7609745d-eeaf-4e3d-88b9-e5e587f1caab · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-682-208/2011                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-02433-2010-8                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 16.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 21 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.

1) bei patikslintu skundu (b. l. 9), kuriais praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 3166,38 Lt negauto darbo užmokesčio.          Nurodė, jog vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 208 str. 2 d. ir 298 str. bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu byloje Nr. 144/07-17/08-25/08-39/08 dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2010-03-01 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti jam iki Å¡iol neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, kai priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo paminėtÄ Valstybės tarnybos įstatymo, pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, 23 str. 2 d. nustatytÄ ribÄ (70 procentų), o nesant tam galimybių iÅ¡duoti atitinkamÄ pažymÄ .

PareiÅ¡kėjas pridÅ«rė, kad atsakovas į jo praÅ¡ymÄ atsiuntė jo 2007-2009 metų asmens kortelių kopijas, tuo faktiÅ¡kai atsisakydamas geranoriÅ¡kai iÅ¡mokėti jam teisėtai priklausančiÄ , bet iki Å¡iol neiÅ¡mokėtÄ atlyginimo dalį.              Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundÄ (b.l. 15-19) pažymėjo, jog apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, todėl jo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės. PridÅ«rė, kad neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis turi bÅ«ti priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės.             PareiÅ¡kėjas, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).              Skundas tenkintinas iš dalies.              Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.             Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo redakcija Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Pagal Å¡io įstatymo 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. 2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymas (2008-12-09 įstatymas Nr. XI-53).

Å io įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas bei papildytas VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.             Konstitucinis Teismas 2009 gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

             Konstitucinio teismo nutarime taip pat konstatuota, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) taip pat konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. Kolegija pabrėžė, kad pažeista teisė teismo turi bÅ«ti ginama, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t.y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.             Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija (2010 birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) konstatavo, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio (teisingo atlyginimo už darbÄ ) priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir prieÅ¡ingai – ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atlikti apmokėjimai už atliktÄ darbÄ yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Todėl dėl Å¡ios priežasties Konstitucijai prieÅ¡taravęs aktas negali bÅ«ti taikomas tik į ateitį (Konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 4 d.), o taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad įstatymo nuostatos yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡tas reikalavimas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra pagrįstas.             IÅ¡ teismui pateiktų darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių už 2007-2009 metus (b. l. 22-24) matyti, kad pareiÅ¡kėjui už 2007 metus ribojant priedus ir priemokas 70 proc. neiÅ¡mokėta 322,67 Lt, už 2008 metus ribojant priedus ir priemokas 70 proc. neiÅ¡mokėta 2687,43 Lt ir už 2009 metus ribojant priedus ir priemokas 70 proc. neiÅ¡mokėta 156,28 Lt, viso neiÅ¡mokėta 3166,38 Lt.

             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį neišmokėtos sumos yra priteistinos, nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 sausio 23d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009, 2009 rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-859/2009). Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteistinos ne daugiau kaip už trejus metus.

             PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti susidariusiÄ nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Darbo kodekso 27 str. 2 d. nuostatos ieÅ¡kiniui dėl darbo santykių pareikÅ¡ti numato trijų metų senaties terminÄ . Trijų metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos. PareiÅ¡kėjas į teismÄ su praÅ¡ymu dėl nepriemokos priteisimo kreipėsi 2010 m. rugpjūčio 12 d. Atsižvelgus į tai, kad darbo užmokestis mokamas mėnesio pabaigoje, tai pareiÅ¡kėjui priteisiama už visÄ 2007 m. rugpjūčio mėnesį.

Vadinasi, šiuo atveju, pareiškėjo reikalavimas gali būti tenkinamas darbo užmokesčio dalį priteisiant tik už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2010-07-13 (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad šios kategorijos bylose privalo būti taikomas trijų metų senaties terminas, todėl pareiškėjo prašoma priteisti neišmokėta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-07-31, vien todėl, kad pareiškėjo atžvilgiu darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms, nelaikytina aplinkybe, dėl ko senaties terminas (už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-07-31) galėtų būti atnaujintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011).

Tuo remiantis pareiÅ¡kėjui nepriteistina suma už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-07-31, t.y. 77,55 Lt (23,04 Lt + 54,51 Lt). PareiÅ¡kėjui priteistina 3088,83 Lt (3166,38 Lt – 77,55 Lt) suma.             Už darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. PareiÅ¡kėjo ir Lietuvos valstybės, iÅ¡ kurios atsakovas nurodo, kad darbo užmokesčio nepriemoka bÅ«tų priteista, jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo.

Lietuvos valstybė neturėjo pareigos pareiÅ¡kėjui priskaičiuoti ir mokėti darbo užmokestį, todėl susidariusi 3088,83 Lt nepriemoka priteisiama iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato.                     Atsakovas prašė, jei skundas bÅ«tų patenkintas, teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams. Teismas įvertina nepriemokos bei reikalavimo senumÄ (pareiÅ¡kėjas nepriemokÄ patyrė 2007-2009 metais, skundas teismui pateiktas 2010 m. rugpjūčio mėnesį, byla iÅ¡nagrinėta praėjus 1,5 metų), todėl sprendimo vykdymo atidėjimas dar metams neadekvačiai pažeistų pareiÅ¡kėjo teisę ginti savo konstitucinę teisę į teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai analogiÅ¡kose administracinėse bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1856/2011; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-236/2011), teismas atsakovo praÅ¡ymo teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams netenkina.

             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str. n u s p r e n d ė:              V. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti V. K. iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3088,83 Lt (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus, aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.             Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .             Teisėjas                                                                                                                                  Donatas Vansevičius