2023-01-18 Nr. AB-1640-3-61-3-02077-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-115-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02077-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (po reorganizavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba) pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (po reorganizavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2020 m. balandžio 9 d. raštą Nr. 7-1836 ir 2020 m. balandžio 10 d. raštą Nr. 7-1855, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 2S-2136, įpareigoti Pravieniškių PN-AK grąžinti pareiškėjui vardinį spaudą, leisti įsigyti rašymo mašinėlę bei, būnant kamerų tipo patalpose, turėti dokumentus bei kitus užrašus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 100 ir 183 straipsniuose nurodytoms teisėms įgyvendinti, priteisti iš Pravieniškių PN-AK 1 000 Eur neturtinę žalą ir priteisti iš Departamento 500 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020 50–60 punktuose išdėstytais išaiškinimais, Pravieniškių PN-AK pateikė prašymą išduoti jam sandėlyje laikomą vardinį antspaudą, kuris nurodytas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20.5.2 papunktyje, bei leisti įsigyti rašymo mašinėlę, kuri yra rašymo reikmuo ir pareiškėjui reikalinga rašyti prašymus, pareiškimus bei skundus. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo rašymo kitu būdu jis jaučia nuovargį, jo raštas tampa neįskaitomas, nes jam nuo vaistų vartojimo dreba rankos. Pravieniškių PN-AK administracija ginčijamais raštai prašymo netenkino, todėl pareiškėjas pateikė skundą Departamentui, kuris 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė nagrinėti skundo dalį dėl spaudo išdavimo, o kitoje dalyje skundo netenkino formaliai pacituodamas Taisyklių nuostatas.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad jo skundo nagrinėjimo metu Departamento 2019 m. birželio 12 d. sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nutartį administracinėje byloje Nr. A-2331-624/2020 priėmė tik 2020 m. rugsėjo 23 d., t. y. vėliau. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. I1-650-811/2021 pateikė išsamius ir aktualius išaiškinimus bei Departamento 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikino ir pareigojo Departamentą pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. skundą išnagrinėti iš naujo, tačiau Departamentas tik po pakartotinio Vilniaus apygardos administracinio teismo raginimo 2021 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-2136. Iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo skundą, Departamentas nepaisė teismų išaiškinimų. Pareiškėjas nurodė, kad jis patyrė didelių nepatogumų, orumo pažeminimą, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, nes jam vis dar neišduodamas spaudas, kuriame yra autentiškas parašas, neleidžiama įsigyti rašymo mašinėlės bei, būnant kamerų tipo patalpose turėti dokumentus bei kitus užrašus BVK 100 ir 183 straipsniuose nurodytoms teisėms įgyvendinti.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. kovo 26 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK, prašydamas grąžinti iš sandėlio vardinį spaudą ir leisti įsigyti rašymo mašinėlę, tačiau ši institucija neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų. Pareiškėjas akcentavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I1-650-811/2021 įpareigojo atsakovą grąžinti vardinį spaudą, leisti įsigyti rašymo mašinėlę ir turėti kitus dokumentus, tačiau atsakovas tai daryti atsisako, o Departamentas sąmoningai riboja jo teises, ignoruoja prašymus, nesivadovauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir dėl to pareiškėjas patiria žalą. Pravieniškių PN-AK veiksmai yra analogiški.

5. Atsakovai Pravieniškių PN-AK ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Atsakovai paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK, atsakydama į pareiškėjo 2020 m. kovo 26 d. prašymą grąžinti iš sandėlio jo vardinį antspaudą ir leisti įsigyti spausdinimo mašinėlę, 2020 m. balandžio 10 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Taisyklių 20.5.2 punkte, be kita ko, įtvirtinta galimybė nuteistajam turėti kitus smulkius, kaip galima suprasti iš minėto punkto turinio, su kanceliariniais reikmenimis susijusius daiktus, tačiau nėra konkretizuota, kokius konkrečius smulkius daiktus nuteistieji gali turėti, taip pat nėra nurodyta, kad nuteistieji gali turėti vardinius spaudus. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas klaidina adresatus savo viza, nurodydamas, jog pasirašo „Teisininkas V. K.“. Atsakovai pažymėjo, kad BVK nenustato nuteistųjų teisės reikalauti konkrečių prekių ar konkrečių gamintojų prekių. Teisės aktuose įtvirtintas baigtinis nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, į kurį spausdinimo mašinėlė neįtraukta. Tokia mašinėlė nelaikytina rašymo reikmenimis, nes tai mechaniniu būdu valdomas prietaisas, skirtas teksto spausdinimui. Rašymo reikmenimis laikytini rašikliai, parkeriai, pieštukai, trintukai, rašalas. Šių reikmenų galima įsigyti parduotuvėje, todėl pareiškėjo teisė įsigyti ir turėti būtiniausių rašymo reikmenų nebuvo ribojama.

7. Atsakovai nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių 23 punktu, pareiškėjas neturi teisės kamerų tipo patalpose turėti dokumentų bei kitų užrašų, todėl toks pareiškėjo prašymas pagrįstai nebuvo patenkintas 2020 m. balandžio 9 d. raštu. Atsakovai paaiškino, kad Departamentas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimą, pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. skundą išnagrinėjo iš naujo ir 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 2S-2136 skundo netenkino. Departamentas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK raštai, kuriais pareiškėjui buvo atsakyta į jo prašymus, yra teisėti ir pagrįsti. Atsakovai pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalos, todėl jo skundas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, skundo argumentai dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, ir trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

9. Departamentas nurodė, kad, vykdydamas teismo sprendimą, pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. skundą išnagrinėjo iš naujo ir 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 2S-2136 skundo netenkino. Iš naujo nagrinėdamas skundą, Departamentas įvertino visą dokumentinę medžiagą ir padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK administracijos raštai, kuriais pareiškėjui buvo atsakyta į jo prašymus, yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundžiamus raštus paliko galioti. Departamento teigimu, pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą, panaikino Pravieniškių PN-AK 2020 m. balandžio 10 d. raštą Nr. 7-1855 dalyje, kuria netenkintas pareiškėjo skundas grąžinti vardinį spaudą, panaikino Departamento 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 2S-2136 dalį, kuria netenkintas pareiškėjo skundas grąžinti vardinį spaudą, įpareigojo Pravieniškių PN-AK grąžinti pareiškėjui vardinį spaudą, pripažino, kad pareiškėjo teisė turėti vardinį spaudą buvo pažeista, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

11. Teismas vadovavosi BVK 5 straipsniu, 92 straipsnio 1, 2 dalimi, Taisyklių 21, 20.5.2 punktais, atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2881-624/2020 pateiktais išaiškinimai, nustatė, kad Departamentas atsisakymą grąžinti pareiškėjui asmeninį spaudą iš esmės grindžia analogiškais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau įvertintais argumentais. Vien tai, kad pareiškėjas turės vardinį spaudą, kuriame prie pareiškėjo inicialų yra įrašyta „teisininkas“, teismo vertinimu, savaime nereiškia, jog pareiškėjas teikia ar teiks teisines paslaugas. Teismas pažymėjo, kad Departamento nurodyti argumentai, jog pareiškėjas, naudodamas vardinį spaudą, gali klaidinti kitus asmenis ar šiuo spaudu naudotis kiti asmenys, tėra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nepagrįstai atsisakoma grąžinti jo vardinį spaudą, todėl laikė neteisėtomis ir naikintinomis Pravieniškių PN-AK 2020 m. balandžio 10 d. rašto ir Departamento sprendimo dalis dėl spaudo grąžinimo. Teismas įpareigojo Pravieniškių PN-AK grąžinti pareiškėjui vardinį spaudą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 88 str. 2 p.).

12. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su rašymo mašinėle, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020 ir pritarė atsakovo atstovų ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicijai, jog spausdinimo mašinėlė nėra rašymo reikmuo. Nors tiesioginė mašinėlės paskirtis yra teksto spausdinimas, tačiau šis daiktas pagal savo prigimtį priskirtinas mechaninių prietaisų (įrenginių), bet ne kanceliarinių prekių ir / ar „kitų smulkių asmeninių daiktų“ grupei ir nepatenka į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti prietaisų (įrenginių) sąrašą. Teismas pažymėjo, kad nuteistiesiems leidžiama turėti asmeninį kompiuterį, kuris įprastai naudojamas teksto rinkimui / dokumentų rengimui, t. y. analogišką, teksto rinkimui pritaikytą elektronikos įrenginį. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir nenurodė jokių svarių argumentų, kodėl dokumentų rengimas kompiuteriu jo netenkina, ar toks būdas būtų netinkamas ar jam neprieinamas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teikė ne tik ranka, bet ir kompiuteriu parengtus procesinius dokumentus per Teismų elektroninių paslaugų portalą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas ne tik moka, bet ir turi galimybę dokumentus rengti naudodamasis kompiuteriu, t. y. spausdinti tekstą analogišku ir technologiškai pažangesniu elektronikos įrenginiu, kurį pagal Taisyklių 20.4.2 papunktį nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti.

13. Teismas darė išvadą, kad atsisakymas leisti pareiškėjui įsigyti spausdinimo mašinėlę pareiškėjo teisės į susirašinėjimą ir / ar dokumentų (skundų) parengimą neriboja, nes dokumentus (skundus, prašymus ir pan.) pareiškėjas gali rengti ir rengia kitu analogiškas funkcijas pritaikytu atlikti ir leidžiamu turėti daiktu – kompiuteriu. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą dalyje dėl mašinėlės įsigijimo, nesivadovavo teismų išaiškinimais ir nevykdė teismo įpareigojimų. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas įvykdė teismo įpareigojimą ir pareiškėjo skundą išnagrinėjo iš naujo bei pateikė pakankamus motyvus, kuriais grindžiamas atsisakymas tenkinti tokį pareiškėjo prašymą. Teismas nurodė, kad Departamento sprendimas aptariamoje dalyje yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir atitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Pravieniškių PN-AK 2020 m. balandžio 10 d. raštą ir Departamento sprendimą dalyse dėl leidimo įsigyti spausdinimo mašinėlę, kaip ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (leisti įsigyti mašinėlę), yra nepagrįsti.

14. Teismas vadovavosi Taisyklių 23 punktu ir pažymėjo, kad nuteistiesiems, laikomiems kamerų tipo patalpoje, taikomos griežtesnės sąlygos, atitinkamai ir labiau ribojamas leidžiamų turėti daiktų sąrašas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2020 m. balandžio 6 d., atlikdamas jam paskirtą drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpose, kreipėsi į Pravieniškių PN-AK su prašymu leisti pasiimti tam tikrus dokumentus, motyvuodamas, jog siekia įgyvendinti BVK 100 ir 183 straipsniuose įtvirtintas teises. Pravieniškių PN-AK 2020 m. balandžio 9 d. rašte, vadovaudamiesi Taisyklių 23 punktu, nurodė pareiškėjui, kad negali jam leisti kameroje turėti dokumentų. Departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, ginčijame sprendime nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas leisti pasiimti dokumentus, turėtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių dokumentų prašo. Teismas šį Departamento argumentą pripažino pagrįstu ir sutiko su išvada, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą leisti pasiimti į kamerų tipo patalpas dokumentus, turėtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių konkrečių dokumentų prašo ir kokiomis aplinkybėmis tokį prašymą grindžia. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismui paduotame skunde pareiškėjas nekonkretizavo, kokių dokumentų jam nebuvo leista pasiimti. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog neleidus pareiškėjui pasiimti jo pageidaujamų ir tik abstrakčiai nurodytų dokumentų, kokiu nors aspektu būtų suvaržytos ar pažeistos pareiškėjo teisės. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir tai, kad bylos duomenimis pareiškėjas jam paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose jau yra atlikęs, teismas nurodė, kad ginčijamo rašto ir aptartos sprendimo dalies panaikinimas pareiškėjui nesukeltų teisinių pasekmių. Teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nes pareiškėjas gali turėti nuobaudos atlikimo laikotarpiu į kamerų tipo patalpas siektus pasiimti dokumentus, o reikalavimai iš anksto įpareigoti Pravieniškių PN-AK administraciją leisti pareiškėjui į kamerų tipo patalpas aiškiai neįvardintus dokumentus negali būti nei formuluojami, nei tenkinami.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinę žalą, kurią jis kildina iš neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų nagrinėjant jo prašymus, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, vertino, kad individualaus spaudo neturėjimas nėra ta aplinkybė, dėl kurios asmuo galėtų patirti didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ar suvaržymus, kuriuos būtų galima įvertinti pinigais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, o teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų pasirašyti prašymų, skundų ar kitų dokumentų ranka, ar pasirašymas įprastu būdu būtų suvaržytas ar apsunkintas. Vien tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas bausmės atlikimo vietos ir Departamento veiksmus atsisakant išduoti spaudą, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pažeista teisė dėl spaudo neišdavimo bus pakankamai apginta pripažinus jo teisės pažeidimą, todėl nepriteisė neturtinės žalos. Kadangi Pravieniškių PN-AK ir Departamento neteisėti veiksmai ar neveikimus nagrinėjant pareiškėjo prašymus dėl spausdinimo mašinėlės įsigijimo ir leidimo kamerų tipo patalpose turėti dokumentus bei kitus užrašus BVK 100 ir 183 straipsniuose įtvirtintoms teisėms įgyvendinti nenustatyti, teismas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 16. Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniu skundu, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą.

17. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjas, naudodamas vardinį spaudą, gali klaidinti kitus asmenis ar šiuo spaudu naudotis kiti asmenys tėra tik prielaidos. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas yra specifinį teisinį statusą turintis asmuo, todėl tam tikras asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 13.3 punktu, pagal kurį prašymas ar skundas turi būti asmens pasirašytas, ir daro išvadą, kad, leidus nuteistiesiems turėti vardinius antspaudus, taptų sudėtinga identifikuoti rašantįjį asmenį, kadangi antspaudu su pareiškėjo parašu galėtų naudotis ir kiti asmenys. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas negali teikti teisinių paslaugų, o užrašas ant antspaudo „Teisininkas V. K.“ gali klaidinti aplinkinius ir rašto adresatus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Taisyklėse nėra konkretizuoti galimi turėti smulkūs daiktai ir nėra nurodyta, kad nuteistieji gali turėti vardinius anspaudus dokumentams tvirtinti.

18. Pareiškėjas V. K. atsiliepimais į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu, pažymi, jog apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurių teismas nebūtų įvertinęs. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nėra galimybių kam nors perimti jo spaudą, o užrašas „teisininkas“ neklaidina, be to, ši aplinkybė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau buvo įvertinta. Pareiškėjo teigimu, spaudas yra kanceliarinis gaminys, todėl atitinka Taisyklių 20.5.2 papunkčio sąvoką „kiti asmeniniai smulkūs daiktai“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2020 m. balandžio 9 d. rašto Nr. 7-1836 ir 2020 m. balandžio 10 d. rašto Nr. 7-1855, Departamento 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 2S-2136 pagrįstumo bei teisėtumo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, pagal CK 6.271 straipsnį.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nes, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatė, kad pareiškėjui nepagrįstai atsisakyta grąžinti jo vardinį spaudą. Tai konstatavęs, teismas panaikino Pravieniškių PN-AK 2020 m. balandžio 10 d. rašto Nr. 7-1855 ir Departamento 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 2S-2136 dalis, kuriomis netenkintas pareiškėjo skundas grąžinti vardinį spaudą, ir įpareigojo Pravieniškių PN-AK grąžinti pareiškėjui vardinį spaudą bei pripažino, kad pareiškėjo teisė turėti vardinį spaudą buvo pažeista. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį.

22. Atsakovas Pravieniškių PN-AK, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl vardinio spaudo grąžinimo pareiškėjui, nurodo, kad leidus nuteistiesiems turėti vardinius antspaudus taptų sudėtinga identifikuoti rašantįjį asmenį, kadangi antspaudu su pareiškėjo parašu galėtų naudotis ir kiti asmenys.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, įvertino byloje pateiktus įrodymus. Pabrėžtina, kad atsakovas nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, neginčijo pirmosios instancijos teismo konstatuotų pažeidimų. Kaip teisingai pastebėjo pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodo, nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl kitų asmenų galimo klaidinimo naudojant pareiškėjo vardinį spaudą. Teisėjų kolegijos atmeta šiuos atsakovo argumentus ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį aspektą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2881-624/2020, kurioje buvo nagrinėtas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos dėl asmeninio spaudo ir kitų daiktų laikymo panaikinimo, ir nurodyta, kad argumentai, jog turėdamas spaudą pareiškėjas galimai siekia klaidinti kitus asmenis, nėra reikšmingas nei ginčo dėl nuobaudos, skirtos už draudžiamo (į sąrašą neįtraukto daikto) turėjimą, teisėtumo kontekste, nei pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, be to, grindžiamas spėjimu.

26. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles prašymas ar skundas turi būti asmens pasirašytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reiškia, kad visais atvejais, t. y. tiek naudojant antspaudą, tiek jo nenaudojant, prašymas ar skundas turi būti asmens pasirašytas. Vien antspaudo uždėjimas nėra pakankamas, jis nepakeičia asmens parašo, be to, nėra privalomas. Antspaudo panaudojimas nereiškia, kad prašymų ar skundų nereikia pasirašyti. Todėl atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl galimų sunkumų identifikuojant rašančius asmenis.

27. Atmesdama atsakovo argumentus, kad asmeninis spaudas nepriskiriamas prie Taisyklių 20.5.2 punkte nurodytų „kitų smulkių asmeninių daiktų“, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020 pateiktu išaiškinimu, kad leidžiamų turėti daiktų sąrašas nėra baigtinis, todėl vien tai, jog spaudas nėra tiesiogiai nurodytas tarp nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų, negali būti laikomas pagrįstu draudimu. Aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad prašomo įsigyti vardinio antspaudo pagal jo paskirtį pareiškėjas kitais sąraše konkrečiai nurodytais analogiško ar panašaus pobūdžio daiktais pakeisti negalėjo, todėl sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo leisti įsigyti vardinį antspaudą (absoliutus draudimas) turėjo būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, nurodant priežastį (teisėtą tikslą), dėl kurios buvo būtina riboti pareiškėjo teisę įsigyti aptariamą daiktą. Šiame kontekste paminėtina, kad, nors Taisyklės neteko galios nuo 2023 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 42.5.2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas yra tapatus Taisyklių 20.5.2 punkte nustatytam reguliavimui.

28. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Patikrinus bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais ir nenustačius aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (po reorganizavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba) pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis