Legislator Case Law & Legislation
76057263-aeb9-4be2-b6eb-5b41dce6c563 AI generated

76057263-aeb9-4be2-b6eb-5b41dce6c563 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 76057263-aeb9-4be2-b6eb-5b41dce6c563
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. S. ir G.

Legislator headnote

AI generated

76057263-aeb9-4be2-b6eb-5b41dce6c563 · Klaipėdos apygardos teismas: S. ir G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr

Pranešėjas A. Žerlauskas                                                             Â

Civilinė byla Nr. 2A-713-265/2012

Teisėja. R. Bertašienė                                                                    Procesinio

sprendimo kategorija

                                                                                                     121.14; (S)

                                                                 Â

                             Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. S. ir G.

S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos

miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11968-255/2011 pagal ieškovų A. S. ir G. S. ieškinį atsakovams Ingai ir Algiui Vaitkams dėl

bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ir n u s t a t ė :

ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami įpareigoti atsakovus iÅ¡montuoti krepÅ¡inio stovÄ . Nurodė, kad su atsakovais gyvena viename name, esančiame Žolynų g. 11, Klaipėdoje, ir naudojasi bendru žemės sklypu. Atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype pastatė krepÅ¡inio stovÄ , įrengė krepÅ¡inio aikÅ¡telę, kuri priskirtina nesudėtingam statiniui. Dėl Å¡io statinio ieÅ¡kovai negali įgyvendinti nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , nes žaidimas aikÅ¡telėje kelia grėsmę automobilio saugumui, o vakarais keliamas triukÅ¡mas trukdo jų gyvenimo kokybei, deramam vienerių metų dukrytės poilsiui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-01 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad krepÅ¡inio stovas nelaikytinas statiniu ir jam netaikomos Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos. Tokias iÅ¡vadas teismas padarė vadovaudamasis Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma, kurioje nurodoma, kad krepÅ¡inio stovas su ratukais yra kilnojamasis (mobilus) stovas. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad žaidžiant krepÅ¡inį keliamas triukÅ¡mas virÅ¡ija leistinas normas arba kad triukÅ¡mas bÅ«tų keliamas nakties metu, kad bÅ«tų apgadintos transporto priemonės ar padaryta kitokia žala Å¡alių turtui. Tuo tarpu, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovai pateikė įrodymus kad vieta, kurioje stovi krepÅ¡inio stovas, yra kiemas, skirtas įvažiuoti automobiliui, vaikščioti ir žaisti vaikams. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, abi Å¡alys pripažino, kad tarp Å¡alių nuo bendro daikto valdymo pradžios nusistovėjo tvarka, jog teritorija, dėl kurios kyla ginčas, yra abiejų Å¡alių vaikų žaidimų vieta. Teismas konstatavo, jog pripažinus kad teritorija, kurioje stovi kilnojamasis krepÅ¡inio stovas, yra bendra Å¡alių vaikų žaidimų vieta ir ieÅ¡kovams neįrodžius, kad kilnojamasis krepÅ¡inio stovas pastatytas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus bei neįrodžius, kad žaidimo metu keliamas triukÅ¡mas virÅ¡ija nustatytas normas, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimo įpareigoti atsakovus nukelti kilnojamÄ jį krepÅ¡inio stovÄ . Teismas taip pat nurodė, kad atsakovų sÅ«nus yra vyresnio amžiaus negu ieÅ¡kovų vaikai, todėl priverstine tvarka nukėlus krepÅ¡inio stovÄ bÅ«tų pažeisti atsakovų sÅ«naus interesai – jis nebeturėtų užsiėmimo kieme, kai tuo tarpu ieÅ¡kovų vaikai galėtų žaisti bendroje teritorijoje be jokių apribojimų.

IeÅ¡kovai su priimtu teismo sprendimu nesutinka ir praÅ¡o jį panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė ieÅ¡kovų pateiktais argumentais, jog atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype pastatydami krepÅ¡inio stovÄ Ä¯rengė krepÅ¡inio aikÅ¡telę, kuri priskirtina nesudėtingam statiniui. Taip pat nurodo, jog teismas neįvertino, jog ne ieÅ¡kovai siekia savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sÄ skaita. Nagrinėjamu atveju atsakovai suvaržo ieÅ¡kovų teises, nes nesuderinę su ieÅ¡kovais pastatė krepÅ¡inio stovÄ ir įrengė krepÅ¡inio aikÅ¡telę, todėl žaidžiant atsakovams krepÅ¡inį kieme, ieÅ¡kovai neturi galimybės iÅ¡leisti mažo vaiko į kiemÄ , nes tai kelia realų pavojų jo sveikatai. Dėl to yra nusveriami ieÅ¡kovų interesai atsakovų naudai. Taip pat nurodo, jog teismas pažeidė CK 4.75 straipsnį, kadangi nekonstatavo, jog atsakovai, norėdami įrengti krepÅ¡inio aikÅ¡telę, turėjo turėti ieÅ¡kovų pritarimÄ .

Atsakovai su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimÄ , suderino Å¡alių interesus ir taikė racionalumo bei patogumo kriterijus. Priimtu teismo sprendimu faktiÅ¡kai buvo palikta nusistovėjusi tvarka, kuri leidžia žaisti kieme ne tik atsakovų vaikui, bet ir ieÅ¡kovų vaikams. IeÅ¡kovai neprašė nustatyti ar pakeisti Å¡ios tvarkos.

         Apeliacinis skundas atmestinas.

         Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

         Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiÅ¡kia savininko teisę savo nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktÄ , juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktÄ priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir

disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). SusitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės

teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir

sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡koti priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių

teisių sÄ skaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali bÅ«ti nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai

gali ginčyti ne bendraturčio siekiamÄ Ä¯gyvendinti ar apginti įstatymo suteiktÄ teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, bet jos

įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo Vilniaus g. 123 savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009; kt.; 2012 m. birželio 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje L. P. v. L. M., D.

A. bylos Nr. 3K-3-267/2012). Atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai turi įrodyti, jog atsakovų įgyvendinimo bÅ«das, sÄ lygos į bendrÄ ja daline nuosavybe esantį objektÄ pažeidžia ieÅ¡kovų teises ir teisėtus interesus. Å iuo atveju ieÅ¡kovai privalo įrodyti, jog atsakovams pastačius mobilų krepÅ¡inio stovÄ jie negali tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisių į bendrÄ Å¾emės sklypÄ . Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad žaidžiant krepÅ¡inį keliamas triukÅ¡mas virÅ¡ija leistinas normas arba kad triukÅ¡mas bÅ«tų keliamas nakties metu, kad bÅ«tų apgadintos transporto priemonės ar padaryta kitokia žala Å¡alių turtui. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų fotonuotraukų, pastatytas stovas ir ant jo sumontuota krepÅ¡inio lenta su lanku netrukdo pravažiavimui, nėra užstatytas įvažiavimas į automobilio parkavimo vietÄ . Dėl to visiÅ¡kai nepagrįsti ieÅ¡kovų argumentai, jog pastatytas krepÅ¡inio stovas trukdo ieÅ¡kovams įgyvendinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. IeÅ¡kovai pernelyg sureikÅ¡mina aplinkybę, jog jie nedavė atsakovams sutikimo pastatyti krepÅ¡inio stovo ir jog tai savaime turėtų bÅ«ti vertinama kaip jų nuosavybės teisių pažeidimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovų teisės bÅ«tų pažeistos ne be jų sutikimo pastačius krepÅ¡inio stovÄ , o Å¡io įrenginio trukdymas įgyvendinti jiems nuosavybės teisę į bendrÄ jį jiems dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Tuo tarpu byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos) ir ieÅ¡kovų nurodomos aplinkybės, jog jie negali iÅ¡leisti mažamečio vaiko į kiemÄ , kadangi tai kelia realų pavojų jo sveikatai, neleidžia teismui konstatuoti ieÅ¡kovų teisių pažeidimo. IeÅ¡kovai apsiriboja tik deklaratyvaus pobÅ«džio nurodymu, jog krepÅ¡inio stovas kelia pavojų jų vaiko sveikatai, tačiau nenurodo aplinkybių ir nepateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.).

         Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė ieÅ¡kovų pateiktais argumentais, jog atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype pastatydami krepÅ¡inio stovÄ Ä¯rengė krepÅ¡inio aikÅ¡telę, kuri priskirtina nesudėtingam statiniui. Pažymėtina, jog teismas priima sprendimÄ Ä¯vertinęs visus byloje esančius įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Atsakovai pateikė įrodymus (Pažyma iÅ¡ Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus), kurie pagrindžia, kad atsakovų pastatytas krepÅ¡inio stovas nėra statinys, todėl jam netaikomos Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos. Tuo tarpu ieÅ¡kovai, įrodinėdami, jog atsakovų pastatytas krepÅ¡ys yra nesudėtingas statinys, įrodinėjo savo subjektyviÄ nuomonę susiedami jÄ su atitinkamais teisės aktais. Esant Å¡iai aplinkybei pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų pateiktai pažymai suteikė didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nei ieÅ¡kovų subjektyviai nuomonei (CPK 197 str. 2 d.).

         Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis

skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais

nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

         Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

           Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                        Â

Alvydas Žerlauskas

Kolegijos teisėjai                                                                            Â

  Almantas Padvelskis

                                                                                                           Virginija

Nijolė Griškevičienė