kad Å¡iuo metu įmonėje dirbančiam nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui taip pat nėra mokamas nustatytas darbo užmokestis, t. y. – nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. jis atlyginimÄ gavo tik už 2018 m. sausio mėn., 420 eurų.

Nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. jam buvo mokamas 1700 eurų mėnesinis darbo užmokestis. Departamentas, remdamasis Å¡iais duomenimis, skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , jog UAB „Stavys“ neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. įmonėje nėra pagal visÄ darbo laikÄ Ä¯darbintų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kurių darbo užmokestis sudaro ne mažiau nei 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto Å¡alies Å«kio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžius – 1752,80 Eur.

Todėl atsakovas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino faktines aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį, kad pats pareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad UAB „Stavys“ darbuotojams nuo 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo iki 2018 m. balandžio (iÅ¡skyrus 2018 m. sausio mėn.) mėnesio darbo užmokestis nebuvo mokamas. Vadinasi, skundžiamame sprendime buvo tiksliai įvertintos faktinės aplinkybės. Remiantis LVAT formuojama praktika, reikalavimas, įtvirtintas Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte (kuriuo remiantis panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje), yra imperatyvaus pobÅ«džio, t. y. norint gauti (ir iÅ¡laikyti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, bÅ«tina, kad pareiÅ¡kėjas (jo įmonė) atitiktų šį reikalavimÄ .

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio situacijos (dėl to, kad nesikreipė į pareiÅ¡kėjÄ papildomų duomenų, dėl sunkumų ieÅ¡kant naujų darbuotojų, poveikio priemonės proporcingumo) buvo vertinamos ir LVAT bylose Nr. eA-4565-858/2017, Nr. eA-4901-822/2017, Nr. eA-5201-261/2017. Jose teismas konstatavo, jog neatitikimas Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimui yra pakankamas pagrindas panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi. Tokios praktikos LVAT laikosi ir kitose bylose. Taigi, konstatuotina, kad ir teisės normos skundžiamame sprendime pritaikytos tinkamai.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėjas procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau, Teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir (arba) niekaip nekeičia Å¡iame teismo sprendime padarytos iÅ¡vados. Todėl jų teismas nenagrinės. Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo I. S. (I. S.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Iveta Pelienė Egidija Puzinskaitė Ernestas Spruogis