760cd42e-81f4-4ee4-bfa6-4dfe7034b339 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e 2-642-661/16Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02255-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.1.; 3.2.4.5.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS Lietuvos Respublikos vardu2016 m. gegužės 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,Sekretoriaujant Robertai Valkauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės M. H. atstovams advokatams L. D. ir P. P., atsakovo Nordea Bank AB, veikiančio Lietuvoje per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių atstovei advokatei I. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

H. ieÅ¡kinį atsakovui Nordea Bank AB, trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų E. G., dėl turtinės žalos priteisimo ir n u s t a t ė :IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Nordea Bank AB 759 767,17 EUR žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; bylinėjimosi iÅ¡laidas; įskaityti Å¡ioje byloje ieÅ¡kovei M. H. iÅ¡ Nordea Bank AB (j. a. k. 516406-0120) priteistas sumas į Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1266-565/10 patvirtintus ieÅ¡kovo reikalavimus atsakovei.IeÅ¡kovė nurodė, kad tarp IeÅ¡kovės, atstovaujamos Trečiojo asmens –buvusio sutuoktinio E. G., ir Nordea Bank AB (toliau - Atsakovas, Bankas) 2005 m. birželio 7 d. buvo sudaryta bÅ«sto kreditavimo sutartis Nr. BK 05/06/58J (toliau - Sutartis) (el. byl. ieÅ¡kinio Priedas Nr. 1).

Å ia Sutartimi Atsakovas įsipareigojo suteikti 172 681 EUR dydžio bÅ«sto kreditÄ , kurio paskirtis - žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 7940/0002:847, pirkimas ir namo statyba. IeÅ¡kovė nurodo, kad nors formali sandorio Å¡alis buvo IeÅ¡kovė, tikroji sandorio Å¡alis buvo Trečiasis asmuo – E. G., kurio interesais Å¡i paskola ir buvo paimta.IeÅ¡kovės vardu suteiktas kreditas privalėjo bÅ«ti naudojamas tik pagal tikslinę paskirtį ir bankas turėjo visas galimybes kredito panaudojimÄ kontroliuoti:

a) Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad kreditas suteikiamas Sutartyje nurodytai paskirčiai ir negali būti panaudotas kitaip;

b) Sutarties 2.3.1 papunktyje nustatyta, kad tais atvejais, kai kreditas ar jo dalis yra skirta bÅ«sto statybai, kreditas iÅ¡duodamas kredito gavėjui pateikus Atsakovui statybos užbaigimo paslaugų ir/arba prekių pagal Atsakovui pateiktÄ darbų sÄ matÄ pirkimo sÄ skaitas ar kitus Atsakovui priimtinos formos ir turinio dokumentus, patvirtinančius kredito panaudojimÄ pagal paskirtį;

c) Sutarties 2.5 punkte nustatyta, kad Atsakovas turi teisę sustabdyti kredito iÅ¡davimÄ , jei paaiÅ¡kėja aplinkybės, sudarančios pagrindÄ nutraukti Sutartį (10 punktas) ar akivaizdžiai patvirtinančios, kad suteiktas kreditas nebus laiku grÄ Å¾intas;

d) Sutarties 10.2 punkte nustatyta, kad Atsakovas turi teisę nutraukti Sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti kreditÄ , sumokėti priskaičiuotas palÅ«kanas ir kitas mokėtinas sumas pagal Sutartį tuo atveju, kai kreditas naudojamas ar buvo panaudotas ne tai paskirčiai, kuriai jis buvo suteiktas;

e) Sutarties 12.2 punkte nustatyta, jog kredito gavėjui naudojant gautÄ kreditÄ ar jo dalį ne pagal Sutartyje nurodytÄ tikslinę paskirtį, suteiktas kreditas privalo nedelsiant bÅ«ti grÄ Å¾inamas Atsakovui;

f) Sutarties 12.4 punkte nustatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja sudaryti sÄ lygas Atsakovo atstovams bei jo pasirinktiems ekspertams patikrinti kredituojamÄ objektÄ ;

g) Sutarties 12.10 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai kreditas skirtas bÅ«sto statybai, kredito gavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 1 metus nuo kredito iÅ¡davimo dienos pateikti Atsakovui pažymėjimÄ iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro apie užbaigtÄ statybÄ ;

h) Sutarties 12.12 punkte nustatyta, jog jeigu IeÅ¡kovė per Sutartyje nurodytus terminus iÅ¡siėmė tik dalį kredito, ji per 1 mėnesį nuo kredito iÅ¡siėmimo termino pabaigos privalo pateikti Atsakovui priimtinų turto vertintojų ataskaitÄ apie įkeičiamo turto vertę, atliktus darbus bei kredito dalies panaudojimÄ pagal paskirtį.2006 m. balandžio 5 d. tarp IeÅ¡kovės, atstovaujamos įgalioto Trečiojo asmens, ir Atsakovo buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. BK 06/04/42J prie 2005 m. birželio 7 d. bÅ«sto kreditavimo sutarties Nr. BK 05/06/58J (toliau - Papildomas susitarimas) (el. bylos atsakovo atsil.

Priedas Nr. 2). Papildomo susitarimo 1 punkte nustatyta, kad suteikto kredito suma didinama 522 000 EUR iki bendros 703 777 EUR kredito sumos ir Å¡i papildoma suma skirta gyvenamųjų namų statybai žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Papildomo susitarimo 9 punkte nustatyta, jog kitos Sutarties sÄ lygos lieka galioti nepakitusios, tad ieÅ¡kinio 5 punkte nurodytos sÄ lygos toliau liko galioti. Tam, kad bÅ«tų apsaugoti Atsakovo kaip kredito davėjo interesai, IeÅ¡kovė pagal Sutartį ir PapildomÄ susitarimÄ prievolę grÄ Å¾inti kreditÄ užtikrino įkeisdama atitinkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .Atsakovas kreditÄ dalimis iÅ¡davė 2005 m. birželio mėn. - 2007 m. gegužės mėn. Atkreiptinas dėmesys, jog kredito lėšas naudojo ne pati IeÅ¡kovė, bet Trečiasis asmuo, kuris buvo įgaliotas IeÅ¡kovės asmuo ir faktinis kredito gavėjas (el. bylos atsakovo atsil.

Priedai Nr. 3-4). Tai, kad IeÅ¡kovė nebuvo prisijungusi prie savo banko sÄ skaitos, patvirtina 2013 m. balandžio 5 d. Atsakovo atsakymas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (el. bylos atsakovo atsil. Priedas Nr. 5).Nors suteiktas kreditas buvo tikslinis, tačiau Sutarties galiojimo metu Atsakovas nekontroliavo, kam naudojamas iÅ¡duotas kreditas. Dėl to Trečiajam asmeniui buvo sudarytos sÄ lygos iÅ¡Å¡vaistyti beveik pusę pagal Sutartį ir PapildomÄ susitarimÄ iÅ¡duoto kredito sumos. IeÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (el. bylos atsakovo atsil.

Priedas Nr.

6) ir pagal jį sudaryta lentelė (el. bylos atsakovo atsil. Priedas Nr.

7) parodo, kad kredito lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, bet asmeniniams Trečiojo asmens tikslams.Savo ieÅ¡kinį IeÅ¡kovė grindžia Å¡iais argumentais: Atsakovas parengė Sutartį ir PapildomÄ susitarimÄ pažeisdamas pareigÄ veikti geriausiais kliento interesais ir įsivėlė į interesų konfliktÄ ; Atsakovas pažeidė pareigÄ kontroliuoti kredito panaudojimÄ ; Atsakovas padarė žalÄ neprotingai realizuodamas jam įkeistÄ IeÅ¡kovei priklausantį turtÄ ; Atsakovas pažeidė atsakingo skolinimo principÄ vertindamas IeÅ¡kovės mokumÄ .Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas nurodė, kad Ieškovė ir Bankas 2005 m. birželio 7 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/06/58J (toliau - Kredito sutartis), kurioje kredito naudojimo paskirtis buvo numatyta (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimui ir namo statybai. Kredito sutartį Ieškovės vardu ir interesais sudarė Ieškovės išduoto įgaliojimo, kuris buvo kelis kartus pildomas ir keičiamas, (el. byl. atsakovo atsil. priedas Nr.

13) pagrindu įgaliotas asmuo, jos buvęs sutuoktinis E. G.. Ä®galiojimas buvo atÅ¡auktas 2008 m. sausio 25 d. Kredito sutartis buvo papildyta / pakeista: 2005 m. gruodžio 1 d. papildomu susitarimu Nr. BKP 05/12/15J (Å¡io susitarimo IeÅ¡kovė nepateikė kartu su ieÅ¡kiniu; priedas Nr. 2), 2006 m. balandžio 5 d. papildomu susitarimu Nr. BKP 06/04/42J. Kredito sutarties ir vėlesnių pakeitimų įvykdymas buvo užtikrintas E. G. laidavimu ir nekilnojamojo turto įkeitimu.IeÅ¡kovė pažeidė mokėjimų grafikÄ pagal Kredito sutartį ir nepaÅ¡alino pažeidimų.

Dėl to Bankas 2008 m. gegužės 8 d. praneÅ¡imu Nr. 2318 apie sutarties nutraukimÄ (priedas Nr. S) informavo IeÅ¡kovę, kad (1) ji pažeidinėja mokėjimo prievoles jau 12 mėnesių iÅ¡ eilės, (2) jeigu pažeidimai nebus paÅ¡alinti iki 2008 m. gegužės 23 d., Kredito sutartis nuo 2008 m. gegužės 23 d. laikoma nutraukta. Kadangi IeÅ¡kovė pažeidimų nepaÅ¡alino, Bankas nuo 2008 m. gegužės 23 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Kredito sutartį. IeÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė tik 2008 m. kovo 12 d. praneÅ¡imÄ apie nutraukimÄ , tačiau Bankas vėlesniu minėtu 2008 m. gegužės 8 d. praneÅ¡imu Nr. 2318 nurodė, kad ankstesniame praneÅ¡ime yra padaryta apsirikimo klaida dėl skolos sumų, dėl to Bankas patikslino skolos sumas ir nustatė naujÄ papildomÄ terminÄ pažeidimams paÅ¡alinti, kas nebuvo padaryta.

Nutraukęs Kredito sutartį Bankas pradėjo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus teisėtai ir sÄ Å¾iningai naudodamasis CPK suteiktomis teisėmis.IeÅ¡kovė neginčija fakto, kad ji pažeidė savo prievoles pagal Kredito sutartį, kad nemokėjo Bankui įmokų pagal grafikÄ 12 mėnesių iÅ¡ eilės (nuo 2007 m. birželio 20 d. iki 2008 m. gegužės 23 d.); IeÅ¡kovė neginčija ir to, kad po 2008 m. gegužės 23 d. nutraukimo per daugiau nei 6 metus iki Å¡iol nedengė skolos, vengė ir vengia prievolių vykdymo net pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus.

Be to, Sprendimu jau yra konstatuota (prejudicija), kad IeÅ¡kovė „neįvykdė prievolių pagal kreditavimo sutartį, prievolių įvykdymo terminai yra suėję" ir dėl to buvo priteista skola. PrieÅ¡ingas aplinkybių nustatymas Å¡ioje byloje yra negalimas.Pats klientas priima sprendimÄ dėl sÄ lygų (ne)tinkamumo ir pats klientas savo rizika sprendžia dėl sutarties (ne)sudarymo. Kredito sutarčių sudarymas yra dviejų skirtingų Å¡alių derybų, bet ne vienas kito atstovavimo rezultatas.

Bankas pateikė aiÅ¡kias sutarties sÄ lygas ir IeÅ¡kovė bei jos įgaliotas asmuo galėjo laisvai nuspręsti, ar sudarys sutartį tokiomis sÄ lygomis, ar ne, taip pat galėjo praÅ¡yti keisti sÄ lygas, tačiau to nedarė.IeÅ¡kovė neįrodė, kad Kredito sutarties sÄ lygos neatitinka įprastinės bankinės praktikos. PrieÅ¡ingai, Kredito sutarties sÄ lygos yra subalansuotos sÄ Å¾iningai taip, kad Bankui įvykdžius esminę pareigÄ iÅ¡duoti kreditÄ , Bankas sutarties vykdymo eigoje galėtų užsitikrinti, kontroliuoti ir vertinti kredito ir kitų sumų susigrÄ Å¾inimo galimybes bei skatintų skolininkus kuo greičiau paÅ¡alinti pažeidimus.

Kreditavimo sutarties pagrindu kreditorius iÅ¡ esmės turi vienÄ esminę pareigÄ skolininkui - iÅ¡mokėti kredito lėšas. Tuo tarpu skolininkas kreditoriui turi daugiau pareigų ir tai aiÅ¡kiai aptarta Kredito sutartyje bei jos pakeitimuose.IeÅ¡kovė neįrodė, kad Kredito sutarties sudarymo metu buvo pagrindo manyti, kad IeÅ¡kovė yra nepajėgi gauti kreditÄ . PrieÅ¡ sudarant Kredito sutartį Bankas gavo ir vertino tai, kad IeÅ¡kovės 2004 m. spalio 12 d. atlyginimo ataskaitÄ , 2002-2003 m. mokesčių deklaracijas, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurių matyti, kad IeÅ¡kovės pajamos buvo apie 9.800,00 Lt / mėn. (priedas Nr. 15).

IeÅ¡kovė dirbo Norvegijoje (darbovietė (duomenys neskelbtini) nuo 2001 m. iki 2005 m. gegužės (terminuota sutartis), buvo (duomenys neskelbtini) ir nuo 2004 m. dirbo (duomenys neskelbtini), Bankas įvertino ir tai, kad IeÅ¡kovė turėjo vienÄ nepilnametį vaikÄ . Be to, Kredito sutartis sudaryta 2005 m. birželio 7 d., o nutraukta nuo 2008 m. gegužės 23 d. Taigi, matyti, kad sutartis kurį laikÄ buvo vykdoma, kas paneigia IeÅ¡kovės teiginius apie tariamÄ negalėjimÄ vykdyti įsipareigojimų jau Kredito sutarties sudarymo metu.

Bankas, iÅ¡duodamas kreditÄ , vertino ir užtikrinimo priemones (E. G. laidavimas ir IeÅ¡kovės bei trečiųjų asmenų nekilnojamojo turto hipoteka), vystomÄ projektÄ . Bet kokiu atveju, pirmiausia pati IeÅ¡kovė taip pat galėjo ir turėjo įvertinti kredito sugrÄ Å¾inimo lėšų Å¡altinius ir terminus bei suvokti teisines pasekmes tuo atveju, jeigu vėluos mokėti ir pan.Kredito lėšų suteikimas ir priėmimas negali bÅ«ti žalingas (negali sukelti žalos), kadangi tai yra turto įgijimas atitinkamai prisiimant pareigÄ vykdyti mokėjimo prievoles.

IeÅ¡kovė įgijo kredito lėšas, kuriomis galėjo laisvai disponuoti ir naudoti siekdama gerinti savo finansinę padėtį (vystyti siektÄ projektÄ ), negali reikÅ¡ti jokios žalos, nes IeÅ¡kovė neprarado turto ar turtinės teisės. Tai, kaip po kredito iÅ¡mokėjimo elgėsi IeÅ¡kovė nekontroliuodama kredito naudojimo ar naudodama ne pagal paskirtį, yra tik su IeÅ¡kovės, kaip Kredito sutarties Å¡alies, veiksmais ir iÅ¡ jų kylančia rizika susijęs klausimas, kuris niekaip negali reikÅ¡ti žalos iÅ¡ Banko pusės padarymu.IeÅ¡kovės aiÅ¡kinimas dėl kredito naudojimo ne pagal paskirti Kredito sutarties prasme reiÅ¡kia, jog IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje įrodinėja, kad ji kartu su E. G. (abu solidarÅ«s skolininkai) naudojo kreditÄ ne pagal paskirtį.

Taigi, IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje pripažįsta (CPK 187 str.), kad ji, kaip kredito gavėja, pažeidė pareigÄ naudoti kreditÄ pagal paskirtį. Kredito panaudojimas pagal paskirti yra kredito gavėjo (IeÅ¡kovės) įsipareigojimas Bankui. Pagal Kredito sutartį (2.1 p., 12.2 p.) kredito panaudojimas ne pagal paskirtį iÅ¡imtinai tik IeÅ¡kovei sukelia neigiamas pasekmes, t.y. pareigÄ grÄ Å¾inti kreditÄ prieÅ¡ terminÄ bei sumokėti kitas sumas pagal sutartį.IeÅ¡kinys netenkintinas.Byloje nustatytos faktinės aplinkybėsByloje nustatyta, kad IeÅ¡kovė ir Bankas 2005 m. birželio 7 d. sudarė bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/06/5 8J (toliau - Kredito sutartis), kurioje kredito naudojimo paskirtis buvo numatyta (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimui ir namo statybai.

Kredito sutartį Ieškovės vardu ir interesais sudarė Ieškovės išduoto įgaliojimo, kuris buvo kelis kartus pildomas ir keičiamas (b.t. I., b.l. 127-133) pagrindu įgaliotas asmuo, jos buvęs sutuoktinis E. G.. Įgaliojimas buvo atšauktas 2008 m. sausio 25 d. Kredito sutartis buvo papildyta / pakeista: 2005 m. gruodžio 1 d. papildomu susitarimu Nr. BKP 05/12/15J (b.t. I., b.l. 68); 2006 m. balandžio 5 d. papildomu susitarimu Nr. BKP 06/04/42J. Kredito sutarties ir vėlesnių pakeitimų įvykdymas buvo užtikrintas:1             E. G. (buvusio Ieškovės sutuoktinio) laidavimu (solidari prievolė) pagal 2005 m. birželio 7 d. laidavimo sutartį Nr. LBK 05/06/30J (priedas Nr. 3):2             2005 m. birželio 7 d. hipotekos lakšto (Nr. 01/1/2005/0010529) ir 2006 m. balandžio 5 d. hipotekos lakšto (Nr. 01/1/2006/0007997) pagrindu buvo įkeistas Kredito sutartyje išvardintas turtas (el byl. atsiliepimo priedas Nr. 4).

Ä®keistas turtas priklausė tiek IeÅ¡kovei, tiek kitiems asmenims, kurie įkeitė:2.1. butÄ su rÅ«siu, esantį adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));2.2. žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Å«kio pastatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Å«kio pastatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));2.3.

žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); sodo pastatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).Kadangi ieÅ¡kovė netinkamai vykdė prievoles pagal Kredito sutartį, Bankas 2008 m. gegužės 8 d. praneÅ¡imu Nr. 2318 apie sutarties nutraukimÄ (el byl. atsiliepimo priedas Nr.

5) informavo IeÅ¡kovę, kad ji pažeidinėja mokėjimo prievoles jau 12 mėnesių iÅ¡ eilės. IeÅ¡kovė pažeidimų nepaÅ¡alino, Bankas nuo 2008 m. gegužės 23 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Kredito sutartį. Bankas vėlesniu – 2008 m. gegužės 8 d. praneÅ¡imu Nr. 2318 nurodė, kad ankstesniame praneÅ¡ime yra padaryta apsirikimo klaida dėl skolos sumų, dėl to Bankas patikslino skolos sumas ir nustatė naujÄ papildomÄ terminÄ pažeidimams paÅ¡alinti, tačiau ieÅ¡kovė jo nepaÅ¡alino.

Nutraukęs Kredito sutartį Bankas pradėjo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus.IeÅ¡kovės skola Kredito sutarties pagrindu Banko naudai jau yra priteista dviejų įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu: 2009 m. vasario 12 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutartimi Nr. 315a, 605V/2008 ir 2010 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1266- 565/2010.Teisiniai argumentaiDėl banko atsakomybėsIeÅ¡kovės teigimu, Bankas parengė Kredito sutartį pažeisdamas pareigÄ veikti geriausiais kliento interesais ir įsivėlė į interesų konfliktÄ , nekontroliavo iÅ¡duoto kredito panaudojimo, dėl ko E. G. iÅ¡Å¡vaistė beveik pusę pagal Kredito sutartį iÅ¡duoto kredito sumos, lėšas naudodamas savo tikslams.

IeÅ¡kovės nuomone, tai pagrindžia IeÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai ir IeÅ¡kovės parengta lentelė (el. bylos ieÅ¡kinio priedai Nr. 6-7), padarė žalÄ neprotingai realizuodamas įkeistÄ turtÄ , pažeidė atsakingo skolinimo principÄ vertindamas IeÅ¡kovės mokumÄ .Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl banko civilinės atsakomybės už neteisėtu kreditų teikimu padarytÄ Å¾alÄ pasisakyta, kad Finansų įstaigų įstatymo 31–32 straipsnių normos, įtvirtinančios atsakingo skolinimosi principÄ bei verslo rizikos valdymo priemones, visų pirma skirtos mažinti finansų įstaigų verslo rizikÄ , siekiant užtikrinti kreditavimo sistemos stabilumÄ ir patikimumÄ .

Vis dėlto bankams ir kitiems subjektams, kurie teikia kreditavimo paslaugas, pažeisdami kitų asmenų teises ir saugomus interesus, gali kilti civilinė atsakomybė klientui (skolininkui) arba tretiesiems asmenims. Banko civilinė atsakomybė klientui už paskolos arba kreditavimo sutarties pažeidimÄ yra sutartinė. Civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui yra deliktinė ir grindžiama generalinio delikto principu, nustatančiu bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai kitų asmenų atžvilgiu (CK 6.263 straipsnis).

Deliktinės atsakomybės pagrindu gali bÅ«ti banko elgesys, kuris aiÅ¡kiai nukrypsta nuo rÅ«pestingo bankininko standartų. Jei bankas skolina pinigus tinkamai nesusipažinęs su kliento padėtimi ir neįvertinęs jo mokumo arba, nors ir įvertinęs jo mokumÄ , bet nesitikėdamas, kad paskola bus grÄ Å¾inta, atlieka neteisėtus veiksmus. Tokiais neteisėtais veiksmais gali bÅ«ti padaroma žala skolininkui ir (ar) tretiesiems asmenims. Ji gali pasireikÅ¡ti tuo, kad iÅ¡davus kreditÄ buvo sukurta skolininko mokumo regimybė, dėl kurios atsirado nauji kreditoriai, buvo dirbtinai pratęsta ekonomiÅ¡kai negyvybinga skolininko veikla, dėl kurios pablogėjo skolininko finansinė padėtis, arba gali bÅ«ti padaroma kitokio pobÅ«džio žala.

Bankas taip pat gali tapti atsakingu už žalÄ , kuri atsiranda dėl skolininko aiÅ¡kiai nepagrįstų Å«kinių komercinių sprendimų, jei bankas darė įtakÄ tokių sprendimų priėmimui. Tarp neteisėto kredito iÅ¡davimo ir kilusios žalos turi egzistuoti priežastinis ryÅ¡ys. Be to, banko atsakomybei atsirasti bÅ«tina banko kaltė. Banko atsakomybė negali bÅ«ti taikoma už bet kurį žalÄ sukėlusį sprendimÄ dėl kreditavimo ar paskolos suteikimo, nes kreditavimo veikla visada yra susijusi su rizika.

Priimdamas su kreditavimu susijusius sprendimus bankas turi tam tikrÄ diskrecijÄ , kuriÄ Ä¯gyvendindamas turi elgtis sÄ Å¾iningai, laikydamasis rÅ«pestingo bankininko standartų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v. AB SEB bankas, G. S., bylos Nr. 3K-3-420/2013).Å iuo atveju Banko atsakomybė klientui už kreditavimo sutarties pažeidimÄ yra sutartinė. Tokiu atveju, IeÅ¡kovė, teigdama, kad Bankui turi kilti atsakomybė, visų pirma, turi pareigÄ Ä¯rodyti bÅ«tent Kredito sutarties pažeidimÄ .

Tačiau ieÅ¡kovės manymu, dėl to kad Bankas parengė Kredito sutartį pažeisdamas pareigÄ veikti geriausiais kliento interesais, nekontroliavo iÅ¡duoto kredito panaudojimo, neprotingai realizavo įkeistÄ turtÄ , pažeidė atsakingo skolinimo principÄ vertindamas IeÅ¡kovės mokumÄ , Bankui turi kilti deliktinė atsakomybė.Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prieÅ¡ sudarant Kredito sutartį Bankas gavo ir vertino tai, kad IeÅ¡kovės 2004 m. spalio 12 d. atlyginimo ataskaitÄ , 2002-2003 m. mokesčių deklaracijas, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurių matyti, kad IeÅ¡kovės pajamos buvo apie 9.800,00 Lt / mėn. (el. bylos atsakovo atsiliepimo priedas Nr. 15).

IeÅ¡kovė dirbo Norvegijoje (darbovietė (duomenys neskelbtini) nuo 2001 m. iki 2005 m. gegužės (terminuota sutartis), buvo (duomenys neskelbtini)ir nuo 2004 m. dirbo (duomenys neskelbtini), Bankas įvertino ir tai, kad IeÅ¡kovė turėjo vienÄ nepilnametį vaikÄ . Be to, Kredito sutartis sudaryta 2005 m. birželio 7 d., o nutraukta nuo 2008 m. gegužės 23 d. Taigi, matyti, kad sutartis kurį laikÄ buvo vykdoma, kas paneigia IeÅ¡kovės teiginius apie tariamÄ negalėjimÄ vykdyti įsipareigojimų jau Kredito sutarties sudarymo metu.

Bankas, iÅ¡duodamas kreditÄ , vertino ir užtikrinimo priemones – E. G. laidavimÄ ir IeÅ¡kovės bei trečiųjų asmenų nekilnojamojo turto hipotekÄ , vystomÄ projektÄ . Taigi, bankas įvertino ieÅ¡kovės mokumÄ ir galimybes grÄ Å¾inti kreditÄ . Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog kredito panaudojimas ne pagal paskirtį ir įgaliotojo bei įgaliotinio tarpusavio nesusitarimas, neatleidžia skolininko nuo prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ bankui. Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad asmenys turi teisę sandorius sudaryti tiek patys asmeniÅ¡kai, tiek ir veikdami per atstovus (CK 2.132 straipsnio 1 dalis).

Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktÄ ir nevirÅ¡ijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Å i įstatymo norma reiÅ¡kia, kad, esant joje nurodytoms sÄ lygoms, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, nes asmuo, veikiantis per atstovÄ , pripažįstamas veikiantis pats (CK 2.132 straipsnis, 2.133 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobÅ«džio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir iÅ¡oriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o iÅ¡oriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

J. v. J. N. , bylos Nr. 3K-3-473/2014). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų ir ieÅ¡kovės elgesio prieÅ¡ sudarant sutartis ir po sutarčių sudarymo, IeÅ¡kovė sÄ moningai nusprendė savo klausimus tvarkyti per atstovÄ ir atsako už visus savo atstovo veiksmus. Tuo tarpu Banko atžvilgiu, sudarant Kredito sutartį ar iÅ¡mokant kredito lėšas, IeÅ¡kovė jokių aplinkybių apie tariamai blogus santykius ar kredito naudojimÄ nenurodė. IeÅ¡kovė savo paskirtam atstovui E. G. suteikė teise naudotis ne tik jos sÄ skaitose esančiomis kredito lėšomis, bet ir apskritai visomis piniginėmis lėšomis, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog E. G. galėjo naudoti visas IeÅ¡kovės lėšas savo nuožiÅ«ra.

Pažymėtina, kad pagal CK 2.150 str. IeÅ¡kovė bet kada galėjo pareikalauti iÅ¡ E. G. ataskaitos apie lėšų naudojimÄ . Taigi, IeÅ¡kovė turėjo teisę ir realiÄ galimybę tiek tikrinti E. G. veiksmus, tiek atÅ¡aukti įgaliojimÄ .Byloje IeÅ¡kovė nekelia ginčo dėl to, kad kreditas buvo iÅ¡mokėtas į IeÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ , nurodytÄ Kredito sutartyje. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad IeÅ¡kovė visada galėjo disponuoti savo banko sÄ skaitomis ir jose esančiomis lėšomis, kurias, be kita ko, IeÅ¡kovei suteikė ne tik Bankas, bet ir tretieji asmenys.

Taip pat nėra ginčo dėl to, kad IeÅ¡kovės atstovas E. G. galėjo laisvai disponuoti IeÅ¡kovės banko sÄ skaitose esančiomis lėšomis.Remiantis CK 6.877 straipsniu jeigu paskolos sutartis sudaryta nustatant joje sÄ lygÄ , kad paskolos gavėjas naudos paskolos sumÄ tam tikram tikslui (tikslinė paskola), tai paskolos gavėjas privalo užtikrinti paskolos davėjo galimybę kontroliuoti, kaip paskolos gavėjas naudoja paskolos sumÄ (1 d.). Jeigu paskolos gavėjas naudoja paskolos sumÄ ne pagal paskolos sutartyje nustatytÄ tikslinę paskirtį arba pažeidžia Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ sÄ lygÄ , paskolos davėjas turi teisę reikalauti, kad paskolos gavėjas grÄ Å¾intų paskolos sumÄ prieÅ¡ terminÄ ir sumokėtų palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (2 d.).

Taigi, kredito panaudojimas pagal paskirtį yra iÅ¡imtinai kredito gavėjo (IeÅ¡kovės) įsipareigojimas Bankui, tuo tarpu Bankas įgyja teise kontroliuoti lėšų panaudojimÄ . Pagal Kredito sutartį (2.1 p., 12.2 p.) kredito panaudojimas ne pagal paskirtį iÅ¡imtinai tik IeÅ¡kovei sukelia neigiamas pasekmes, t.y. pareiga gražinti kreditÄ prieÅ¡ terminÄ bei sumokėti kitas sumas pagal sutartį. Teismas sprendžia, jog Atsakovas nėra atsakingas už kredito gavėjų veiksmus, susijusius su kredito panaudojimu.

Kaip jau buvo minėta, kredito sumos pasiskirstymas yra kredito gavėjų sprendžiamas klausimas, jiems tenka rizika ir atsakomybė, su kuria kredito davėjas nesusijęs, jeigu jam nenustatyta perduodamų kredito lėšų paskirstymo pareiga, ir todėl kredito davėjo interesai neturi nukentėti dėl kredito gavėjų valia atlikto kredito pasiskirstymo. IeÅ¡kovė neįrodė, kad Bankas padarė žalÄ tariamai neprotingai realizuodamas įkeistÄ turtÄ (neįrodė Banko neteisėtu veiksmu). IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad Bankas jai neleido turto realizuoti už didžiausiÄ rinkos vertę atitinkančiÄ kainÄ .

IeÅ¡kovė, teigdama, kad jos nurodyti asmenys galėjo nupirkti turtÄ už IeÅ¡kovės nurodytÄ kainÄ , nepateikė jokių įrodymų, kad pirkimo - pardavimo sandoriai realiai galėjo įvykti ir, kad turtÄ bÅ«tų galima parduoti už pagrįstÄ rinkos kainÄ . Tai, kad IeÅ¡kovė parašė raÅ¡tÄ Bankui siÅ«lydama leisti parduoti turtÄ , neįpareigoja Banko besÄ lygiÅ¡kai sutikti su tokiu siÅ«lymu, kuomet IeÅ¡kovė neįrodė, jog realiai sandoris gali įvykti ir iÅ¡ sandorio sumokėta suma bÅ«tų ne mažesnė nei rinkos vertė.

Be to, Bankas, kuomet Kredito sutartis buvo nutraukta nuo 2008 m. gegužės 23 d. ir pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas, pagrįstai įkeisto turto pardavimo klausimÄ siekė spręsti kompleksiÅ¡kai, t.y. kad iÅ¡ viso įkeisto turto bÅ«tų padengta visa skola, o ne atskira skolos dalis. Nagrinėjamu atveju IeÅ¡kovė nepateikė Bankui jokių sprendimų ir pasiÅ«lymų, kurie bÅ«tų sudarę pagrindÄ Bankui manyti, kad įkeistas turtas realiai gali bÅ«ti parduotas už rinkos kainÄ ir tokiu bÅ«du padengta skola, todėl Bankas neturėjo pareigos sutikti su IeÅ¡kovės siÅ«lymais.

Be to, įkeistas turtas realizuojamas CPK 746 str. tvarka. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog buvo pažeistos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ros.Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl žalos yra neįrodytas ir netenkintinas.Dėl senaties termino taikymoAtsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.125 str. 8 d. nustato, jog sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės produkcijos.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje žalÄ sieja su 2005 - 2006 m.

Kredito sutarties (su pakeitimais) sÄ lygomis, 2005 - 2008 m. kredito lėšų panaudojimu, 2008 m. jos siÅ«lymų parduoti įkeistÄ turtÄ netenkinimu. Tesimas sutinka, jog nurodytos aplinkybės IeÅ¡kovei buvo ir galėjo bÅ«ti žinomos jų atsiradimo metu. Tuo tarpu ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas 2015 m. lapkričio 11 d., t.y. akivaizdžiai praleidus 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti netenkintinas ir dėl ieÅ¡kinio senaties, kuriÄ Bankas praÅ¡o taikyti.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Nors byloje pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Å¡ioje byloje patyrė 2 596,72 EUR iÅ¡laidų už advokato paslaugas suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir atskirÄ jį skundÄ kuris buvo paliktas nenagrinėtu bei pateikė triplikÄ , teismas, vertindamas Å¡ių iÅ¡laidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimÄ , atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius.

Rekomendacijose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau Å¡alys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatÄ , kad teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau tokių iÅ¡laidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais.

Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimÄ priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011). Rekomendacijų 8.2 p. numato, kad atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, turi bÅ«ti taikomas – 2,5 koeficientas, 8.2 p. numatyta, kad už triplikÄ , turi bÅ«ti taikomas – 1,5 koeficientas, o 8. 16 p. numatyta, kad už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, – 0,4 kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (Vidutinis darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2015 m.

IV ketv. Bruto sudarė 756,9 eur.). Atsižvelgiant į paminėtÄ , maksimalios atsakovui priteistinos iÅ¡laidos už procesinių dokumentų parengimÄ Å¡ioje byloje gali siekti 3330,36 eurus (756,9 x 4,4). Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str. ir atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ir sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , sprendžia, jog atsakovui gali bÅ«ti priteistina ne didesnė kaip 1500 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma iÅ¡ ieÅ¡kovės M.

H..Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270str. str., teismasn u s p r e n d ė: IeÅ¡kovės M. H. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės M. H. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, į.k. 303252632, 1500 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas                                                    Alvydas Barkauskas