7603683a-e280-4e25-bab2-c9f70c549a08 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI2-765-484/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-020232-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.3; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jūratės Gaidytės-Lavrnovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

PareiÅ¡kėjas R. Č. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius arba atsakovas) 2021 m. balandžio 22 d. sprendimÄ Nr. (7.2E) DV_S-33456 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų grÄ Å¾inimo“ (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV arba Fondo valdyba) 2021 m. gegužės 19 d. sprendimÄ Nr. (9.8E) I-3373 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsisakymo grÄ Å¾inti valstybinio socialinio draudimo įmokas“ (toliau – ir VSDFV sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti darbdavių už pareiÅ¡kėjÄ per 2020 kalendorinius metus sumokėtas VSD įmokas, iÅ¡skyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios virÅ¡ijo VSDÄ® 2020 kalendoriniams metams numatytÄ socialinio draudimo įmokų bazę, t. y. 84 VDU, bei grÄ Å¾inti Å¡iÄ permokÄ pareiÅ¡kėjui; 4) priteisti jo naudai visas byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo.

Nurodo, kad 2020 m. dirbo pagal darbo sutartis dvejose įmonėse: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės). Nurodytos Bendrovės skaičiavo ir mokėjo VSD įmokas nuo jo darbo užmokesčio. Pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondui (Sodra) pateikta visa informacija apie jo darbo užmokestį bei nuo jo apskaičiuotas ir sumokėtas VSD įmokas , iš kurios matyti, kad jo su darbo santykiais susijusių pajamų suma per 2020 metus viršijo 84 vidutinius darbo užmokesčius (toliau – VDU), t. y. 104 277,60 Eur.

Pastebi, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDÄ®) 10 straipsnio 9 dalyje buvo nustatyta, jog pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokos, iÅ¡skyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 2019 metais – 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU suma, o Å¡ias sumas virÅ¡ijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo Å¡ioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvienÄ draudėjÄ atskirai. Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjo bendros pajamos virÅ¡ijo numatytas lubas, VSD įmokos buvo sumokėtos nuo visų pareiÅ¡kėjo pajamų, taip pat ir nuo dalies, virÅ¡ijančios Ä®statyme numatytÄ pajamų ribÄ . Atskirų draudėjų iÅ¡mokėtos darbo užmokesčio sumos nevirÅ¡ijo VSDÄ® numatytos ribos, todėl darbdaviai per asmeninę Sodros paskyrÄ nebuvo informuoti apie tai, kad jo pajamos pasiekė nurodytÄ ribÄ ir VSD įmokos nebuvo perskaičiuotos automatiÅ¡kai.

Pažymi, kad pagal VSDÄ® 13 straipsnio 1 dalį, socialinio draudimo įmokoms ir iÅ¡mokoms teisingai priskaičiuoti yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir iÅ¡mokų gavėjus. Be kita ko, pagal VSDÄ® 32 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ Fondo valdyba administruoja socialinio draudimo įmokas bei užtikrina teisingÄ iÅ¡mokų apskaičiavimÄ . Todėl, pareiÅ¡kėjo vertinimu, kaupdama visus duomenis, reikalingus teisingam įmokų apskaičiavimui, o taip pat ir privalėdama grÄ Å¾inti nustatytas ribas virÅ¡ijančias VSD įmokas (VSDÄ® 10 straipsnio 10 dalis), Fondo valdyba turi teisingai identifikuoti priklausančių mokėti įmokų dydį, o šį dydį virÅ¡ijančiÄ sumÄ grÄ Å¾inti apdraustajam asmeniui. Nurodo, kad pagal preliminarius, savarankiÅ¡kai atliktus sumokėtų (permokėtų) VSD įmokų nuo jo darbo užmokesčio skaičiavimus, Sodros permoka siekia 6 395,41 Eur, tačiau pabrėžia, kad tikslų permokėtų VSD įmokų apskaičiavimÄ turėtų atlikti atsakovas.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) nuostatomis, jo su darbo santykiais susijusios 2020 m. metinės pajamos, virÅ¡ijančios nustatytus VDU dydžius, buvo apmokestintos padidintu 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Taigi, pradėjus taikyti taip vadinamas Sodros „lubas“ ir neapmokestinant atitinkamas sumas virÅ¡ijančių pajamų VSD įmokomis, Å¡iai virÅ¡ijančiai daliai yra pradedamas taikyti padidintas GPM tarifas. PareiÅ¡kėjo atveju, nustatant GPM prievoles, į tai, kad pajamos buvo gautos iÅ¡ kelių darbdavių, niekaip neatsižvelgta (pajamų dydis skaičiuotas pagal pajamų gavėjÄ sumuojant), o VSD įmokų atžvilgiu tenkančiÄ didesnę mokestinę naÅ¡tÄ (bei, tuo pačiu – žalÄ ) lėmė vienintelė aplinkybė – darbo sutarčių (darbdavių) skaičius. Tuo tarpu didesnė mokestinė naÅ¡ta jam nesuteikia jokių papildomų socialinio draudimo garantijų. Pastebi, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo VSDÄ® 10 straipsnio 10 dalis, kuri numato, jog apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, iÅ¡skyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu Å¡io straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grÄ Å¾inamos draudėjams iki kitų metų gegužės 31 d.

Nurodo, kad remdamasis tuo metu galiojančio VSDÄ® 10 straipsnio 10 punktu, Fondo valdybai pateikė PraÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti nustatytus maksimalius dydžius virÅ¡ijančias už PareiÅ¡kėjÄ sumokėtas VSD įmokas už 2020 metus. Fondo valdybos Vilniaus skyrius Sprendimu PraÅ¡ymo netenkino. PareiÅ¡kėjas 2021 m. gegužės 7 d. pateikė skundÄ Fondo valdybai, praÅ¡ydamas panaikinti SprendimÄ ir perskaičiuoti bei atitinkamai grÄ Å¾inti permokėtas VSD įmokas, tačiau Skundžiamu sprendimu tÄ buvo atsisakyta padaryti. Mano, kad toks atsisakymas prieÅ¡tarauja teisiniam reguliavimui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) įtvirtintam teisinės valstybės principui, jos 46 ir 48 straipsniuose įtvirtintai Å«kinės veiklos laisvei ir laisvei pasirinkti darbÄ , o taip pat Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiÅ¡kumo principui ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAÄ®) 7 straipsnyje įtvirtintam mokesčių mokėtojų lygybės principui.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas 2021 m. kovo 25 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl 2020 metais sumokėtų socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo ir įmokų permokos grÄ Å¾inimo, nurodydamas, kad 2020 metais jo bendros darbo užmokesčio pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, virÅ¡ijo 84 VDU. VSDFV Vilniaus skyrius, patikrinęs Registro duomenų bazėje įraÅ¡ytus pareiÅ¡kėjo draudėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (draudžiamÄ sias pajamas), bei turimÄ informacijÄ apie sumokėtas socialinio draudimo įmokas, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio suma pas kiekvienÄ draudėjÄ atskirai nevirÅ¡ijo 84 VDU sumos (104 277,60 Eur). VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 22 d. raÅ¡tu Nr. (7.2E) DV_S-33456 apie tai informavo pareiÅ¡kėjÄ ir nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl socialinio draudimo įmokų už 2020 metus perskaičiavimo ir permokos grÄ Å¾inimo.

Nurodo, kad nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (7.2E) DV_S-33456, pareiÅ¡kėjas apskundė jį VSDFV, kuri 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-3373 pareiÅ¡kėjo skundo netenkino ir konstatavo, jog VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas atsisakyti grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui socialinio draudimo įmokas dirbant pas du darbdavius ir veiksmai atlikti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir jiems neprieÅ¡tarauja.

Pažymi, kad VSDFV ir jos teritoriniai skyriai yra vieÅ¡ojo administravimo institucijos, kurios, atlikdamos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pavestas funkcijas, turi vadovautis galiojančiais, jų veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais ir juos vykdyti. Mano, kad VSDFV Vilniaus skyrius tinkamai pritaikė ginčui aktualias galiojančias VSD įstatymo 10 straipsnio 9 dalies (redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nuostatas, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti.

Nurodo, kad VSD įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 10 straipsnio 9 dalyje buvo nustatyta, jog pagal VSD įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokos, iÅ¡skyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD įmokos), pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 2019 metais – 120 vidutinių Å¡alies darbo užmokesčių (toliau - VDU) suma, 2020 metais – 84 VDU suma (VDU 2020 metais dydis – 1241,40 Eur, 84 VDU – 104277,60 Eur), 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU suma, o Å¡ias sumas virÅ¡ijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas. Priskaičiavus pagal VSD įstatymu patvirtintus tarifus vienos iÅ¡ socialinio draudimo rÅ«Å¡ies VSD įmokas nuo Å¡ioje dalyje nurodytos maksimalios sumos, toliau pagal tuos tarifus skaičiuojamos tik kitų socialinio draudimo rÅ«Å¡ių VSD įmokos, iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rÅ«Å¡ies įmokų skaičiavimo maksimali suma. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal VSD įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, VSD įmokos pagal VSD įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo Å¡ioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvienÄ draudėjÄ atskirai.

Tvirtina, kad R. Č. uždirbtos 2020 metais pajamos pas kiekvienÄ draudėjÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atskirai, nevirÅ¡ijo 84 VDU, todėl jis VSD įmokų nebuvo permokėjęs. Apie tai pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. sprendime

Pastebi, kad pagal VSD įstatymo 10 straipsnio 10 dalį (redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. sausio 1 d.) apdraustųjų asmenų VSD įmokos, iÅ¡skyrus PSD įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu Å¡io straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų VSD įmokų bazė (60 VDU suma), grÄ Å¾inamos tiesiogiai apdraustiesiems asmenims iki kitų metų gegužės 31 dienos į apdraustojo asmens sÄ skaitÄ kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, į kuriÄ buvo pervesta paskutinė iÅ¡moka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybai ar jos teritoriniams skyriams. 2021 metais maksimali suma, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, bus skaičiuojama bendrai, jei asmuo dirba pas kelis darbdavius. Pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusios pakeistos VSD įstatymo 10 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatos dėl VSD įmokų mokėjimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos tuo atveju, kai apdraustasis asmuo dirba pas kelis draudėjus ir asmens draudžiamosios pajamos virÅ¡ija maksimalų VSD įmokų bazės dydį, turėtų bÅ«ti taikomos ir už ankstesnį, 2020 metų laikotarpį. Mano, kad apdraustųjų asmenų draudžiamosioms pajamoms, gautoms per 2020 metų laikotarpį, turi bÅ«ti taikomos VSD įstatymo 10 straipsnio 10 dalies nuostatos, kurios buvo iÅ¡dėstytos VSD įstatymo 2020 metais galiojusioje redakcijoje.

Fondo valdyba taip pat pabrėžia, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos yra įstatymus ir kitus teisės aktus vykdančios institucijos ir joms nesuteikta teisė kvestionuoti ir nevykdyti galiojančių įstatymų nuostatų. Todėl nors Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) bazės skaičiavimÄ ir iki 2021 m. sausio 1 d. siejo tik su mokesčio mokėtojo maksimalia GPM baze, jos neskaidant pagal darbdavius, tačiau VSD įstatymas nustatė papildomÄ sÄ lygÄ , kad VSD įmokos pagal VSD įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo VSD įstatyme nustatytų sumų pagal kiekvienÄ draudėjÄ atskirai. Å ios papildomos sÄ lygos taikymas apskaičiuojant mokėtinas už 2020 metus VSD įmokas buvo nustatytas 2020 metais galiojusiame VSD įstatyme, todėl yra privalomas. Taigi VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu buvo pagrįstai atsisakyta grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui VSD įmokų permokÄ už 2020 metus, nes tam nebuvo teisinio pagrindo.

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (7.2E) DV_S-33456 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų grÄ Å¾inimo“ ir VSDFV 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. (9.8E) I-3373 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsisakymo grÄ Å¾inti valstybinio socialinio draudimo įmokas“ teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo perskaičiuoti ir grÄ Å¾inti VSD įmokų permokÄ .

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2021 m. kovo 25 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui praÅ¡ymÄ dėl 2020 metais sumokėtų socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo ir įmokų permokos grÄ Å¾inimo, nurodydamas, kad 2020 metais jo pajamų suma, nuo kurios yra sumokėtos socialinio draudimo įmokos, virÅ¡ijo 84 VDU.

VSDFV Vilniaus skyrius patikrino Registro duomenų bazėje įraÅ¡ytus pareiÅ¡kėjo draudėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (draudžiamÄ sias pajamas), bei turimÄ informacijÄ apie sumokėtas socialinio draudimo įmokas, ir nustatė, kad: (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 48 916,08 Eur; (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki nuo 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 99 105,79 Eur.

VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. (7.2E) DV_S-33456 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad vadovaujantis VSD įstatymo 10 straipsnio 9 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.) pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokos, iÅ¡skyrus privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės ne didesnės kaip 2020 metais – 84 VDU suma (VDU 2020 metais dydis – 1241,40 Eur, 84 VDU – 104277,60 Eur), o Å¡iÄ sumÄ virÅ¡ijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas. Pažymėjo, kad Ä®statymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal Ä®statymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo Å¡ioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvienÄ draudėjÄ atskirai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registre turimais duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, suma 2020 metais pas draudėjus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nevirÅ¡ijo 84 VDU sumos. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus motyvus, atsakovas konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo VSD įmokų už darbuotojÄ bazės maksimalaus dydžio skaičiuoti sudėjus kelių bendrovių VSD įmokų už darbuotojÄ bazes, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl lėšų grÄ Å¾inimo netenkinamas.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu, su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-3373 pareiÅ¡kėjo skundo netenkino ir konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas atsisakyti grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui socialinio draudimo įmokas dirbant pas du darbdavius ir veiksmai atlikti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir jiems neprieÅ¡tarauja.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su VSDV Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu bei VSDFV 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . PareiÅ¡kėjas savo skunde teismui taip pat prašė stabdyti administracinę bylÄ pagal jo skundÄ , kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priims nutarimÄ pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymÄ administracinėje byloje Nr. eI2-1127-595/2021 dėl iki 2020 m. gruodžio 31 d. galiojusios Ä®statymo 10 straipsnio 9 dalies redakcijos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Ginčo teisiniams santykiams yra aktuali VSD įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 2018 m. gruodžio 11 d. redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. kreipėsi su praÅ¡ymu į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau – ir Konstitucinis Teismas), praÅ¡ydamas iÅ¡tirti, ar Ä®statymo 10 straipsnio 9 dalies (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) nuostata „Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo Å¡ioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvienÄ draudėjÄ atskirai“, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas 2022 m. liepos 7 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad Ä®statymo 10 straipsnio 9 dalies (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija, TAR, 2018-12-20, Nr. 20974) nuostata „Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo Å¡ioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvienÄ draudėjÄ atskirai“ tiek, kiek pagal jÄ darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, turėjusio apdraustojo asmens, drausto daugiau negu vieno draudėjo, valstybinio socialinio draudimo įmokos turėjo bÅ«ti skaičiuojamos pagal kiekvienÄ draudėjÄ atskirai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas 2022 m. liepos 7 d. nutarime nurodė, kad pagal ginčijamoje Ä®statymo 10 straipsnio 9 dalies (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) nuostatoje „Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo Å¡ioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvienÄ draudėjÄ atskirai“ įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ 2019 ir 2020 metais vieno draudėjo drausto darbuotojo pajamų daliai, virÅ¡ijusiai atitinkamai 120 VDU ir 84 VDU sumas, 0 procentų socialinio draudimo įmokų tarifas turėjo bÅ«ti taikomas virÅ¡ijus nurodytas maksimalias sumas, tačiau tais pačiais 2019 ir 2020 metais daugiau negu vieno draudėjo drausto darbuotojo pajamų daliai, virÅ¡ijusiai minėtas 120 VDU ir 84 VDU sumas, 0 procentų socialinio draudimo įmokų tarifas turėjo bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, jeigu nurodytas sumas sudariusios ir jas virÅ¡ijusios pajamos buvo gautos iÅ¡ kiekvieno draudėjo atskirai, ir tik Å¡ioms iÅ¡ atskiro (atskirų) draudėjo (draudėjų) gautoms nurodytas sumas virÅ¡ijusioms pajamoms.

Atsižvelgiant į tai, kad didesnis pajamų šaltinių skaičius nebūtinai reiškia didesnes (papildomas) pajamas, pažymėjo, kad ginčijamoje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) nuostatoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos atsirasti situacijoms, kai darbuotojai, gavę vienodo dydžio pajamas, privalėjo mokėti skirtingo dydžio socialinio draudimo įmokas dėl to, kad jų pajamos buvo gautos iš skirtingo skaičiaus pajamų šaltinių; tokiu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos atsirasti ir tokioms situacijoms, kai darbuotojai, gavę mažesnes pajamas, tačiau iš daugiau negu vieno pajamų šaltinio, privalėjo mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas nei darbuotojai, gavę didesnes pajamas, tačiau iš vieno pajamų šaltinio, kai tos pajamos viršijo įstatyme nustatytas maksimalias sumas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, t. y. kai pasiekus minėtas įstatyme nustatytas maksimalias sumas, jas viršijančiai pajamų daliai turėjo būti taikomas 0 procentų įmokų tarifas.

Taigi, ginčijamoje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) nuostatoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu darbuotojams, draustiems daugiau negu vieno draudėjo (pajamas gavusiems iš daugiau negu vieno pajamų šaltinio), buvo nustatytas nevienodas, t. y. mažiau palankus, pareigos mokėti socialinio draudimo įmokas teisinis reguliavimas, palyginti su įtvirtintuoju darbuotojams, draustiems vieno draudėjo (pajamas gavusiems iš vieno pajamų šaltinio).

Pažymėjo, kad tarp vienodo dydžio pajamas iÅ¡ tokių pat darbo santykių arba santykių, savo esme atitinkančių darbo santykius, gavusių apdraustųjų asmenų, draustų vieno draudėjo, ir asmenų, draustų daugiau negu vieno draudėjo, jų pareigos mokėti socialinio draudimo įmokas aspektu nebuvo tokio pobÅ«džio ir tokios apimties teisinės padėties skirtumų, kad jų nevienodas traktavimas, neatsižvelgiant į, be kita ko, asmenų, draustų daugiau negu vieno draudėjo, gaunamų pajamų bendrÄ dydį, bÅ«tų objektyviai pateisinamas.

Konstatavo, kad įstatymų leidėjas, ginčijamoje Ä®statymo 10 straipsnio 9 dalies (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) nuostatoje nustatęs, jog socialinio draudimo įmokos darbuotojams, draudžiamiems daugiau negu vieno draudėjo, skaičiuojamos nuo Å¡ioje dalyje nustatytų maksimalių sumų pagal kiekvienÄ draudėjÄ atskirai, darbuotojų, draudžiamų daugiau negu vieno draudėjo, atžvilgiu įtvirtino kitokį, mažiau palankų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo teisinį reguliavimÄ , palyginti su įtvirtintuoju darbuotojams, draudžiamiems vieno draudėjo, tarp Å¡ių vienodoje (panaÅ¡ioje) padėtyje esančių asmenų kategorijų nesant tokio pobÅ«džio ir tokios apimties skirtumų, kurie objektyviai pateisintų nevienodÄ jų traktavimÄ , taigi nepaisė Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo, taip pat pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (1 dalis); Konstitucinio Teismo nutarimai yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams (2 dalis); visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu (3 dalis); neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (4 dalis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde teismui praÅ¡o panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. sprendimÄ ir VSDFV 2021 m. gegužės 19 d. sprendimÄ , kurie iÅ¡ esmės buvo priimti vadovaujantis VSDÄ® 10 straipsnio 9 dalimi (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija), kuri Konstitucinio Teismo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. (7.2E) DV_S-33456 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų grÄ Å¾inimo“ ir VSDFV 2021 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. (9.8E) I-3373 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsisakymo grÄ Å¾inti valstybinio socialinio draudimo įmokas“ yra naikintini.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti darbdavių už jį per 2020 kalendorinius metus sumokėtas VSD įmokas, iÅ¡skyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios virÅ¡ijo Ä®statyme 2020 kalendoriniams metams nustatytÄ socialinio draudimo įmokų bazę, t. y. 84 VDU, ir grÄ Å¾inti permokÄ pareiÅ¡kėjui.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, VSDFV Vilniaus skyrius įpareigotinas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2021 m. kovo 25 d. praÅ¡ymÄ dėl 2020 metais sumokėtų socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo ir įmokų permokos grÄ Å¾inimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas skunde prašo priteisti visas jo šioje byloje turėtas bylinėjimo išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , o 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų, pareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ teismui, sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas visiÅ¡kai, jam iÅ¡ atsakovo priteistina 22,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. sprendimÄ Nr. (7.2E) DV_S-33456 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų grÄ Å¾inimo“.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimÄ Nr. (9.8E) I-3373 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsisakymo grÄ Å¾inti valstybinio socialinio draudimo įmokas“.

Ä®pareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo R. Č. 2021 m. kovo 25 d. praÅ¡ymÄ dėl 2020 metais sumokėtų socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo ir įmokų permokos grÄ Å¾inimo.

PareiÅ¡kėjo R. Č. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkinti.

Priteisti pareiškėjui R. Č. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Diana Butrimienė

Jūratė Gaidytė- Lavrinovič

Ina Kirkutienė