760a01dc-dc96-4200-bbe2-2bb6605be32d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-139/2014                                    Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5 (S)                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Danutės GasiÅ«nienės,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Z. Z. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1144-460/2012 pagal ieÅ¡kovo Z. Z. ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei LESTO, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. G., V.

R.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovas antstolis Z. Z. prašė iš atsakovo AB LESTO priteisti 11 000 Lt, iš atsakovo Lietuvos valstybės – 103 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei iš abiejų atsakovų –patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareikšti įtarimai dėl jo, kaip antstolio, atliekamų procesinių veiksmų – vykdomosios bylos užvedimo, CPK numatytų vykdomųjų dokumentų priverstinio vykdymo priemonių taikymo.

Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja V. R. surašė ir įteikė ieÅ¡kovui įtarimÄ dėl tariamai ieÅ¡kovo atliktų nusikalstamų veikų, numatytų BPK 228 straipsnio 2 dalyje – procesinių veiksmų, kuriuos jis tariamai padaręs laikotarpyje nuo 2002 m. gruodžio 23 d. iki 2003 m. birželio 5 d. Pažymėjo, kad BK nusikalstamoms veikoms pagal šį straipsnį numato aÅ¡tuonerių metų baudžiamosios atsakomybės senatį. BPK 3 straipsnis imperatyviai nustato, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senatis.

Ikiteisminis tyrimas dėl suėjusios baudžiamosios atsakomybės senaties ieÅ¡kovo atžvilgiu privalėjo bÅ«ti nutrauktas vėliausiai 2011 m. birželio 5 d., tačiau už ikiteisminį tyrimÄ atsakingas prokuroras S. G. tyčia to nepadarė. Todėl visi procesiniai veiksmai (procesinės prievartos priemonių taikymas ir kt.), atlikti po 2011 m. birželio 5 d. laikytini neteisėtais, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliktais galimai piktnaudžiaujant tarnyba ir tokiu bÅ«du grubiai pažeidžiant ieÅ¡kovo, kaip asmens ir Lietuvos Respublikos piliečio, teises.

Net jeigu ir nebÅ«tų suėjusi baudžiamosios atsakomybės senatis, 2011 m. birželio 13 d. ieÅ¡kovo darbo vietoje atlikta krata yra perteklinė procesinės prievartos priemonė ir pažeidžianti proporcingumo principÄ . Ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00039-10 buvo vykdomas nepateisinamai ilgai (apie 1,5 metų) bei aplaidžiai, kadangi buvo tikrinama tik viena aplinkybė: 2003 m. birželio 5 d. antstolis priėmė „IÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymÄ â€œ, kuriuo iÅ¡ skolininkės D.

M. iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos buvo paskirstytos taip: AB „Klaipėdos elektros tinklai“ iÅ¡mokėta 2534,69 Lt ir Å¡ios lėšos pervestos įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡kotojui. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras S. G. virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus, nepagrįstai revizavo antstolio procesinius veiksmus vykdomojoje byloje, pradėjo ikiteisminį tyrimÄ . Prokuroro, kontroliavusio ikiteisminio tyrimo atlikimÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no (tyrėjos V. R.), teismų neteisėti veiksmai iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė neteisėtu neveikimu ir pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Teisėsaugos pareigÅ«nai nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kad per kuo trumpesnį laiko tarpÄ bÅ«tų iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės, nepateisinamai ilgai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Prokuroras S. G. ikiteisminio tyrimo metu prašė skirti procesines prievartos priemones, kai jos buvo akivaizdžiai nereikalingos ir nebÅ«tinos. AB LESTO neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai – nesidomėjimu vykdymo procesu, iÅ¡skaitų dydžio kontrolės nebuvimu ir/ar netiksliu duomenų apskaitos vedimu.

AB LESTO laiku patvirtinus apie iÅ¡ieÅ¡kotÄ skolÄ , ikiteisminis tyrimas nebÅ«tų užtrukęs. IeÅ¡kovas baudžiamojo persekiojimo metu patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, įtampÄ . Teko teikti paaiÅ¡kinimus Antstolių rÅ«mams, pareigÅ«nams, aiÅ¡kintis pažįstamiems ir giminėms dėl tariamai inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Ikiteisminio tyrimo metu apie ieÅ¡kovÄ netiesiogiai susiformavo neigiama nuomonė, tai sÄ lygojo dalykinės reputacijos pablogėjimÄ . Buvo iÅ¡kilęs realus pavojus dėl tolimesnės profesinės veiklos vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinio netenkino. Teismas pažymėjo, jog 2011 m. birželio 13 d. krata ieškovo darbo vietoje buvo atlikta ne tik dėl vykdomosios bylos Nr. 0014/02/03601 poėmio, bet ir siekiant paimti dokumentus, susijusius su antstolio gautomis pajamomis ir patirtomis išlaidomis laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 6 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d., todėl teiginys dėl baudžiamosios atsakomybės senaties taikymo yra nepagrįstas.

Pasak teismo, vien ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, negali bÅ«ti tinkamas ir pakankamas įrodymas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas neteisingai vertino proceso trukmę, skaičiuodamas jÄ nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ne nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimo. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas nesinaudojo visa apimtimi jam įstatymo suteiktomis teisėmis skųstis dėl ikiteisminio tyrimo trukmės, taip pat teise pateikti tyrimui reikÅ¡mingus dokumentus ir daiktus.

Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, valstybės civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Teismas pažymėjo, kad antstoliui praneÅ¡imas apie įtarimÄ buvo suraÅ¡ytas ne dėl to, kad Å¡is neteisėtai užvedė vykdomÄ jÄ bylÄ , o dėl to, kad neteisėtai pervedė pinigines lėšas į depozitinę sÄ skaitÄ . Teismo nuomone, praneÅ¡imo apie įtarimÄ netikslumai yra neesminiai, neturintys jokios teisinės reikÅ¡mės, todėl neturėjo įtakos ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos privataus gyvenimo neliečiamumui, jo garbės ir orumo apsaugai.

Sprendė, jog ieÅ¡kovo teiginiai dėl kratos nepagrįstumo neatitinka tikrovės. Pažymėjo, jog tyrėja kelis kartus ieÅ¡kovo reikalavo pateikti vykdomÄ jÄ bylÄ , tačiau jis reikiamų dokumentų nepateikė. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė neturtinę. Taip pat pažymėjo, kad pareigÅ«nų veiksmai, atliekant ikiteisminį tyrimÄ , nebuvo susiję su ieÅ¡kovo privačiu gyvenimu, todėl jo neliečiamum pažeisti negalėjo.

Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat nepagrindė įrodymais patirtos žalos buvimo ir jos dydžio. Teismas sprendė, kad AB LESTO tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas apie iÅ¡ieÅ¡kotÄ skolÄ iÅ¡ dalies sÄ lygojo tai, kad nebuvo per kuo trumpesnį laiko tarpÄ iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės, taip pat AB LESTO iÅ¡ dalies pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Tačiau pažymėjo, kad ir pats ieÅ¡kovas nevykdė CPK nustatytos pareigos ir nepadarė įraÅ¡o vykdomajame dokumente apie atliktÄ dalinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , bei įvertino tai, kad atsakovo AB LESTO veikloje keitėsi informacinės sistemos dėl įvykusios reorganizacijos, kas apsunkino informacijos paieÅ¡kÄ . Dėl nurodytų aplinkybių teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas AB LESTO neatliko neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, jog nei CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, nei kituose įstatymuose nėra įtvirtinta, kad pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas suponuoja neturtinės žalos atlyginimo pareigÄ .

Konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė nė vienos iÅ¡ nurodytų keturių atsakovo AB LESTO civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį. Taip pat praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas neteisingai nurodė, jog apeliantas nepasinaudojo savo teisėmis, skųsdamas neteisėtus veiksmus ir ikiteisminio tyrimo trukmę. 2010 m. birželio 28 d. apeliantui buvo atsisakyta leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir leista tik 2011 m. rugsėjo 6 d.

Taigi apeliantas naudojosi savo teisėmis tiek, kiek leido įstatymų normos.Teismas buvo šališkas, nepasisakė dėl ieškinį pagrindžiančių rašytinių įrodymų, nevertino visos bylos medžiagos.Teismas neatskleidė bylos esmės. Sprendime konstatuoti faktai prieštarauja rašytiniams įrodymams byloje. Tapęs įtariamuoju, apeliantas aktyviai išnaudojo savo teises. Net ir neturėdamas procesinio statuso, apeliantas stengėsi pasinaudoti savo teisėmis, teikdamas skundus, prašymus, pareiškimus. 2011 m. lapkričio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. LS-463 konstatuota, kad tam tikru laiku nebuvo atliekami jokie tyrimo veiksmai, tačiau teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė.

Taip pat teismas nenustatinėjo, kodėl apeliantui ilgÄ laikÄ nebuvo suteiktas procesinis statusas.Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų veiksmų bei atsiradusios žalos. Ilgai bÅ«damas be aiÅ¡kaus procesinio statuso, apeliantas iÅ¡gyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieÅ¡ jį baigties bÅ«senÄ , Å¡i procesinė padėtis neigiamai paveikė jo emocinę bÅ«klę, pakenkė reputacijai.             Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. PraneÅ¡imo apie įtarimÄ turinio netikslumai yra neesminiai, neturintys jokios teisinės reikÅ¡mės, nes praneÅ¡imo apie įtarimÄ esminėmis aplinkybėmis laikytini antstolio veiksmai, susiję su piniginių lėšų pervedimu į depozitinę sÄ skaitÄ , o ne vykdomosios bylos pradėjimo aplinkybės. Klaida, padaryta nurodant neesminę aplinkybę, neturėjo įtakos apelianto ir jo Å¡eimos privataus gyvenimo neliečiamumui, jo garbės ir orumo apsaugai.             2.

Pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo 2009 m. kovo 1 d. D. M. praÅ¡ymas. Nepradėjus ikiteisminio tyrimo galimybės patikrinti faktus yra ribotos. Buvo pakankamas pagrindas manyti, kad antstolis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pervesdamas pinigines lėšas į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ , nes tÄ patvirtino jo akivaizdžiai aplaidÅ«s veiksmai.             3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad buvo pateikęs visus dokumentus tyrėjai. Tyrėja kelis kartus pareikalavo pateikti vykdomÄ jÄ bylÄ , tačiau apeliantas reikiamų dokumentų nepateikė.

VykdomÄ jÄ bylÄ apeliantas pateikė tik po kiek laiko. Turint pagrįstų įtarimų, kad pateikta ne visa vykdomoji byla, buvo priimta nutartis dėl kratos. Å ios kratos metu rasti tyrimui reikÅ¡mingi dokumentai.             4. Ikiteisminio tyrimo atlikimo metu vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai dėl galimo nusikaltimo laiko duomenų nepakako. Antstolio akivaizdžiai aplaidÅ«s veiksmai tęsėsi iki pat ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. iki 2010 m. sausio 14 d. Todėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog yra suėję senaties terminai.             5.

Apelianto nurodyti teiginiai dėl tyrimo vilkinimo neatitinka faktinių aplinkybių ir teismų praktikos. Å ioje byloje ikiteisminio tyrimo terminai buvo pratęsti iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Apeliantas neskundė nutarčių pratęsti ikiteisminį tyrimÄ , be to, pats apeliantas nepateikė reikiamų dokumentų. Apeliantas turėjo teisę pateikti duomenis, kad iÅ¡ D. M. iÅ¡ieÅ¡koti pinigai buvo pervesti į AB LESTO sÄ skaitÄ .             6. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada neturi jokios reikÅ¡mės Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, nes ikiteisminio tyrimo trukmė nesudaro priežastinio ryÅ¡io tarp ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų teisėtumo.             7.

Kadangi teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas, o vien faktas, kad apelianto atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo.             Atsakovas AB LESTO atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, jog apeliantas nepateikė argumentų ir nepasisakė dėl sprendimo dalies, kurioje teismas konstatavo atsakovo AB LESTO civilinės atsakomybės sÄ lygų nebuvimÄ .             Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime pažymėjo, jog apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo argumentų dėl kratos teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos kilimo faktÄ ir jos dydį.             Trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Apelianto pozicija dėl teisėsaugos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų paremta tik prielaidomis.

IeÅ¡kovas neteisingai vertina ikiteisminio tyrimo trukmę, skaičiuodamas jÄ nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ne nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimo. Apeliantas nepasinaudojo savo teise pateikti ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingus dokumentus ir daiktus.             2. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė 114 000 Lt neturtinę žalÄ . PareigÅ«nų veiksmai buvo susiję su apelianto darbine veikla, o ne privačiu gyvenimu.             3.

Apeliantas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų ar neva neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat nepagrindė žalos bei jos dydžio. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliantas praÅ¡o priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti, priteisiant žalÄ iÅ¡ abiejų atsakovų – Lietuvos valstybės ir AB LESTO, tačiau apeliaciniame skunde argumentai dėl teismo sprendimo neteisėtumo atsakovo AB LESTO atsakomybės atžvilgiu nėra pateikiami. Dėl nurodytos aplinkybės teisėjų kolegija neanalizuoja pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais buvo nuspręsta, jog AB LESTO nekyla civilinė atsakomybė pagal apelianto pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo bei valstybės civilinės atsakomybės už atsiradusiÄ neturtinę žalÄ atlyginimo klausimas.Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl jam tenka pareiga įrodyti tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008).Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areÅ¡tas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų.

Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. LR teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2008).

Dėl ikiteisminio tyrimo teisėtumoNagrinėjamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 m. vasario 12 d. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarties įpareigojimÄ (baudž. b. Nr. 30-2-00039-10 (toliau – baudž. b.), t. 1, b. l. 4-5). Minėtoje 2010 m. sausio 14 d. nutartyje buvo nurodyta, jog vien iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio negalima patikimai spręsti, jog nebuvo padarytas nusikaltimas ar kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senatis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas apeliaciniame skunde neginčijo to fakto, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai.

PraneÅ¡imas apie įtarimÄ apeliantui pareikÅ¡tas 2011 m. balandžio 18 d. (baudž. b. t. 1, b. l. 49-50), o ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2011 m. rugpjūčio 5 d. (baudž. b. t. 1, b. l. 120-123).Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis nepasinaudojo savo teisėmis, skųsdamas neteisėtus veiksmus ir ikiteisminio tyrimo trukmę. Visų pirma, pažymėtina, jog apeliantas kelis kartus teikė tik praÅ¡ymus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 177 straipsnio nuostatomis, Å¡ie praÅ¡ymai pagrįstai nebuvo patenkinti (baudž. b. t. 1, b. l. 45-46, t. 2, b. l. 117, 128).

Apeliantas neskundė kitų ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų, nors tokia teisė jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta praneÅ¡ime apie įtarimÄ . Antra, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog apeliantas nepasinaudojo ne tik teise reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus ar skųsti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar teismo veiksmus, bet ir teise pateikti tyrimui reikÅ¡mingus dokumentus ir daiktus. Teisėjų kolegija pažymi, jog bÅ«tent pastaroji aplinkybė lėmė, jog ikiteisminis tyrimas užtruko ir dėl apelianto veiksmų.

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2010 m. kovo 22 d. tyrėja pareikalavo iÅ¡ apelianto pateikti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0014/02/01088 (baudž. b. t. 1, b. l. 39). Vėliau pagal apelianto raÅ¡tÄ Å¡is praÅ¡ymas buvo patikslintas ir pateiktas pakartotinai (baudž. b. t., b. l. 40, 41). Nuvykus pas antstolį, buvo pateikta vykdomoji byla Nr. 0014/02/01088, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad Å¡i vykdomoji byla nesusijusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes užvesta dėl kitų asmenų (baudž. b. t. 1, b. l. 43). 2010 m. rugpjūčio 5 d. apelianto buvo pareikalauta pateikti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0017/02/01088 (baudž. b. t. 1, b. l. 55), o 2010 m. rugpjūčio 18 d. pateiktas pakartotinis praÅ¡ymas (baudž. b. t. 1, b. l. 56).

Minėta vykdomoji byla apžiÅ«rėta 2010 m. rugsėjo 2 d. (baudž. b. t. 1, b. l. 59-61). 2010 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡ apelianto pareikalauta pateikti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0014/02/03601 (baudž. b. t. 1, b. l. 131, 133). Taip pat matyti, jog apeliantas ne tik vengė perduoti vykdomÄ jÄ bylÄ , bet ir vengė vykdyti kitus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus: neatvyko ir nenurodė neatvykimo priežasčių, kuomet jis buvo kviečiams dėl įtarimų pareiÅ¡kimo, į apklausÄ (baudž. b. t. 2, b. l. 49-50, 65).

Å ios aplinkybės rodo, kad apeliantas nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais bei savo veiksmais neprisidėjo prie to, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų atliktas operatyviau.Pagal BPK 176 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti atliktas per kuo trumpiausius terminus, o dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – ne ilgiau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius (2 p.). BPK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jei per Å¡eÅ¡is mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.

Pirmoji įtariamojo apklausa įvyko 2011 m. birželio 21 d. (baudž. b. t. 2, b. l. 87), o ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2011 m. rugpjūčio 5 d. (baudž. b. t. 1, b. l. 120-123). Taigi nuo pirmosios įtariamojo apklausos iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo praėjo mažiau nei Å¡eÅ¡i mėnesiai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu siekiama surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo arba duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ .

Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kodėl apeliantui ilgai nebuvo pareikÅ¡ti įtarimai. Siekiant pareikÅ¡ti asmeniui įtarimÄ , pirmiausia reikia turėti tam tikrų duomenų. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog ilgesnę tyrimo trukmę nulėmė ne tik bylos sudėtingumas, bet ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus klaidino ir trukdė tinkamai nustatyti aplinkybes antstolio patvarkymuose darytos klaidos, nurodant kitos vykdomosios bylos numerius, todėl nebuvo aiÅ¡ku, kokia vykdomoji byla yra pareikalautina; pats apeliantas nebendradarbiavo su pareigÅ«nais, nepateikinėjo dokumentų, kviečiamas neatvykdavo į policijos komisariatÄ , viso tyrimo metu nepatvirtino, jog D.

M. skola buvo pervesta AB LESTO.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino 2011 m. lapkričio 15 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. LS-463. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡ioje iÅ¡vadoje nors ir buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, tačiau konstatuota, kad Å¡ie pažeidimai nesukėlė akivaizdžių neigiamų pasekmių, nustatyti tarnybinės veiklos trÅ«kumai savo turiniu ir esme nėra tokie reikÅ¡mingi, kad juos reiktų vertinti kaip tarnybinio pažeidimo pagrindÄ (t. 2, b. l. 136-145).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į paties apelianto elgesį (CK 6.253 str. 5 d.), teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta patikrinimo iÅ¡vada nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro veiksmų ar daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei padarė pirmosios instancijos teismas atmetęs ieÅ¡kinį. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumoApeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teigia, kad civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir sprendimÄ priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas.

Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka. Kaip matyti, apeliantas tokį argumentÄ grindžia tuo, kad teismas neįvertino tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. LS-463. Jau buvo minėta, kad Å¡i iÅ¡vada nesudaro pagrindo bylos aplinkybių vertinti kitaip, nei jas buvo įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Taigi negalima daryti iÅ¡vados, jog teismas dėl to buvo Å¡aliÅ¡kas. Apeliantas nenurodė CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios iÅ¡ties galėtų kelti abejones teismo Å¡aliÅ¡kumu.

Aplinkybė, kad apeliantas anksčiau nepasinaudojo CPK numatyta teise reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ , patvirtina, jog teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ jis grindžia vien tik nepalankaus jam sprendimo priėmimu. Dėl neturtinės žalos priteisimoTeisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamosios bylos nutraukimas nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

Å . v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad net aplinkybė, jog asmens atžvilgiu buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kuris reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje D.

K. v Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-169/2007). Nagrinėjamojoje byloje apeliantas neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neteisėti, taigi neįrodė vienos iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų (CPK 178 str.), todėl atsakovams negali atsirasti atsakomybė pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo svarstyti ir apelianto nurodytos neturtinės žalos pagrįstumo klausimo.Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., Nr. 3K- 3-252/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiAlė Bukavinienė Virginija Čekanauskaitė Danutė GasiÅ«nienė