Legislator Case Law & Legislation
760440cd-7ca6-4831-a55d-ced756deb339 AI generated

760440cd-7ca6-4831-a55d-ced756deb339 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 760440cd-7ca6-4831-a55d-ced756deb339
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose priimtas ieÅ¡kovo D. B. patikslintas ieÅ¡kinys atsakovei V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo jiems priteisimo. IeÅ¡kovas prašė taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo priėmimo su ieÅ¡kovu D. B.; nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo priėmimo su atsakove V. B.; nustatyti bendravimo tvarkÄ :

Legislator headnote

AI generated

760440cd-7ca6-4831-a55d-ced756deb339 · Å iaulių apygardos teismas: IeÅ¡kovas D. B. su nepilnamečiais vaikais J. B. ir M. B. praleidžia vasaros metu birželio mėnesį nuo 20 iki 30 dienos, liepos mėnesį nuo 15 iki 31 dienos, rugpjūčio mėnesį nuo 15 iki 31 dienos nepertraukiamai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2S-353-856/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01511-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.4.4.3; 3.1.18.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 31 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės V. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5462-1003/2023 pagal ieÅ¡kovo D. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo jiems priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, J. B., A. B., Telia Lietuva AB, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose priimtas ieÅ¡kovo D. B. patikslintas ieÅ¡kinys atsakovei V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo jiems priteisimo. IeÅ¡kovas prašė taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo priėmimo su ieÅ¡kovu D. B.; nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo priėmimo su atsakove V. B.; nustatyti bendravimo tvarkÄ :

1) IeÅ¡kovas D. B. bendrauja su nepilnamete dukterimi M. B. kiekvieno mėnesio antrÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimdamas dukterį Å¡eÅ¡tadienį, 11 val., ir grÄ Å¾indamas dukterį sekmadienį, 18 val., į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2) Atsakovė V. B. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi J. B. kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimdama sÅ«nų Å¡eÅ¡tadienį, 11 val., iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indama sÅ«nų sekmadienį, 18 val., į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kai sÅ«nus pageidauja pasilikti pas atsakovę V. B. su nakvyne. Jei sÅ«nus nesutinka pasilikti su nakvyne pas atsakovę V. B., ji su sÅ«numi bendrauja kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimdama sÅ«nų Å¡eÅ¡tadienį, 11 val., iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parveždama sÅ«nų tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat to paties savaitgalio sekmadienį pasiimdama sÅ«nų 11 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir parveždama sÅ«nų tos pačios dienos 18 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3) Ieškovas D. B. su nepilnamečiais vaikais J. B. ir M. B. praleidžia vasaros metu birželio mėnesį nuo 20 iki 30 dienos, liepos mėnesį nuo 15 iki 31 dienos, rugpjūčio mėnesį nuo 15 iki 31 dienos nepertraukiamai.

4) Atsakovė V. B. su nepilnamečiais vaikais J. B. ir M. B. praleidžia vasaros metu birželio mėnesį nuo 10 iki 20 dienos, liepos mėnesį nuo 1 iki 15 dienos, rugpjūčio mėnesį nuo 1 iki 15 dienos nepertraukiamai. Jei sÅ«nus J. B. nesutinka pasilikti pas atsakovę V. B., ji su sÅ«numi bendrauja Å¡iuo laikotarpiu dienomis, pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 valandÄ ir grÄ Å¾indama vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val.;

5) Jeigu tėvas ar motina Å¡ioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių negali pasiimti ar grÄ Å¾inti vaikų, jis turi pareigÄ apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitÄ iÅ¡ tėvų;

6) Ieškovas D. B. su nepilnamečiais vaikais J. B. ir M. B. praleidžia 2024/2025 metų Naujuosius Metus, 2023 metų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas (gruodžio 24, 25, 26 d.), 2023 m. Velykas (sekmadienis, pirmadienis) slenkančiu grafiku iki vaikų pilnametystės;

7) Atsakovė V. B. su nepilnamečiais vaikais J. B. ir M. B. praleidžia 2023/2024 Naujuosius metus, 2024 metų Å v. Kūčias, Å v. Kalėdas (gruodžio 24, 25, 26 d.), 2024 Velykas (sekmadienis, pirmadienis) slenkančiu grafiku iki vaikų pilnametystės. Jei sÅ«nus J. B. nesutinka pasilikti pas atsakovę V. B., ji su sÅ«numi bendrauja Å¡iuo laikotarpiu dienomis, pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾indama vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val.;

8) Visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų SMS žinute ir tokiu bÅ«du suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus.

2. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog nepilnamečio vaiko J. B. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kovu, o nepilnametės dukters M. B. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo bÅ«tų nustatyta su atsakove. Tačiau atsakovė nesutiko su siÅ«loma bendravimo tvarka, nes ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, nepagrįstai susiaurintos galimybės vaikams ne tik bendrauti su tėvais, bet ir broliui bendrauti su seserimi, pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ sesuo su broliu bendrautų vos 4 dienas per mėnesį, kas akivaizdu nepadėtų stiprinti jų tarpusavio ryÅ¡io, taip pat nepilnamečių vaikų bei tėvų ryÅ¡io. Atsakovės įsitikinimu, Å¡alių gyvenimas skyrium, jų konfliktai, asmeniniai planai negali bÅ«ti kliÅ«tis vaikams bendrauti maksimaliai su skyriumi gyvenančiais tėvais bei broliu ar seserimi. IeÅ¡kovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios gali neigiamai paveikti vaikus jiems maksimaliai bendraujant su abiem iÅ¡ tėvų. Atsakovė mano, kad geriausiai nepilnamečių vaikų interesus atitiktų tokia laikina bendravimo tvarka, pagal kuriÄ vienÄ savaitę nepilnamečiai vaikai praleistų su motina, o kitÄ savaitę su tėvu. Tokiu bÅ«du nepilnamečiai vaikai jaustųsi mylimi abiejų tėvų, neprarastų ryÅ¡io nei su tėčiu, nei su mama, be to, nebÅ«tų iÅ¡skiriami brolis su seserimi, kas tokio amžiaus vaikams yra ypatingai svarbu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovo D. B. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: nustatė nepilnamečio vaiko J. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu D. B. iki teismo sprendimo byloje priėmimo; nustatė nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina V. B. iki teismo sprendimo byloje priėmimo; iki teismo sprendimo priėmimo nustatė tokiÄ laikinÄ ieÅ¡kovo D. B. bendravimo su nepilnamete dukterimi M. B. tvarkÄ , ir tokiÄ laikinÄ atsakovės V. B. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi J. B. tvarkÄ :

1. ieÅ¡kovas D. B. bendrauja su nepilnamete dukterimi M. B. kiekvieno mėnesio antrÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimdamas dukterį Å¡eÅ¡tadienį, 11 val., ir grÄ Å¾indamas dukterį sekmadienį, 18 val., į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2. atsakovė V. B. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi J. B. kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimdama sÅ«nų Å¡eÅ¡tadienį, 11 val., iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indama sÅ«nų sekmadienį, 18 val., į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3. ieškovas D. B. su nepilnamečiais vaikais J. B. ir M. B. praleidžia vasaros metu birželio mėnesį nuo 20 iki 30 dienos, liepos mėnesį nuo 15 iki 31 dienos, rugpjūčio mėnesį nuo 15 iki 31 dienos nepertraukiamai;

4. atsakovė V. B. su nepilnamečiais vaikais J. B. ir M. B. praleidžia vasaros metu birželio mėnesį nuo 10 iki 20 dienos, liepos mėnesį nuo 1 iki 15 dienos, rugpjūčio mėnesį nuo 1 iki 15 dienos nepertraukiamai;

5. jeigu tėvas ar motina Å¡ioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių negali pasiimti ar grÄ Å¾inti vaikų, jis turi pareigÄ apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitÄ iÅ¡ tėvų;

6. ieškovas D. B. su nepilnamečiais vaikais J. B. ir M. B. praleidžia 2024/2025 metų Naujuosius Metus, 2023 metų šv. Kūčias, šv. Kalėdas (gruodžio 24, 25, 26 d.) slenkančiu grafiku iki vaikų pilnametystės;

7. atsakovė V. B. su nepilnamečiais vaikais J. B. ir M. B. praleidžia 2023/2024 Naujuosius metus, 2024 metų šv. Kūčias, šv. Kalėdas (gruodžio 24, 25, 26 d.), 2024 Velykas (sekmadienis, pirmadienis) slenkančiu grafiku iki vaikų pilnametystės.

8. visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų SMS žinute ir tokiu bÅ«du suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus.

4. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas teisme dar nepradėtas, ginčas iÅ¡ esmės dar nenagrinėjamas, todėl teismas neturi galimybės spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ iÅ¡tirti ir nustatyti visų svarbių bylai aplinkybių. Nėra gauta iÅ¡samių duomenų apie vaiko motinos ir tėvo asmeninius bruožus, tėvo tinkamumÄ rÅ«pintis vaiku, jį prižiÅ«rėti, tenkinti poreikius, kitos svarbios bylos iÅ¡nagrinėjimui aplinkybės, o jų tyrimas gali užtrukti. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į iÅ¡vadÄ duodančios institucijos nustatytas ir iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, kad Å¡iuo metu nepilnametis Å¡alių sÅ«nus J. B. gyvena su tėvu, o nepilnametė Å¡alių dukra M. B. – su motina. IÅ¡vadÄ duodanti institucija, įvertinusi psichologo pateiktas rekomendacijas, kad vaikas turėtų gyventi ten, kur jis nori, vaiko iÅ¡sakytÄ nuomonę, jog jis turėtų gyventi ten, kur gyvena su tėvu, į motinos iÅ¡sakytÄ nuomonę, jog Å¡iuo metu vaikas nėra parengtas nuolat gyventi su ja, manytina, jog Å¡iuo metu vaiko J. B. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieÅ¡tarautų vaiko interesams. Be to, M. B. per mažo amžiaus, jog galėtų iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo. IÅ¡vadÄ duodanti institucija mano, jog atsižvelgiant į Å¡iuo metu esančiÄ situacijÄ Å¡alių Å¡eimoje, tikslinga M. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina V. B..

5. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo siÅ«loma laikina bendravimo tvarka labiau užtikrintų vaikų interesus ir esamos situacijos stabilumÄ , nei siÅ«loma atsakovės bendravimo tvarka. Vis dėlto, teismas vertino, jog nepilnamečio sÅ«naus pasilikimas pas atsakovę su nakvyne tik esant jo pageidavimui, niekaip neužtikrintų sÅ«naus ir motinos bei sesers ryÅ¡io stiprinimo. Teismas pažymėjo, kad vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte J. B. nurodė, kad iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarautų nakvynei pas atsakovę savaitgaliais. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo siÅ«loma laikina bendravimo tvarka Å¡ioje dalyje keistina, nustatant, kad nepilnametis sÅ«nus J. B. pas atsakovę pasilieka su nakvyne (tiek savaitgaliais, tiek Å¡venčių ir atostogų metu). Teismas kartu pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nurodė, jog Å¡venčiu metu jis su nepilnamečiais vaikais praleidžia 2023 m. Velykas (sekmadienis, pirmadienis), tačiau nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡i Å¡ventė jau yra praėjusi, todėl nebeaktuali.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė V. B. atskiruoju skundu praÅ¡o: pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. balandžio 12 d. nutarties dalį, kuria nutarta, kad ieÅ¡kovas D. B. bendrauja su nepilnamete dukterimi M. B. kiekvieno mėnesio antrÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimdamas dukterį Å¡eÅ¡tadienį, 11 val., ir grÄ Å¾indamas dukterį sekmadienį, 18 val., į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; atsakovė V. B. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi J. B. kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimdama sÅ«nų Å¡eÅ¡tadienį, 11 val., iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indama sÅ«nų sekmadienį, 18 val., į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti laikinÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ vienÄ savaitę nepilnamečiai vaikai J. B. ir M. B. praleistų su mama, o kitÄ savaitę - su tėčiu; priimti su skundu pateiktus naujus įrodymus – garso įraÅ¡us. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

6.1. Teismas, remdamasis iÅ¡imtinai Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte užfiksuota (duomenys neskelbtini) metų vaiko J. B. nuomone, neatliko savo pareigos bÅ«ti aktyviam tokio pobÅ«džio byloje, betarpiÅ¡kai neiÅ¡klausė vaiko ir neatskleidė tokį vaiko norÄ nulėmusių veiksnių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Å iaulių apygardos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-715-569/2022 panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavęs klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui konstatavo, kad sprendžiant klausimÄ dėl Å¡ių laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo taikymo, privalėjo imtis iniciatyvos, kad bÅ«tų iÅ¡klausyta vaiko nuomonė dėl bendravimo tvarkos. Å iuo atveju nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl yra pagrindo manyti, kad jau gali betarpiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, todėl jis privalėjo bÅ«ti iÅ¡klausytas teisme ir teismas, iÅ¡klausydamas vaiko nuomonę bei jÄ vertindamas, galėtų realiai atskleisti vaiko norÄ lemiančius veiksnius.

6.2. Nors teismas pažymėjo, kad reikia užtikrinti sÅ«naus ir motinos bei sesers ryÅ¡io stiprinimÄ , tačiau neįvertino nepilnamečių vaikų interesų. Pagal teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ brolis ir sesuo tarpusavyje bendrauja vos 4 dienas per mėnesį, trečiÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalius vaikai praleis atskirai, todėl akivaizdu, kad vaikų tarpusavio ryÅ¡is ne tik, kad nesustiprės, bet prieÅ¡ingai – susilpnės. Minimalus vaikų bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams. Å iuo atveju nėra duomenų, kad vaikų dažnesnis tarpusavio bendravimas kenktų vaikų fizinei ar emocinei sveikatai.

6.3. Atsakovės bendravimas su nepilnamečiu sÅ«numi J. B. tik kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį ir analogiÅ¡kai nepilnamečių vaikų tarpusavio bendravimas tik 4 dienas per mėnesį, niekaip neatitinka Å¡alių nepilnamečių vaikų geriausių interesų ir labiausiai vaikų interesus atitiktų tokia laikina bendravimo tvarka, pagal kuriÄ vienÄ savaitę nepilnamečiai vaikai J. B. ir M. B. praleistų su mama, o kitÄ savaitę - su tėčiu.

7. IeÅ¡kovas D. B. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

7.1. Atsakovė, praÅ¡ydama taikyti laikinas apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ po 50x50 laiko praleidžiamo su kiekvienu iÅ¡ tėvų, nenurodo ir nemotyvuoja, ar iÅ¡vis Å¡iai dienai nepilnamečiai vaikai yra pasirengę tokiai bendravimo tvarkai, kai sÅ«nus J. nuo 2023 m. sausio 3 d. gyvena su tėvu, jam įprastoje aplinkoje, ir pradžioje iÅ¡vis atsisakydavo bendrauti ir pasilikti pas mamÄ su nakvyne. Tik ieÅ¡kovo ir psichologinių konsultacijų pagalba nepilnametis Jonas pradėjo labiau bendrauti su mama, pasilikti su ja su nakvynėmis, nors kaip matyti iÅ¡ teikiamų garso įrašų, kurie padaryti akivaizdžiai traumuojant vaikÄ prieÅ¡ miegÄ , mama elgiasi prieÅ¡ingai vaiko interesams, nesiekia saugoti vaiko nuo neigiamos informacijos, o tiesiog užduoda vaikui nepatogius klausimus. VaikÄ iÅ¡vežus poilsiui prie jÅ«ros, ne nuolatinėje savo gyvenamojoje vietoje, ir galimai dienÄ motyvuojant kitomis priemonėmis, vienareikÅ¡miÅ¡koje mamos įtakoje, vaikui užduodant tokius klausimus, kurie bÅ«nant su mama, kitaip ir negalėjo bÅ«ti atsakyti. Tokie įrodymai byloje nėra tinkami įrodymai, jie iÅ¡imti iÅ¡ visos dienos konteksto, gauti mamos įtakoje, o ne neÅ¡aliÅ¡kų specialistų apklausos metu.

7.2. Atsakovė, siekdama, kad dukra M. gyventų savaitę su ieÅ¡kovu, bei žinodama, kad dukryte dažnai net atsisako eiti miegoti be mamos dėl savo amžiaus, dėl ko ne kartÄ buvo vežama pas mamÄ , nes nepavyko užmigti, siekia traumuoti dukrÄ ir teismo praÅ¡o nustatyti dvi savaites per mėnesį, kad M. bÅ«tų su tėčiu. Ji nenurodo, kad M. tam yra pasirengusi, ir sÄ moningai nutyli Å¡ias svarbias aplinkybes, nes pati žino, kad M. toks ilgas laiko tarpas pas tėtį, be mamos, bus nepakeliamas.

7.3. Å iuo metu sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas, nenagrinėdamas bylos iÅ¡ esmės, neturi ir negali nustatyti geriausių vaikų interesų visos bylos kontekste, todėl teismo nutartis dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos yra pagrįsta ir teisėta ir Å¡iuo metu geriausiai atitinka Å¡alių nepilnamečių vaikų geriausius interesus.

7.4. Atmestini atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , rėmėsi iÅ¡imtinai Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota J. B. nuomone, nebuvo aktyvus, nes betarpiÅ¡kai neiÅ¡klausė vaiko ir neatskleidė tokius vaiko norÄ nulėmusius veiksnius, nes jie nepagrįsti. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , vaiko nuomonė gali bÅ«ti iÅ¡klausyta bÅ«tent per Vaiko teisių tarnybÄ , fiksuojant vaiko nuomonę aktu, ir tai yra tinkamai iÅ¡klausyta vaiko nuomonė, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi bÅ«tent Å¡iuo aktu iÅ¡klausyta vaiko nuomone. Pagal teismų praktikÄ , tokia vaiko apklausa galima ir nebÅ«tina vaiko papildomai traumuoti kviečiant į teismÄ . Teismas, nenagrinėdamas civilinės bylos iÅ¡ esmės, vaiko norÄ lemiančių veiksnių netiria ir nenagrinėja, nes juos vertinant ne visos bylos kontekste nebÅ«tų atskleista bylos esmė, o sprendžiant laikinas apsaugos priemones teismas Å¡ių įrodymų nevertina. Be to, pati atsakovė sutinka, kad nepilnamečio J. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kovu bei pripažįsta, kad Å¡iuo metu tai geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustatant laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo tvarkÄ su mažamečiu vaiku, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

9. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu praÅ¡o priimti naujus įrodymus – garso įraÅ¡us. Nurodė, kad Å¡ie įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, padės teismui atskleisti tikrÄ jÄ nepilnamečio vaiko nuomonę ir nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ .

10. IeÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad tokie garso įraÅ¡ai negali bÅ«ti laikomi tinkamu įrodymu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, kadangi sprendžiama laikina bendravimo tvarka, o tokie įrodymai gali bÅ«ti teismo vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste, ko teismas, taikydamas laikinas apsaugos priemones, nenagrinėja ir netiria, todėl Å¡ie įrodymai atmestini.

11. Å alys apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus dvi iÅ¡imtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

12. Iš pateiktų garso įrašų nėra galimybės nustatyti garso įrašų padarymo datos ir aplinkybių, taip pat teismas negali šių įrašų objektyviai vertinti, kadangi nepilnametis vaikas galimai galėjo kalbėti motinos įtakoje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos įrodymus.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).

14. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , teismas Å¡eimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas, iÅ¡ jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. CK 3.161 straipsnyje numatyta, kad viena iÅ¡ vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

15. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

16. VieÅ¡ojo intereso, taigi, ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimÄ siekiant iÅ¡saugoti esamas socialiai reikÅ¡mingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sÄ lygas tolesnei plėtotei ir užkirsti keliÄ vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas taikomas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaikų interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

18. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintos laikinos bendravimo tvarkos 1 punktas numato, kad ieÅ¡kovas D. B. bendrauja su nepilnamete dukterimi M. B. kiekvieno mėnesio antrÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimdamas dukterį Å¡eÅ¡tadienį, 11 val., ir grÄ Å¾indamas dukterį sekmadienį, 18 val., į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pagal laikinos bendravimo tvarkos 2 punktÄ , atsakovė V. B. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi J. B. kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį, pasiimdama sÅ«nų Å¡eÅ¡tadienį, 11 val., iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indama sÅ«nų sekmadienį, 18 val., į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su Å¡ia nustatyta teismo bendravimo tvarka, praÅ¡o nustatyti laikinÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ vienÄ savaitę nepilnamečiai vaikai J. B. ir M. B. praleistų su mama, o kitÄ savaitę - su tėčiu.

19. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Tačiau kasacinis teismas yra taip pat iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika nesudaro pagrindo teigti, kad toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, yra iÅ¡ esmės nesuderinamas su vaiko interesais. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog bÅ«tent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iÅ¡ vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryÅ¡iai su kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosiose vietose ar Å¡alia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iÅ¡ tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigas ir paimti iÅ¡ jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

20. Apeliacines instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , skundžiama nutartimi nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiais vaikais, jų amžių (J. B. (duomenys neskelbtini) metų mažiaus, M. B. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), remdamasis tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant teisiniu reguliavimu, sprendžia, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka geriausius nepilnamečių vaikų interesus, nekenkia normaliam jų dienos rėžimui. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos laikinos bendravimo tvarkos keisti iÅ¡ esmės nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliantė apeliacinio skundo argumentais neįrodė, kad jos praÅ¡oma nustatyti laikina bendravimo tvarka, pagal kuriÄ vienÄ savaitę nepilnamečiai vaikai J. B. ir M. B. praleistų su mama, o kitÄ savaitę - su tėčiu, atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Apeliantės praÅ¡oma nustatyti laikina bendravimo tvarka iÅ¡ esmės pažeistų mažamečių vaikų interesus, neužtikrintų stabilios vaikams aplinkos ir faktiÅ¡kai reikÅ¡tų dviejų gyvenamųjų vietų vaikams nustatymÄ . Teismui kyla abejonių, ar parinkus tokį bendravimo modelį, Å¡alims nekiltų problemų dėl vaikų pristatymo į ugdymo įstaigas (nėra duomenų apie atstumÄ tarp jų ir kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosios vietos, kiekvieno iÅ¡ tėvų užimtumÄ , jų galimybes pristatyti vaikus į ugdymo įstaigas ir paimti iÅ¡ jų). Teismui taip pat kyla abejonių, ar vaikams praleidžiant savaitę su ieÅ¡kovu D. B., jis dėl savo užimtumo ir įgÅ«džių bÅ«tų pajėgus tinkamai užtikrinti abiejų savo nepilnamečių vaikų interesus. Juolab, teismas laiko pagrįstais ieÅ¡kovo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodytus argumentus, kad dukra M. B. atsisako eiti miegoti be mamos dėl savo amžiaus, dėl ko ne kartÄ buvo vežama pas mamÄ , nes nepavyko užmigti, todėl dukra tam yra nepasirengusi, toks ilgas laiko tarpas pas tėtį, be mamos, jai bÅ«tų nepakeliamas.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis iniciatyvos, jog bÅ«tų iÅ¡klausyta teisme nepilnamečio vaiko J. B. nuomonė dėl bendravimo tvarkos. Å iuo aspektu pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , nėra bÅ«tina apklausti nepilnamečius vaikus, nes jie gali bÅ«ti apklausti nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, vertinant visų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus. Taigi, vaiko apklausos teisme tikslingumo klausimas bus sprendžiamas bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pagrįstai rėmėsi Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota nepilnamečio vaiko J. B. nuomone. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimÄ , nurodydamas, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panaÅ¡iai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).

22. Apeliantė nurodo, kad pagal teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ brolis ir sesuo tarpusavyje bendrauja vos 4 dienas per mėnesį, trečiÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalius vaikai praleis atskirai, todėl akivaizdu, kad vaikų tarpusavio ryÅ¡is ne tik, kad nesustiprės, bet prieÅ¡ingai – susilpnės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien Å¡i aplinkybė negali sÄ lygoti laikinos bendravimo tvarkos taikymo apeliantės praÅ¡omu bÅ«du, kadangi pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į kiekvieno iÅ¡ vaikų asmeninius interesus, o ne į jų tarpusavio ryÅ¡io puoselėjimÄ . Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas, neturėdamas duomenų, negali nustatyti brolio ir sesers tarpusavio ryÅ¡io (brolio ir sesers prisiriÅ¡imo prie vienas kito, jų bendravimo galimybių), nes tai yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas. Todėl vien apeliantės deklaratyvus teiginys, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka vaikų tarpusavio ryšį susilpnins, atmetamas kaip nepagrįstas.

23. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra Å¡eimos ginčo sprendimo bÅ«das, jos skirtos ne tėvų interesų ar norų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situacijÄ . Taigi, vadovaujantis vaikų interesais, siekiant jų netraumuoti, nesukelti sveikatos problemų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tikslinga palikti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , nes nuolatinė vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais tvarka bus nustatyta tik teismui iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus bylÄ , t.y. nustačius vaikų prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, įvertinus tėvų požiÅ«rį į vaikų auklėjimÄ , vystymÄ si, dalyvavimÄ vaikus auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybę sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , materialinę tėvų padėtį), vaikų brandumÄ iÅ¡reiÅ¡kiant nuomonę dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir kitas aplinkybes.

24. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamÄ nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė