76049a2a-c77e-4e2d-9875-8a32842d5331 · Panevėžio apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-498-1095/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43025-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 1.2.6.1.2.1; 1.2.7.1.1; 1.2.7.2.1; 1.2.23.2.1; 1.2.23.6.1; 2.1.15.3.3.1 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 30 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, kaltinamajam T.

M. ir jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, nukentėjusiajai R. G. ir jos atstovui advokatui Vytautui Garlai, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nedirbantis, vidurinio iÅ¡silavinimo, laikomas neteistu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį.

Teismas n u s t a t ė : T. M. iki 2019 m. spalio 7 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios nenustatytÄ kiekį 2019 m. spalio 7 d. apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, sumaišęs su „Coca Cola“ gėrimu, pasiÅ«lė ir neatlygintinai davė vartoti nukentėjusiajai R. G., be to, nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki 2019 m. spalio 9 d. 18 val. 00 min. tame pačiame bute nenustatytÄ kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, sumaišęs su „Coca Cola“ gėrimu, prievarta girdydamas, vertė vartoti nukentėjusiÄ jÄ , tokiu bÅ«du kitaip platino psichotropinę medžiagÄ â€“ amfetaminÄ , bei lenkė nukentėjusiÄ jÄ R.

G. amfetaminÄ vartoti ne gydymo tikslais. Be to, T. M. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, suduodamas ne mažiau kaip keturis smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajai R. G. į galvos sritį bei kitas kÅ«no vietas, padarė galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais kaktos deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡inės akies apatinio voko iÅ¡oriniame kampe, kraujosruvomis galvos smegenyse deÅ¡inėje momeninėje-pakauÅ¡inėje srityje, pakraujavimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį bei smegenėlių padangtės sritį, bei poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inės alkÅ«nės nugariniame pavirÅ¡iuje ir kairio kelio sÄ nario srityje, tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios R.

G. sveikatÄ . Taip pat T. M. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pasinaudodamas nukentėjusiosios R. G. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto bei dėl jos apsvaigimo nuo psichotropinės medžiagos – amfetamino, prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja bei tenkino su ja lytinę aistrÄ analiniu bÅ«du, taip išžagino bei seksualiai prievartavo nukentėjusiÄ jÄ R.

G.. Be to, T. M. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min., panaudodamas nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu fizinį smurtÄ , palenkdamas bei versdamas jÄ vartoti psichotropinę medžiagÄ â€“ amfetaminÄ , dėl ko nukentėjusiajai sutriko sÄ monė, orientacija bei atmintis, tokiu bÅ«du sukeldamas pavojų jos sveikatai, laikė nukentėjusiÄ jÄ prieÅ¡ jos valiÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, taip neteisėtai atėmė nukentėjusiÄ jai R.

G. laisvę. Ä®rodymai Kaltinamsis T. M. parodė, kad vienÄ dienÄ susitiko su buvusiu klasioku, su kuriuo buvo tikresni santykiai. Jis pasiÅ«lė jam, kad gali ir nori paskambinti savo brolio buvusiai žmonai, kuri tariamai galėjo bÅ«ti naktiniame klube, pokalbis baigėsi tuo, kad M. M. jai paskambino, ji nebuvo klube, važinėjosi kažkur, susitiko su ja degalinėje „Cirkle K“, esančioje Beržų g. Taigi pirmas jo ir nukentėjusiosios susitikimas įvyko M. M. iniciatyva, pamanė, kad neatsisakys pasisėdėti su juo ir jo brolio buvusia žmona, tačiau su ja tada buvo tik trumpas pokalbis.

M. siÅ«lė jai kavinėje ar pas jį pasisėdėti, bet R. siÅ«lė pas jÄ automobilyje pasėdėti, pasivažinėti, gal iÅ¡gerti alkoholinių gėrimų. Jis atsisakė ir jai pasakė, kad paskambins kitÄ kartÄ . Praėjus savaitei ar kelioms dienoms jai parašė kelias žinutes, kelis kartus Å¡nekėjo telefonu, susitarė susitikti pas jÄ miestelyje, ji sakė, kad gal ateis su drauge, jis sakė, kad atvažiuos vienas, siÅ«lė dviese susitikti, nes pats buvo vienas. Prie parduotuvės susitiko dviese, ji privažiavo prie parduotuvės „Maxima“ su savo automobiliu, atsisėdo pas jį į automobilį, apie valandÄ važinėjo, buvo sustoję keliose vietose, tarp jų vyko pokalbis.

Susitiko tÄ kartÄ abiejų susitarimu, o susitikimo tikslas buvo pasisėdėti, iÅ¡gerti, paÅ¡nekėti, daugiau susipažinti. Susitikus ji buvo adekvati ir jam pasirodė esanti blaivi, manė, kad ji tvarkinga, bet kaip iÅ¡siaiÅ¡kino vėliau, ji nėra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos mergina. Kai R. atsisėdo į jo automobilį, su savimi turėjo dvi skardines alkoholinių gėrimų (alaus ir sidro) ir gal po 10–20 min. pradėjo jas vartoti. Jis su R. elgėsi gražiai, garbingai, kaip su moterimi, turinčia vaikÄ .

Buvo pokalbis apie sekantį susitikimÄ ar pratęsti šį vakarÄ . Jis norėjo susitikti Å¡eÅ¡tadienį, o ji aiÅ¡kino, kad Å¡eÅ¡tadienį negalės, nes mama negalės prižiÅ«rėti jos vaiko. Todėl buvo nuspręsta važiuoti pas jį į namus pasisėdėti. Jai siÅ«lė važiuoti su savo automobiliu, nes sakė, kad jeigu ji norės namo, jos neveÅ¡, jei bus iÅ¡gėręs. Taigi R. važiavo su savo automobiliu jam iÅ¡ paskos. Palikusi savo automobilį prie jo namų ji atsisėdo pas jį, nuvyko į Klaipėdos g. esančiÄ â€žMaxima“ parduotuvę, į kuriÄ nuėjo vienas, nupirko tortÄ ir kitus dalykus, negali pasakyti, pirko „Coca cola“ gėrimo parduotuvėje ar bute jo buvo.

R. laukė automobilyje, kai jis grįžo, ji pasakė, kad nori nueiti į tualetÄ , ji nuėjo, grįžo, buvo dar sustoję kažkur, po kiek laiko atsidÅ«rė pas jį namie, abu gėrė viskį, kiek jo iÅ¡gėrė, pasakyti negali, bet iki pusės litro buvo iÅ¡gėręs alkoholio, nes bute buvo vienas iÅ¡gertas butelis. R. mažiau alkoholio vartojo, kažkuriuo momentu visai jo nevartojo. Iki patikrinimo praėjo tam tikras laiko tarpas, todėl nerado pas jį organizme alkoholio, jis buvo iÅ¡simiegojęs. Buto koridoriuje, stalčiuje, turėjo „žolės“ (kanapių), kiek atsimena, nukentėjusiajai „žolės“ nesiÅ«lė.

Amfetamino neturėjo, todėl negali paaiÅ¡kinti, kaip tiksliai amfetaminas atsirado jų organizmuose. TÄ laikÄ , kai buvo su R., jis rÅ«kė Å¡iek tiek kanapių, o dėl amfetamino vartojimo sunku tiksliai kÄ nors pasakyti, galėjo jo „Coca cola“ gėrime bÅ«ti, bet amfetamino jis ten nedėjo, tik šį gėrimÄ gėrė, bet dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio negali pasakyti, ar jautė kokį nors amfetamino poveikį, t. y. ar suprato, kad „Coca cola“ gėrime yra amfetamino, bet niekam dėl to pretenzijų neturi.

Ar kas kitas dėjo į „Coca cola“ amfetaminÄ , negali pasakyti, mano, kad tai galėjo padaryti R. G., bet nežino, iÅ¡ kur ji paėmė amfetamino, ir nematė, kaip R. dėjo į „Coca cola“ gėrimÄ amfetaminÄ . Nėra visiÅ¡kai įsitikinęs, bet mano, kad R. vartojo amfetaminÄ , tačiau kadangi jis buvo iÅ¡gėręs, jos elgesio nesureikÅ¡mino. Pokalbio su R. metu buvo užsiminta apie narkotikus, ji buvo teigusi, kad yra vartojusi narkotikų minimalų skaičių, bet smulkiai neatsimena detalių, kÄ ji sakė, o kiek jam teko sužinoti po to, R. vartodavo dažniau.

Ar bÅ«dama pas jį svečiuose R. kÄ nors valgė, neatsimena, to nesureikÅ¡mino, bet kažkokio maisto pas jį buvo. Jiems bÅ«nant R. pradėjo bendrauti su savo drauge, siÅ«lė draugei atvažiuoti, buvo ir jis paėmęs telefono ragelį su ja paÅ¡nekėti. BebÅ«nant R. pradėjo skaudėti galvÄ , bet to nesureikÅ¡mino, nes tai natÅ«ralu, davė jai vaistų „Nimesil“, ji juos iÅ¡gėrė, kiek atsimena, po to jai buvo geriau. Neatsimena, ar R. buvo bloga prieÅ¡ važiuojant į (duomenys neskelbtini).

Kai iÅ¡ jo namų važiavo į (duomenys neskelbtini), vairavo R., ji blaÅ¡kėsi po keliÄ , todėl buvo pagriebęs už vairo, buvo kažkur sustoję, gal buvo sutikę ir žmonių, po kiek laiko atsidÅ«rė R. miestelyje, sustojo prie namo, R. pasakė, kad eina iki draugės, ir nuėjo, už 3–10 min. ji grįžo atgal į automobilį ir sakė, kad pas draugę yra grįžę tėvai. Ä® (duomenys neskelbtini) važiavo, nes bÅ«nant pas jį R. G. bendravo su drauge, buvo pokalbis, kad jos draugė viena, R. kaip ir norėjo pas jÄ nuvažiuoti, kad pas jÄ pasisėdėti, iÅ¡gerti.

Sunku pasakyti, ar jis pažįsta A., ar jis važiavo kartu, negali pasakyti. Kai vyko pas jos draugę, R. vėmė, mano, kad nuo alkoholio, nes sumaišė sidrÄ , viskį, kai grįžo pas jį į butÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jos bÅ«klė pasitaisė. Per visÄ buvimo kartu su R. G. laikÄ jis buvo iÅ¡ savo buto išėjęs, kai vyko su ja į (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡lių. Pas jį bute tikrai kitų asmenų nebuvo. BÅ«dama pas jį bute R. persirengė jo rÅ«bais (jÄ rado vilkinčiÄ jo džemperiu ir Å¡ortais), gal ir ne kartÄ tai darė, nes buvo apsivėmusi, apsilaisčiusi, iÅ¡sipurvinusi, nežino, kÄ ji darė su savo rÅ«bais.

Kas R. kelnaites užmovė ant kelnių, negali pasakyti. Buvo momentas, kai jis pamatė R. atsigulusiÄ ar iÅ¡kritusiÄ ant grindų koridoriuje, arčiau įėjimo į svetainę, paėmė jos galvÄ , ji kelis kartus sudrebėjo. Sakytų, kad jai buvo silpnas epilepsijos priepuolis, nes dažnais atvejais per priepuolį pasirodo putos, bet R. buvo tik kelios konvulsijos ir viskas tuo baigėsi. Kadangi sesuo serga, todėl matęs tokių pavyzdžių ir nepasimetė, po kelių sekundžių R. atsigavo, atnešė jai Å¡lapiÄ rankÅ¡luostį, klausė, ar turi inhaliatorių, ji sakė, kad neturi, klausė gal 3 kartus, ar reikia kviesti gydytojÄ , nors dėl tokio priepuolio gydytojai nekviečiami, ji atsakė, kad tikrai nereikia.

Tai įvyko grįžus iÅ¡ jos draugės, sakytų, kad buvo naktis. Lytiniai santykiai tarp jo ir R. vyko abipusiu sutikimu, viskas buvo normalu, bet tikslių detalių, kurias galėtų papasakoti, neatsimena, nes to nesureikÅ¡mino, buvo normalÅ«s lytiniai santykiai, analiniu bÅ«du santykiavimo nebuvo, dėl to negali paaiÅ¡kinti, kaip jo spermos rado nukentėjusiosios tiesiosios žarnos turinyje, gal apibėgo, santykiavo kažkur apie buvimo kartu vidurį. Kai turėjo lytinius santykius su nukentėjusiÄ ja, jos bÅ«klė buvo normali, R. buvo adekvati, kiek ji tuo metu buvo suvartojusi alkoholio, negali pasakyti, bet ji jautėsi ne blogiau nei jis, jis pats buvo girtas, bet prisiminti, kas vyko, gali.

Tuo metu buvo vartojęs ir kanapių, ir alkoholio. Ant R. veido nematė nei vieno sumuÅ¡imo. Pas jį bute iÅ¡einant iÅ¡ kambario yra arkinė siena, kadangi buvo tamsu, tai galėjo bÅ«ti pasiramstymai ir dėl to atsirasti mėlynė ant nukentėjusiosios alkÅ«nės. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipdama R. ramstėsi, atsimena, kad ji svyravo, galėjo susižaloti, nes, kaip minėjo, buvo jÄ radęs parkritusiÄ , be to, susitrankyti nukentėjusioji galėjo ir vemdama tualete, nes ne kartÄ vėmė, bet pats jos net pirÅ¡tu nepastÅ«mė.

Kada nuėjo miegoti, negali pasakyti, neatsimena, bet kai atvyko pareigÅ«nai, miegojo svetainėje ant sofos, o nukentėjusioji miegojo Å¡alia taip pat ant lovos. Kai atvyko policija, miegodamas iÅ¡girdo už lango triukÅ¡mÄ , atsikėlęs pradarė virtuvės langÄ ir pamatė nemaÅ¾Ä skaičių pareigÅ«nų, paklausė, ko nori, jie sakė, kad turi teisę įeiti, liepė atrakinti duris, pareigÅ«nams pasakė, kad tuoj apsirengs ir atrakins duris, nes miegojo. R. pasakė, kad čia tikriausiai jos motina iÅ¡kvietė policijÄ , bet tuo metu R. buvo „išėjusi iÅ¡ savęs“, pasirodė keista, kažkas jai buvo ne taip, bet nematė, nuo kada jos bÅ«klė buvo tokia, nes kai nuėjo miegoti, R. buvo normali.

Pamanė, kad gali bÅ«ti kažkokie nesusipratimai, nes R. buvusio vyro brolis M. M. jam rašė SMS, klausdamas ar ji pas jį, nes mama jos ieÅ¡ko, o jis jam atrašė, kad viskas gerai, kad R. yra su juo, kad jie geria, o jos mamai tegu sugalvoja pats, kÄ pasakyti, nes jie abu yra pilnamečiai ir nebuvo reikalo aiÅ¡kintis. Girdėjo, kad nukentėjusioji melavo mamai, kad ji yra Latvijoje, kad kažkur važiuoja, bet neturėjo teisės kiÅ¡tis. Visos tos R. kalbos apie degalines, Ukmergę, LatvijÄ , ginklus, tai R. melas, nes nei Latvijoje, nei Ukmergėje nebuvo.

R. gali meluoti dėl mamos įtakos, bijodama vaiko teises saugančių tarnybų, savo miestelio gyventojų, draugų reakcijos, todėl jį nepagrįstai apkaltino, nors supranta, kad visa tai, kaip vyko iÅ¡ tikrųjų, toli nuo to, kÄ pasakoja ji. Iki tol, kol R. G. rado policija, buvo Å¡nekama, iÅ¡gėrinėjama, viskas buvo gražu, net per gražu. Specialistas aiÅ¡kino, kad R. galėjo bÅ«ti trÅ«kusi gyslutė, o tai bÅ«na dėl alkoholio, epilepsijos priepuolio. R. teigimu, ji iÅ¡gėrė gabalÄ amfetamino, nuo jo galva pradėjo lyg sproginėti, o kai skauda galvÄ , pakyla kraujo spaudimas ir galėjo trÅ«kti gyslutė.

Dėl R. nurodytos tariamų smÅ«gių sudavimo situacijos gali paaiÅ¡kinti, kad pas jį bute lovos atloÅ¡as nemažas, o jo atrama minkÅ¡ta, todėl ji po tariamo smÅ«gio galėjo atsitrenkti į sienÄ tik jeigu bÅ«tų prieÅ¡ tai pakilusi į orÄ . Prisimena, kad kažkuriuo metu nukentėjusioji jo klausė, ar jis gali jÄ parvežti, sakė jai, kad gali jÄ parvežti namo tik ryte atsikėlęs, nes jis buvo apsvaigęs ir negalėjo vairuoti. Buto durys buvo užrakintos, bet raktai buvo duryse, nes visada juos laiko duryse.

Pats iki įvykio gerdavo psichiatro iÅ¡raÅ¡ytus vaistus, bet dienÄ prieÅ¡ įvykį gal neiÅ¡gėrė. Å iuo metu Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam joks gydymas neskiriamas ir vaistų nevartoja, bet negali pasakyti, kad jo bÅ«klė bÅ«tų bloga. Po sulaikymo bendravo su R. telefonu, nes gavo nuo jos SMS žinutę, paskambino R., vyko 3–4 pokalbiai, ji prašė pasakyti, kas buvo, sakė pasakyti jai tiesÄ , ji bendravo ir su jo vaikų motina. Nukentėjusioji R. G. parodė, kad su M. susipažino per bendrÄ pažįstamÄ M., kuriuo pasitikėjo, jis sakė nebijoti, kad T. jo vaikystės draugas, patarė iÅ¡eiti prasiblaÅ¡kyti.

PirmÄ kartÄ su kaltinamuoju susitiko Panevėžyje esančioje degalinėje. M. buvo kartu su M., tÄ vakarÄ kvietė jÄ su drauge kažkur varyti, bet jos atsisakė, jie skambinėjo visÄ naktį ir toliau kvietė. T. jai skambimo, kvietė susitikti, turbÅ«t M. davė jam jos telefono numerį. T. prie jos įkyriai pristojo, nors ji nenorėjo susitikti. Važiuodama susitikti su M. nežinojo, kad jis vartoja narkotikus, jis buvo draugo jai iÅ¡girtas kaip geras žmogus. 2019 m. spalio 7 d. vakare susitiko su M., kuris atvažiavo į (duomenys neskelbtini), susitiko prie parduotuvės „Maxima“, įsėdo pas jį į maÅ¡inÄ , važinėjo.

Jis jai pasakojo apie savo gyvenimÄ , vaikus, pasakojo, kad iÅ¡siskyręs, kad vaiko motina neleidžia matytis su vaikais, kad jam draudžia, savotiÅ¡kai jai jo pagailo. Kai buvo kartu, apie lytinius santykius kalbos nebuvo, buvo draugiÅ¡kas pokalbis, tik paklausė jo, kodėl pasikvietė, tai jis atsakė, kad galbÅ«t jam patiko. Po to važiavo į Panevėžį, jis važiavo su savo maÅ¡ina, o ji su savo, planavo trumpai pabÅ«ti, nes kitÄ dienÄ turėjo važiuoti pas gydytojÄ , todėl turėjo grįžti.

Panevėžyje kartu nuvažiavo į parduotuvę „Maxima“, jis nuėjo apsipirkti, pirko brendžio, ledukų, jai nupirko sulčių, tada grįžo pas jį į butÄ , kuris buvo normalus, tvarkingas, Å¡varus. Pats T. M. atrodė keliantis abejones, buvo su treningais, nebuvo, kad jis jai patiko kaip vaikinas, tik pabendrauti susitiko. Jis gėrė brendį su ledukais, bet ji atsisakė. IÅ¡ pradžių viskas atrodė normaliai, nepastebėjo, kad bÅ«tų agresyvus, vartotų necenzÅ«rinius žodžius, bet vėliau jai pasirodė keistos jo bendravimo manieros.

Pas T. nuvykus jis pasiÅ«lė jai amfetamino, kurio paėmė iÅ¡ dėžutės su vaistais, buvo atkirptas rudas gabalas ir sumaiÅ¡ytas į gėrimÄ , į servetėlę suvyniota nuryti. Jai paklausus, ar čia daug, ar nenumirs nuo tokio kiekio, kaltinamasis sakė, kad čia nedaug. Å is amfetamino vartojimas buvo jos sutikimu, norėjo pabandyti. Yra bandžiusi narkotikų ir paauglystėje. Po to, kai jie pavartojo, jai pasidarė bloga, pradėjo labai skaudėti galvÄ . Kaltinamasis prašė, kad negrįžtų namo, nes Å¡iÄ nakt jis apsivartos, dar paprašė pakviesti draugę, sakė, kad draugę nugirdys, pridėjo į „Coca cola“ gėrimo butelį amfetamino.

T. paėmė iÅ¡ vaistų dėžutės, kur buvo ir amfetaminas, kažkokių miltelių, gal „Nemisil“, subėrė į gėrimÄ , kiek pamena, ne į „Coca cola“, ir davė jai. Po 10 min. pradėjo vemti, bÅ«dama bute kelis kartus vėmė į kriauklę ir tualete, bet atsimena viskÄ kaip per miglÄ , nes turi atminties sutrikimų. Sunkiai orientavosi, kÅ«nas buvo lyg nesavas, iÅ¡glebęs, negalėjo pajudėti, pirmÄ kartÄ taip jautėsi, alkoholio nebuvo vartojusi, norėjo tik greičiau grįžti namo.

Amfetaminas tokios bÅ«senos nesukelia, psichologė jai sakė, kad amfetaminas sukelia energijos, pasitikėjimo pojÅ«tį. M. dar prieÅ¡ važiavimÄ pas D. rÅ«kė „žolę“, jis sakė, kad tai „žolė“, siÅ«lė ir jai, bet ji atsisakė. Rašė žinutę draugei D. B., sakė jai, kad T. kelia jai įtarimų, kad nejaukiai jaučiasi. Iki iÅ¡vykimo pas draugę, kiek pamena, T. nesmurtavo prieÅ¡ jÄ . IÅ¡ buto vyko pasiimti T. draugo, kurio neatpažintų, tik atsimena, kad sakė, jog tas draugas neseniai paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, pasiėmė tÄ draugÄ ir vyko pas D.

į (duomenys neskelbtini), važiavo jos automobiliu. Važiuojant jai buvo bloga, vėmė, po to per miglÄ viskÄ atsimena. Kai nuvyko pas D., su ja kalbėjo tik telefonu, sakė jai, kad jai labai bloga, kad nori vemti, bet susitikę nebuvo, nes draugė nesutiko iÅ¡eiti. Kelionės atgal iÅ¡ (duomenys neskelbtini) neatsimena, taip pat neatsimena, kaip grįžo į butÄ , bet buvo naktis, tamsu. „Coca cola“ gėrimo sumaiÅ¡yto su amfetaminu T. jai girdė tada, kai grįžo iÅ¡ D., tuo metu ji buvo ant sofos, per prievartÄ jai pylė, girdė iÅ¡ „Coca cola“ butelio, ji prieÅ¡inosi, nebenorėjo.

Dar prieÅ¡ vykstant pas D. ji kaltinamajam sakė, kad vyks namo, po to kai grįžo iÅ¡ draugės, vėl sakė, kad vyks namo, bet jis neiÅ¡leido, kelis kartus sakė nebesvaigti, kad jis Å¡iandien vartos. Neprisimena, ar prašė kaltinamojo parvežti jÄ namo. Kai pasakė, kad nori namo ir stojosi nuo sofos, tada jis pasidarė agresyvus, neiÅ¡leido jos, stÅ«mė atgal, jai buvo suduota kumščiu į kaktÄ , negali pasakyti, kelis kartus jai sudavė, gal 4 buvo suduoti smÅ«giai. Kai T. jai trenkė ir pastÅ«mė jÄ , jis stovėjo prieÅ¡ais jÄ , kiek pamena, ji trenkė galvÄ Ä¯ sienÄ ir jai užtemo sÄ monė.

Ji negalėjo nieko padaryti, jautėsi bejėgė. Jai padarytus sužalojimus ji matė tik po savaitės, kai atsigavo būdama ligoninėje, tuo metu dar buvo ryškiai matomi sužalojimai. Buvo mėlynės kaktos srityje, mėlynė po akimi, abi rankos ties alkūnėmis mėlynos (dešinė labiau), kojos su kraujosruvomis, bet kaip jos galėjo atsirasti neatsimena, tik žino, kad kaktoje sužalojimas tai nuo smūgio. Ar butas buvo užrakintas, nepamena. Prievartavimo fakto neatsimena, bet lytiškai santykiauti su kaltinamuoju tikrai nenorėjo, savo valia nebūtų to dariusi.

Kažkuriuo momentu bÅ«dama su T. M. kalbėjo su mama, kuri jai skambino, bet kai jai skambino mama, jai buvo labai bloga, todėl negali pasakyti, kÄ su mama kalbėjo. Dar bendravo su drauge, po to M. jos draugei skambino. TelefonÄ ir jo pakrovėjÄ Ä¯vykio metu turėjo, bet nežino, kur buvo jos telefonas, kai jai jau buvo blogai. Keista, bet iÅ¡ jos telefono buvo priskambinta asmenims, su kuriais ji pati nebendrauja ir pati jiems neskambino. Ä®vykio metu ji buvo su „Adidas“ džemperiu, „Adidas“ batais, tamsiai mėlynais džinsais ir su mėlyna striuke.

Å ie drabužiai jai buvo grÄ Å¾inti. IÅ¡ mamos žino, kad jÄ rado ne su jos pačios rÅ«bais, bet neatsimena, kad pati bÅ«tų persirengusi ar skalbusi rÅ«bus. Nemano, kad galėjo atsitrenkti eidama į tualetÄ , iÅ¡lipusi iÅ¡ maÅ¡inos vėmė, galėjo apsitaÅ¡kyti kelnes, bet pati nepersirengė. Kaip buvo rasta bute, neatsimena, kiek laiko ten buvo, taip pat neatsimena. Atsimena tik tai, kad vyko praėjus 6–7 d. nuo patekimo ligoninę. BÅ«dama ligoninėje tai, kÄ atsiminė, pasakojo tyrėjai, bet pačios apklausos nepamena.

Mamai kažkÄ pasakojo, atsimena tik dalį, mama sakė, kad daugiau pasakojo, ligoninėje jÄ lankė D., tai ir jai galėjo kažkÄ papasakoti. Mama pasakojo jai, kaip buvo pristatyta į ligoninę, ji sakė, kad atvyko nesiorientuojanti aplinkoje, ne su savo rÅ«bais, nesuprato, kas darosi, kalbėjo nesÄ mones, vis klausinėjo, kur vaikas. Neatsimena, kiek laiko buvo gydoma ligoninėje. IÅ¡leista iÅ¡ ligoninės iki Å¡iol turi lankytis pas neurochirurgus, psichiatrÄ , nes jai prasidėjo panikos atakos, skauda galvÄ , labai sutrikusi atmintis, nors iki įvykio neturėjo problemų dėl atminties.

Å iuo metu vartoja vaistus atminčiai gerinti, kraujÄ skystinančius, raminamuosius, antidepresantus vartoja nereguliariai, tik dėl panikos atakų, nes bijo dar prasčiau jaustis, prarasti atmintį, kiekvienÄ dienÄ geria vaistus nuo galvos skausmo, važiavo net į priimamÄ jį dėl skausmo, 3 savaites buvo nedarbinga. JÄ gÄ sdina tai, kad neatsimena, kÄ darė savaitgalį, dažnai einant mėto į Å¡onus, turi bendravimo sunkumų, tik nežino, ar tai lemia psichologinės priežastys, ar nuo patirtos traumos.

Ä®vykio metu nedirbo, bet dirba dabar vadybininke, bendrauja su labai daug klientų, bet dažnai nepamena, kÄ su jais kalbėjo, todėl reikia užsiraÅ¡yti, pasidarė sunkiau bendrauti su žmonėmis, sunku rinkti žodžius. 2016 m. pabaigoje lankėsi pas gydytojus ir ilgokai vartojo vaistus (antidepresantus, raminamuosius) dėl pogimdyvinės depresijos, bet kelis mėnesius iki įvykio vaistų jau nebevartojo (nustojo vartoti 2019 m. vasarÄ ), buvo sveika. Migrena jai nėra nustatyta, bronchine astma neserga, epilepsijos priepuolių jai nėra buvę.

Turėjo inhaliatorių vienÄ kartÄ , kai jai buvo 15 m. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį. Žala jai nebuvo atlyginta. Padaryta didelė žala sveikatai, turėjo daug iÅ¡laidų, važinėti pas gydytojus, pirkti vaistus, patyrė didelę gėdÄ , (duomenys neskelbtini) visi žino, kas atsitiko, apÅ¡neka, dėl to maždaug prieÅ¡ metus persikraustė į (duomenys neskelbtini), nes nebenorėjo ten gyventi. Turi atminties sutrikimų, patyrė traumÄ , jai sunku dirbti, viskas sutrikę. Po įvykio viena mergina įkyriai pradėjo raÅ¡inėti, kad T. nori su ja susisiekti.

Taip pat jai skambinėjo buvusi T. žmona, sakė, kad jų santykiai prasti, iÅ¡ pradžių atrodė, kad ji jos pusėje, o vėliau pradėjo jį ginti, norėjo jai poveikį padaryti, sakė, kad geriau atÅ¡aukti teismÄ , kad T. gali jai pakenkti, kad blogai baigsis. Po įvykio T. M. bÅ«damas RokiÅ¡kyje jai skambino, sakė, kad ji neįsivaizduoja, kaip čia „užsirovė“, sakė, kad jai buvo epilepsijos priepuolis, sakė, kad ji iÅ¡sigalvoja viskÄ . Kalbėdama su T. po įvykio galvojo, kad jis susivoks, gal atsipraÅ¡ys, o gal grasins, norės paveikti.

BÅ«dama Anglijoje nėra vartojusi amfetamino, nevartoja narkotikų ir neturi, ko bijoti. Galėjo kaltinamajam sakyti, kad turėjo važiuoti į NorvegijÄ , bet tikrai ne į DanijÄ . Gali atsižvelgti į mamos nuomonę, bet turi ir savo nuomonę, todėl nemeluotų, net jei motina taip papraÅ¡ytų. Liudytojas V. G. parodė, kad iÅ¡kvietimas buvo į (duomenys neskelbtini) daugiabutį, tiksliai neatsimena nei buto, nei namo. Buvo Å¡ilta, ruduo, gal pavasaris. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tiksliÄ datÄ ir adresÄ , bet dabar neprisimena.

Dėl ko buvo kviečiamas, tiksliai neprisimena, kvietimo priežastį nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Gavo iÅ¡kvietimÄ dirbdamas su greitosios medicinos pagalbos automobiliu, atvyko į iÅ¡kvietimÄ , tvarkingame bute buvo daug vyrų, spėjo, kad tai policininkai, jį nuvedė pas moterį, ji (R. G.) sėdėjo, buvo neapsvaigusi, bet neorentuota, iÅ¡ simptomų pagalvojo, kad galvos problema, todėl buvo iÅ¡vežta tolimesniam gydymui. Akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Su juo kalbėjo tik vyrai, policininkai, turbÅ«t kriminalistai, aukÅ¡tas vyras pasakė, kad ji „priÅ¡erta“ kažko, moters bÅ«klė buvo tokia, kad gyvybei pavojaus nebuvo, gyvybinės funkcijos buvo normalios, ji buvo embriono pozoje, kuriai bÅ«dingas galÅ«nių sulenkimas į save, jei tiesiu rankÄ , ji reagavo galÅ«nės traukimu į save, tai neurologijos simptomatika, su ja nebuvo įmanoma užmegzti kontakto.

Nenustatė, kad bÅ«tų apsinuodijimas narkotinėmis medžiagomis, nes vyzdžiai buvo normalÅ«s, reagavo į Å¡viesÄ , buvo simetriÅ¡ki, dėl opiatų, dėl kitų medžiagų negalėjo to patikrinti ir apie tai negalvojo, nes tai ligoninėje patikrina, todėl nedelsiant vežė jÄ Ä¯ ligoninę, iÅ¡nešė moterį iÅ¡ buto su neÅ¡tuvais, nes ji negalėjo vykdyti praÅ¡ymų. Ji buvo Å¡variai, tvarkingai apsirengusi, su Å¡ortukais, be rankovių „maikute“, atrodė taip, lyg ji ten gyventų.

Neprisimena, ar moteris dėvėjo apatinį trikotaÅ¾Ä . Esant uždarai smegenų traumai vyksta nežymus kraujavimas į smegenis, simptomai pasireiÅ¡kia tada, kai ilgÄ laikÄ kraujuojama, per 3 paras brinksta galvos smegenys. Daugiau pasireiÅ¡kia padidėjęs kraujospÅ«dis. Bijo pasakyti, ar kaltinamÄ jį matė atvykęs į iÅ¡kvietimÄ , negali to tvirtinti. Alkoholio kvapo neužuodė. Neprisimena, kokiÄ diagnozę parašė pristatydamas moterį į ligoninę. Butas buvo tvarkingas, skrandžio turinio ar kraujo jame nepastebėjo, buteliai, rÅ«bai nesimėtė.

Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikslias aplinkybes, po tiek laiko sunku viskÄ atsiminti. Liudytoja R. G. parodė, kad spalio 7 d. 19.30 val. kartu gyvenusi dukra R. iÅ¡vyko iÅ¡ namų su savo automobiliu, sakė susitiks su draugu M. ir jo draugu. Dukra tuo metu neturėjo artimo draugo. Apie 22.30 val. paskambino dukrai, ji sakė, kad planuoja važiuoti prie jÅ«ros, kai su ja kalbėjo, sakė, kad viskas gerai, tuoj grįš, paÅ¡alinių garsų negirdėjo, neklausė, kur ji yra. Pabudo apie 2 val. nakties, paskambino dukrai, ji neatsiliepė, paskui vėl paskambino, jos balsas jai pasirodė liÅ«dnas, klausė, kodėl dÅ«sauja, kodėl liÅ«dnas balsas, bet dukra sakė, kad viskas gerai.

Apie 4 val. prabudo, dukra dar nebuvo grįžusi, tada skambino ir skambino jai, nebemiegojo, pradėjo visiems skambinti, tada ryte nuvyko į policijÄ . Policija jos ieÅ¡kojo, pamatė jos buvimo vietÄ , sakė, kad ji Panevėžyje, nurodė, kad kadangi ji suaugusi, negali jos ieÅ¡koti, todėl jie patys ieÅ¡kojo dukros, kreipėsi į Panevėžio policijÄ . Kai dukros ieÅ¡kojo, jie buvo visai prie to namo, bet jos automobilio nepamatė. Kai atrado dukros automobilį, atrado ir jÄ . Po kiek laiko pranešė, kad apie 18 val. rado dukrÄ , sakė, kad ji gyva.

Nežino aplinkybių, kur dukra buvo rasta. Nuvyko į ligoninės priėmimÄ , privežė su vėžimėliu dukrÄ , vaizdas buvo klaikus, akys baisios, susukta į antklodę, jÄ kalbino, bet ji nieko nekalbėjo, nuvežė į palatÄ , ji buvo su vyriÅ¡ku džemperiu ir vyriÅ¡kais Å¡ortais, buvo tik jos liemenėlė ir „maikutė“, buvo be kelnaičių. Buvo toks ratas apie deÅ¡inę akį, deÅ¡inė ranka ties alkÅ«ne su mėlynėmis, visa susiÅ¡iauÅ¡usi, veidas apskritai pažaliavęs, tokia keista veido spalva, jÄ fotografavo.

Visas dienas ligoninėje bÅ«davo prie dukros. Džemperis buvo Å¡varus, Å¡ortai buvo Å¡lapi, buvo apsiÅ¡lapinusi, nes ir ant ratelių buvo Å¡lapia, ji visiÅ¡kai nevaldė savęs. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas pasakė, kad jÄ tokiÄ rado, daugiau niekas nieko neaiÅ¡kino, tik po to iÅ¡ policijos atgavo dukros rÅ«bus. Kai dukra iÅ¡vyko iÅ¡ namų, jokių sužalojimų ant jos kÅ«no nebuvo. IÅ¡ pradžių ligoninėje dukrai dėdavo sauskelnes, po 3 parų dukra pradėjo kalbėti, klausti, kur vaikas, nesuvokė, kas buvo.

Dukra ligoninėje kelias dienas nevalgė, bandė jÄ valgydinti, stengdavosi duoti kuo daugiau gerti, iÅ¡ pradžių stumdavo, negerdavo, kai norėjo jÄ paliesti, neleisdavo, susirietusi gulėdavo, nebuvo galima iÅ¡tiesti jos rankos. Ligoninėje bÅ«davo, kad dukra ne į tÄ palatÄ nueina, blaÅ¡kydavosi. Ligoninėje dukrÄ lankė draugė. Su M. nebendravo. IÅ¡ pradžių dukra nesuvokė, kodėl ji yra ligoninėje, nieko nežinojo, kas jai atsitiko, viskÄ neigė. Po to dukra sakė, kad su T. nuvažiavo į Panevėžį, sakė, kad jai davė atsigerti, bet ten „Coca cola“ buvo su „amfa“, dukra gerti alkoholio neplanavo, nes turėjo kitÄ dienÄ vykti pas gydytojÄ .

Negali pasakyti, ar savo noru dukra vartojo narkotikus, to nežino. Nežino, ar anksčiau dukra yra vartojusi narkotikų, dukra jai to nėra sakiusi. Dukra sakė, kad norėjo važiuoti namo, T. jÄ stÅ«mė, trenkė su kumščiu į galvÄ , kai paklausdavo, kur trenkė, dukra visada parodydavo į tÄ pačiÄ akį, sakė, kad vėmė maÅ¡inoje, namie pas jį prie kriauklės, kad galvÄ skaudėjo, kad galva pradėjo lyg sproginėti. Dukra sakė, kad jai davė vaistų nuo galvos skausmo, lyg „Nemisil“ miltelių.

Dar klausė dukros, ar jos neiÅ¡prievartavo, tai sakė, kad ne. R. ligoninėje iÅ¡buvo daugiau nei savaitę. Po to ji nenorėdavo kalbėti apie tai, kas nutiko, ir nesistengia jos kalbinti Å¡ia tema, nes nenori skaudinti. R. niekada gyvenime nėra buvę epilepsijos priepuolių. Dukrai buvo nustatytas stiprus galvos sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas į smegenis, gydytojas sakė, kad jei nepraeis, tada ryte reikės operuoti. Nors operacijos nereikėjo, tačiau dar ir dabar traumos pasekmės iÅ¡likę. Po įvykio dukra nebe tokia, kokia buvo anksčiau, ji pasikeitusi, nors neurologas sakė nusiraminti, kad su laiku viskas susitvarkys ir dabar kažkiek geriau, tačiau dukra jaučia nerimÄ , baimes, net iki panikos priepuolių.

Yra su dukra kalbėjusi, ji sakė, kad iki įvykio M. ir T. matė degalinėje. Po įvykio T. rašė dukrai žinutes, skambino jai, dukra jai rodė kelias žinutes, sakė, kad galės susitikti, vėliau buvo grasinančios žinutės, bet tiksliai dabar iÅ¡ turinio neprisimena. Liudytoja D. B. parodė, kad viskas buvo 2019 m. rugsėjį ar spalį, tiksliai dienos nepasakys, kiek atsimena, draugė R. nusprendė susitikti su T., prieÅ¡ tai jie matėsi kartÄ degalinėje, po to susitarė susitikti su M., o su juo buvo ir T..

Kai buvo su R. degalinėje, ji pati T. nematė. Jis siÅ«lė lyg į klubÄ , pasilinksminti, bet R. nesutiko. Vakarop R. jai minėjo, kad eis susitikti su T. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Maxima“, siÅ«lė ir jai kartu važiuoti, bet ji atsisakė, sakė, kad pabus valandÄ ir susitiks jos, kaip suprato, R. vyko susitikti su juo kaip į pasimatymÄ . IÅ¡ pradžių nesuprato, kodėl R. bijojo, sakė, kad T. priklausė gaujai, agresyvesnis, bet rašė su Å¡ypsenėlėmis. Po kiek laiko parašė, kad važiuoja į Vilnių, dar po kiek laiko paskambino, sakė, kad ji yra Ukmergėje ar Utenoje, iÅ¡ degalinės paskambino, pasakė, kad T. su ginklu kažkam grasina.

Klausė R., kÄ ji darys, siÅ«lė, kad gal su draugu ji atvažiuos, po to gavo žinutę, kad viskas jai tvarkoje, po nedaug laiko atsiuntė buto nuotraukÄ . IÅ¡ atsiųstos nuotraukos matėsi, kad butas tvarkingas, atsiuntė gal dėl to, kad parodytų, jog yra bute. Kai atsiuntė buto nuotraukÄ , ji paklausė, ar čia Panevėžyje, R. atrašė, kad taip, siÅ«lė jai važiuoti kartu į Panevėžį. Bute nesimatė alkoholio, buvo sofa, jokių paÅ¡alinių daiktų. Po vidurnakčio jie buvo pas jÄ atvažiavę.

Prie namų iÅ¡girdo maÅ¡inÄ , sulaukė skambučio, R. sakė, kad prastai jaučiasi, kad kažkÄ suvalgė, kad jÄ pykina, vems, klausė, ar gali įlesti, ji atsisakė, kad nenorėjo įsileisti nepažįstamų, dėl to jos neįleido. Kai telefonu kalbėjo su R., pagalvojo, kad jai negera pasidarė, gal R. iÅ¡gėrusi, iÅ¡ balso atrodė daugiau kaip apsvaigusi nuo alkoholio. Tada jai skambino iÅ¡ R. telefono, bet kalbėjo jau T., jis siÅ«lė jai važiuoti pas jį, bet ji kategoriÅ¡kai atsisakė.

Tada vienintelį kartÄ ir bendravo su T., daug su juo nekalbėjo, liežuvis jam nesipynė, bet balsas atrodė agresyvus. Po to laiko nebesusisiekė su R., tik ryte R. mama pranešė, kad su ja nesusiekia. Kai R. buvo surasta, nuvyko į ligoninę, ligoninėje nelabai kalbėjo su R., ji labai blogai jautėsi, paskui daugiau kalbėjo, kai jÄ iÅ¡leido iÅ¡ ligoninės. R. jai pasakojo, kad kai jie buvo atvažiavę pas jÄ , T. nešėsi „kolos“ butelį su amfetaminu, norėjo jai (D. B.) sugirdyti, o kai ji buvo bute, buvo dar vienas vaikinas, kuris gėrė su T. alkoholį, vartojo narkotikus.

R. sakė, kad ji paprašė atsigerti, bet toje stiklinėje buvo gėrimas su narkotinėmis medžiagomis, jai pasidarė bloga, pykino, ji prašėsi iÅ¡leisti, bet jis jai sudavė į galvÄ ir sakė, kad gyva iÅ¡ čia neiÅ¡eis, R. paprašė į ligoninę, jis nevežė, davė tabletę, ji jÄ iÅ¡gėrė, jai nepagerėjo ir ji nebeatsiminė daugiau nieko. Dar R. jai sakė, kad T. laikė narkotines medžiagas vaistinėlėje. R. pasakojo, kad kai ji norėjo iÅ¡eiti, jis jai trenkė į galvÄ , neiÅ¡leido.

Kai matė R. ligoninėje, jos akys buvo labai pajuodę, ji buvo nesava. Ikiteisminio tyrimo metu daugiau aplinkybių atsiminė, o dabar jau daug laiko praėjo. Su R. dabar bendrauja rečiau, nes gyvena skirtinguose miestuose, bet susiraÅ¡inėja. R. sakė, kad jai suprastėjo atmintis po įvykio. R. neminėjo, kad po įvykio bÅ«tų bendravusi su T. M.. R. jai nėra sakiusi, kad anksčiau bÅ«tų vartojusi narkotines medžiagas. Po gimdymo draugė yra minėjusi, kad turėjo pogimdyvinę depresijÄ .

Specialistas J. K. parodė, kad yra gydytojas neurochirurgas nuo 2010 m. Atsimena, kad R. G. buvo atvežta į priėmimo skyrių, atlikus apžiÅ«rÄ nustatytas pakraujavimas į smegenis, buvo paguldyta į Neurochirurgijos skyrių. Gydymas buvo „banguojantis“, jai bÅ«davo tai geriau, tai blogiau, vėliau buvo iÅ¡leista namo. Pati nukentėjusioji aplinkybių negalėjo nurodyti, o vėliau sužinojo, kad mergina buvo sumuÅ¡ta. R. G. nustatytas galvos sumuÅ¡imas, galvos odos nubrozdinimas kaktos deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡inės akies apatinio voko iÅ¡oriniame kampe, kraujosruva galvos smegenyse deÅ¡inėje momeninėje-pakauÅ¡inėje srityje, pakraujavimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį, bei smegenėlių padangtės sritį, poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inės alkÅ«nės nugariname pavirÅ¡iuje.

Vizualiai matėsi sužalojimai, alkūnė nubrozdinta, šalia akies buvo nubrozdinimas, sumušimas. Nepamena, ar buvo sužalojimų pakaušyje, plaukuotoje dalyje, nematė didelių sužalojimų, jei būtų prakirsta, būtų žaizda, sužalojimai matytųsi kompiuterinėje tomografijoje. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos padaryti kietais bukais daiktais. Šiaip kategoriškai teigti, kokia trauma buvo patirta, sunku, paprastai smūgis į pakaušį arba kritimas ant pakaušio. Trauma padaryta suduodant ar nukrentant, negali atsakyti.

Jei smÅ«gis stiprus, tikėtina, kad didesnė mėlynė ir prakirtimas bus, o dėl nestipraus smÅ«gio – tik patinimas. Sužalojimas tikrai nėra padarytas aÅ¡triu daiktu, tai bukas daiktas: siena, grindys ir kt. Å iaip kraujosruvos gali atsirasti ir ne nuo traumų, todėl nustatydami hematomos kilmę dažniausiai remiasi tuo, kÄ pasakoja liudytojai ir ligonis. Smegenys yra iÅ¡ dviejų dalių, padangtė ir pjautuvas, plėvinės struktÅ«ros, jos judrios, todėl kai krenti, jos įsirėžia, tada atsiranda hematoma.

NebÅ«tinai į kaktÄ smÅ«gis, bet dažnai bÅ«na ir kaktoje. Kontra smÅ«gis reiÅ¡kia, kad suduodama į pakaušį, o hematoma kaktoje, Å¡iuo atveju smegenys įsirėžė į sienas, todėl hematomÄ matė pakauÅ¡yje. Buvo nustatyta, kad hematoma ne senesnė nei 3–4 dienų, tai buvo matoma kompiuteriniame tomografe, nes savaitės senumo hematoma jau atrodo kitaip. ŽiÅ«rint į kompiuterinį tomografÄ , pacientės bÅ«klę, sprendė, kad trauma galėjo bÅ«ti patirta apie 24 val. bėgyje iki patekimo į gydymo įstaigÄ .

Dideli odos pakenkimai bÅ«tų matomi kompiuterinėje tomografijoje, Å¡iuo atveju mano, kad jų nesimatė, bet reikia pažiÅ«rėti, kÄ aprašė radiologai. Atsižvelgiant į tai, kad veide nesimatė sužalojimų, abejoja dėl hematomos kilmės. Jeigu bÅ«tų netrauminis hematomos iÅ¡sivystymas, bÅ«tų hemoraginis insultas, jie bÅ«na dažni, kai plyÅ¡ta gysla. Tai atsitinka dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms ir bÅ«na giliai smegenyse. Atsižvelgiant į tai, kad mergina jauno amžiaus, sumuÅ¡imas prie padangtės ir pjautuvo, vertina, kad tai trauminis sužalojimas, bet dėl to nėra kategoriÅ¡kas.

Maumeninė sritis pakankamai didelė, viskas vyksta pakauÅ¡io srityje. Hematomos atsiradimas galimas trenkus į veido sritį ir atsitrenkus į sienÄ . Atsižvelgęs į aplinkybes, sprendė, kad tai trauminis sužalojimas, bet sunku nustatyti tiksliÄ kreÅ¡ulio atsiradimo kilmę. Nukentėjusiosios bÅ«sena buvo pagal medicininius terminus „sopole“, ji buvo mieguista, kol apžiÅ«rinėjo, ji pramiegojo. Sunku pasakyti, kiek laiko R. G. neprisimins įvykio, dėl smegenų pažeidimo gali ir niekada neprisiminti įvykio ir jo aplinkybių.

Dėl tokios traumos gali bÅ«ti galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, sÄ monės sutrikimai iki gilios komos, atminčiai tai gali turėti įtakos. VisiÅ¡kai normalu, kad dėl kraujo kreÅ¡ulio susidarymo galvos smegenų deÅ¡inėje pusėje momeninėje ir pakauÅ¡inėse skiltyse su laiku atmintis gerėja, prisiminimai sugrįžta. Tokia trauma gali progresuoti, bet nėra pavojinga gyvybei. Jei bÅ«klė bÅ«tų blogėjusi, bÅ«tų reikėję operacijos, bet nukentėjusioji nebuvo operuota, jai buvo duodami vaistai nuo skausmo, raminamieji, laÅ¡inės, gydymas buvo efektyvus ir bÅ«klė pagerėjo.

Kokie traumos liekamieji reiÅ¡kiniai, sunku prognozuoti, gali bÅ«ti labai individualÅ«s, galvos skausmai, mieguistumas, gali likti ir visÄ gyvenimÄ , gali bÅ«ti epilepsija, bet pas jÄ to nebuvo. Po įvykio dar kartÄ yra konsultavęs R. G. poliklinikoje. Liekamieji reiÅ¡kiniai gali matytis ir po pusantrų metų, tai buvusios traumos padariniai, bet iÅ¡ praktikos matyti, kad jie bÅ«na individualÅ«s: vieni pacientai skundžiasi pastoviu nuovargiu, kiti sako, kad jaučiasi puikiai. Yra tikimybė, kad su laiku padariniai dar gali palengvėti, gali bÅ«ti, kad po 5 metų nukentėjusioji jausis geriau nei dabar.

Atsimena, kad Å¡lapime buvo kažko rasta, bet negali pasakyti, kas tai buvo. Narkotinės medžiagos galėjo turėti įtakos traumai, nes narkotikų fone viskas atrodo paprasčiau, drÄ siau. VisÄ laikotarpį ligoninėje ir jÄ iÅ¡raÅ¡ant į namus prie nukentėjusiosios buvo mama. Negali pasakyti, ar narkotikai turi įtakos traumos vystymuisi, to nežino. Alkoholio detoksikacija nesijautė. Dokumentuose buvo nurodytos dvi susiliejusios hematomos, tai tas pats kaip ir viena hematoma, nes kai dvi hematomos susilieja, tampa viena.

Traumos susidarymo mechanizmÄ , kilmę nustatyti kompetentingas ekspertas. Liudytojas M. J. parodė, kad praėjo daug laiko, bet atsimena, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusios moters. Pasiskambinęs iÅ¡siaiÅ¡kino, kad moteris nėra surasta, dėl to prisijungė prie tyrimo, nes yra atsakingas už paieÅ¡kas. Teko bendrauti su M. tėvais, tėvas sunkiai bendraujantis, o motina kategoriÅ¡kai atsisakė bendrauti ir padėti, tačiau buvo nustatyta galima dingusios moters buvimo vieta, kaip tai padarė, tikslai nebepasakys.

Buvo ten nuvykta, pastebėti įtariamojo ir nukentėjusiosios automobiliai, buvo bandyta patekti į patalpas. Buvo belsta į duris, stovint už durų girdėjosi vaikščiojimas, kad asmuo nueina į voniÄ ar tualetÄ , leidžia vandenį, atvyko uniformuoti pareigÅ«nai, rodė pažymėjimus, kolegos stovėjo po langais. Kadangi jų neįsileido, praėjus 30 min. buvo pasitelkta prieÅ¡gaisrinė pagalba. Bevažiuojant gaisrininkams ar jiems jau atvažiavus buto durys jiems buvo atidarytos ir rasta dingusi nukentėjusioji, ji atrodė lyg be sÄ monės, visiÅ¡kai nebendravo, kambaryje buvo iÅ¡tiestas kampas, ant jo ir gulėjo mergina, jos akys buvo apverstos, ji buvo sukniubusi, be orientacijos.

IÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , dar patys padėjo iÅ¡neÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ su neÅ¡tuvais iÅ¡ buto. Kiek pamena, nukentėjusioji buvo su vyriÅ¡kais Å¡ortais ir vyriÅ¡ku juodos spalvos džemperiu. Neatsimena, ar vizualiai matėsi sužalojimai ant jos kÅ«no. Žinojo T. M. asmenybę, kad jis gali bÅ«ti agresyvus, yra anksčiau bėgęs, bet Å¡ioje situacijoje jis buvo sutrikęs, nieko nesakė, tik nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Bute matėsi nepradarytas alkoholio butelis, buvo stiklinės, bet nuo asmenų alkoholio kvapas nesklido, iÅ¡kvietė nukentėjusiajai pagalbÄ .

Kambarys atrodė patvarkytas, virtuvėje buvo balti milteliai, lyg sutrinta, susmulkinta baltos spalvos tabletė. Buvo iÅ¡kviesti ekspertai. Neatsimena, ar rado nukentėjusiosios daiktus. Neatsimena, ar buvo vonios kambaryje iÅ¡skalbtų drabužių. Liudytojas A. M. parodė, kad įvykis galėjo bÅ«ti prieÅ¡ 2 metus. M. J. paskambino, pasakė, kad reikia nuvykti į T. M. namus, kur galimai laiko merginÄ prieÅ¡ jos valiÄ . Kartu vyko kiti kolegos, nuvykus buvo ir uniformuoti policijos pareigÅ«nai, jis užėjo už namo.

Kolegos nuėjo į laiptinę, iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ duris. K. prašė atidaryti duris, sakė, kad policija, po kurio laiko jam parodė langus, kur galimai yra mergina, po 20 min. pamatė kaip pro langÄ Å¾iÅ«ri M., paprašė jo, kad atidarytų duris. Atidaręs langÄ T. M. sakė: „ko jÅ«s norit, ko jums reikia“, jis prisistatė, Å¡alia stovėjo uniformuota pareigÅ«nė. T. M. pasakė „tuoj, nekelkit bangų“. Sakė „esu pagėręs dar nelabai orientuojuosi“. Laukė iÅ¡kviestų gaisrininkų, bet praėjus 10 min. pamatė bute kolegÄ , kuris parodė ateiti į vidų.

Butas buvo 2 aukÅ¡te. Kai atėjo į butÄ , T. M. sėdėjo virtuvėje ir ant minkÅ¡tos dalies pamatė gulinčiÄ merginÄ , ji jam pasirodė be koordinacijos, į niekÄ nereagavo. Jam bÅ«nant mergina nekalbėjo, Å¡alia jos buvo medikas. Mergina buvo aprengta ar apsivilkusi vyriÅ¡kais sportiniais drabužiais, jos drabužiai buvo pakabinti ant kabyklos, gal niÅ¡oje, kuri susijungia su kambariu, ant stalo buvo viskio butelis, taip pat buvo „Pepsi cola“ ar „Coca cola“ butelis, balto skysčio pripilti du puodeliai, bet alkoholio kvapo nuo jų nejautė, todėl mano, kad buvo vanduo, virtuvėje kriauklėje pastebėjo lyg tabako nuorÅ«kų.

Su T. M. kalbėjo, klausė, kas kriauklėje, nes jam pasirodė, kad tai augalinės kilmės nuorÅ«kos, paklausė, kodėl neatidarė durų, jis sakė, kad miegojo, kad buvo iÅ¡gėręs, sakė, kad geria ne pirmÄ dienÄ . Nuo T. M. alkoholio kvapo nejautė, prie merginos nebuvo priėjęs, butas buvo beveik idealiai sutvarkytas, bute nesimatė dulkių, iÅ¡mėtytų daiktų, grindys buvo Å¡varios, nesimatė maisto likučių, atrodė, kad viskis ir dvi stiklinės su vandeniu buvo kÄ tik pastatytos.

Nepasakys, ar matė ant nukentėjusiosios sužalojimų. Buvo atvykusi operatyvinė grupė, jie vykdė tyrimÄ toliau, o jie atliko tik paieÅ¡kos veiksmus. Liudytojas A. K. parodė, kad iÅ¡ M. J. sužinojo, jog dingusi pilietė, kuri galimai gali bÅ«ti Panevėžyje. VisÄ informacijÄ jam suteikė virÅ¡ininkas. IÅ¡ virÅ¡ininko sužinojo, kur galimai gali bÅ«ti nukentėjusioji. Jos automobilis buvo rastas prie namo, kurio neatsimena, jie ilgÄ laikÄ skambino, beldė į duris, o M. buvo už namo. IlgÄ laikÄ durų niekas neatidarė.

Po kiek laiko pareigÅ«nas, buvęs už namo, pasakė, kad matė vaikščiojantį vyriÅ¡kį, tada virÅ¡ininkas iÅ¡kvietė gaisrinę, po ilgo laiko pravėrė vyriÅ¡kis duris, matėsi, kad guli moteris, moteris į klausimus neatsakinėjo, niekaip į juos nereagavo, todėl buvo nuspręsta kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Daugiau bute nieko nebuvo. Jie, kiek atsimena, su T. M. buvo virtuvėje, medikai iÅ¡sivežė merginÄ , atvažiavo operatyvinė grupė, su T. M. jam teko bendrauti bÅ«nant įvykio vietoje, bet merginos dingimo aplinkybių neiÅ¡siaiÅ¡kino.

Teisme buvo perskaityti liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019 m. spalio 8 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43025-19 dėl R. G. paieškos. Pagal turimus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43025-19 duomenis buvo žinoma, kad R. G. gali būti su T. M.. 2019 m. spalio 9 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus viršininkas M.

J. informavo, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo kieme stovi dingusios R. G. automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 17.30 val. kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus viršininku M. J. ir to paties skyriaus vyriausiuoju tyrėju A. M. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) namo. Jiems atvykus minėto namo kieme stovėjo R. G. automobilis ir T. M. automobilis „Ford Focus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo atvykęs ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato patrulių ekipažas. Pabendravus su (duomenys neskelbtini) namo gyventojais jie nurodė, kad T. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Priėjus prie (duomenys neskelbtini) buto durų skambučio nebuvo, į duris eilę kartų buvo beldžiamasi bei garsiai prisistatoma, kad jie yra policijos pareigūnai bei prašoma atidaryti buto duris. Durų niekas neatidarė.

A. M. nuėjo stebėti 30 buto langus iÅ¡ kiemo pusės. Prie 30 buto durų kartu su jais stovėjo uniformuotas policijos pareigÅ«nas A. J.. Kadangi durų niekas neatidarė, A. J. nusprendė iÅ¡kviesti PrieÅ¡gaisrinę gelbėjimo tarnybÄ ir taip patekti į butÄ . Po kurio laiko paskambinęs A. M. pasakė, kad 30 bute yra vyras, panaÅ¡us į T. M.. Pasak A. M., bute esantis vyras tuoj atrakins buto duris. Maždaug po 15–20 minučių nuo jų atėjimo prie 30 buto durų T. M. atidarė buto duris.

T. M. atidarius duris, prisistatė bei parodė tarnybinį pažymėjimÄ , kartu su juo į butÄ užėjo M. J. ir A. J.. M. M. buvo sutrikęs, pasimatęs. Kambaryje ant iÅ¡tiesto minkÅ¡to kampo pusiau gulėjo, pusiau sėdėjo galvÄ atrėmusi į lovos kampÄ moteris, kuriÄ atpažino kaip R. G.. R. G. vilkėjo Å¡ortus ir juodos spalvos džemperį. Pakalbinus R. G. vardu ji nereagavo, į jo klausimus neatsakinėjo, nesiorientavo aplinkoje, nejudėjo. Nuo R. G. alkoholio kvapas nesklido. T. M. paklausus, kodėl R.

G. tokia bejėgiÅ¡ka bÅ«klė, jis paaiÅ¡kino, kad jie kelias paras vartojo alkoholinius gėrimus, į kitus klausimus dėl R. G. bÅ«klės T. M. neatsakinėjo. Dėl R. G. bejėgiÅ¡kos bÅ«klės M. J. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Atvykus greitajai medicinos pagalbai R. G. apžiÅ«rėta ir iÅ¡vežta į Priėmimo skyrių. Kambarys, kuriame buvo R. G., buvo tvarkingas, ant stalo stovėjo viskio butelis, du puodeliai, Å¡iek tiek nugertas gėrimo „Coca-Cola“ butelis. Nuo T.

M. alkoholio kvapo nesijautė. T. M. buvo sulaikytas į pristatytas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato sulaikymo patalpas aplinkybių išsiaiškinimui. Daugiau vertingos informacijos pateikti negali (2 t., b. l. 29–32). Po liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo A. K. parodė, kad tvirtina savo parodymus, papildyti nieko neturi. Teisme buvo perskaityti liudytojo A. K. 2020 m. gegužės 15 d. posėdžio metu duoti parodymai, kad vonioje ant radiatoriaus buvo moteriški rūbai sukabinti, koridoriuje ant batų dėžės padėta rankinė (5 t., b. l. 84).

Po Å¡ių liudytojo teismo posėdyje duotų parodymų perskaitymo A. K. parodė, kad nukentėjusioji buvo su Å¡ortais, juodu džemperiu, o kairėje buvo vonios kambarys, kuriame ant radiatoriaus matėsi rÅ«bai. Iki tol su M. artimaisiais teko bendrauti, teko bÅ«ti pas jo tėvÄ , kiek pamena, jis nesuteikė informacijos, kur gali bÅ«ti jo sÅ«nus, nepamena, ar su T. M. motina bendravo. IÅ¡ įvykio vietos ir kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini).

Butas yra antrame aukÅ¡te. Durys metalinės, su dviem spynomis. Spynos be pažeidimų. Įėjus į butÄ patenkama į prieÅ¡kambarį. PrieÅ¡kambario grindys iÅ¡klotos laminuotomis lentelėmis ir uždengtos juodu kilimu. Prie rytinės sienos stovi baltos spalvos pufas, greta pastatomas kondicionierius. Ant kondicionieriaus padėtas mobilaus ryÅ¡io telefonas HUAWEI su įtrÅ«kusiu korpusu ir juoda izoliacine medžiaga užklijuotomis kameromis. PrieÅ¡kambario vakarinėje pusėje, niÅ¡oje, yra drabužių kabykla su spintele.

Ant pakabos kabo tamsios spalvos moteriška striukė su kailine apykakle. Striukės kišenėje rastas mobilaus ryšio telefonas be pavadinimo, rausvu apatinės pusės dangteliu. Po kabančia striuke, ant spintelės guli vyriškos tamsios spalvos sportinės kelnės, ant kurių užmautos šviesios spalvos apatinės moteriškos kelnaitės. Prieškambaryje ant grindų yra rausvos spalvos moteriški sportiniai bateliai. Prieškambario rytinėje pusėje yra durys į vonios kambarį. Vonios kambaryje ant durų vidinėje pusėje yra drabužių pakabos, ant vienos iš jų kabo moteriški, tamsiai mėlynos spalvos džinsai.

Kambario pietrytinėje pusėje stovi iÅ¡tiestas minkÅ¡tasis kampas su pagalvėmis, kurio pietrytiniame kampe, ant „sėdimosios“ dalies centrinės dalies rastas audinio gabalėlis su rausvos spalvos dėme, panaÅ¡ia į kraujÄ . Kambario centre, ant žurnalinio baltos spalvos stalelio stovi pusiau nugertas 2 litrų talpos „Coca Cola“ gėrimo butelis, stiklinis butelis su užraÅ¡u „Red Label“, du balti puodeliai, plastikinis butelis su mineraliniu vandeniu „Darida“, bei arbatinis su filtru.

Apžiūrint virtuvės kambarį kriauklėje rasti pelenai su augalinės kilmės medžiaga. Kriauklės paviršiaus atbrailoje, kampe rasta vaistų lapelio dalis. Po kriauklėje buvusioje plastikinėje šiukšlių dėžėje rastas plastikinis butelis su užrašu „Darida“, kurio vidus su neaiškios kilmės, rudos spalvos apnašomis. Taip pat šiukšlių dėžėje rasti du skaidrios plastmasinės pakuotės-maišeliai, kurių viduje matyti neaiškios augalinės kilmės liekanos.

Taip pat Å¡iukÅ¡lių dėžėje rastos dvi piliulės, kurių identifikuoti nėra galimybės. Prie radiatoriaus ant grindų stovinčioje drabužių dėžėje yra mėlynos spalvos plastikinis maiÅ¡as, kuriame yra geltonos spalvos rankÅ¡luostis, turintis specifinį kvapÄ . PrieÅ¡ais Å¡alia esantį daugiabutį namÄ , kurio adresas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), jo Å¡iaurinėje pusėje esančioje nesaugojamojoje asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje apžiÅ«rimas automobilis AUDI, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. AikÅ¡telėje automobilis stovi priekine dalimi į pietų pusę. PavirÅ¡ius Å¡lapias nuo lyjančio lietaus, visos durelės užrakintos, spynelės nepažeistos, tvarkingos. Langai nepažeisti, padangos tvarkingos. Automobilio užvedimo spynelė tvarkinga, be pažeidimų. Ant galinės sėdynės yra vaikiÅ¡ka automobilinė kėdutė. Priekinė automobilio panelė tvarkinga, jokių sugadinimų nėra. Automobilio bagažinėje yra atsarginis ratas, Å¡viesÄ atspindinti liemenė, med. pagalbos dėžutė.

Baltos spalvos polietileniniame maišelyje sudėti tušti buteliai nuo mineralinio vandens. Vairuotojo durelių šoninėje dėtuvėje rasta rudos spalvos moteriška piniginė su įspaustu užrašu metalinėje plokštelėje RIVER ISLAND. Piniginės viduje rastos plastikinės kortelės: vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, Lietuvos studento pažymėjimas pil. R. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, bei nuolaidų kortelės. Taip pat piniginėje yra 200 eurų popierinėmis kupiūromis.

Toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, priekine dalimi į pietų pusę stovi tamsios spalvos automobilis FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio paviršius šlapias nuo lyjančio lietaus. Automobilio durelių spynelės tvarkingos, langai, padangos nepažeisti, užvedimo spynelė tvarkinga. Salono sėdynės odinės, priekinė panelė tvarkinga, be pažeidimų, dėtuvė tuščia. Dėtuvė tarp priekinių sėdynių taip pat tuščia. Salonas švarus, daiktų nėra.

Bagažinėje tuščia, po kilimėliu yra atsarginis ratas (1 t., b. l. 40–74). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2788/2019(01) nurodyta, kad T. M. šlapime, paimtame 2019 m. spalio 11 d. 9.00 val., rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, o opiatų, etilo alkoholio nerasta (4 t., b. l. 38). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. spalio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 1165/2019 (05) nurodyta, kad T.

M. lyties organuose nėra anatominių pakitimų, kurie kliudytų atlikti lytinį aktÄ (4 t., b. l. 36). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 459/2019(01) nurodyta, kad:

1. tamponėlyje su R. G. makšties turiniu (2 mėg.), tamponėlyje su R. G. tiesiosios žarnos turiniu (3 mėg.) rasta sperma (S-SP 173/2019(01)) ir nustatyta R. G. DNR profilis su 99,99999999999999986 % tikimybe bei T. M. DNR profilis su 99,99999999999999973 % tikimybe;

2. tamponėlyje su R. G. makÅ¡ties turiniu (1 mėg.), tamponėlyje su R. G. tiesiosios žarnos turiniu (4 mėg.) rasta sperma (S-SP 173/2019(01)) ir nustatyta R. G. DNR profilis su 99,99999999999999986 % tikimybe bei T. M. DNR profilis su 99,99 % tikimybe tarp giminystės ryÅ¡iais pagal vyriÅ¡kÄ linijÄ su T. M. nesusijusių asmenų;

3. dviejuose tamponėliuose su nuoplovomis nuo T. M. varpos nustatytas T. M. DNR profilis su 99,99999999999999973 % tikimybe (3 t., b. l. 70–84). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2019 m. spalio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 50-(898)-IS1-781 nurodyta, kad:

1. pelenų, rastų ir paimtų 2019 m. spalio 7 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ dėl R. G. paieÅ¡kos, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų;

2. tyrimui pateikto skaidraus plastmasinio maišelio iš voko Nr. 2 (su augalinės kilmės medžiagos liekanomis) vidinių paviršių nuoplovų sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų;

3. tyrimui pateikto skaidraus plastmasinio maišelio su užrašu „RFX CARE“, rasto šiukšlių dėžėje, vidinių paviršių nuoplovų sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų;

4. tyrimui pateikto plastikinio butelio „Darida“ vidinių paviršių nuoplovų sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų (3 t., b. l. 94–96). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1166/2019(05) nurodyta, kad:

1. R. G. nustatytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs odos nubrozdinimais kaktos deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡inės akies apatinio voko iÅ¡oriniame kampe, kraujosruvomis galvos smegenyse deÅ¡inėje momeninėje-pakauÅ¡inėje srityje, pakraujavimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį, bei smegenėlių padangtės sritį, taip pat poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inės alkÅ«nės nugariname pavirÅ¡iuje, kairio kelio sÄ nario srityje.

Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar pavirÅ¡iumi, galimai tokiais daiktais suduodant, į tokį pavirÅ¡ių atsitrenkiant ar panaÅ¡iai, mažiausiai 3 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai susiformavo 1–3 paros iki apžiÅ«ros, į kÄ nurodo rusvos spalvos aplinkinės ir kiek virÅ¡ aplinkinės odos lygio pakilusiais Å¡aÅ¡ais odos nubrozdinimų pobÅ«dis ir žalsvai violetinė poodinių kraujosruvų spalva. Ä®vertinus visus turimus medicininius duomenis, apžiÅ«ros duomenis ir įvykio aplinkybes, labiau tikėtina, kad kraujosruvos galvos smegenyse deÅ¡inėje momeninėje-pakauÅ¡inėje srityje, pakraujavimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, užpakalinį tarppusrutulinį plyšį, bei smegenėlių padangtės sritį yra trauminės kilmės, ir susiformavo mažiausiai 1 trauminio poveikio kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar pavirÅ¡iumi į galvos sritį pasėkoje;

2. Požymių, nurodančių skirtingÄ sužalojimų padarymo laikÄ , nenustatyta.

3. Dėl nustatytų kraujosruvų galvos smegenyse dešinėje momeninėje-pakaušinėje srityje, pakraujavimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį, bei smegenėlių padangtės sritį, R. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui.

4. R. G. nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimuisi.

5. Sužalojimų lytinių organų, išeinamosios angos srityje R. G. apžiūros metu nenustatyta.

6. Negalima atmesti galimybės, kad R. G. nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inės alkÅ«nės nugariname pavirÅ¡iuje galėjo bÅ«ti padarytos ginantis, prisidengiantį rankomis ar panaÅ¡iai. Tikimybė, kad R. G. galėjo susižaloti griÅ«nant, atmestina, tam prieÅ¡tarauja sužalojimų pobÅ«dis ir lokalizacija visumoje. Duomenų apie alkoholio kiekio kraujyje tyrimÄ ligos istorijoje nėra. 6. 2019 m. spalio 9 d. narkotinių medžiagų Å¡lapime tyrimas: AMP (amfetaminas) – teigiamas (3 t., b. l. 43–44). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2020 m. sausio 2–27 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-2/2020 nurodyta, kad:

1) T. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paprastÄ ja Å¡izofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas;

2) Å¡iuo metu T. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paprastÄ ja Å¡izofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas;

3) T. M. nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos bÅ«senÄ ;

4) T. M. dėl dabartinės psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės; jo parodymai gali būti įtakoti lėtinio psichikos sutrikimo;

5) T. M. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis, t. y. VÅ¡Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“ (4 t., b. l. 116–122). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. spalio 26 d.–gruodžio 4 d. ekspertizės akte Nr. 82TPK-13/2020 nurodyta, kad: 1) T. M. tiriamų veikų metu konstatuojami psichikos sutrikimai – miÅ¡rÅ«s asmenybės sutrikimai (F61.0), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2). Tiriamos nusikalstamos veikos metu T. M. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti;

2) Å¡iuo metu T. M. konstatuojami psichikos sutrikimai – miÅ¡rÅ«s asmenybės sutrikimai (F61.0), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2). Å iuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti;

3) pakartotinės stacionarinės ekspertizės metu T. M. elgesyje psichikos sutrikimo simptomų simuliacijos požymių nekonstatuojama;

4) buvęs veikos metu paprastas apsvaigimas nuo psichoaktyvių medžiagų nesutrikdė T. M. gebėjimo suvokti savo veiksmus bei juos valdyti;

5) Å¡iuo metu T. M. pagal esamÄ psichinę bÅ«senÄ gali suprasti aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylos nagrinėjime teisme, duoti parodymus ir dalyvauti teismo posėdyje;

6) T. M. taikyti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones nereikalinga (6 t., b. l. 13–24). Ä®rodymų vertinimas Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas areÅ¡tu arba laisvės atėmimu nuo penkerių iki aÅ¡tuonerių metų.

Pagal BK 264 straipsnio 1 dalį tas, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pagal BK 138 straipsni 1 dalį tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal 149 straipsnio 1 dalį tas, kas lytiÅ¡kai santykiavo su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį tas, kas tenkino lytinę aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle, baudžiamas areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Pagal 146 straipsnio 2 dalį tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtÄ arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, baudžiamas areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nors kaltinamasis Å¡ioje byloje pripažįsta tam tikras faktines aplinkybes (lytinių santykių turėjimÄ su nukentėjusiÄ jÄ , nukentėjusiosios buvimÄ jo bute kartu su juo, vykimÄ pas liudytojÄ D.

B.), tačiau neigia savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, teigdamas, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nesmurtavo, kad su ja lytiÅ¡kai santykiavo ne prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , kad netenkino su ja lytinės aistros analiniu bÅ«du, kad nebuvo atėmęs nukentėjusiajai laisvės, kad nedavė nukentėjusiajai amfetamino ir nevertė jos vartoti Å¡ios psichotropinės medžiagos. Byloje surinktai įrodymais nustatyta, kad kai R. G., 2019 m. spalio 7 d. vakare iÅ¡vykusi iÅ¡ namų, iki 2019 m. spalio 8 d. ryto negrįžo namo ir liudytojai R.

G. nebepavyko su ja susisiekti telefonu, R. G. kreipėsi į policijÄ ir buvo paskelbta nukentėjusiosios paieÅ¡ka (1 t., b. l. 3–6, 11, 76–78). Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji nuo 2019 m. spalio 7 d. vakaro iki 2019 m. spalio 9 d. vakaro (beveik 2 paras), t. y. tol, kol jÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, rado policijos pareigÅ«nai, buvo kartu su kaltinamuoju T. M. (Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta pats kaltinamasis, nukentėjusioji, jÄ patvirtina liudytojos D. B. parodymai, Å¡ios liudytojos ir nukentėjusiosios bendravimas telefonais (1 t., b. l. 143–156), nukentėjusiosios suradimo tame bute aplinkybės).

Vienas iÅ¡ pagrindinių ir svarbiausių įrodymų apie tai, kas vyko nukentėjusiajai susitikus su kaltinamuoju, yra nukentėjusiosios parodymai, nes tiesioginių įvykio liudytojų nėra nustatyta. Liudytojos R. G. parodymai ir tyrėjų suraÅ¡yti tarnybiniai praneÅ¡imai patvirtina, kad pirmÄ sias kelias dienas po suradimo nukentėjusioji nesiorientavo aplinkoje, adekvačiai nebendravo, skundėsi galvos skausmu, todėl jos apklausti nepavykdavo (1 t., b. l. 80–83). Nukentėjusioji pirmus kartus buvo apklausta 2019 m. spalio 14 ir 17 d. dar bÅ«dama ligoninėje (1 t., b. l. 84–92), po to jos apklausa vyko 2019 m. gruodžio 4 d. ir du kartus nagrinėjant bylÄ teisme.

Pasisakydamas dėl nukentėjusiosios parodymų vertinimo teismas pažymi, kad, kaip nurodė pati R. G., dėl savo sveikatos bÅ«klės pirmoje apklausoje ji papasakojo ne visas aplinkybes, nes ne viskÄ prisiminė, vėliau prisiminė ir papasakojo viskÄ detaliau. NukentėjusiÄ jÄ ligoninėje gydęs specialistas neurochirurgas J. K. paaiÅ¡kino, kad toks atminties pagerėjimas yra visiÅ¡kai normalus reiÅ¡kinys po tokios traumos, kokiÄ patyrė R. G.. Atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu iÅ¡liko pakankamai nuoseklÅ«s dėl esminių įvykio aplinkybių, į tai, kad juos iÅ¡ dalies patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (bendravimo telefonu su D.

B. duomenys (1 t., b. l. 143–155), vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ PC „Maxima“ ir jų apžiÅ«ros protokolas (2 t., b. l. 66–73), specialistų iÅ¡vados, net dalis kaltinamojo parodymų), teismas nukentėjusiosios parodymus pripažįsta patikimais įrodymais ir jais remiasi nustatydamas bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Nenustatyta, kad nukentėjusioji, kuri iki tiriamų įvykių kaltinamojo nepažinojo ir buvo tik trumpai vienÄ kartÄ mačiusi degalinėje, turėtų pagrindÄ jį apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti.

Be to, nukentėjusiosios parodymų teisingumÄ patvirtina ta aplinkybė, kad ji pasakoja tik tai, kÄ atsimena, sÄ Å¾iningai pripažįsta dalies aplinkybių iÅ¡ viso neatsimenanti, pavyzdžiui, lytinio santykiavimo su kaltinamuoju, ir dėl to apie tai nieko negalinti papasakoti, dalį nukentėjusiosios nurodytų faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, vaistų nuo skausmo davimÄ , nukentėjusiosios vėmimÄ , vykimÄ pas D. B., patvirtina buvus ir pats kaltinamasis, kuris iÅ¡ esmės neigia tik jo veiksmų vertinimui nepalankias aplinkybes.

Nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai dėl to, kaip jie susipažino (buvo trumpam susitikę degalinėje kartu su bendru pažįstamu M. M.), po to bendravo susiraÅ¡inėdami, susiskambindami ir 2019 m. spalio 7 d. vakare susitikę nuvyko į kaltinamojo butÄ , iÅ¡ esmės nesiskiria, juos patvirtina ir kiti įrodymai (liudytojos D. B. parodymai, vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ PC „Maxima“ ir jų apžiÅ«ros protokolas (2 t., b. l. 66–73), nukentėjusiosios telefono apžiÅ«ros protokolas (2 t., b. l. 172–185)).

Taigi nustatyta, kad nukentėjusioji, iki tol vienÄ kartÄ trumpai mačiusi kaltinamÄ jį degalinėje, toliau su kaltinamuoju jo iniciatyva pradėjo bendrauti telefonu. T. M. ir nukentėjusiosios bendravimas telefonu užfiksuotas 2019 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, kuriame buvo atlikta kaltinamojo telefono numerio iÅ¡klotinių analizė (2 t., b. l. 128–131), ir nukentėjusiosios telefono apžiÅ«ros protokole (2 t., b. l. 172–185). Nustatyta, kad nukentėjusioji susitarė ir 2019 m. spalio 7 d. apie 19 d. susitiko su kaltinamuoju (duomenys neskelbtini), važinėjosi su juo jo automobiliu, po to kiekvienas su savo automobiliu nuvyko į Panevėžį, nukentėjusioji savo automobilį paliko prie kaltinamojo namų, kur jis ir buvo rastas, ir kartu kaltinamojo automobiliu nuvyko į PC „Maxima“, esantį Klaipėdos g. 92, Panevėžyje.

Pagal vaizdo įraÅ¡us iÅ¡ PC „Maxima“ ir jų apžiÅ«ros protokolÄ (2 t., b. l. 66–73) ten R. G. užfiksuota po 22.30 val., todėl, kaip nurodė liudytoja R. G., nukentėjusioji su ja telefonu apie 22.30 val. bendravo normaliai, t. y. dar nebÅ«dama apsvaigusi. Po to nukentėjusioji su kaltinamuoju nuvyko į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur gyveno kaltinamasis, nusiuntė nuotraukÄ iÅ¡ buto liudytojai D. B. (1 t., b. l. 151, 154). Nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad jiems nuvykus į butÄ bÅ«tent kaltinamasis bute turėjo ir sumaišė iÅ¡ vaistų dėžutės paimtÄ amfetaminÄ su „Coca Cola“ gėrimu, pasakydamas, kad tai gera „amfa“ ir duodamas to su amfetaminu sumaiÅ¡yto gėrimo nukentėjusiajai, kurį ji gėrė savo noru, visÄ laikÄ buvo nuoseklÅ«s, Å¡ias aplinkybes ji visada prisiminė ir nurodydavo visų apklausų metu.

Nukentėjusiosios teigimu, ji matė, kad pats kaltinamasis gėrė viskį, vartojo tiek amfetaminÄ , tiek ir „žolę“. Å ias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-N 2788/2019(01), kad T. M. Å¡lapime, paimtame 2019 m. spalio 11 d. 9.00 val., rasta amfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties (4 t., b. l. 38), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2019 m. spalio 23 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 50-(898)-IS1-781, pagal kuriÄ narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų – rasta iÅ¡ ant kaltinamojo buto paimtų daiktų: pelenų, maiÅ¡elių ir plastikinio butelio (3 t., b. l. 94–96), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1166/2019(05), kurioje nurodyta, kad amfetamino rasta ir nukentėjusiosios Å¡lapime (3 t., b. l. 43–44).

Teismas kaip niekuo nepagrįstÄ atmeta nurodytiems nukentėjusiosios parodymams prieÅ¡taraujančiÄ kaltinamojo versijÄ , kad amfetamino jis bute neturėjo, su „Coca Cola“ gėrimu jo nemaišė ir nedavė vartoti nukentėjusiajai. Pažymėtina, kad kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs tik „žolės“ vartojimÄ , negalėjo teisme įtikinamai paaiÅ¡kinti, kaip jo organizme (specialistų tirtame Å¡lapime) atsirado amfetaminas, bet nurodė galvojantis, kad nukentėjusioji galėjo jo turėti, sumaiÅ¡yti su „Coca Cola“ gėrimu, kurio jis gėrė, nors to, kaip nukentėjusioji dėjo amfetaminÄ Ä¯ gėrimÄ , pripažino nematęs. Tokie kaltinamojo parodymai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad T.

M. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu (disponavimu psichotropine medžiaga – amfetaminu) bando apkaltinti pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ . Pažymėtina, kad kaltinamojo psichikos bÅ«klę tyrę ekspertai nustatė, jog T. M. bÅ«dingas gynybiÅ¡kumas, polinkis save pateisinti, kaltinti kitus (6 t., b. l. 21). Teismas, įvertinęs visÄ Ä¯vykių eigÄ , nukentėjusiosios parodų, kuriuos patvirtina ir kiti įrodymai, nuoseklumÄ , sprendžia, kad T. M., kaltindamas nukentėjusiÄ jÄ , tik bando savo parodymus priderinti prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir savo teisme sukurta bylos aplinkybėms prieÅ¡taraujančia ir niekuo nepagrįsta versija paaiÅ¡kinti amfetamino aptikimÄ jo ir nukentėjusiosios organizmuose.

Taigi teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kad T. M. laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios nenustatytÄ kiekį 2019 m. spalio 7 d. apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, sumaišęs su „Coca Cola“ gėrimu, pasiÅ«lė ir neatlygintinai davė vartoti nukentėjusiajai R. G.. Tokie kaltinamojo veiksmai, kai jis laikytÄ psichotropinę medžiagÄ (amfetaminÄ ) duoda neatlygintinai vartoti kitam asmeniui (nukentėjusiajai), teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes neatlygintinis davimas kitam asmeniui yra vienas iÅ¡ disponavimo bÅ«dų, BK 260 straipsnio 1 dalyje apibÅ«dinamas kaip „kitoks platinimas“.

Tai, kad Å¡iuo atveju nenustatytas kaltinamojo laikytos ir platintos psichotropinės medžiagos kiekis, nes ji buvo suvartota ir nerasta, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nesiejama su tam tikru platintų psichotropinių medžiagų kiekiu. Nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, kad buvo disponuojama bÅ«tent psichotropine medžiaga – amfetaminu, nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1166/2019(05), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios Å¡lapime rasta bÅ«tent amfetamino, kuris yra psichotropinė medžiaga (3 t., b. l. 43–44), be to, kaip minėta, tos pačios psichotropinės medžiagos (amfetamino) rasta ir kaltinamojo, kurį nukentėjusioji taip pat nurodė vartojus amfetaminÄ , organizme.

Kiekviena iÅ¡Â BK 260 straipsnyje nurodytų alternatyvių veikų – narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas – atitinka savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį. Atitinkamai, pripažįstant asmenį kaltu už kurios nors vienos ar kelių nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir tai pagrįsti įrodymais. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienos nurodytos alternatyvios veikos aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, viena ar kelios veikos negali bÅ«ti preziumuojamos („iÅ¡vedamos“) iÅ¡ įrodytų kitos ar kitų veikų.

Atsižvelgęs į tai, kad amfetamino įgijimo aplinkybės ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos, teismas kaltinamajam inkriminuotÄ neteisėtÄ jo įgijimÄ Å¡alina iÅ¡ kaltinimo kaip neįrodytÄ byloje surinktais įrodymais. Pagal nukentėjusiosios parodymus nustatyta, kad po amfetamino pavartojimo jai pasidarė bloga, jÄ pykino, jai skaudėjo galvÄ , tačiau, kas vyko toliau, nukentėjusioji dar atsimena ir nurodė, kad jie su T. M. ir jo draugu važiavo pas jos draugę liudytojÄ D.

B.. Nukentėjusioji visada nuo pat pirmos apklausos nuosekliai tvirtino, kad pas D. B. važiavo trise: ji, T. M. ir jo draugas. Nors pas liudytojÄ kartu su nuketėjusiÄ ja ir kaltinamuoju važiavęs asmuo nebuvo tiksliai nustatytas, tačiau byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių tikėti tokių nukentėjusiosios parodymų teisingumu, nes apie tai, kad atvažiuos pas jÄ trise, nukentėjusioji dar prieÅ¡ vidurnaktį rašė ir pačiai liudytojai D. B., sakydama, kad kaltinamojo draugas ne gangsteris, normalus, „prikolnas“, jai patiks (1 t., b. l. 152–153).

Be to, T. M. telefono numerio ir kito telefono numerio iÅ¡klotinių analizės patvirtina naktį iÅ¡ 2019 m. spalio 7 d. į 2019 m. spalio 8 d. kaltinamÄ jį bendravus su vieno telefono numerio, kuris, kaip ir kaltinamojo telefono numeris, po vidurnakčio tam tikrÄ laikÄ jungėsi prie tos pačios bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), naudotoju (2 t., b. l. 128–131, 138–140). Pažymėtina, kad kaltinamojo telefono numeris nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. vėl jungėsi prie bazinių stočių, esančiu Panevėžyje. 2019 m. spalio 8 d. 00.28 val. iÅ¡ R.

„Messenger“ programėlės užfiksuotas 1 min. 13 s. trukmės skambutis D. B., o 1.21 val. iÅ¡ R. „Messenger“ programėlės užfiksuotas 59 s. trukmės skambutis D. B.. Kaip paaiÅ¡kino tiek nukentėjusioji, tiek ir liudytoja D. B., vienÄ kartÄ su liudytoja Å¡nekėjo kaltinamasis, o kitÄ kartÄ â€“ nukentėjusioji. Kai su liudytoja D. B. Å¡nekėjo kaltinamasis, jis siÅ«lė jai važiuoti su jais, bet ji kategoriÅ¡kai atsisakė, o kai sulaukė R. skambučio, nukentėjusioji sakė, kad prastai jaučiasi, kad jÄ pykina, kad vems, klausė, ar gali jÄ Ä¯lesti, bet ji atsisakė, tuo metu liudytoja girdėjo ir prie jos namų atvažiavusį automobilį, todėl suprato, kad jie yra atvažiavę, nukentėjusioji iÅ¡ balso jai pasirodė apsvaigusi, daugiau nuo to laiko iki tol, kol jÄ lankė ligoninėje, su R.

G. nebendravo. Apie 2 val. nakties su nukentėjusiÄ ja dar pavyko telefonu susisiekti ir jos motinai liudytojai R. G., kuriai dukros balsas pasirodė liÅ«dnas, klausė R. G., kodėl dÅ«sauja, kodėl liÅ«dnas balsas, bet dukra sakė, kad viskas gerai. Po to nukentėjusiajai motina daug kartų bandė skambinti po 4 val., tačiau ji jau neatsiliepė (2 t., b. l. 172–185). Nukentėjusioji nurodė tiksliai nebeatsimenanti, kaip grįžo iÅ¡ D. B. į Panevėžį, kaip vėl nuėjo į kaltinamojo butÄ , bet atsimena, kaip po grįžimo iÅ¡ D.

B. sėdėdama ant sofos pasakė kaltinamajam, kad nori važiuoti namo ir stojosi nuo sofos, po tokio jos pasakymo jis supyko, pasidarė agresyvus ir sudavė kumščiu jai į kaktÄ , o ji nuo smÅ«gių galva trenkėsi į sienÄ ir jai užtemo sÄ monė. Nukentėjusioji pirmos apklausos metu buvo nurodžiusi, kad nakties metu norėjo važiuoti namo, bet T. M. jos neiÅ¡leido, o jau antroje apklausoje detalizavo, kad po to, kai ji užsiminė apie važiavimÄ namo, kaltinamasis jai 2 kartus sudavė kumščių į kaktos sritį ir ji galva atsitrenkė į sienÄ .

Be to, nukentėjusioji antroje apklausoje dar papasakojo atsimenanti, kaip kažkuriuo momentu kaltinamasis jai bÅ«nant ant sofos per prievartÄ jai pylė ir liepė gerti su amfetaminu sumaiÅ¡yto „Coca cola“ gėrimo, nors ji nenorėjo to daryti. Nukentėjusiosios teigimu, visa tai vyko jiems jau grįžus iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nes iki tol kaltinamasis prieÅ¡ jÄ nesmurtavo ir prievarta su „Coca cola“ gėrimu sumaiÅ¡yto amfetamino negirdė. Å iuos nukentėjusiosios parodymus netiesiogiai patvirtina liudytojos R.

G. nurodyta aplinkybė, kad kai nukentėjusioji buvo pirmÄ sias dienas ligoninėje, ji jai duodavo atsigerti, tačiau R. G. stumdavo stiklinę nuo savęs, negerdavo. Taigi nors iki iÅ¡vykimo į (duomenys neskelbtini)nukentėjusioji nurodė kaltinamojo jai pasiÅ«lytÄ amfetaminÄ , sumaiÅ¡ytÄ su „Coca Cola“ gėrimu, vartojusi laisva savo valia, t. y. neverčiama, tačiau nuosekliai tvirtina, kad po to, kai grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki 2019 m. spalio 9 d. 18 val. 00 min., jai amfetaminÄ , sumaišęs su „Coca Cola“ gėrimu, jau prievarta girdė kaltinamasis, nes ji jo nenorėjo vartoti.

Tokie kaltinamojo veiksmai nelaikytini nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, tęsimu, kaip nurodyta kaltinamajame akte, o vertintini kaip atskiras po kurio laiko padarytas BK 264 straipsnio 1 dalyje kriminalizuotas nukentėjusiosios vertimas vartoti psichotropines medžiagas – amfetaminÄ â€“ ne gydymo tikslais, kaip teisingai kvalifikuota ir ikiteisminio tyrimo metu. Taigi iÅ¡ kaltinimo, susijusio su psichotropinėmis medžiagomis, apraÅ¡ymo Å¡alintina aplinkybė, kad BK 264 straipsnio 1 dalyje nusikaltimÄ kaltinamasis padarė tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ .

Apie prieÅ¡ jÄ kaltinamojo pavartotÄ smurtÄ nukentėjusioji papasakojo liudytojai D. B. ir jÄ ligoninėje slaugiusiai liudytojai R. G., kuriai nurodė, kad jai buvo trenkta su kumščiu į galvÄ , kai nukentėjusiosios motina paklausdavo, kur trenkė, dukra visada parodydavo į tÄ pačiÄ akį, kurioje matėsi nubrozdinimas. IÅ¡ tikrųjų specialisto iÅ¡vadoje, be kitų sužalojimų, nukentėjusiajai nustatyti odos nubrozdinimai kaktos deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡inės akies apatinio voko iÅ¡oriniame kampe, poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inės alkÅ«nės nugariniame pavirÅ¡iuje ir kairio kelio sÄ nario srityje (dalį jų liudytoja R.

G. nufotografavo tuo metu, kai nukentėjusioji buvo gydoma ligoninėje (7 t., b. l. 194). Kaip atsirado poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inės alkÅ«nės nugariniame pavirÅ¡iuje ir kairio kelio sÄ nario srityje, nukentėjusioji negalėjo paaiÅ¡kinti, nes to neatsiminė, tačiau tiek ji, tiek liudytoja R. G., su kuria ir gyveno nukentėjusioji tuo metu, parodė, kad iki R. G. iÅ¡vykstant susitikti su kaltinamuoju tokių sužalojimų ant jos kÅ«no nebuvo, t. y. kad ji buvo sveika ir nesužalota.

Tai patvirtina specialisto iÅ¡vadoje nurodytas nustatytų sužalojimų padarymo laikas – 1–3 paros iki apžiÅ«ros. Nors kaltinamasis teisme iÅ¡kėlė versijÄ apie nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡tikusį epilepsijos priepuolį, kurio metu ji galbÅ«t ir galėjo susižaloti, nes, kaltinamojo teigimu, jis matė jÄ gulinčiÄ bute ant grindų, tiek R. G., tiek liudytoja R. G. nurodė, kad nukentėjusioji neserga epilepsija ir jokie priepuoliai jos nėra iÅ¡tikę, be to, pats kaltinamasis, 2019 m. spalio mėnesį bÅ«damas du kartus apklaustas ir davęs pakankamai iÅ¡samius parodymus apie įvykio aplinkybes, jokių aplinkybių apie epilepsijos priepuolį neminėjo.

Å ių kaltinamojo teiginių apie nukentėjusiosios galimo susižalojimo aplinkybes nepatvirtina jokie kiti įrodymai, prieÅ¡ingai, juos paneigia specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad tikimybė, jog R. G. galėjo susižaloti griÅ«nant, atmestina, nes tam prieÅ¡tarauja sužalojimų pobÅ«dis ir lokalizacija visumoje (3 t., b. l. 43–44). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1166/2019(05) taip pat nurodyta, kad R. G. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jai nustatytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs odos nubrozdinimais kaktos deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡inės akies apatinio voko iÅ¡oriniame kampe, kraujosruvomis galvos smegenyse deÅ¡inėje momeninėje-pakauÅ¡inėje srityje, pakraujavimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį, bei smegenėlių padangtės sritį, taip pat poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inės alkÅ«nės nugariname pavirÅ¡iuje, kairio kelio sÄ nario srityje.

Ä®vertinusi visus turimus medicininius duomenis, apžiÅ«ros duomenis ir įvykio aplinkybes, specialistė padarė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog kraujosruvos galvos smegenyse deÅ¡inėje momeninėje-pakauÅ¡inėje srityje, pakraujavimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, užpakalinį tarppusrutulinį plyšį, bei smegenėlių padangtės sritį yra trauminės kilmės, ir susiformavo mažiausiai 1 trauminio poveikio kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar pavirÅ¡iumi į galvos sritį pasėkoje.

Be to, specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar pavirÅ¡iumi mažiausiai 3 trauminių poveikių pasėkoje, taigi nukentėjusiosios teiginiai apie jai kumščiu suduotus smÅ«gius ir atsitrenkimÄ pakauÅ¡iu į sienÄ , neprieÅ¡tarauja tam, kÄ nustatė specialistė. GalimÄ trauminį hematomų susidarymo mechanizmÄ patvirtina ne tik nukentėjusiajai nustatyti iÅ¡oriÅ¡kai matomi sužalojimai, specialisto iÅ¡vada, bet ir specialisto J.

K. parodymai apie dažniausiai jauniems ir sveikiems asmenims nustatomÄ tokių sužalojimų, kokie buvo nustatyti R. G., trauminį pobÅ«dį. Ä®vertinęs kaltinamojo versijos apie galimÄ nukentėjusiosios susižalojimÄ griÅ«nant / griuvinėjant iÅ¡kėlimo momentÄ (teisme), specialisto iÅ¡vadÄ apie nukentėjusiosios sužalojimų atsiradimo mechanizmÄ , specialisto J. K. parodymus, nuoseklius nukentėjusiosios parodymus apie kaltinamojo prieÅ¡ jÄ vartotÄ smurtÄ , kuriuos patvirtina užfiksuoti jos nurodytose vietose esantys sužalojimai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atmesti kitiems įrodymams prieÅ¡taraujančius kaltinamojo parodymus, jog jis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nesmurtavo, o ji galėjo susižaloti pati, kurių jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina.

Taigi byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog bÅ«tent T. M. nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, suduodamas ne mažiau kaip keturis smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajai R. G. į galvos sritį bei kitas kÅ«no vietas, padarė specialisto iÅ¡vadoje jai nustatytus sužalojimus, kurie kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad kaltinamasis iÅ¡ pradžių nebuvo agresyvus, prieÅ¡ jÄ fizinio smurto nenaudojo, prieÅ¡ingai, jie kartu važinėjosi jo automobiliu, nuvyko apsipirkti į parduotuvę, buvo jo bute, kur prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ jokie prievartiniai veiksmai nebuvo atliekami, nukentėjusioji telefonu bendravo tiek su drauge, tiek su motina, po to kartu vyko pas liudytojÄ D.

B., tačiau viskas pasikeitė po to, kai jie grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini)į T. M. butÄ . Nukentėjusioji nurodė, kad bÅ«tent tada, kai ji pasakė kaltinamajam norinti važiuoti namo ir stojosi nuo sofos, ant kurios sėdėjo, jis supyko ir pradėjo prieÅ¡ jÄ smurtauti. Å ios aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ priežastis buvo susijusi su kaltinamojo siekiu, jog nukentėjusioji neiÅ¡eitų iÅ¡ jo buto, t. y. panaudodamas smurtÄ kaltinamasis norėjo neleisti nukentėjusiajai laisvai iÅ¡eiti iÅ¡ jo buto.

Nukentėjusiosios bendravimas su liudytojomis D. B. ir R. G., tarimasis po pasimatymo su kaltinamuoju dar susitikti su D. B. patvirtina, kad R. G. neketino ilgai bÅ«ti susitikusi su kaltinamuoju, ketino grįžti namo, juolab, kad motinai buvo palikusi prižiÅ«rėti savo vaikÄ , kitÄ dienÄ jai reikėjo vykti pas gydytojÄ . R. G. skambučiai naktį nukentėjusiajai ir priemonės, kurių ji ėmėsi dėl to, kad ji visÄ naktį negrįžo namo (kreipimasis į policijÄ dėl dukros dingimo, nurodant, kad ji taip iÅ¡ namų dingo pirmÄ kartÄ ), taip pat patvirtina, jog nukentėjusiajai iki tol nebuvo bÅ«dingas toks elgesys.

Taigi nors kaltinamasis teigia, kad nukentėjusioji bet kada galėjo iÅ¡ jo buto iÅ¡eiti, nes raktai buvo buto duryse, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji po to, kai grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kaltinamojo bute buvo ne savo noru, o prieÅ¡ jos valiÄ , nes prieÅ¡ jÄ po to, kai ji pasakė norinti namo ir stojosi nuo sofos, buvo panaudotas smurtas, po to dar prievarta nukentėjusiajai girdytas amfetaminas, sumaiÅ¡ytas su „Coca Cola“ gėrimu. Dėl viso to nukentėjusiajai sutriko sÄ monė, orientacija bei atmintis, buvo sukeltas pavojus jos sveikatai, kurį patvirtina nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai ir specialisto J.

K. parodymai. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, ji jautėsi bejėgė ir net nežino, kur tuo metu buvo jos telefonas, taigi tiesiog fiziÅ¡kai negalėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ buto ar papraÅ¡yti kieno nors pagalbos. Dar 2019 m. spalio 8 d. iki pietų M. M. informavo kaltinamÄ jį, kad nukentėjusiosios ieÅ¡ko policija, tačiau T. M. tik paprašė jo R. G. motinai nesakyti, kad ji yra su juo (3 t., b. l. 119–121). Visa aptarta situacija patvirtina, kad kaltinamasis po to, kai jie grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), laikė nukentėjusiÄ jÄ prieÅ¡ jos valiÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, taip neteisėtai atimdamas nukentėjusiajai R.

G. laisvę. Kadangi neteisėtas nukentėjusiosios laisvės atėmimas yra susijęs su fizinio smurto panaudojimu ir pavojaus jos sveikatai sukėlimu, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį. Dėl kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nukentėjusioji iÅ¡ viso nepamena, jog ji bÅ«tų vaginaliniu ar analiniu bÅ«du lytiÅ¡kai santykiavusi su kaltinamuoju, o kaltinamasis pripažįsta tarp jų buvus tik vaginalinį lytinį aktÄ , tačiau buvus lytinės aistros tenkinimÄ analiniu bÅ«du neigia.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados, kad tamponėlyje su R. G. makÅ¡ties turiniu (2 mėg.), tamponėlyje su R. G. tiesiosios žarnos turiniu (3 mėg.) rasta sperma (S-SP 173/2019(01)) ir nustatyta R. G. DNR profilis su 99,99999999999999986 % tikimybe bei T. M. DNR profilis su 99,99999999999999973 % tikimybe (3 t., b. l. 70–84), patvirtina tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvus tiek vaginalinį lytinį santykiavimÄ , tiek ir lytinės aistros tenkinimÄ analiniu bÅ«du.

Teismų praktikoje tokio pobÅ«džio byloje yra remtasi specialisto paaiÅ¡kinimais, kad jeigu iÅ¡silieja sperma ne į makÅ¡ties vidų, o iÅ¡orę, tai spermatozoidas negali nukeliauti į tiesiÄ jÄ Å¾arnÄ (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-468/2020). Atsižvelgęs į tai, kad Å¡iuo atveju siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti bylai svarbias aplinkybes, be kita ko, buvo tiriamas bÅ«tent nukentėjusiosios tiesiosios žarnos turinys, kur ir rasta kaltinamojo spermos, teismas sprendžia, kad byloje esanti specialisto iÅ¡vada patvirtina tiek vaginalinio, tiek analinio santykiavimo faktus, o kaltinamojo versija apie galimÄ jo spermos atsiradimo nukentėjusiosios tiesiosios žarnos turinyje bÅ«dÄ (apibėgimÄ ) vertintina kritiÅ¡kai.

IÅ¡ tikrųjų tarp suaugusių asmenų vykstantis lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas analiniu bÅ«du užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai kaltininkas pasinaudoja bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, nukentėjusysis gali iÅ¡oriÅ¡kai neiÅ¡reikÅ¡ti savo nesutikimo dėl bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytinis santykiavimas ir (ar) lytinės aistros tenkinimas vyksta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ .

Kaltinamojo parodymai apie tarp jo ir nukentėjusiosios buvusius lytinius santykius ne prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , o laisva jų abiejų valia, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms apie tuo metu buvusiÄ nukentėjusiosios bÅ«klę. Teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamojo parodymus, kad kai jis turėjo lytinius santykius su nukentėjusiÄ ja, jos bÅ«klė buvo normali, R. G. tuo metu buvo adekvati, jautėsi ne blogiau nei jis. Dar tuo metu, kai nukentėjusioji atsimena aplinkybes, t. y. iki santykiavimo su kaltinamuoju, ji nurodė, kad jai nuo amfetamino buvo labai bloga, jÄ pykino, ji vėmė, skaudėjo galvÄ , ne viskÄ atsiminė.

Nukentėjusioji kategoriÅ¡kai tvirtina, kad lytiÅ¡kai santykiauti su kaltinamuoju tikrai nenorėjo ir savo valia nebÅ«tų to dariusi, nes tai buvo pirmasis jų pasimatymas, o kaltinamasis, kaip vyras, jai net nepatiko. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad su nukentėjusiÄ ja santykiavo kažkur apie buvimo kartu vidurį. Kadangi nukentėjusioji aplinkybes, kas vyko iki tol, kol prieÅ¡ jÄ buvo pavartotas smurtas, taip jos neiÅ¡leidžiant iÅ¡ buto, dar pamena, o po to jos sÄ monė tiek dėl pavartoto smurto, tiek dėl apsvaigimo nuo amfetamino sutriko, ji neatsimena, kaip ir kada santykiavo su kaltinamuoju, kada ir kaip persirengė ar buvo perrengta kaltinamojo rÅ«bais, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad santykiaujama buvo po smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudojimo, neteisėto jos laisvės atėmimo ir jai jau esant apsvaigusiai nuo amfetamino.

Visos Å¡ios aplinkybės T. M. buvo žinomos, todėl jis neabejotinai suprato, kad nukentėjusioji yra bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir dėl tokios savo bÅ«klės tiesiog negali iÅ¡reikÅ¡ti savo valios (sutikimo ar nesutikimo) dėl su ja atliekamų seksualinio pobÅ«džio veiksmų ir jam pasiprieÅ¡inti, tačiau vis tiek lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja ir tenkino savo lytinę aistrÄ su ja analiniu bÅ«du. Nukentėjusiosios bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę taip pat patvirtina aplinkybės, susijusios su tuo, kokios bÅ«klės nukentėjusioji buvo rasta kaltinamojo bute.

NukentėjusiÄ jÄ kartu su kaltinamuoju bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 2019 m. spalio 9 d. radę liudytojai M. J., A. M. ir A. K. 2019 m. spalio 11 d. surašė tarnybinius praneÅ¡imus (2 t., b. l. 18–19, 26, 33) ir davė teisme parodymus apie tai, kaip jie pateko į butÄ , kÄ pamatė į jį patekę, kaip atrodė butas, nukentėjusioji, kaip elgėsi ir bendravo kaltinamasis, kokius veiksmus jie patys atliko. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių liudytojų, kurie papasakojo apie tai, kas jiems tapo žinoma vykdant savo pareigas, parodymų patikimumu, juolab, kad jų parodymai visÄ laikÄ buvo nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

Dėl tų pačių priežasčių analogiÅ¡kai vertintini ir liudytojo V. G. parodymai apie tai, kÄ jis, kaip Greitosios medicinos pagalbos stoties specialistas, matė nuvykęs pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ butÄ , kur buvo rasta nukentėjusioji. Taigi iÅ¡ nurodytų liudytojų ir iÅ¡ įvykio vietos ir kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nukentėjusioji kaltinamojo bute buvo rasta 2019 m. spalio 9 d. apie 18 val. IÅ¡ pradžių kaltinamasis apie 15–20 min. pareigÅ«nams buto durų neatidarė ir tik po to įsileido pareigÅ«nus į butÄ , kur ant iÅ¡tiestos sofos-lovos ir buvo rasta nukentėjusioji.

Visi jÄ iÅ¡ karto po suradimo matę liudytojai patvirtino, kad nukentėjusiosios orientacija buvo sutrikusi, ji nekalbėjo, nereagavo į aplinkÄ , dėl to buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba ir ji pristatyta į ligoninę, kur buvo gydoma Neurochirurgijos skyriuje dėl patirtos galvos traumos. Nors kaltinamasis tvirtino kartu su nukentėjusiÄ jÄ vartojęs alkoholį, tačiau nei nuo kaltinamojo, nei nuo nukentėjusiosios sklindančio alkoholio kvapo įvykio vietoje buvę liudytojai neužuodė, jų organizmuose jo irgi neaptikta.

Pati nukentėjusioji kategoriÅ¡kai tvirtina, kad bute buvusio viskio ar kitų alkoholinių gėrimų ji nevartojo. Kaltinamasis paaiÅ¡kinti, kada nukentėjusiosios bÅ«klė pasidarė tokia, kokiÄ jÄ rado pareigÅ«nai, taip pat negalėjo, nurodydamas, kad prieÅ¡ jam nueinant miegoti R. G. viskas buvo gerai ir tik tada, kai atsikėlė pažadintas pareigÅ«nų, pastebėjo, kad ji kažkokia keista. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad T. M. kaltė dėl nukentėjusiosios išžaginimo ir seksualinio jos prievartavimo analiniu bÅ«du yra įrodyta bei teisingai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, nes R.

G. tuo metu buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir net neatsimena su ja atliktų seksualinio pobÅ«džio veiksmų. Pasisakydamas dėl kaltinamojo psichikos sveikatos bÅ«klės, buvusios tiek 2019 m. spalio 7–9 d., tiek ir po to, teismas vadovaujasi 2020 m. spalio 26 d.–gruodžio 4 d. ekspertizės aktu Nr. 82TPK-13/2020 ir jame padarytomis ekspertų iÅ¡vadomis apie T. M. psichikos sveikatos bÅ«klę, nes bÅ«tent šį ekspertizės aktÄ vertina kaip iÅ¡samų ir pagrįstÄ , kuriame paÅ¡alinti pirminės ekspertizės akto trÅ«kumai.

Taigi pagal nurodytÄ ekspertizės aktÄ , nors kaltinamajam yra diagnozuoti tam tikri psichikos sveikatos sutrikimai, tačiau nenustatyta, kad T. M. 2019 m. spalio 7–9 d. ar Å¡iuo metu bÅ«tų nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas, prieÅ¡ingai, nurodyta, kad jis dėl diagnozuotų susirgimų galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kad buvęs veikos metu paprastas apsvaigimas nuo psichoaktyvių medžiagų nesutrikdė T. M. gebėjimo suvokti savo veiksmus bei juos valdyti, kad T. M. taikyti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones nereikalinga (6 t., b. l. 13–24), dėl to nėra jokių kliūčių jam taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytus nusikaltimus.

Bausmių skyrimas Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe, iÅ¡skyrus dėl BK 260 straipsnio 1 dalies, nes nėra neginčijamų įrodymų, kad psichotropines medžiagas kaltinamasis platino jau pats bÅ«damas apsvaigęs (anot nukentėjusiosios, kai atvyko į butÄ , tiek jai davė amfetamino, tiek ir pats vartojo), pripažintinas buvęs kaltinamojo apsvaigimas tiek nuo alkoholio, tiek ir nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų (kaltinamojo organizme rasta amfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties), kurias jį vartojus iki nusikaltimų darymo matė nukentėjusioji, nustatytas apsvaigimas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamam kaltinamojo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, nustatytÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir kitas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis per pakankamai trumpÄ laikÄ (trumpiau nei 2 paras) iÅ¡ viso padarė 6 nusikaltimus (1 nesunkų, 2 apysunkius ir 3 sunkius), visos veikos tyčinės, baigtos, jomis buvo pasikėsinta į įvairias vertybes (sveikatÄ , laisvę, seksualinio apsisprendimo neliečiamumÄ , disponavimo psichotropinėmis medžiagomis tvarkÄ ).

T. M. praeityje teistas Lietuvoje, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, Vokietijoje, 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, priimtu Didžiojoje Britanijoje, T. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme už išžaginimÄ ir neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis tik asmeniniam vartojimui, t. y. už panaÅ¡ias veikas, dėl kurių nagrinėjama ir Å¡i baudžiamoji byla (4 t., b. l. 66–71). Nors kaltinamasis teisme bandė kvestionuoti jo nuteisimo užsienyje aplinkybes, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nurodyta informacija, o konkrečios Didžiojoje Britanijoje padaryto nusikaltimo aplinkybės nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

IÅ¡ Administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis nuo 2015 metų administracine tvarka buvo nubaustas aÅ¡tuonis kartus (4 t., b. l. 59–65), nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo (2017 ir 2019 m. trumpiau negu po mėnesį buvo registruotas kaip vykdantis individualiÄ veiklÄ , o nuo 2019 m. liepos 4 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (7 t., b. l. 52–53), nevedęs, bet yra pateikęs praÅ¡ymÄ sudaryti santuokÄ (8 t., b. l. 47–48), turi du nepilnamečius vaikus, tačiau jie kartu su kaltinamuoju ir iki suėmimo negyveno, nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 5 d. jam buvo nustatytas 55 proc. darbingumas, o 2020 m. balandžio 7 d. iÅ¡duotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodytas 35 proc. darbingumo lygis (8 t., b. l. 8).

Ekspertai nustatė, kad T. M. tiriamų veikų metu ir ekspertizės atlikimo metu konstatuojami psichikos sutrikimai – miÅ¡rÅ«s asmenybės sutrikimai (F61.0), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2), tačiau nei jam nustatytas neįgalumas, nei konstatuoti psichikos sutrikimai nesutrukdė kaltinamajam padaryti Å¡ioje byloje tiriamų nusikaltimų. Taigi teismas sprendžia, kad kaltinamajam nustatytas neįgalumas, susijęs su jam diagnozuotais psichikos sutrikimais, nerodo mažesnio jo pavojingumo, o psichoaktyvių medžiagų, kurioms T.

M. turi priklausomybę, vartojimas vertintinas kaip rizikÄ nusikalsti padidinantis veiksnys, nes Å¡iuo atveju, kaip minėta, kaltinamasis nusikaltimus padarė bÅ«damas apsvaigęs ir tai turėjo įtakos nusikalstamam jo elgesiui. Nors vertinant T. M. iÅ¡duotų neįgaliojo pažymėjimų duomenis kaltinamojo darbingumo procentas nuo 2020 m. balandžio mėnesio yra mažesnis (8 t., b. l. 8), tačiau tai savaime nereiÅ¡kia sumažėjusio jo pavojingumo, juolab, kad ekspertizės akte jam tiek veikų padarymo metu, tiek ir ekspertizės atlikimo metu diagnozuoti tie patys su jo psichikos sveikata susiję sutrikimai (6 t., b. l. 13–24).

Dauguma byloje nustatytų aplinkybių kaltinamÄ jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Negalima teigti, kad padarytos veikos buvo atsitiktinės, tai dėsningas kaltinamojo elgesio ir mÄ stymo rezultatas, minėta Didžiojoje Britanijoje kaltinamajam paskirta griežta 9 m. laisvės atėmimo bausmė nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikaltimų darymo. Pats kaltinamasis nurodo bausmę užsienyje atlikinėjęs 4 metus ir tai atitinka bylos duomenis, nes 2015 m. jis jau gydytas ligoninėje Lietuvoje (6 t., b. l. 15, 21).

Tai leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis yra pakankamai pavojinga ir pasitaisyti nelinkusi asmenybė, kuri savo interesų patenkinimo ir ateityje gali siekti nusikalstamu būdu, jeigu kaltinamajam nebus realiai apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, nes jis nėra kritiškas savo elgesiui, gynybiškas, savęs priklausomu nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų nelaiko, nors priklausomybės sindromas jam diagnozuotas, pasižymi menka savikontrole, turi polinkį save pateisinti, kaltinti kitus (6 t., b. l. 21).

Taigi įvertinęs nustatytas tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek ir su kaltinamojo asmenybe susijusias aplinkybes, vadovaudamasis BK numatytais bausmių skyrimo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas T. M. už visas padarytas nusikalstamas veikas skirti pačias griežčiausias iÅ¡ sankcijose numatytų bausmių – laisvės atėmimÄ . Atsižvelgus į T. M. asmenybę, kiekvieno iÅ¡ nusikaltimų padarymo aplinkybes ir pasekmes, nustatytini tokie bausmių dydžiai: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (vienkartinis neatlygintinas psichotropinių medžiagų platinimas, jas pasiÅ«lant ir neatlygintinai duodant savo noru vartoti nukentėjusiajai, nėra sunkinančių aplinkybių) – 3 metai laisvės atėmimo; pagal BK 264 straipsnio 1 dalį (prievartinis psichotropinių medžiagų girdymas) – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau sukėlęs nukentėjusiajai ilgai trunkančias ir jos pilnavertį gyvenimÄ trikdančias pasekmes) – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo; pagal BK 149 straipsnio 1 dalį (bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmens išžaginimas) – 4 metai laisvės atėmimo; pagal BK 150 straipsnio 1 dalį (bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmens seksualinis prievartavimas analiniu bÅ«du) – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (neteisėtas laisvės atėmimas panaudojant smurtÄ ir sukeliant pavojų asmens sveikatai) – 2 metai laisvės atėmimo.

Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, iÅ¡ pradžių apimant už nesunkų BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ skirtÄ bausmę ir bausmę, skirtÄ pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, nes Å¡ios veikos kartu su BK 264 straipsnio 1 dalimi sudaro idealiÄ jÄ sutaptį (laikė nukentėjusiÄ jÄ bute prieÅ¡ jos valiÄ panaudodamas smurtÄ ir versdamas vartoti psichotropines medžiagas), be to, BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas skiriasi pagal savo pavojingumÄ nuo padarytų sunkių nusikaltimų, o likusias bausmes iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios pagal BK 149 straipsnio 1 dalį skirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį už kitas veikas skirtų bausmių (pridedant 7 mėnesius pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesius pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 5 mėnesius pagal BK 264 straipsnio 1 dalį skirtų bausmių) ir paskiriant galutinę subendrintÄ 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikiname sulaikyme, suėmime ir atidavime į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. spalio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (3 t., b. l. 129–130), 1 sulaikymo, suėmimo ir atidavimo į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ parÄ prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Žalos atlyginimas Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ kaltinamojo 667,27 Eur turtinę žalÄ už R. G. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (2 t., b. l. 82–84). Kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu buvo pateiktas Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiantis dokumentas (2 t., b. l. 85). Teismo vertinimu, civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas nukentėjusiajai suteiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų įkainiais už jos gydymÄ ligoninėje.

Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, iš T. M. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 667,27 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Nukentėjusioji R. G. pareiškė 10000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (5 t., b. l. 125–126). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Å iuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, nes ji buvo tiek fiziÅ¡kai sužalota, tiek patyrė ir iki Å¡iol patiria neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus.

PrieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo padaryti du sunkÅ«s nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (ji išžaginta ir seksualiai prievartauta analiniu bÅ«du), taip pat jai beveik 2 paroms buvo neteisėtai atimta laisvė ir ji prieÅ¡ savo valiÄ buvo laikoma kaltinamojo bute, ji buvo verčiama vartoti amfetminÄ , jį jai prievarta girdant, be to, jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes, be kita ko, padarytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujosruvomis galvos smegenyse deÅ¡inėje momeninėje-pakauÅ¡inėje srityje, pakraujavimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį bei smegenėlių padangtės sritį.

IÅ¡ pradžių nukentėjusioji nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 21 d. dėl patirtos galvos traumos buvo gydoma stacionare (jos sÄ monė buvo sutrikusi, skundėsi stipriais galvos skausmais, jÄ reikėjo slaugyti, tik po kurio laiko bÅ«klė pagerėjo), iÅ¡leista iÅ¡ ligoninės toliau turėjo lankytis pas gydytojus (nurodė konsultacijas pas neurochirurgus, psichiatrÄ , pateikė dokumentus apie 2020 m. birželio 17 d. darytÄ galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijÄ (5 t., b. l. 127)), nes nuolat skaudėjo galvÄ , labai sutriko atmintis, nors iki įvykio neturėjo problemų dėl atminties, prasidėjo panikos atakos.

Nors nuo įvykių praėjo daugiau nei pusantrų metų, nukentėjusioji nurodė, kad iki pat Å¡iol patiria Å¡iuos nepatogumus, susijusius su suprastėjusia atmintimi ir galvos skausmais, ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, turi vartoti vaistus atminčiai gerinti, kraujÄ skystinančius, raminamuosius, antidepresantus, nuo galvos skausmo. Nėra abejonių, kad atminties sutrikimai trukdo ne tik pilnaverčiam kasdieniam gyvenimui, bet ir darbui, dirbdama vadybininke ir bendraudama su daug klientų, turi užsiraÅ¡inėti, kÄ su jais Å¡nekėjo, nes kitaip užmirÅ¡ta.

Nukentėjusioji nurodė po įvykių atsiradusius bendravimo su kitais asmenimis sunkumus, nes patyrė didelę gėdÄ , dėl to persikraustė į kitÄ vietovę gyventi. Taigi prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ atlikti veiksmai turėjo ir Å¡iuo metu turi neigiamÄ Ä¯takÄ jos psichologinei bÅ«klei. Aplinkybę, kad po įvykio nukentėjusioji nebe tokia, kokia buvo anksčiau, kad ji pasikeitė, jaučia nerimÄ , baimes, net iki panikos priepuolių, patvirtino liudytoja R. G., kuri yra jos motina, ir liudytoja D.

B., kuri yra jos draugė. Teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų sunkumÄ , vertybes, kurios buvo pažeistos, prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ atliktų veiksmų pobÅ«dį, jų trukmę, nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, asmens kaltės formÄ (tyčia), nukentėjusiosios nurodytus patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad adekvati neturtinės žalos suma R. G. patirtiems fiziniams ir dvasiniams iÅ¡gyvenimams kompensuoti yra 8500 Eur.

BÅ«tent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka padarytų veikų pavojingumÄ , sukeltas pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį bei tokio pobÅ«džio bylose formuojamÄ teismų praktikÄ . Kiti klausimai Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å iuo atveju R. G. patyrė 605 Eur atstovavimo iÅ¡laidas, nes jai atstovavęs advokatas A. B. rengė praÅ¡ymÄ dėl papildomos ekspertizės skyrimo, klausimus ekspertizei, civilinį ieÅ¡kinį, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose (5 t., b. l. 115–120, 124–126, 150–151). Å ios iÅ¡laidos pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamojo. Taip pat iÅ¡ kaltinamojo valstybei priteistinos ir 607,50 Eur iÅ¡laidos dėl nukentėjusiajai teiktos antrinės teisinės pagalbos, kurias pagrindžia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2021 m. birželio 17 d. pažyma (7 t., b. l. 29–32).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje; o vokas su pelenais, vokai su tuščiais plastikiniais maišeliais (2 vnt.), pakuotė su tuščiu buteliu (3 t., b. l. 31), vokas su audinio dalimi, vokas su vaistų lapelio dalimi, vokas su po tyrimo likusiomis medžiagomis iš kapsulių (3 t., b. l. 34), vokas su objektais, tyrimo metu paimtais iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo (3 t., b. l.

38) ir teleskopinė lazda (3 t., b. l. 111) sunaikintini. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, 264 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę; – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du bei T. M. paskirti galutinę subendrintÄ 5 (penkerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme, suėmime ir atidavime į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. spalio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, 1 (vienÄ ) sulaikymo, suėmimo ir atidavimo į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ parÄ prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Civilinės ieÅ¡kovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ T. M. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 667,27 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus 27 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ T. M. nukentėjusiosios R. G. naudai priteisti 8500 Eur (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ nukentėjusiosios R. G. civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ T. M. nukentėjusiosios R. G. naudai 605 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurų) atstovavimo iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ T. M. 607,50 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septynis eurus 50 ct) valstybei už teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai R.

G.. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: – palikti saugoti byloje joje esančius kompaktinius diskus; – sunaikinti vokÄ su pelenais, vokus su tuščiais plastikiniais maiÅ¡eliais (2 vnt.), pakuotę su tuščiu buteliu (3 t., b. l. 31), vokÄ su audinio dalimi, vokÄ su vaistų lapelio dalimi, vokÄ su po tyrimo likusiomis medžiagomis iÅ¡ kapsulių (3 t., b. l. 34), vokÄ su objektais, tyrimo metu paimtais iÅ¡ nukentėjusiosios ir kaltinamojo (3 t., b. l.

38) ir teleskopinę lazdÄ (3 t., b. l. 111). Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Panevėžio apylinkės teismÄ . Suimtam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos. Teisėja Neringa Girnytė