Legislator Case Law & Legislation
A-502-3160-12 AI generated

A-502-3160-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-502-3160-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

techninis projektas ir realizuoti I etapo sprendiniai prieštarauja specialiajam planui „Klaipėdos pilies fosos ir bastionų komplekso paveldotvarkos projektas“ ir Klaipėdos miesto valdybos 2002 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 69 patvirtintam detaliajam planui; atsakovas nebuvo pritaręs techniniam projektui, kuriuo vadovaujantis buvo realizuoti I ir III etapai, dėl kurių vyksta statybos užbaigimo procedūra. Svarbiausias statybos užbaigimo akto nepasirašymo motyvas buvo techninio projekto neatitikimas Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso specialiajam planui. Techninio projekto I etapas apėmė jachtų ir mažųjų laivų uosto bei krantinių ir inžinerinių tinklų įrengimą Klaipėdos piliavietės bei Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso teritorijoje. Specialiojo plano sprendinys atkurti vandens telkinius rytinėje fosos dalyje techninio projekto I statybos etape buvo įgyvendintas, o vakarinėje fosos dalyje – ne.

Legislator headnote

AI generated

A-502-3160-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A502-3160/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00094-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovams Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas, Departamentas) Klaipėdos teritorinio padalinio 2012 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (1.29)2Kl-06 atsisakyti pasirašyti statybos užbaigimo darbus ir įpareigoti Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinį padalinį, atstovaujamą statybos užbaigimo komisijos nario arba kito kompetentingo specialisto, pasirašyti objekto „Danės upės krantinių tvirtinimas nuo Biržos tilto iki upės žiočių (jūrinio turizmo infrastruktūros plėtra – jachtų, mažųjų laivų prieplaukos piliavietės teritorijoje) I statybos etapo – įrengto jachtų, mažųjų laivų uosto piliavietės teritorijoje, rekonstruotų krantinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinių tinklų bei III etapo – sutvirtintų Danės upės krantinių nuo Pilies tilto iki upės žiočių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei inžinerinių tinklų Klaipėdoje statybos užbaigimo aktus; 2) įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, atstovaujamą komisijos pirmininko, pasirašyti objekto I statybos etapo – įrengto jachtų, mažųjų laivų uosto piliavietės teritorijoje, rekonstruotų krantinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinių tinklų bei III etapo – sutvirtintų Danės upės krantinių nuo Pilies tilto iki upės žiočių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinių tinklų Klaipėdoje statybos užbaigimo aktus.

Skunde (t. I, b. l. 3-5) paaiškino, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys savo atstovo atsisakymą pasirašyti aktus ir atsisakymo motyvus išdėstė 2012 m. sausio 24 d. rašte Nr. (1.29)2KL-06, nurodydamas, kad nepritaria teigiamų statybos užbaigimo aktų išdavimui, kadangi techninis projektas ir jo realizuoti sprendiniai prieštarauja specialiajam planui „Klaipėdos pilies fosos ir bastionų komplekso paveldotvarkos projektas“ ir Klaipėdos miesto valdybos 2002 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 69 patvirtintam detaliajam planui „Teritorijos tarp AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, Pilies g., AB „Baltijos laivų statykla“ ir uosto akvatorijos detalusis planas“, taip pat todėl, kad Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys nebuvo pritaręs statybos leidimo išdavimui bei dėl žmogaus žūties per Jūros šventę ir netinkamų krantinių aptvėrimo.

Pareiškėjo nuomone, nurodyti atsakovo motyvai yra nepagrįsti. Sprendimas nepasirašyti aktų dėl jų prieštaravimo teritorijų planavimo dokumentams priimtas viršijant Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio kompetenciją ir prieštarauja statybos užbaigimo akto tikslui – patvirtinti faktiškai atliktų darbų atitiktį esminiams projekto sprendiniams. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01.2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir STR 1.11.01.2010 „Statybos užbaigimas“) 26 punktą, komisija neprivalo tikrinti statinio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau komisijos narys, nustatęs tokį faktą, gali apie tai raštu pranešti komisijos primininkui, kuris priima atitinkamą sprendimą (stabdyti ar nestabdyti procedūras).

Kaip matyti iš Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. spalio 26 d. ir 2012 m. vasario 3 d. raštų, komisijos pirmininkė Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio nepritarimą laikė nemotyvuotu ir nusprendė nestabdyti procedūros. Pažymėjo, jog Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pateikti motyvai yra nepagrįsti, nes objekto statybos III etapo darbai nepatenka į specialiuoju planu suplanuotą teritoriją. Klaipėdos apygardos prokuratūra, atlikusi tyrimą pagal Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio prašymą, nustatė, jog statybos leidimas yra teisėtas, ir kad projekto sprendiniai neprieštarauja kultūros paminklo – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso paveldotvarkos projektui, todėl atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Be to, Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys 2011 m. balandžio 8 d. aktu Nr. OEK-12 pasirašė objekto II etapo statinio pripažinimo naudoti aktą nekvestionuodamas statybos leidimo, tuo tarpu dalyvaudamas objekto I ir III etapų statybos užbaigimo komisijose, atsisako pasirašyti aktus motyvuodamas to paties statybos leidimo neteisėtumu. Todėl konstatavus Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio sprendimo nepasirašyti aktų neteisėtumą ir teismui įpareigojus atlikti veiksmus, atsakovas Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atstovaujamas komisijos primininko, ad hoc įpareigotinas pasirašyti aktus nepriklausomai nuo to, ar po teismo sprendimo priėmimo Departamento atstovas vykdys įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Atsakovas Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (t. I, b. l. 81-85) paaiškino, kad Danės upės krantinių tvirtinimo nuo Biržos tilto iki upės žiočių (jūrinio turizmo infrastruktūros plėtra – jachtų, mažųjų laivų prieplaukos piliavietės teritorijoje) techninis projektas apima valstybės saugomus kultūros paveldo objektus: Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksą bei Klaipėdos piliavietę, turinčius paminklo statusą, ir valstybės saugomą senamiestį. Teritorija, kurioje buvo realizuojamas techninis projektas, yra ypatingos, nacionalinės svarbos, todėl tiek techninio projekto sprendiniai, tiek jų realizavimas privalėjo užtikrinti tinkamą nacionalinės svarbos kultūros paveldo objektų saugojimą ir atgaivinimą. Nurodė, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, atsisakymas pasirašyti statybos užbaigimo aktą yra motyvuotas, grindžiamas dviem esminiais argumentais:

1) techninis projektas ir realizuoti I etapo sprendiniai prieštarauja specialiajam planui „Klaipėdos pilies fosos ir bastionų komplekso paveldotvarkos projektas“ ir Klaipėdos miesto valdybos 2002 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 69 patvirtintam detaliajam planui;

2) atsakovas nebuvo pritaręs techniniam projektui, kuriuo vadovaujantis buvo realizuoti I ir III etapai, dėl kurių vyksta statybos užbaigimo procedūra. Svarbiausias statybos užbaigimo akto nepasirašymo motyvas buvo techninio projekto neatitikimas Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso specialiajam planui. Techninio projekto I etapas apėmė jachtų ir mažųjų laivų uosto bei krantinių ir inžinerinių tinklų įrengimą Klaipėdos piliavietės bei Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso teritorijoje. Specialiojo plano sprendinys atkurti vandens telkinius rytinėje fosos dalyje techninio projekto I statybos etape buvo įgyvendintas, o vakarinėje fosos dalyje – ne.

Toje vietoje, kur fosa turėjo būti išgilinta, nugriaunant šiuo metu stovintį metalinį sandėlį, realizavus techninio projekto I statybos etapą, yra pastatyta stacionari betoninė siena, kuri ateityje apsunkins įgyvendinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius – atkurti vakarinės fosos dalį. Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjo pareikštus prašymus, būtina įvertinti administracinio akto – Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. TAR1-144/T-449 – svarbą šioje byloje.

Departamento atstovas, dalyvaudamas objekto statybos užbaigimo komisijos darbe, savo nepritarimą pasirašyti statybos užbaigimo aktą motyvavo ir tuo, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. protokole Nr. TAR1-144/T-449 buvo išreikštas Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio nepritarimas statybos leidimo išdavimui. Kadangi Nuolatinės statybos komisijos protokolo sprendimą pritarti statybos leidimo išdavimui atsakovas laiko neteisėtu, mano, jog neteisėtai buvo išduotas ir 2009 m. spalio 2 d. statybos leidimas, o tai reiškia, kad neteisėtai buvo realizuoti ir projektiniai sprendiniai rekonstruojant Danės upės krantines ir įrengiant jachtų, mažųjų laivų uostą piliavietės teritoriją.

Nuolatinės statybos komisijos pirmininkas pritarė statybos leidimo išdavimui, neatsižvelgęs į atsakovo pastabas ir pažeisdamas tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, nes Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 9 dalis imperatyviai reikalavo, jog jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Taigi 2009 m. spalio 2 d. statybos leidimas Nr. LNS-30-091002-00071/SL-26-NR-(14.5) buvo išduotas neteisėtai.

Atkreipė dėmesį į tai, kad statybos objekto užbaigimo komisijos primininkas, gavęs 2012 m. sausio 24 d. nepritarimo raštą Nr. (1.29)2K-06, nesikreipė į subjektą (šiuo atveju Departamentą) su prašymu patvirtinti ar pripažinti nepagrįstais komisijos nario nepritarimo motyvus, todėl komisijos pirmininkas 2012 m. vasario 3 d. rašte Nr. 2D-1748(16.18) nepagrįstai daro išvadą, jog žino Departamento sprendimą šiuo klausimu. Nors krantinių saugaus naudojimo klausimai nepriklauso tiesioginei Departamento kompetencijai dalyvaujant statybos užbaigimo komisijos darbe, tačiau, atsakovo įsitikinimu, jis, kaip bet kuris viešojo administravimo subjektas, turi būti aktyvus siekiant užtikrinti piliečių saugumą ir gerovę.

Atsakovas Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nesutiko su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti jį pasirašyti statybos užbaigimo aktus.

Atsiliepime (t. I, b. l. 106-109) paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog Inspekcija vengia atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ar kitaip vilkina pareiškėjui aktualių klausimų sprendimą. Pažymi, kad atsakovas, organizuodamas objekto statybos užbaigimo procedūras, atliko visus jo kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriuos nagrinėjamu atveju numato STR 1.11.01.2010 „Statybos užbaigimas“. Nustatytos procedūros nesuteikia teisės komisijos pirmininkui priimti sprendimus dėl akto pasirašymo, jeigu akto pasirašymui nepritaria nors vienas komisijos narys. Pagrindas komisijos pirmininkui pasirašyti objekto užbaigimo aktus atsirastų tik visiems komisijos nariams, t. y. ir Departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui, pasirašius aktuose.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 46-55).

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad objekto I statybos etapo realizavimas prieštarauja specialiajam planui – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso paveldotvarkos projektui bei Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 69 patvirtintam detaliajam planui, nes neatkurti vandens telkiniai vakarinėje fosos dalyje, nenugriautas metalinis sandėlis, tačiau pastatyta stacionari betoninė krantinė. Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio nepritarimo išduoti teigiamus statybos užbaigimo aktus dėl realizuotų sprendinių prieštaravimo specialiajam ir detaliajam planui pagal skundžiamame sprendime nurodytą motyvaciją susiję su tinkamu nacionalinės svarbos kultūros paveldo objektų saugojimu ir atgaivinimu, atitinka STR 1.11.01.2010 „Statybos užbaigimas“ 1 priedo „Komisijos kompetencija“ 7 punkte numatytą Kultūros paveldo departamento atstovo kompetenciją tikrinti statinių kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atitiktį esminiams projekto sprendiniams, įgyvendinantiems paveldosaugos reikalavimus, todėl pripažintas nepagrįstu pareiškėjo teiginys dėl kompetencijos viršijimo.

Teisinio vertinimo nekeičia pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T2-281 patvirtintos teritorijos tarp Pilies gatvės, akcinės bendrovės „Baltijos“ laivų statyklos, uosto akvatorijos ir Danės upės detaliojo plano koncepcijos, kurios 2.4 punkte numatyta <...> baigti atkurti fosą bei tiltą, nes sprendiniai dėl minėto paveldotvarkos projekto bei detaliojo plano įgyvendinimo nukreipti į ateitį ir jų išraiškos forma nepatvirtina imperatyvaus įgyvendinimo.

Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 23 d. protokolas Nr. TAR1-144/T-449 įrodo, jog Departamento atstovas nepritarė Danės upės krantinių tvirtinimo nuo Biržos tilto iki upės žiočių (jūrinio turizmo infrastruktūros plėtra – jachtų, mažųjų laivų prieplaukos Piliavietės teritorijoje) techniniam projektui, tačiau Nuolatinės statybos komisijos pirmininkas pastabas laikė nemotyvuotomis ir pasiūlė Komisijai nustatyta tvarka išduoti statybos leidimą, ir toks leidimas (Nr. LNS-30-091002-00071/SL-26-NR-(14.5) buvo išduotas 2009 m. spalio 2 d.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalis (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija) numatė, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, paduoda juos nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentus), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus.

Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendime nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (ar jo įgaliotam savivaldybės valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą arba jo neišduoti. Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimamas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad statybos leidimo išdavimas neturint visų Nuolatinės statybos komisijos narių pritarimo yra neteisėtas. Iš to akivaizdu, jog 2009 m. spalio 2 d. statybos leidimas Nr. LNS-30-091002-00071/SL-26-NR-(14.5) buvo išduotas pažeidžiant tuo metu galiojusias imperatyvias įstatymo nuostatas, t. y. statybos leidimo išdavimui nepritarus Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovei, todėl nepaneigtas Departamento argumentas dėl statybos leidimo išdavimo neteisėtumo.

Teismas pažymėjo, kad pagal STR 1.11.01.2010 „Statybos užbaigimas“ 29 punktą, komisijos pirmininkas gali pasirašyti statybos užbaigimo aktą, tik jį pasirašius visiems komisijos nariams, išskyrus atvejį, jei komisijos nario nepritarimo motyvai jį delegavusio subjekto nepatvirtinami (28 p.). Nagrinėjamu atveju Kultūros paveldo departamento direktorė Komisijos nario – Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovo nepritarimo motyvus pripažino pagrįstais, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Inspekciją pasirašyti objekto I ir III etapų statybos užbaigimo aktus.

III. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 58-61) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Departamento atsisakymas pasirašyti statybos užbaigimo aktus grindžiamas ne faktiškai atliktų statybos darbų neatitikimu esminiams techninio projekto sprendiniams, o techninio projekto ir jo pagrindu išduoto statybos leidimo neatitikimu teritorijų planavimo dokumentams (specialiesiems planams), kas prieštarauja Departamento kompetencijai statybos užbaigimo procese (STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 1 priedo „Komisijos kompetencija“ 7 p.).

2. Teismas turėjo vertinti Departamento veiksmus bylos nagrinėjimo dalyko ribose, t. y. atsakovo veiksmų pagrįstumą tikrinant faktiškai atliktų statybos darbų neatitikimą esminiams techninio projekto sprendiniams, bet ne nagrinėti statybos leidimo ir techninio projekto teisėtumo klausimus (Departamentas laiku neginčijo 2009 m. spalio 2 d. statybos leidimo).

3. Teismui nekonstatavus faktiškai atliktų statybos darbų neatitikimo esminiams techninio projekto sprendiniams ir nepanaikinus išduoto statybos leidimo (nes tokie reikalavimai byloje nebuvo reiškiami), sukuriama neapibrėžta situacija, kuomet pareiškėjo atlikti darbai negali būti kvalifikuojami kaip savavališka statyba ir dėl to jam negali būti taikoma Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka, inter alia įpareigojimas parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes yra galiojantis techninis projektas bei jo pagrindu išduotas statybos leidimas.

4. Iš Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. spalio 26 d. rašto Nr. 2D-13790(16.18) ir 2012 m. vasario 3 d. rašto Nr. 2D-1748(16.18) matyti, kad Komisijos pirmininkas Departamento nepritarimą laikė nemotyvuotu ir nusprendė nestabdyti procedūrų STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 26 punkto pagrindu.

5. Teismui nustačius, kad Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys privalo pasirašyti aktus, yra juridinis pagrindas ad hoc įpareigoti atsakovą Inspekciją atlikti tolimesnes administracines procedūras, kurių prašė pareiškėjas, ir kurios būtinos statybos užbaigimui bei krantinių teisėtam eksploatavimui. Galimybė komisijos pirmininkui pasirašyti aktus atsirastų teismui įpareigojus Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, atstovaujamą Komisijos pirmininko, pasirašyti aktus ir tokiu būdu realiai, o ne formaliai išspręsti ginčą.

Atsakovas Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. II, b. l. 75-78).

Atsakovas Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime prašo tenkinti pareiškėjo reikalavimus atsakovui Departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui.

Atsiliepime (t. II, b. l. 79-83) pažymi, kad Komisijai teikiamų dokumentų sąraše nėra teritorijų planavimo dokumentų, todėl Komisija, atlikdama statybos užbaigimo procedūrą, neturi tikrinti pastatyto statinio atitikties teritorijų planavimo dokumentams. Be to, jei statinys yra pastatytas turint statybos leidimą ir nepažeidžiant statinio projekto sprendinių, statyba gali būti pripažinta neteisėta tik konstatavus statybos leidimo neteisėtumą. Statybą leidžiančio dokumento galiojimas gali būti panaikintas tik teismo sprendimu (Statybos įstatymo 23 str. 29 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo bei tokių subjektų įpareigojimo atlikti reikalaujamus veiksmus. Nagrinėjant bylą turi būti tikrinamas ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas, sprendžiama, ar viešojo administravimo subjektas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar turi pareigą juos atlikti, o pareiškėjas reikalauti tokių veiksmų atlikimo.

Pagal Statybos įstatymo, reguliuojančio vientisą ir nuoseklų procesą ir reikalavimus statomiems, rekonstruojamiems ir remontuojamiems statiniams, 24 straipsnio 1 dalį užbaigus naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas. Statinio užbaigimo procedūroje dalyvaujantys asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01.2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatų.

STR 1.11.01.2010 „Statybos užbaigimas“ 23 punkte numatyta, kad komisijos nariai pagal kompetenciją vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus Komisijai pateiktus dokumentus (jų apimtį, sudėtį, juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar įvykdyti visi statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams. Komisija gali atrankos būdu patikrinti statinio dalių, konstrukcijų, elementų, inžinerinių sistemų ir kt. atitiktį pateiktiems dokumentams, taip pat pareikalauti iš statytojo atlikti reikalingus bandymus, matavimus, ardymo darbus ir kt.

Pagal STR 1.11.01.2010 28 punktą, jeigu komisijos narys nepritaria Akto pasirašymui, nepritarimo motyvus raštu per 5 darbo dienas nuo nustatytos statinio patikrinimo dienos pateikia komisijos pirmininkui. Jei komisijos pirmininkas mano, kad komisijos nario nepritarimas nėra motyvuotas, jis kreipiasi į subjektą, delegavusį šį komisijos narį, prašydamas patvirtinti arba pripažinti nepagrįstais komisijos nario nepritarimo motyvus. Jei subjektas raštu patvirtina komisijos nario nepritarimo motyvus, procedūros negali būti užbaigtos ir komisijos pirmininkas akto nepasirašo. Jei subjektas komisijos nario nepritarimo motyvus pripažįsta nepagrįstais, procedūros vykdomos ir be nepritarusio komisijos nario parašo akte.

Pagal STR 1.11.01.2010 26 punktą, komisija neprivalo tikrinti statinio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau komisijos narys, nustatęs tokį faktą, gali apie tai raštu pranešti komisijos primininkui, kuris priima atitinkamą sprendimą (stabdyti ar nestabdyti procedūras).

Byloje nustatyta, kad atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys nesilaikė aptarto reguliavimo ir ginčijamu sprendimu sprendė perteklinius klausimus statinio užbaigimo procedūrai, nespręsdamas jam pavesto klausimo dėl statinio atitikties statinio projektui. Dėl to sprendimas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – iš naujo spręsti komisijos nario nepritarimo motyvų patikrinimo klausimą.

Kaip jau minėta, komisijos nario nepritarimo motyvus patvirtinus subjektui, delegavusiam šį komisijos narį, komisijos pirmininkas neturi pareigos pasirašyti aktą, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, atstovaujamą komisijos pirmininko, pasirašyti objekto I statybos etapo – įrengto jachtų, mažųjų laivų uosto piliavietės teritorijoje, rekonstruotų krantinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinių tinklų bei III etapo – sutvirtintų Danės upės krantinių nuo Pilies tilto iki upės žiočių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinių tinklų Klaipėdoje statybos užbaigimo aktus pirmosios instancijos teismo pagrįstai netenkintas.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas pareiškėjo prašymą tenkinant iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2012 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (1.29)2Kl-06 atsisakyti pasirašyti statybos užbaigimo darbus.

Įpareigoti Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinį padalinį iš naujo spręsti komisijos nario nepritarimo pasirašyti objekto „Danės upės krantinių tvirtinimas nuo Biržos tilto iki upės žiočių (jūrinio turizmo infrastruktūros plėtra – jachtų, mažųjų laivų prieplaukos piliavietės teritorijoje) I statybos etapo – įrengto jachtų, mažųjų laivų uosto piliavietės teritorijoje, rekonstruotų krantinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinių tinklų bei III etapo – sutvirtintų Danės upės krantinių nuo Pilies tilto iki upės žiočių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei inžinerinių tinklų Klaipėdoje“ statybos užbaigimo aktus motyvų patikrinimo klausimą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė