76087c46-31cf-464e-a67f-0db8ce80b1d3 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-2546-257/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00032-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 17 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas I. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo I. V. skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas teismo praneÅ¡imu (b. l. 48). Skunde (b. l. 2–4) ir atsikirtime (b. l. 60-61) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje ankÅ¡tomis sÄ lygomis buvo laikomas nuo 2017-09-28 iki 2019-01-01, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje kalėjo kamerose, kurių plotas apytiksliai yra nuo 8 iki 21 m2. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, o kaliniai gyveno dviese, trise, keturiese, todėl leistina ploto norma buvo virÅ¡yta daugelį kartų, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , buvo drėgna ir tamsu, pelėsis, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas: natÅ«rali Å¡viesa ir dirbtinis apÅ¡vietimas buvo silpni.

Nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, nes unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, kuris nuo žmonių atskirtas sienelės užuolaida, t. y. vietoj turinčių bÅ«ti durų, buvo pakabinta plėvelė, kuri neužtikrino privatumo, kai kameros duris neįspėję atidarydavo pareigÅ«nai, taip pat ir moterys. Patalpoje nebuvo oro Å¡alinimo sistemos, todėl kamerose buvo blogas kvapas. Klozetai nebuvo uždengiami, seno tipo, įmontuoti grindyse. Dėl to jis patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dažnai stresavo.

Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 48). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 38–45) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-01-28 pažymos Nr. 60-3443, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai nuo 2018-03-20 iki 2018-06-26 buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 10 buvo laikomas 1 asmuo ir jam teko 16,3 m2, kameroje Nr. 71 buvo laikomi 1-3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 15,1 m2 iki 5,03 m2, kameroje Nr. 46 buvo laikoma nuo 1 iki 3 asmenų ir vienam iš jų teko nuo 18,3 m2 iki 6,11 m2, kameroje Nr. 79 buvo laikomas 1 asmuo ir jam teko 6,56 m2, kameroje Nr. 76 buvo laikoma nuo 1 iki 2 asmenų ir vienam iš jų teko nuo 9,24 m2 iki 4,62 m2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, „jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

LVAT 2017-02-20 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.). Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m., pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«ti eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes nacionaliniuose teisės aktuose yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 kv. m viso kameros ploto standartas neiÅ¡skaičiavus baldų ar san. mazgo ploto.

Matyti, kad pareiÅ¡kėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m2, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas. Dėl san. mazgo įrengimo PareiÅ¡kėjas teigia, kad neužtikrinamas privatumas, sklinda blogas kvapas. Vykdant teismo įpareigojimus, nurodome, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, jog nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas.

Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių. Tai patvirtina pridedamos nuotraukos. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ .

Sienelės aukÅ¡tis matomas iÅ¡ teismui pateikiamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukÅ¡tis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).

Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors bÅ«tų stengęsis piktybiÅ¡kai stebėti pareiÅ¡kėjÄ naudojantis sanitariniu mazgu – nėra. Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Be to, iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad apie teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisako, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018).

Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Å iaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliacijÄ , o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas. Be to, iÅ¡ pridedamų nuotraukų matyti, kad iÅ¡ visų kamerų iÅ¡vestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad tualetai buvo „senoviÅ¡ki“, mano, kad pareiÅ¡kėjas skundžiasi dėl tualetų, kurie buvo tupimi. Nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tarp kurių nurodyta ir tai, kad kamerose turi būti „sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas“. Kartu nurodome ir tai, kad HN134:2015 sėdimo tualeto taip pat nenumato.

Taigi, tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, daugelyje kamerų tualetai su unitazais, o ne tupimi. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui;

Å¡iukÅ¡lių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (iÅ¡duodamas): Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Ä®staiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi ir baldais, pagal numatytÄ planÄ remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). PareiÅ¡kėjas abstrakčiai vardina, kad san. mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, lentynėlė, Kaip jau minėta, iÅ¡ pridėtų nuotraukų matomi san. mazgai, praustuvai, taip pat matyti lentynėlės higienos priemonėms susidėti bei veidrodžiai.

Nors veidrodžiai bei lentynėlės matomi ne visose nuotraukose, nurodome, kad neįmanoma aktualiu laikotarpiu užfiksuoti visų galimai ateityje skundžiamų aspektų. Be to, galimi atvejai, kuomet kamerų inventorius, siekiant prisiteisti neturtinę žalÄ , piktavaliÅ¡kai kalinamų asmenų sulaužomos. Kartu nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, pastebėję, kad inventorius sugadintas ir pan., arba gavę kalinamų asmenų praÅ¡ymÄ dėl jo trÅ«kumo, jį atnaujina, tačiau jokių praÅ¡ymų, susijusių su lentynėlėmis ar veidrodėliais, pareiÅ¡kėjas nėra teikęs. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natÅ«ralios Å¡viesos trÅ«kumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Iš 2018-04-16 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-1935 matyti, kad kameroje Nr. 10 drėgmė tinkama.

Oro temperatūra minimaliai žemesnė, nei numato teisės aktai, tačiau neturėtų būti vertinama, kadangi matavimai atlikti prie atviro lango. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Lempos be gaubtų, apšvieta per maža. Pelėsio nėra. Kartu nurodo ir tai, kad įstaiga susiduria su ypač aštria problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto.

Å viestuvai ardomi siekiant prisiteisti neturtinę žalÄ dėl nesaugios aplinkos, tačiau pažymėtina tai, kad Å¡viestuvus galima pasiekti tik pasilipus ant kėdės, todėl nėra galimybės netyčia prie jų prisiliesti ir t. t. IÅ¡ 2018-04-26 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-2341 matyti, kad kameroje Nr. 71 ir Nr. 76 drėgmė tinkama. Oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 71 minimaliai žemesnė, nei numato teisės aktai, tačiau neturėtų bÅ«ti vertinama, kadangi matavimai atlikti prie atviro lango.

Kameroje Nr. 76 temperatÅ«ra tinkama. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Lempos kameroje Nr. 71 be gaubtų, yra pelėsis. Kameroje Nr. 76 pelėsio nėra. Kartu atsakovas nurodo, kad mikroklimato parametrams bÅ«dingas momentinis kintamumas, taigi, negalima konstatuoti, kad visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo laikÄ drėgmė neatitiko reikalavimų, nes tai priklauso tiek nuo lauko temperatÅ«ros, drėgmės, sezoniÅ¡kumo, tiek nuo pačių asmenų veiksmų, tai yra patalpų vėdinimo/nevėdinimo. Nors kitos kameros dėl jų atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sÄ lygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebÅ«tų proporcingas reikalavimas.

Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. LVAT tokio pobÅ«džio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikÅ¡miÅ¡kiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kameros neatitiko higienos normų (pvz., LVAT 2018-04-18 nutartis adm.

Byloje Nr. A-348/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Prideda 2017-12-29 Ūkio skyriaus pažyma Nr. 62/08-2, iÅ¡ kurios matyti, kad iki pareiÅ¡kėjo apgyvendinimo minimose kamerose, 2017 m. atlikti remontai kameroje Nr.

76. Kitos kameros pastaruoju metu neremontuotos, kadangi buvo tvarkingos (tai patvirtina ir pridedamos nuotraukos). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, minėti pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini. Dėl užimtumo PareiÅ¡kėjas nurodo, kad per maÅ¾Ä gyvenamÄ jį plotÄ galima kompensuoti sudarant galimybę užsiimti įvairia veikla už kameros ribų, tačiau Å TI tokios galimybės nesuteikė. Nors pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, nurodome, kad Å TI kalinamiems asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose ir t. t.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems, numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksÄ ).

Pagal šį įsakymÄ suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Å iaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija.

Pagrindinės užimtumo formos yra šios:

1) socialinis ir teisinis Å¡vietimas;

2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas;

3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas;

4) kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Be to, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad „Suimtųjų saviÅ¡vietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ .

Nurodo, kad suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiÅ¡kėjas vedami į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei stalo teniso patalpÄ pagal kiekvienÄ savaitę Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ , kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Duomenų, kad minėti užsiėmimai nebÅ«tų vykdomi, nėra. Be to, atsakovas pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.

Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti Å¡ia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios. Atsiliepime atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Pareiškėjo I. V. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas. Ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-01-28 pažyma Nr. 60-3443 Dėl I.

V. (b. l. 11–12), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje periodiÅ¡kai buvo nuo 2018-03-20 iki 2018-06-26 (26 dienas). PareiÅ¡kėjas nurodytu laiku buvo laikomas 26 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Ä®vertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 26 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 10 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 14,44 m2) teko 14,44 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 71 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 14,56 m2) teko nuo 4,85 m2 (kameroje 3 asmenys) iki 7,28 m2 (kameroje 2 asmenys), 14,56 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 46 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,32 m2) teko nuo 5,44 m2 (kameroje 3 asmenys) iki 8,16 m2 (kameroje 2 asmenys), 16,32 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 79 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 5,40 m2) teko 5,40 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 76 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 8,39 m2) teko nuo 4,20 m2 (kameroje 2 asmenys) iki 8,39 m2 (kameroje 1 asmuo).

Taigi, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 18–21) matyti, kad kamerose esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės ir jis nebuvo laikomas ankÅ¡tomis sÄ lygomis, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiÅ¡kėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiÅ¡kėjui trukdytų laisvai judėti, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 32-36).

IÅ¡ dalies kritiÅ¡kai vertintinas pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas, kad kamerose kaliniai gyveno dviese, trise, keturiese, nes iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-01-28 pažymos Nr. 60-3443 Dėl I. V. (b. l. 11–12) matyti, kad pareiÅ¡kėjas nei vienoje kameroje nėra buvęs, kurioje su juo bÅ«tų buvę 4 asmenys. Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langus, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa ir dirbtinis apÅ¡vietimas buvo silpni, lempos be apsauginių gaubtų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d., b. l. 25–28) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr.

10. Nustatyta, kad kameroje Nr. 10 santykinės oro drėgmės rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Oro temperatūra kameroje Nr. 10 žemesnė kaip 180C (matavimai atlikti prie praviro lango) – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas. Bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 10 neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Kameroje Nr. 10 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų) – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas.

Galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta. Ant kameros Nr. 10 sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Å TI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis. GyvenamÄ sias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys. Å TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (Å¡epečiais grindims, Å¡luostėmis, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais, kibirais) aprÅ«pinami.

Valikliai išduodami esant poreikiui. Tikrintų gyvenamųjų kamerų patalpos, bendrojo naudojimo ŠTI vietos ir jose esantys įrenginiai tvarkingi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2341 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., b. l. 29–31) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr.

71. Nustatyta, kad kameroje Nr. 71 santykinės oro drėgmės rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Oro temperatūra kameroje Nr. 71 žemesnė kaip 180C (matavimai atlikti prie praviro lango) – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas. Bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 71 neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas. Kameroje Nr. 71 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas.

Galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta. Kameros Nr. 71 kampe ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas. Å TI patalpų nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir naikinimas vykdomas. Kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vienÄ kartÄ per ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale.

Paskutinį kartÄ profilaktiniai kenkėjų kontrolės darbai pagal sutartyje nustatytÄ grafikÄ atlikti 2018-02-13. PareiÅ¡kėjo teiginys dėl ventiliacijos nebuvimo atmestinas kaip nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis” Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi.

Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, ventiliacija užtikrinama per langÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. IÅ¡ paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė iÅ¡vėdinti kamerų gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta. Å iÄ aplinkybę pripažino ir pats pareiÅ¡kėjas. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), bÅ«klės, tačiau iÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d., b. l. 25–28) matyti, kad kameroje Nr. 10 nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12, 14, 16 punktų pažeidimai, o iÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2341 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., b. l. 29–31) matyti, kad kameroje Nr. 71 nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12, 14, 16, 39 punktų pažeidimai, kurie vertintini pareiÅ¡kėjo naudai.

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 Apie 2017 metais atliktus remonto darbus (b. l. 22–24) matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje per 2017 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 76, kurioje sutvarkytas san. mazgas, sienos, lubos, lovos, stalo, kėdės, lentynos montavimas, įrengta tualeto pertvara, pakabintos užuolaidos. PareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė.

Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, nes unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, kuris nuo žmonių atskirtas sienelės užuolaida, t. y. vietoj turinčių bÅ«ti durų buvo pakabinta plėvelė, kuri neužtikrino privatumo, kai kameros duris neįspėję atidarydavo pareigÅ«nai, taip pat ir moterys. Patalpoje nebuvo oro Å¡alinimo sistemos, todėl kameroje buvo blogas kvapas. Klozetai nebuvo uždengiami, seno tipo, įmontuoti grindyse.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie yra atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 14-15) matyti, kad kamerose Nr. 71 ir Nr. 76 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis yra nuo 1,81 m iki 1,92 m, kamerose Nr. 10 ir Nr. 46 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine konstrukcija, kurių aukštis nuo 2,25 m iki 2,30 m, kameroje Nr. 79 atitvarinė konstrukcija yra mūras užuolaida, kurios aukštis 1,91 m.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktÅ«s. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu, yra matomas kameroje esančių asmenų ir ypač matomas pareigÅ«nams per duryse įrengtÄ stebėjimo akutę ar atidarius kamerų duris.

Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (b. l. 32-36) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) įėjimo durų atžvilgiu (kameros Nr. 10, 46, 71, 79), o kameroje Nr. 76 - iš kameros vidinės pusės. Kitų argumentų, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiškėjas neįrodė.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad pagal teismų praktikÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje sanitarinio mazgo įrengimas pažeidžia jo teisę į privatumÄ , tačiau sanitariniai mazgai kamerose atitverti mÅ«rinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukÅ¡tis ženkliai aukÅ¡tesnis nei 1,50 m, o įėjimai atitverti durimis (kameros Nr. 10, 46, 71) ar užuolaidomis (kameros Nr. 76 ir Nr. 79). Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukÅ¡tomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas paminėtose kamerose durimis arba neperÅ¡viečiamomis užuolaidomis, Å¡iuo atveju niekas negalėjo matyti pareiÅ¡kėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiÅ¡kėjui minimaliai bÅ«tinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“.

Å iaulių TI pastatytas iki Å¡ių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ arba kameroje įrengti bÅ«tent mechaninį vėdinimÄ , o natÅ«ralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas).

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Juo labiau, iÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d., b. l. 25–28) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2341 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., b. l. 29–31) matyti, kad galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta.

Be to, atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad iÅ¡ visų kamerų iÅ¡vestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 32-36). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kameroje, nenustatyti. Juo labiau, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-01-28 pažymos Nr. 60-3443 Dėl I. V. (b. l. 11–12) matyti, kad pareiÅ¡kėjas 21 dienÄ iÅ¡ 26 dienų, bÅ«tų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įvairiose kamerose buvo vienas.

IÅ¡ kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukų (b. l.32-36) matyti, kad sanitariniuose mazguose yra unitazai, praustuvai, lentynėlės higienos priemonėms susidėti ir veidrodžiai. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad klozetai nebuvo uždengiami, seno tipo, įmontuoti grindyse, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimÄ unitazÄ . Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020).

Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020).

Be to, iš kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 32-36), matyti, kad kamerose Nr. 10, Nr. 71, 79 yra įrengti sėdimi unitazai. Dėl sveikatos sutrikimų Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, nepatogumus, dažnai stresavo. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 52-55) nustatyta, jog atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių pareiškėjas nusiskundimų neturėjo, nurodė žalingus įpročius.

Bylai aktualiu laikotarpiu į Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi vienÄ kartÄ dėl paskaudančios gerklės. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. IÅ¡ byloje esančios Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. sausio 24 d. pažymos Nr. 61-297 (b. l.

13) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. sausio mėn. į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl skunde minimų aplinkybių nesikreipė. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, teismas pažymi, jog visas 26 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui visas 26 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, taip pat nenustatytas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu. Vertinant kameroje Nr. 10 nustatytų Lietuvos higienos normų HN 134:2015 12, 14, 16 punktų (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo tik dalį dienos – 2018-03-20) ir kameroje Nr. 71 Lietuvos higienos normų HN 134:2015 12, 14, 16, 39 punktų (pareiÅ¡kėjas buvo Å¡ioje kameroje tris su puse dienos) pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, t. y. nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2020 m. vasario 19 d. n utartį administracinėje byloje Nr. A-1268-624/2020, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-624/2020 ir kt.).

Å iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. PareiÅ¡kėjo kitos skųstos laikymo sÄ lygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, be to, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo gana neilgÄ laiko tarpÄ (26 dienas, tačiau ne iÅ¡tisai, o epizodiÅ¡kai nuo kelių iki deÅ¡imties dienų, t. y. 2018 m. kovo mėn. 4 dienas, 2018 m. balandžio mėn. 5 dienas, 2018 m. gegužės mėn. 10 dienų, 2018 m. birželio mėn. 7 dienas), todėl nurodytas pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta prieÅ¡ tai, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju pats pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo I. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad I. V. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje periodiÅ¡kai nuo 2018-03-20 iki 2018-06-26 buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo I. V. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė