2025-10-15 Nr. AB-16878-3-61-3-02033-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-766-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02033-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PureFert Baltic“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „PhosAgro Baltic“) skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „PureFert Baltic“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir FNTT) 2023 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 25-1259 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą suteikti Bendrovei išimtį apmokėti advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir advokatų profesinė bendrija) PVM sąskaitas-faktūras Nr. 2022-08-181, Nr. 2022-08-182, Nr. 2022-08-183, Nr. 2022-08-184, Nr. 2022-08-185 už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. FNTT skundžiamu Sprendimu neleido Bendrovei atlikti 99 466,83 Eur dydžio mokėjimo advokatų profesinei bendrijai už 2022 m. rugpjūčio mėn. suteiktas teisines paslaugas pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitas-faktūras. Pareiškėjas akcentavo, kad skundo nagrinėjimui aktualūs ir paskesni FNTT sprendimai: 2023 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. 25-1594, 2023 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. 25-1806 ir 2023 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 25-1861, kuriais FNTT netenkino pareiškėjo 2022 m. lapkričio 25 d. ir 2023 m. sausio 18 d. prašymų suteikti leidimą atlikti 57 347,62 Eur ir 67 029,73 Eur mokėjimus už 2022 m. rugsėjo–spalio mėn. advokatų profesinės bendrijos suteiktas teisines paslaugas pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitas-faktūras Nr. 2022-09-164, Nr. 2022-09-165, Nr. 2022-09-166, Nr. 2022-09-167, Nr. 2022-09-168 bei 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitas-faktūras Nr. 2022-10-190, Nr. 2022-10-191, Nr. 2022-10-192, Nr. 2022-10-193.

2.2. FNTT Sprendimu nusprendė, kad pareiškėjas gali atsiskaityti su visais savo paslaugų teikėjais, išskyrus teisinių paslaugų teikėjus – advokatų profesinę bendriją ir nepateikė jokių motyvų, kodėl pareiškėjas negali atsiskaityti už gautas teisines paslaugas pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitas-faktūras. Priėmusi Sprendimą, FNTT 2023 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo sustabdė jau išnagrinėto 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymo nagrinėjimą tol, kol pareiškėjas nepateiks papildomų duomenų apie 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitas. Sustabdydama išnagrinėto 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymo nagrinėjimą FNTT nesustabdė Sprendimo, priimto pagal 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymą, galiojimo. Pareiškėjas teigė, kad 2023 m. vasario 2 d. sprendimo turinys leidžia teigti, jog, FNTT nuomone, advokatų profesinės bendrijos paslaugos per brangios ir jam nereikalingos. FNTT 2023 m. sausio 30 d. sprendimu ir 2023 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjui neleido atsiskaityti su advokatų profesine bendrija pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitas ir 2022 m. spalio 31 d. sąskaitas. Taigi, FNTT veiksmai rodo piktnaudžiavimą valdžia, kai, siekiant išvengti bylinėjimosi išlaidų kompensavimo, prašymai nenagrinėjami per įstatymo nustatyta terminą, o vėliau išmokėjimas stabdomas tais pagrindais, dėl kurių FNTT neturi jokių įgalinimų.

2.3. FNTT taiko dvigubus standartus ir diskriminuoja pareiškėją ir atstovus, teigdama, kad pareiškėjas savo interesus turėtų ginti pigiau. Pagrindiniai Sprendimo tikslai – FNTT siekis išvengti sprendimų dėl sankcijų pareiškėjui panaikinimo ir siekis apsisaugoti nuo bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo. Tokiu būdu FNTT Sprendimu riboja pareiškėjo teisę į veiksmingą teisinę gynybą bei į nuosavybės apsaugą.

2.4. Pareiškėjas, būdamas nepagrįstai įtrauktas į FNTT sankcionuotų asmenų sąrašą, turi pareigą prašyti FNTT leidimo atlikti mokėjimus savo tiekėjams, taip pat ir advokatams, teikiantiems jam paslaugas. Atlikdama tokių mokėjimų patikrinimus ir suteikdama leidimus mokėjimams, FNTT tikrina, ar atliekamais mokėjimais nesiekiama apeiti sankcijų ar sankcionuotiems asmenims nebus suteikta galimybė pasinaudoti šiomis lėšomis. Tokios aplinkybės nustatymas yra vienintelis teisės normose nustatytas pagrindas FNTT nesuteikti leidimo mokėjimui, tačiau ne kartą leidęs atlikti mokėjimus advokatams, FNTT nusprendė nesuteikti leidimų pareiškėjui atsiskaityti su advokatais pagal sąskaitas. FNTT, neleisdama atlikti konkretaus mokėjimo advokatams, nenustatė, kad siekiamu atlikti mokėjimu būtų siekiama apeiti sankcijas ar kad sankcionuotiems asmenims būtų suteikta galimybė pasinaudoti tokiomis lėšomis. Tokių aplinkybių FNTT nenustatė ir negalėjo nustatyti, nes advokatų profesinė bendrija neturi jokių ryšių su Europos Sąjungos sankcionuotais asmenimis, neturėjo ir neturi ketinimų ir interesų savo gautą užmokestį už paslaugas perleisti sankcionuotiems asmenims, be to, jei FNTT laikytų, kad advokatų profesinė bendrija yra susijusi su sankcionuotais asmenimis, tai anksčiau nebūtų leidusi pareiškėjui mokėti kitų sąskaitų už advokatų profesinės bendrijos suteiktas teisines paslaugas, susijusias su FNTT neteisėtai įgyvendinamomis sankcijomis pareiškėjo atžvilgiu.

2.5. Prieš ribojamųjų priemonių taikymą pareiškėjui, 2022 m. sausio 10 d. pareiškėjas ir advokatų profesinė bendrija sudarė iki šios dienos egzistuojantį bei nepakeistą susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo, t. y. teisinių paslaugų sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria advokatų profesinė bendrija įsipareigojo teikti teisines konsultacijas ir kitas teisines paslaugas pareiškėjui pagal jo nurodytas užduotis, o pareiškėjas įsipareigojo už teisines paslaugas atsiskaityti pagal Sutartyje nustatytą valandinį įkainį. FNTT nepagrįstai pareiškėjui pritaikius ribojamąsias priemones, advokatų profesinė bendrija tęsė teisinių paslaugų teikimą, o pareiškėjas pateikė užduotį ginti jo teises nuo nepagrįstai FNTT taikomų ribojamųjų priemonių, taip pat atstovauti pareiškėją visuose kompleksiniuose santykiuose su FNTT, bankais, kontrahentais ir kt. Iki 2022 m. liepos 29 d. FNTT tenkino pareiškėjo prašymus dėl išimties pagal 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (toliau – ir Reglamentas), suteikimo – suteikė leidimą apmokėti už advokatų profesinės bendrijos balandžio ir gegužės mėn. suteiktas teisines paslaugas, o 2022 m. rugsėjo 12 d. suteikė leidimą apmokėti už advokatų profesinės bendrijos suteiktas teisines paslaugas, neteikė pastabų ir nekėlė klausimų. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą FNTT dėl išimties suteikimo pagal Reglamentą, t. y. suteikti leidimą atlikti 99 466,83 Eur dydžio mokėjimą advokatų profesinei bendrijai už 2022 m. rugpjūčio mėn. suteiktas teisines paslaugas pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitas, o su nurodytu prašymu pateikti priedai (darbų detalizacija, rengti dokumentai ir kt.) patvirtino, kad pareiškėjui buvo suteiktos teisinės paslaugos, skirtos jo interesų gynimui dėl pareiškėjo nepagrįsto ir neteisėto įtraukimo į FNTT sąrašą. Nors FNTT pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymą turėjo išspręsti iki 2022 m. spalio 19 d., tačiau išsprendė jį praėjus daugiau nei 4 mėnesiams ir visiškai nemotyvavo.

2.6. FNTT pateiktas išimties pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalies (b) punkto traktavimas reikštų pagrindą atsisakyti leisti mokėti už, pavyzdžiui, auditavimo ar archyvavimo paslaugas (kurių apmokėjimui FNTT suteikė pareiškėjui leidimus). Reglamento 4 straipsnio išimtis palikta, kad išvengti visiškai neproporcingos situacijos ir nesuteikti pranašumo bei privilegijos atsakovui spręsti dėl teisinių paslaugų, suteiktų pareiškėjui dėl FNTT neteisėtų veiksmų, teikimo ir apmokėjimo. FNTT negali turėti galios blokuoti pareiškėjo valią įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, ginant savo interesus nuo atsakovo, kadangi remiantis bendruoju teisės principu nemo iudex in causa sua (niekas negali būti teisėju savo byloje), FNTT negali tapti de facto (faktiškai) arbitru pareiškėjo ginčuose su FNTT, nesuteikdama prieigos prie teisinių paslaugų, nes tai sukuria situaciją, kai pareiškėjas (būdamas savarankišku asmeniu) gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą tik tuomet, kai atsakovas (FNTT) tam neprieštarauja, o situaciją, kai atsakovo įgaliotas asmuo siekia riboti bylas prieš atsakovą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) įvardinęs kaip pažeidžiančią protingumo principą.

2.7. FNTT iš esmės užkirto pareiškėjui kelią samdytis teisininkus su tarptautine patirtimi ir reikšmingai riboja pareiškėjo pasirinkimą, tokiu būdu siekdamas, kad neteisėti FNTT veiksmai, įtraukiant pareiškėją į sankcionuotų asmenų sąrašą, nebūtų skundžiami teisininkų, išmanančių Europos Sąjungos ir tarptautinę teisę bei negalėsiančių visapusiškai įvertinti ir apginti pareiškėjo teises. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos Respublikoje neegzistuoja nei valstybinis, nei FNTT nuožiūra nustatytas teisinių paslaugų kainų reguliavimas, o riziką, kad sumokėjus už brangias teisines paslaugas pareiškėjas negalės greitai įrodyti, jog buvo neteisėtai įtrauktas į sankcionuotų asmenų sąrašą, prisiima pareiškėjas, bet ne FNTT, kuri neturi teisės spręsti, ar pareiškėjo pasitelktos teisinės paslaugos yra pagrįstos. Remiantis Reglamento 4 straipsniu, FNTT funkcija, kontroliuojant pareiškėjo atsiskaitymus, apsiriboja įsitikinimu, jog teisinės paslaugos patenka į išimtį pagal Reglamento 4 straipsnio nuostatas.

2.8. Pareiškėjui advokatų profesinės bendrijos suteiktos teisinės paslaugos realios ir būtinos, taip pat atlikti darbai buvo priimti pareiškėjo, o tai patvirtina pridėti teisinių paslaugų suteikimo aktai, todėl visi advokatų profesinės bendrijos atlikti darbai buvo pagrįsti. Po darbais nėra paslėptos jokios neteisėtos paslaugos, siekiant apeiti sankcijas, o atliekami darbai susiję su tinkamu minėtų tarptautinių sankcijų įgyvendinimu ir vykdymu bei FNTT nustatytų apribojimų laikymusi.

2.9. FNTT pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – ir Sankcijų įstatymas) 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 4 dalį bei Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 (toliau – ir Aprašas), 13 ir 41 punktus, turi įgaliojimus tikrinti tik, ar pareiškėjo atliekami mokėjimai neprieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. FNTT nesuteikti įgalinimai revizuoti, pakeisti ir kitaip daryti įtaką pareiškėjo ir advokatų profesinės bendrijos tarpusavio susitarimo dėl įkainių, priimtino darbo laiko, sąskaitos dydžio, atsiskaitymo sąlygų ir pan. FNTT, įgyvendindama Sankcijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 4 dalyje bei Aprašo 13 ir 41 punktuose jai suteiktus įgaliojimus, veikia kaip viešojo administravimo subjektas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka. FNTT Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatų, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pareiškėjas taip pat rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2014 m. birželio 12 d. sprendimu byloje Užsienio reikalų ministerija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prieš V. P. ir kt. Nr. C-314/13.

3. Atsakovas FNTT atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jo netenkinti. FNTT atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Pareiškėjas be pagrindo teigė, kad nepagrįstai ribojama jo teisė savo nuožiūra disponuoti jam priklausančiu turtu, todėl teisininkai neva yra verčiami atsisakyti atstovauti pareiškėjui, tokiu būdu apribojant teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

3.2. Remdamasis Sankcijų įstatymo, Aprašo ir Reglamento nuostatomis, atsakovas tvirtino, kad FNTT laikytina kompetentinga institucija, kuri vadovaudamasi teisės aktais priima sprendimą leisti atlikti mokėjimus pagal pateiktus prašymus dėl išimties taikymo.

3.3. Kadangi pareiškėjui, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, yra taikomos ribojamosios priemonės, FNTT atmetė argumentą, kad skundžiamas Sprendimas riboja pareiškėjo galimybes disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, nes toks ribojimas jau galiojo skundžiamo Sprendimo priėmimo metu. FNTT taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Sprendimu FNTT jam trukdo atsiskaityti su savo teisininkais, tokiu būdu versdama teisininkus atsisakyti atstovavimo pareiškėjui. Advokatų profesinė bendrija ne kartą buvo informuota FNTT sprendimais dėl PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų akivaizdžiai neproporcingų teisinių išlaidų, tačiau iki šiol nebuvo pateikti prašyti dokumentai ir informacija, be to, FNTT nevertina, kas atstovauja pareiškėjo interesams ir teikia teisines paslaugas, o vadovaujasi Reglamento 4 straipsnio nuostatomis ir sprendžia dėl deklaruojamų teisinių išlaidų pagrįstumo.

3.4. FNTT nurodė, kad nors pareiškėjas teigia, jog Sprendimu ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir tokiu būdu pažeidžiamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 47 straipsnis bei Europos pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnis, tačiau sutikti su tokiais teiginiais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Pareiškėjas turi teisininkus, kurie teikia jam atstovavimo paslaugas, o duomenų apie tai, kad atstovai nutraukė ar ketina nutraukti teisinių paslaugų teikimą, pareiškėjas nepateikė, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi teisinės pagalbos į kitus teisininkus ir jam buvo atsisakyta suteikti teisinę pagalbą, todėl atmestini kaip faktiškai nepagrįsti motyvai dėl pažeistos teisės į teisminę gynybą. Kadangi ginčas kilo dėl suteiktų paslaugų pagrįstumo ir apimties, jis nėra susijęs su pareiškėjo teise į gynybą, kurią pastarasis sėkmingai įgyvendina Lietuvos Respublikos teismuose.

3.5. Pareiškėjo argumentas, kad taikydama teisinių paslaugų pagrįstumo kriterijų bei ribodama galimybę samdytis brangius teisininkus, FNTT siaurina jo pasirinkimą samdyti kvalifikuotus teisininkus, išmanančius Europos Sąjungos teisę bei tarptautinę teisę, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat advokatų profesinę veiklą reguliuojančiam teisiniam reguliavimui. FNTT Sprendimą grindė nurodyta neproporcinga teisinių paslaugų apimtimi laiko prasme ir atitinkamai pateikiama prašoma apmokėti nepagrįsta PVM sąskaita-faktūra. FNTT nevertina ir neriboja pareiškėjo ar kitų asmenų teisės į teisinę gynybą atlygintinais ar neatlygintinais pagrindais, o vadovaudamasi Reglamento nuostatomis sprendžia tik dėl nurodomų paslaugų pagrįstumo pinigine išraiška.

3.6. Atsakovas pareiškėjo argumentus, susijusius su FNTT įgaliojimų trūkumu vertinti teisinių paslaugų pagrįstumą ir būtinumą, laikė nemotyvuotais ir nepagrįstais jokiais įrodymais, nes Europos Sąjungos teisės aktai riboja tam tikrų teisinių paslaugų teikimą subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės bei numato tokių draudimų taikymo išimtis, todėl FNTT turi kompetenciją ir įgaliojimus vertinti suteiktų teisinių paslaugų pagrįstumą ir nustatyti, ar tam tikros teisinės paslaugos ir užmokestis už jas yra leistini pagal nustatytą teisinį reguliavimą.

3.7. Nors pareiškėjas teigė, kad FNTT ydingai aiškina ESTT praktiką (žr. ESTT 2014 m. birželio 12 d. sprendimą byloje Užsienio reikalų ministerija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prieš V. P. ir kt. Nr. C-314/13), atsakovas nurodė, jog su tokia pareiškėjo pozicija sutikti nėra teisinio pagrindo, nes ESTT išaiškino, jog ribojamųjų priemonių taikymo išimtis taikytina siekiant užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą pareiškiant ieškinį dėl ribojamųjų priemonių, kai paslaugas teikia advokatas, tačiau nevertino ir nepasisakė, kad išimtis taikoma bet kokioms teisinėms paslaugoms, tokiu būdu palikdamas išimties taikymo pagrįstumo vertinimą nacionalinei kompetentingai institucijai. Taigi, FNTT turi teisę, vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio nuostatomis, vertinti prašymų leisti apmokėti teisines paslaugas pagrįstumą ne formos, o turinio prasme, o tai ir atliko, nurodydama, kad PVM sąskaita-faktūra yra nepagrįsta – akivaizdžiai neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai.

3.8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, todėl naikintinas, nes jame FNTT nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, todėl pareiškėjo nurodyti motyvai laikytini teisiškai ir faktiškai nepagrįstais.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino FNTT Sprendimą ir įpareigojo FNTT iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymą suteikti leidimą apmokėti už suteiktas teisines paslaugas, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė, taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 10 d. sudarė Sutartį su advokatų profesine bendrija. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 28 d. buvo įrašytas į FNTT sąrašą, kuriems yra taikomos tarptautinės finansinės sankcijos. FNTT direktoriaus 2022 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-174 patvirtintas Juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančių arba kontroliuojamų subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas (toliau – ir Sąrašas), kurio 8 punktu nurodytas pareiškėjas. Pagal viešai FNTT skelbiamą Sąrašą, pareiškėjui taikoma lėšų, akcijų įšaldymas pagal 2022 m. kovo 9 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/396, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, klaidų ištaisymas. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 21 d. pateikė FNTT prašymą dėl išimties suteikimo pagal Reglamentą – suteikti leidimą atlikti 99 466,83 Eur dydžio mokėjimą advokatų profesinei bendrijai už 2022 m. rugpjūčio mėn. suteiktas teisines paslaugas pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitas-faktūras, be to, pareiškėjas kartu su prašymu pateikė darbų detalizaciją, rengtus dokumentus ir kt. Atsakovas Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. Sprendime nurodyta, kad FNTT suteikia leidimą atlikti mokėjimus pagal pridedamą sąrašą (Priedas Nr. 1), išskyrus Priedo Nr. 1 5 eilutėje esančias paslaugas (teisinės paslaugos). Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

6. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir VAĮ (ginčo santykiams aktuali redakcija, galiojusi administracinio sprendimo priėmimo metu), kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

7. Teismas, vadovaudamasis LVAT praktika, sprendė, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Teismas akcentavo, kad Sprendime yra nurodomos teisės aktų nuostatos, kuriomis rėmėsi atsakovas, tačiau jame nėra nurodomi jokie faktai, argumentai ir įrodymai, taip pat Sprendime nėra pateikiama jokių motyvų, kodėl pateiktas 2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjo prašymas dėl išimties suteikimo pagal Reglamentą – suteikti leidimą atlikti 99 466,83 Eur dydžio mokėjimą advokatų profesinei bendrijai už 2022 m. rugpjūčio mėn. suteiktas teisines paslaugas, yra netenkinamas.

8. Įvertinęs, kad kompetentinga institucija, priimdama sprendimą duoti ar neduoti sutikimą dėl prašomos išimties įgyvendinimo, turi vertinti konkrečią situaciją ir aplinkybes, patikrinti, ar lėšos pagrįstos, ar nebus panaudotos kitiems tikslams, ar pateikti visi rašytiniai įrodymai, kurie pagrindžia asmens atstovavimą ir ar prašymas atitinka visas išimties taikymo sąlygas, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Sprendime toks vertinimas nebuvo atliktas.

9. Teismas akcentavo, jog bylos nagrinėjimo dalykas yra Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o bylos nagrinėjimo dalyku nėra atsakovo vėlesni priimti sprendimai, todėl teismas nevertino jų teisėtumo bei pagrįstumo bei juose nurodytų argumentų.

10. Kadangi VAĮ 10 straipsnio reikalavimų nepaisymas yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą Sprendimą, teismas nagrinėjamoje byloje, įvertinęs Sprendimo atitikimą VAĮ 10 straipsnio nuostatoms, konstatavo, kad yra pagrindas skundžiamą Sprendimą panaikinti.

11. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes pareiškėjas neįvardijo nei konkrečios bylinėjimosi išlaidų sumos, nei pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 12. Atsakovas FNTT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad jis nepagrįstas ir naikintinas, tvirtina, jog teismas nesilaikė proceso teisės reikalavimų nustatyti ir visapusiškai bei objektyviai ištirti visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, o nenustatęs atitinkamų aplinkybių, neištyręs bei neįvertinęs visų bylos teisingam išsprendimui svarbių aplinkybių bei su nagrinėjamu ginču betarpiškai susijusių įrodymų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Sprendimas naikintinas, kaip neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

13.2. Sprendimai dėl išimčių iš Reglamentu nustatytų ribojamųjų priemonių taikymo yra valstybių narių kompetentingų institucijų diskrecija, bet kiekvieną sprendimą dėl išimties taikymo priimanti kompetentinga institucija turi pareigą pagrįsti tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose numatytais kriterijais ir sąlygomis. Be to, Reglamento 4 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina valstybių narių kompetentingų institucijų teisę, bet ne pareigą kiekvienu atveju taikyti išimtis.

13.3. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog Sprendimas savo turiniu prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, kad jį priimant būtų viršyta FNTT kompetencija, jog Sprendimas ar FNTT veikimas nagrinėjamu atveju prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių FNTT gavo įgaliojimus. Pareiškėjo ir FNTT procesinių dokumentų turinys, jų atstovų paaiškinimai, į administracinę bylą pateikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl teisinių pagrindų Sprendimo panaikinimui egzistavimo, o tokią nepagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas darė todėl, kad sprendžiant ginčą nebuvo nustatytos ir įvertintos bylos teisingam išsprendimui svarbios su pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymo nagrinėjimu susijusios aplinkybės, taip pat nebuvo ištirti ir įvertinti su Sprendimo nagrinėjimu bei motyvais tiesiogiai ir betarpiškai susiję į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje teismui nustatytos pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištirti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nevertino į bylą pateiktų, su ginču susijusių ir ginčo teisingam išsprendimui svarbių ankstesnio bei vėlesnių susijusių FNTT sprendimų, neištyrė ir neįvertino visos ginčo teisingam išsprendimui svarbios administracinės bylos medžiagos. Todėl neištyręs ir neįvertinęs su Sprendimu susijusios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą dėl byloje ginčijamo Sprendimo faktinės argumentacijos bei motyvų trūkumo ir nepagrįstai sprendė, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.

13.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ginčijamame Sprendime nurodytos aplinkybės, jog FNTT pateikė pareiškėjui ankstesnį 2022 m. spalio 18 d. sprendimą į iš esmės tapatų pareiškėjo prašymą leisti apmokėti už advokatų profesinės bendrijos pareiškėjui teiktas teisines paslaugas už kitą, nei aktualioje byloje nagrinėjamas, laikotarpį. Netenkindama pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymo FNTT iš esmės nurodė į minėtame ankstesniame FNTT 2022 m. spalio 18 d. atsakyme pateiktus atitinkamo sprendimo tapačioje situacijoje motyvus, kuriais iš esmės buvo grindžiamas ir aktualioje byloje ginčijamas Sprendimas. Nors ankstesnis FNTT 2022 m. spalio 28 d. sprendimas buvo pateiktas į bylą su pareiškėjo skundu bei atitinkamai minėto ankstesnio sprendimo motyvai pareiškėjui buvo žinomi ir suprantami, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės bei į bylą pateikto atitinkamo įrodymo visiškai netyrė ir nevertino. Įvertinus minėtą ankstesnį sprendimą ir kitus į bylą pateiktus įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, kaip Sprendimo adresatas, nežinojo ir nesuprato, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas ginčijamas Sprendimas bei kokios aplinkybės lėmė jo priėmimą. Įvertinant aplinkybę, jog pareiškėją ir santykiuose su FNTT, ir nagrinėjant bylą teisme atstovavo profesionalūs teisininkai, nėra pagrindo teigti, kad bet kokiu būdu būtų ribojamos pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, jog būtų ribojamos pareiškėjo galimybės suprasti bei apibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

13.5. Išvadą dėl Sprendimo motyvų tariamo trūkumo pirmosios instancijos teismas darė ir todėl, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, jog FNTT vėlesniu 2023 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjui aiškiai ir išsamiai nurodė, dėl kokių motyvų byloje ginčijamu Sprendimu nebuvo tenkintas jo 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymas. Minėtu vėlesniu sprendimu FNTT, be kita ko, nurodė pareiškėjui susijusių paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų trūkumą, kad minėtame sprendime išskirtos paslaugos FNTT būtų pagrįstai įvertintos teisinėmis Reglamento 4 straipsnio 1 dalies (b) punkte numatytos išimties taikymo prasme. Minėtu vėlesniu sprendimu FNTT taip pat informavo pareiškėją, kad atitinkamų duomenų ir paaiškinimų FNTT 2023 m. sausio 30 d. sprendimu kreipėsi ir į advokatų profesinę bendriją, už kurios teiktas paslaugas buvo prašoma leidimo sumokėti. Profesionalius teisininkus vienijančiai advokatų profesinei bendrijai negalėjo būti nesuprantami jo motyvai ir keliami klausimai bei jų betarpiškos sąsajos su FNTT sprendžiamu išimties taikymo klausimu. Be to, atsakovas pažymi FNTT atstovo bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu akcentuotą ir pareiškėjo atstovų neginčytą aplinkybę, kad pareiškėjui teisines paslaugas teikusi advokatų profesinė bendrija jokių FNTT prašomų duomenų bei paaiškinimų neteikė, tačiau atstovaudama pareiškėją teikė administraciniam teismui skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Minėtą pareiškėjo ir jų atstovų supratimą dėl ankstesnio ir vėlesnių FNTT sprendimų sąsajų su byloje ginčijamu Sprendimu patvirtina ir aplinkybė, kad pareiškėjo atstovai visus minėtus su ginčo klausimu susijusius FNTT ankstesnį 2022 m. spalio 18 d. sprendimą bei vėlesnius sprendimus pateikė į bylą kartu su skundu dėl Sprendimo panaikinimo. Taigi, net ginčo sprendimą teisme inicijavę pareiškėjo atstovai minėtus dokumentus ir juose išdėstytas aplinkybes, argumentus, klausimus bei motyvus vertino kaip betarpiškai susijusius, reikšmingus ir įvertintinus administracinės bylos dėl Sprendimo teisingam išsprendimui.

13.6. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė proceso teise teismui nustatytos pareigos nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištirti atitinkamas aplinkybes bei įrodymus, o dėl proceso teisės normų pažeidimo administracinė byla buvo išspręsta neteisingai, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos tesimo sprendimą panaikinti ABTĮ 146 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

13.7. Pirmosios instancijos teismas byloje ginčijamą Sprendimą panaikino visa apimtimi, tačiau minėtu Sprendimu pareiškėjui buvo suteikti ir leidimai atlikti kitus mokėjimus, įskaitant nuomos mokesčio mokėjimą, mokėjimus pagal avanso apyskaitas, mokėjimą už vertimo paslaugas ir kt. Taigi, nors pareiškėjo teismui pateiktame skunde nebuvo išskirta, kokia apimtimi Sprendimas prašomas panaikinti, tačiau iš jo turinio ir pareiškėjo teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimu tik ta apimtimi, kuria nebuvo suteiktas leidimas sumokėti už teisines paslaugas. Todėl pirmosios instancijos teismui panaikinus Sprendimą visa apimtimi, susidaro teisiškai ydinga situacija, kai FNTT suteikti leidimai kitiems mokėjimams atlikti (kurių pagrindu mokėjimai, tikėtina, įvykdyti) pirmosios instancijos teismo Sprendimu buvo panaikinti, o tai sudaro papildomą pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, kurie galėtų būti vertingais kitoje byloje, kurioje panaikintas administracinis sprendimas buvo priimtas laikantis VAĮ reikalavimų ir leidžiantis pareiškėjui suprasti, dėl ko konkrečiai jis turi gintis teikdamas skundą. Kita vertus, FNTT byloje yra pateikusi du įrodymus, kurių net ir netinkamas ištyrimas nereikštų bylos esmės neatskleidimo, o ir pats išsamiausias tyrimas bei FNTT įrodymų pacitavimas nepakeistų Sprendimo neteisėtumo. Byloje FNTT pateikusi keturis įrodymus, iš kurių visi yra FNTT atstovų įgaliojimus ir išsilavinimą patvirtinantys dokumentai, be to, ginčo šalys dėl šių įrodymų pirmojoje instancijoje nesirungė, o FNTT nelaikė minėtų įrodymų Sprendimo pagrindu. Teismo proceso metu FNTT buvo pasyvi, neteikė jokių bylos nagrinėjimui aktualių įrodymų, nesistengė pagrįsti Sprendimo. FNTT nekvestionuoja pagrįstos pirmosios instancijos teismo pozicijos, kad kompetentinga institucija, priimdama Sprendimą duoti ar neduoti sutikimą dėl išimties įgyvendinimo, privalo įvertinti konkrečią situaciją ir aplinkybes, patikrinti, ar lėšos pagrįstos, ar nebus panaudotos kitiems tikslams, ar pateikti visi rašytiniai įrodymai, kurie pagrindžia asmens atstovavimą ir ar prašymas atitinka visas išimties taikymo sąlygas. Iš atsakovo dokumentų matyti, kad jis, vertindamas kitus pareiškėjo mokėjimus advokatų profesinei bendrijai už teisines paslaugas, remiasi ne objektyviu vertinimu, analize bei faktais, bet nuogąstavimais ir abejonėmis, todėl FNTT apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o nurodomi teiginiai deklaratyvūs.

14.2. Teismas negali pildyti Sprendimo rinkdamas argumentus iš kitų FNTT administracinių sprendimų, todėl FNTT kritika dėl procesinių reikalavimų nesilaikymo yra visiškai nepagrįsta. Pasak pareiškėjo, FNTT LVAT prašo pakeisti nusistovėjusią praktiką ir suformuoti du naujus praktinius standartus administracinėse bylose dėl administracinių sprendimų ginčijimo, tačiau toks FNTT siūlomas administracinių ginčų išsprendimas prieštarauja Konvencijos 6 ir 13 straipsniams, Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktui ir 47 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui ir ABTĮ 5 straipsnio 1 daliai. Atsakovo argumentai prieštarauja LVAT jurisprudencijai, nes FNTT negali motyvuoti Sprendimo argumentais, kurių jame nėra, juo labiau, kad ir tariamai motyvuotas FNTT 2022 m. spalio 18 d. sprendimas, į kurį apeliaciniame skunde referuoja FNTT, nėra nei motyvuotas, nei aktualus, kadangi jame sprendžiamas kitų sąskaitų apmokėjimo ir, atitinkamai, kitų prašymų klausimas. FNTT Sprendime ne tik, kad nenustatė juridinių faktų viseto, bet ir nenustatinėjo jokių aplinkybių, nors tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą), tačiau FNTT to neatliko. FNTT nepaneigia LVAT jurisprudencijos dėl pareigos administracinį sprendimą pagrįsti teisės aktų nuostatomis, pagal kurią esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino FNTT Sprendimą ir jokie apeliaciniame skunde nurodyti argumentai to nepaneigia.

14.3. FNTT neneigia, jog turėjo LVAT jurisprudencijoje suformuotą pareigą užtikrinti, jog pareiškėjui būtų žinomi Sprendimo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tam, kad jis galėtų suprasti FNTT poziciją ir to supratimo pagrindu efektyviai ir veiksmingai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Minėtos FNTT pareigos nesilaikymas ne tik paneigė pareiškėjo teisę žinoti teisei priešingos FNTT veikos ribas, apribojo teises į veiksmingą teisminę gynybą realizavimą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atėmė galimybę teismui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

14.4. Kadangi Sprendimu leisti atlikti mokėjimai jau yra įvykdyti ir nebuvo skųsti, pareiškėjas sutinka, kad teismas gali pakeisti Sprendimo dalį, nurodydamas, jog Sprendimas yra naikintinas dalyje, kuria atsisakyta leisti atlikti mokėjimą už teisines paslaugas.

15. LVAT 2025 m. rugsėjo 16 d. buvo gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis atkreipia dėmesį į LVAT 2025 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA‑750‑821/2025 ir ESTT 2025 m. rugsėjo 11 d. sprendime byloje Rusijos ir Kirgizijos plėtros fondas prieš Belgiją Nr. C‑384/24 pateiktus išaiškinimus. Pareiškėjo teigimu, naujausia LVAT praktika patvirtina, kad FNTT negali formaliais motyvais atmesti pareiškėjo prašymo dėl apmokėjimo teisininkams, todėl tokiu atveju FNTT Sprendimas turi būti panaikintas. Pasak pareiškėjo, minėtame ESTT sprendime pažymėta, kad atsižvelgiant į Chartijos 47 straipsnį, Reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punktas, apima visas išlaidas, patirtas siekiant, kad asmeniui, subjektui ar organizacijai, kurių turtas įšaldytas, būtų atstovaujama teisme, o taip pat apima kitas išlaidas nei honorarai, kuriuos gali tekti sumokėti asmeniui, subjektui ar organizacijai, besinaudojantiems advokato ar kito teisės specialisto, įgalioto atstovauti teisme, paslaugomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas FNTT Sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo suteikti leidimą atlikti 99 466,83 Eur mokėjimą už advokatų profesinės bendrijos suteiktas teisines paslaugas pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitas-faktūras ir atsakovas įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymą, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pirmosios instancijos teismas panaikino FNTT Sprendimą, nustatęs, kad jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, nėra tinkamai pagrįstas ir motyvuotas. Kadangi administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto kompetencijos, pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymą suteikti leidimą apmokėti už 2022 m. rugpjūčio mėn. suteiktas teisines paslaugas.

18. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė proceso teisės reikalavimų nustatyti ir visapusiškai bei objektyviai ištirti visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino į bylą pateikto ankstesnio FNTT 2022 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 25-15082 ir vėlesnio 2023 m. vasario 2 d. rašto Nr. 25-1861, kurie iš esmės pagrindė ir paaiškino ginčijamo Sprendimo motyvus, todėl neteisingai konstatavo esminius Sprendimo trūkumus. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog FNTT 2023 m. sausio 30 d. raštu Nr. 25-1594 tiesiogiai kreipėsi į pareiškėjui teisines paslaugas teikusią advokatų profesinę bendriją, aiškiai nurodydama, kokių duomenų trūksta sprendimui priimti, tačiau advokatų profesinė bendrija nepateikė FNTT prašytos informacijos, o atstovaudama pareiškėją teikė administraciniam teismui skundą dėl FNTT Sprendimo panaikinimo. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas panaikino FNTT Sprendimą visa apimtimi, nors pareiškėjas nesutiko tik dėl nesuteikto leidimo sumokėti už teisines paslaugas, todėl teismui panaikinus Sprendimą visa apimtimi susidaro teisiškai ydinga situacija, kai FNTT suteikti leidimai kitiems mokėjimams atlikti (kurių pagrindu mokėjimai, tikėtina, įvykdyti) pirmosios instancijos teismo Sprendimu buvo panaikinti.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

20. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2022 m. sausio 10 d. sudarė Sutartį su advokatų profesine bendrija. FNTT, vadovaudamasi Sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, internetinėje svetainėje: https://www.fntt.lt/lt/tarptautines-finansines-sankcijos/4166 paskelbė informaciją, kad UAB „PhosAgro Baltic“ turi sąsajų su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos pagal 2022 m. kovo 9 d. Europos Sąjungos Tarybos Reglamentą (ES) 2022/396, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. FNTT direktoriaus 2022 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-174 patvirtintas Sąrašas, kurio 8 punktu buvo nurodytas pareiškėjas. Pagal viešai FNTT skelbiamą Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašą, pareiškėjui taikoma lėšų, akcijų įšaldymas pagal 2022 m. kovo 9 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentą (ES) 2022/396. Pareiškėjas nuo 2022 m. vidurio teikdavo FNTT prašymus suteikti leidimą apmokėti įvairias išlaidas, remdamasis Reglamento 4 straipsnyje numatyta išimtimi. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 21 d. pateikė FNTT eilinį prašymą suteikti leidimą atlikti įvairius mokėjimus, tarp jų ir 99 466,83 Eur dydžio mokėjimą advokatų profesinei bendrijai už 2022 m. rugpjūčio mėn. suteiktas teisines paslaugas pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitas-faktūras. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė darbų detalizaciją, nurodė rengtus dokumentus ir kt.

21. Pagal PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. 2022-08-181 pareiškėjas prašė leisti sumokėti 16 985,40 Eur. Iš prie sąskaitos faktūros pateiktos detalizacijos matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 1–31 d. advokatų profesinės bendrijos darbuotojai Bendrovės interesais atliko kliento einamosios informacijos ir situacijos analizes, komunikavo su klientu, rengė papildomus paaiškinimus, teikė nuorodas dėl prieigos prie JANGIS pateikto sąrašo, atliko įstatų ir pavadinimo keitimo galimybės sankcijų kontekste analizavimą ir vidinį aptarimą, akcininko sprendimo ir įstatų naujos redakcijos dėl pavadinimo keitimo rengimą, ES prekių ženklų duomenų bazės paiešką dėl pavadinimo tapatumo, pasiruošimą ir derybas su (duomenys neskelbtini) banku dėl automobilio išpirkimo, įstatų lietuvių ir anglų kalba rengimą, einamųjų darbų apžvalgų parengimą ir kt.

22. Pagal PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. 2022-08-182 pareiškėjas prašė leisti sumokėti 9 866,55 Eur. Iš prie sąskaitos faktūros pateiktos detalizacijos matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 2–31 d. advokatų profesinės bendrijos darbuotojai Bendrovės interesais atliko raštų FNTT rengimą dėl išimties taikymo mokėjimams, dėl leidimo sudaryti sutartį su auditoriumi ir atlikti mokėjimus ir dėl lėšų įšaldymo nutraukimo, kliento situacijos analizę ir konsultacijos dėl fiskalinio agento paslaugų teikimo, komunikavo su (duomenys neskelbtini) advokatais dėl (duomenys neskelbtini) atsakymo rengimo bei rengė skundą Europos Komisijai dėl teisės į teismą.

23. Pagal PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. 2022-08-183 pareiškėjas prašė leisti sumokėti 6 419,05 Eur. Iš prie sąskaitos faktūros pateiktos detalizacijos matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 1–30 d. advokatų profesinės bendrijos darbuotojai Bendrovės interesais atliko paaiškinimų LVAT rengimą dėl 2022 m. liepos 28 d. FNTT atsakymo ir dėl 2022 m. rugpjūčio 25 d. VAAT nutarties.

24. Pagal PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. 2022-08-184 pareiškėjas prašo leisti sumokėti 9 250,45 Eur. Iš prie sąskaitos faktūros pateiktos detalizacijos matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 1–24 d. advokatų profesinės bendrijos darbuotojai Bendrovės interesais atliko skundo bei paaiškinimų (duomenys neskelbtini) bankui rengimą dėl (duomenys neskelbtini) banko veiksmų.

25. Pagal PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. 2022-08-185 pareiškėjas prašo leisti sumokėti 56 945,38 Eur. Iš prie sąskaitos faktūros pateiktos detalizacijos matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 1–31 advokatų profesinės bendrijos darbuotojai Bendrovės interesais atliko skundo VAAT rengimą dėl 2022 m. liepos 20 d. FNTT įsakymo, rengė raštą FNTT dėl 2022 m. liepos 20 d. įsakymą pagrindžiančios informacijos pateikimo, atliko atskirojo skundo dėl 2022 m. rugpjūčio 25 d. VAAT nutarties rengimą LVAT.

26. Į 2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjo prašymą atsakovas atsakė 2023 m. sausio 23 d. sprendimu, kuriame nurodė, jog FNTT, vadovaudamasi Reglamento 6 straipsniu bei 4 straipsnio 1 dalies (a) ir (b) punktais, Sankcijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suteikia leidimą atlikti mokėjimus pagal pridedamą sąrašą (Priedas Nr. 1), išskyrus Priedo Nr. 1 5 eilutėje esančias paslaugas (teisinės paslaugos). Jokios papildomos faktinės ar teisinės informacijos atsakovas Sprendime nepateikė ir nenurodė jokių papildomų, tarpinių dokumentų, kurių pagrindu priimtas toks sprendimas.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skundžiamas FNTT Sprendimas priimtas vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktais, 6 straipsniu bei Sankcijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, reglamentuojami Reglamentu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai aptarė Reglamento 2 straipsnio 1–2 dalis, 4 straipsnį, nustatantį išimties taikymo taisykles, bei su juo susijusių teisės aktų (Ribojamųjų priemonių (sankcijų) pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gairių, ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausiosios praktikos) nuostatas. Atsakovas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Reglamento nuostatų taikymo ir aiškinimo.

29. Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukrypdamos nuo 2 straipsnio, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis arba ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, jei jos nustatė, kad lėšos ar ekonominiai ištekliai yra skirti I priede išvardytų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba įstaigų, taip pat nuo tų fizinių asmenų priklausomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą arba hipoteką, vaistus ir gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir komunalines paslaugas (a punktas) ir / ar tik pagrįstiems profesiniams mokesčiams mokėti arba patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti (b punktas).

30. Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nukrypdamos nuo 2 straipsnio ir su sąlyga, kad I priede išvardyti fiziniai arba juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos privalo atlikti mokėjimą pagal sutartį arba susitarimą, kurį sudarė atitinkamas fizinis arba juridinis asmuo, subjektas arba įstaiga, arba pagal įsipareigojimą, kuris atitinkamam fiziniam arba juridiniam asmeniui, subjektui arba įstaigai buvo nustatytas iki dienos, kurią tas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas arba įstaiga buvo įtraukti į I priedą, valstybių narių kompetentingos institucijos tokiomis sąlygomis, kurias jos laiko tinkamomis, gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jeigu atitinkama kompetentinga institucija nustatė, kad: lėšos arba ekonominiai ištekliai bus naudojami I priede nurodyto fizinio arba juridinio asmens, subjekto arba įstaigos mokėjimui atlikti (a punktas) ir mokėjimu nepažeidžiama 2 straipsnio 2 dalis (b punktas).

31. Kompetentingas institucijas, įgyvendinant tarptautines sankcijas, jų funkcijas bei veiklos sritis nustato Sankcijų įstatymo 11 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad kompetentingos institucijos, nurodytos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, pagal kompetenciją užtikrindamos tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, be kita ko: 2) sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūra (Sankcijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). FNTT pagal jam priskirtą veiklos sritį užtikrina apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą (Sankcijų įstatymo 11 str. 3 d. 1 p.).

32. Aprašas nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas įgyvendinant tarptautines sankcijas, koordinuojant ir užtikrinant jų įgyvendinimą, bei laikinojo administratoriaus skyrimo, tarptautinių sankcijų išimčių ir leidimų suteikimo, įšaldytų ekonominių išteklių aprašymo ir realizavimo, informacijos gavimo ir teikimo tvarką. Aprašo 13.3 punkte įtvirtinta, kad FNTT, įgyvendindama Sankcijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, priima tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose nustatytus sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo Aprašo VI skyriuje nustatyta tvarka. Aprašo 33 punktas numato, kad jeigu tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose yra numatytos jų įgyvendinimo išimtys ir (arba) nustatyta, kad gali būti suteikiami leidimai netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo priima kompetentingos institucijos. Pagal Aprašo 34 punktą prašymus taikyti išimtį ar suteikti leidimą netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų gali pateikti subjektai, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ir kiti suinteresuoti asmenys. Prašymas turi būti motyvuotas, kartu su prašymu pateikiami prašyme nurodytas faktines ir teisines aplinkybes patvirtinantys dokumentai, kurie laikytini neatsiejama prašymo dalimi. Pateikti prašymai nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka (Aprašo 37 p.). Aprašo 39 punktas įtvirtina, kad kiekvienas prašymas nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes.

Dėl FNTT diskrecijos apimties

33. ESTT jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad draudimo pasinaudoti įšaldytomis lėšomis išimtimi, susijusia su teisinių paslaugų teikimo išlaidų kompensavimu, siekiama pagerinti galimybes gauti teisines paslaugas. Šią išimtį reikia aiškinti laikantis Chartijos 47 straipsnio, t. y. kad dėl lėšų įšaldymo iš asmenų, kurių lėšos įšaldytos, neturi būti atimta teisė į veiksmingą teisingumą. Kompetentinga nacionalinė institucija neturi absoliučios diskrecijos, kai priima sprendimą dėl prašymo taikyti lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo išimtį, ir savo kompetenciją turi vykdyti laikydamasi Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos antrame sakinyje numatytų teisių. Vis dėlto, naudojimosi lėšomis apribojimai numatyti būtent tam, kad šios lėšos būtų skirtos išimtinai pagrįstiems profesiniams mokesčiams sumokėti ir su teisinių paslaugų teikimu susijusioms išlaidoms kompensuoti. Kompetentinga nacionalinė institucija turi teisę patikrinti, ar lėšos, kurių įšaldymą prašoma panaikinti, skirtos išimtinai pagrįstiems profesiniams mokesčiams sumokėti ir su teisinių paslaugų teikimu susijusioms išlaidoms kompensuoti. Ji taip pat gali nustatyti sąlygas, kurias laiko tinkamomis užtikrinti, kad visų pirma būtų laikomasi paskirtos sankcijos tikslo ir nebūtų piktnaudžiaujama suteikta išimtimi (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) ESTT 2014 m. birželio 12 d. sprendimo Peftiev ir kt., C-314/13, EU:C:2014:1645, 25, 26, 29, 32 ir 34 punktus).

34. Šiuo aspektu ESTT praktikoje taip pat pabrėžiama, jog būtina, kad sąvokų „lėšų įšaldymas“ ir „ekonominių išteklių įšaldymas“ apibrėžtys būtų aiškinamos plačiai, nes reikia užkirsti kelią bet kokiam įšaldyto turto naudojimui, kuris leistų apeiti nagrinėjamus reglamentus ir išnaudoti sistemos spragas. Sąjungos akto, nustatančio ribojamųjų priemonių sistemą, tikslų svarba pateisina net sunkias neigiamas pasekmes kai kuriems ūkio subjektams, įskaitant tuos, kurie visiškai neatsako už situaciją, dėl kurios buvo priimtos atitinkamos priemonės, bet kuriuos, konkrečiai – jų nuosavybės teises, šios priemonės paveikia (žr. mutatis mutandis ESTT 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Bank Sepah, C-340/20, EU:C:2021:903, 56 ir 66 punktus).

Negalima daryti išvados, kad Chartijos 7 ir 47 straipsniuose, vertinamuose atskirai ar kartu, užtikrinama apsauga galima pagrįsti kiekvieno asmens pagrindinę teisę turėti advokatą ir gauti jo konsultacijas, kai nėra realaus ar tikėtino ginčo. Vadinasi, Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta pagrindinė teisė turėti advokatą ir gauti jo konsultacijas turi būti pripažįstama tik tuo atveju, jei esama ryšio su teismo procesu, nesvarbu, ar, advokatui atliekant savo kliento teisinės padėties vertinimą, toks procesas jau yra pradėtas, galima jo išvengti arba iš anksto jį numatyti, remiantis konkrečiais duomenimis (žr.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimo Ordre néerlandais des avocats du barreau de Bruxelles ir kt. prieš Tarybą, T-797/22, EU:T:2024:670, 49 ir 51 punktus (byla pagal apeliacinį skundą Teisingumo Teisme C-865/24 P). Paprastai veikla, kai advokatas padeda klientui arba veikia jo vardu ir jo naudai rengiant ar vykdant tam tikrus iš esmės finansinio ir komercinio pobūdžio sandorius, dėl savo pobūdžio nėra susijusi su teismo procesu, todėl nepatenka į Chartijos 47 straipsnyje užtikrinamų teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą taikymo sritį.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kai advokatas teikia teisines paslaugas tokiame ankstyvame etape ir neveikia kaip kliento gynėjas ginče, vien tai, kad dėl advokato konsultacijų arba jų dalyko gali kilti ginčas paskesniame etape, nereiškia, kad advokato konsultacijos buvo teikiamos užtikrinant kliento teisę į gynybą ar jos tikslais (žr. ESTT Didžiosios kolegijos 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo Orde van Vlaamse Balies ir kt., C‑694/20, EU:C:2022:963, 63 ir 64 punktus).

35. Pirmiau nurodyta ESTT ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo formuojama praktika suponuoja siaurą nuostatos „skirti tik patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti“ aiškinimą. Ginčui aktualūs Europos Sąjungos teisės aktai įtvirtina kompetentingai nacionalinei institucijai pareigą nustatyti išlaidų tinkamumą Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio 3 dalies b punkte ir Reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintai lėšų įšaldymo išimčiai taikyti, be kita ko, įvertinant, ar tokios išimties prašytojo ir į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukto subjekto ryšiai nesukuria galimybės, kad jie abu veiks išvien siekdami apeiti įšaldymo priemones.

36. Taip pat pagal ESTT jurisprudenciją, Reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktas, siejamas su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad jis taikytinas tuo atveju, kai nutraukiamas tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymas arba leidžiama jais naudotis žyminio mokesčio ir fiksuoto dydžio įmokos, kurie pagal nacionalinę teisę turi būti sumokėti, kai pateikiamas skundas dėl nacionalinės priemonės, kuria įgyvendinamas šis reglamentas, sumokėjimo tikslais. Reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Chartijos 47 straipsnio nuostatą taip, kad nuoroda į „pagrįstų profesinių mokesčių honorarų mokėjimą arba patirtų išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu kompensavimą“ gali apimti visas išlaidas, patirtas siekiant, kad asmeniui, subjektui ar organizacijai, kurių turtas įšaldytas, būtų atstovaujama teisme. Be to, minėta nuoroda rodo, kad sąvoka „patirtų išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu, kompensavimą“ apima kitas išlaidas nei honorarai, kuriuos gali tekti sumokėti asmeniui, subjektui ar organizacijai, besinaudojantiems advokato ar kito teisės specialisto, įgalioto atstovauti teisme, paslaugomis (ESTT 2025 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Rusijos ir Kirgizijos plėtros fondas prieš Belgiją (C-384/24) ECLI:EU:C:2025:696).

37. Darytina išvada, kad tokiomis sąlygomis, kurios susiklostė nagrinėjamoje byloje, FNTT, kaip Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, užtikrinanti apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą, neturi absoliučios diskrecijos leisti ar drausti atlikti mokėjimus, tačiau kiekvienu individualiu atveju turi patikrinti, ar lėšos, kurių įšaldymą prašoma panaikinti, skirtos išimtinai su teisinių paslaugų teikimu susijusioms išlaidoms kompensuoti, ar šių lėšų / jų dalies naudojimas neprieštaraus paskirtų sankcijų tikslui ir nebus piktnaudžiaujama suteikta išimtimi. Toks vertinimas turi būti argumentuotas, individualus bei pagrįstas teisės aktų normomis.

Dėl Sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 daliai

38. Pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

39. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimtame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz.,; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 10 straipsnio imperatyvais.

40. Nuoseklioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-1047/2024).

41. LVAT praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas administracinio sprendimo pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad administracinis sprendimas būtų surašytas vientisame dokumente (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Nr. A556-336/2011, 2024 m. gegužės 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-893-442/2024). Jei atitinkamas administracinis sprendimas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju administraciniame sprendime nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes.

Tokiu atveju administracinio sprendimo įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas administracinis sprendimas, ir juos pridėti prie administracinio sprendimo. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinio sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to administracinio sprendimo sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (šiais aspektais žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-26-552/2015, 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-410-552/2015, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-18-575/2024).

Administracinių teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamos administracinės procedūros dokumentas, kuriame išdėstomos nustatytos aplinkybės ir kurio pagrindu priimamas administracinis sprendimas, sukeliantis materialines teisines pasekmes, yra to administracinio akto neatskiriamoji (motyvuojamoji) dalis. Pagal tokią procedūrą priimtame administraciniame sprendime nėra būtina iš naujo išdėstyti aplinkybes, kurios nustatytos procedūriniame dokumente, jei administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas visiškai sutinka su procedūriniame dokumente nustatytomis aplinkybėmis ir jų nepapildo, nepakeičia.

Administracinis sprendimas, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, sudarančiu to akto motyvuojamąją dalį, VAĮ 10 straipsnio prasme negali būti vertinamas neatitinkančiu šios įstatymo normos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad administracinis sprendimas priimtas, remiantis procedūriniu dokumentu, kuris nepagrįstas, nemotyvuotas ir pan. Asmuo, nesutinkantis su jam sukeliančiu materialines teisines pasekmes administraciniu sprendimu, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, paduodamas teismui skundą dėl tokio akto, gali išdėstyti savo nesutikimo motyvus ir dėl procedūrinio dokumento.

Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio administracinio akto, turi vertinti jį kartu su procedūriniu dokumentu (motyvuojamąja dalimi) kaip vientisą aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-779/2014, 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-893-442/2024 , 2025 m. sausio 29 d. išplėstinės kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, skundžiamo Sprendimo turinį, aptarto teisinio reguliavimo ir LVAT praktikos kontekste, pažymi, kad Sprendime tik abstrakčiai nurodytas teisinis pagrindas, kuris visiškai nesusietas su faktine situacija. Be to, iš atsakovo priimto Sprendimo turinio neįmanoma nustatyti, kuriais argumentais ir įrodymais FNTT grindžia Sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymą dėl išimties suteikimo pagal Reglamentą, t. y. suteikti leidimą atlikti 99 466,83 Eur dydžio mokėjimą advokatų profesinei bendrijai už 2022 m. rugpjūčio mėn. suteiktas teisines paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju FNTT Sprendimo įžanginėje dalyje galėjo nurodyti procedūrinius dokumentus, kuriuose būtų išdėstytos faktinės bei teisinės aplinkybės, lėmusios konkretaus sprendimo priėmimą, ir šiuos dokumentus pridėti prie priimto Sprendimo, apie jį informuojant pareiškėją. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų bei procesiniuose dokumentuose teiktų proceso šalių paaiškinimų matyti, kad to nebuvo padaryta. Priešingai, FNTT Sprendime iš esmės nėra nurodyta jokių faktinių ir teisinių jo priėmimo pagrindų, lėmusių neigiamo sprendimo priėmimą. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino skundžiamą atsakovo aktą yra nemotyvuotu, o tuo pačiu ir neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

43. Teisė į gerą administravimą ir veiksmingą teisinę gynybą garantuojama ir Europos Sąjungos teisėje, kuri šioje byloje yra svarbi kaip papildomas teisės aiškinimo šaltinis. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 296 straipsnyje nurodoma, kad teisės aktuose nurodomi juos priimti paskatinę motyvai ir pasiūlymai, iniciatyvos, rekomendacijos, prašymai ar nuomonės, kurių reikalaujama pagal sutartis. Pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktą, teisė į gerą administravimą apima administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus. Chartijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

44. ESTT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti savo kontrolę (žr., ESTT 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo A-A. prieš Tarybą ir Nyderlandai prieš A-A., C-539/10 P ir C-550/10 P, 138 punktą, 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo Taryba prieš B., C-417/11 P, EU:C:2012:718, 50 punktą).

45. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendime byloje T-262/15 pažymėta, kad pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus, numatyta SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje ir Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte, siekiama, viena vertus, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme, ir, kita vertus, leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę. Taip suformuluota pareiga motyvuoti yra esminis Sąjungos teisės principas, nuo kurio gali būti nukrypta tik dėl imperatyvių reikalavimų. Todėl iš principo apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešta kartu su jo nenaudai priimtu aktu ir motyvų stokos negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo apie sprendimo motyvus sužino per procesą Sąjungos teisme (Sprendimo T-262/15 39 punktas).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas motyvuotai neįgyvendino Sankcijų įstatymu jam, kaip kompetentingai institucijai, nustatytos diskrecijos priimti sprendimą dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo, iš esmės apsiribojęs formaliu teiginiu, kad 2022 m. spalio 18 d. FNTT išsiuntė atsakymą Nr. 25-15082 į pareiškėjo vardu 2022 m. rugpjūčio 10 d. pateiktą prašymą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2022-06-110, neįvertinęs 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitomis-faktūromis Nr. 2022-08-181, Nr. 2022-08-182, Nr. 2022-08-183, Nr. 2022-08-184 ir Nr. 2022-08-185 grindžiamų išlaidų pobūdžio, t. y. ar lėšos, kurių įšaldymą prašoma panaikinti, skirtos išimtinai su teisinių paslaugų teikimu susijusioms pareiškėjo išlaidoms kompensuoti. Kaip minėta šios nutarties 37 punkte, priimdama sprendimą duoti ar neduoti sutikimą dėl prašomos išimties įgyvendinimo, FNTT turi įvertinti konkrečią situaciją ir aplinkybes, patikrinti, ar lėšos, prašomos apmokėti pagal atskiras sąskaitas-faktūras, susijusios su kliento teise į gynybą, ar nebus panaudotos kitiems, priešingiems tarptautinėms sankcijoms, tikslams.

47. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014 ir kt.).

48. Akcentuotina, kad atsakovas kai kuriuos Sprendimo priėmimo motyvus nurodė apeliaciniame skunde, remdamasis 2022 m. spalio 18 d. atsakymu Nr. 25-15082, 2023 m. sausio 30 d. raštu Nr. 25-1594 ir 2023 m. vasario 2 d. raštu Nr. 25-1861, be kita ko, teigdamas, jog šiuose dokumentuose pateikti motyvai paaiškina, kodėl buvo atsisakyta suteikti pareiškėjui leidimą sumokėti advokatų profesinei bendrijai pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitas-faktūras už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad administracinio akto priėmimo motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, todėl ginčijamo akto priėmimo motyvų nurodymas atsakovo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir įtakos tinkamai nemotyvuoto sprendimo teisėtumui nedaro. Šiuo aspektu LVAT yra nurodęs, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1465-629/2020).

49. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

50. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau atsakovui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

51. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą Sprendimą panaikino visa apimtimi, tačiau nagrinėjamu atveju iš Sprendimo turinio matyti, kad FNTT suteikė leidimą atlikti mokėjimus pagal pridedamą sąrašą (Priedas Nr. 1), išskyrus Priedo Nr. 1 5 eilutėje esančias paslaugas (teisinės paslaugos). Pagal Sprendimo Priedą Nr. 1, FNTT taip pat suteikė leidimą atlikti mokėjimus administracinių patalpų nuomai, paslaugoms ofisui, mokėjimams pagal avanso apyskaitas, mokėjimams už vertimo paslaugas ir kt. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo ir pareiškėjo skundo turinį, pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka tik su ta Sprendimo dalimi, kuria buvo atsisakyta suteikti išimtį sumokėti advokatų profesinei bendrijai pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitas-faktūras už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas, t. y. Sprendimo Priedo Nr. 1 5 eilute (teisinės paslaugos). Be to, pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad mokėjimai jau yra įvykdyti, o dėl kitų Sprendimu suteiktų leidimų atlikti mokėjimus ginčo nebuvo ir nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Sprendimo panaikinimo keistina – naikintina Sprendimo dalis, kuria atsisakyta pareiškėjui suteikti leidimą sumokėti advokatų profesinei bendrijai 99 466,83 Eur pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitas-faktūras už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas, t. y. Sprendimo Priedo Nr. 1 5 eilutė.

52. Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra nereikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuota, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Sprendimas, nurodant, kad panaikinta Sprendimo dalis, kuria atsisakyta pareiškėjui suteikti leidimą sumokėti advokatų profesinei bendrijai 99 466,83 Eur pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitas-faktūras už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas, t. y. Sprendimo Priedo Nr. 1 5 eilutė.

54. Pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtins ABTĮ numatyta tvarka, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl pareiškėjo prašymas dėl išlaidų netenkinamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PureFert Baltic“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „PhosAgro Baltic“) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 25-1259 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „PureFert Baltic“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „PhosAgro Baltic“) suteikti leidimą sumokėti advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 99 466,83 Eur pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitas-faktūras Nr. 2022-08-181, Nr. 2022-08-182, Nr. 2022- 08-183, Nr. 2022-08-184 ir Nr. 2022-08-185 už pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „PureFert Baltic“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „PhosAgro Baltic“) suteiktas teisines paslaugas, t. y. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 25-1259 Priedo Nr. 1 5 eilutę.

Įpareigoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PureFert Baltic“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „PhosAgro Baltic“) 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymą suteikti leidimą apmokėti už suteiktas teisines paslaugas.

Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PureFert Baltic“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „PhosAgro Baltic“) skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė