7601a94b-e68e-4e6d-9a88-a7334babd46f · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

NUORAŠAS               Administracinė byla Nr. A2.6.-1391-818/2012Proceso Nr. 4-02-3-01141-2012-1                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.,45.4., 45.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2012 m. liepos 2 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Viktorijai Šelmienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant vertėjams G.Račkauskui, I.

V., N.Reut, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini) nedirbančio, turinčio 2 grupės invalidumÄ , administracine tvarka nebausto, neteisto, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,- n u s t a t ė: S. K., 2012-02-29 apie 11.45 val., Savanorių pr. 176, Vilniuje, vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Caddy“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

IÅ¡ įvykio vietos S. K. pasiÅ¡alino. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.S. K. teismo posėdžio metu dėl padarytų pažeidimų savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis protokole nurodytÄ dienÄ ir vietoje vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, bevažiuodamas nesuvaldė vairuojamo automobilio bei atsitrenkė į stovintį automobilį, tačiau kadangi jis nepajuto atsitrenkimo į svetimÄ transporto priemonę ir jokio paÅ¡alinio garso negirdėjo, todėl iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad dėl savo elgesio labai gailisi, jo manymu, kitam automobiliui padaryta žala nėra žymi, S. K. yra neįgalus, turi 2 grupės invalidumÄ , bÅ«damas neįgalus jo gaunama paÅ¡alpa nėra didelė, o neturint teisės vairuoti transporto priemonė jam bus apsunkinta galimybę lankytis pas gydytojus, lankytį artimus giminaičius, todėl praÅ¡o teismo esant pagrindui taikyti jo atžvilgiu LR ATPK 301 str. nuostatÄ .              Liudytojas V. G. parodė, kad 2012-02-29 jis su automobiliu „VW Caddy“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris priklauso įmonei(duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs nusipirkti prekių parduotuvėje „Norfa“ adresu Savanorių pr. 176, Vilniuje.

Išėjus iÅ¡ parduotuvės ir įsėdus į minėtÄ automobilį prie V. G. priėjo jam ankščiau nematytas vyras, kuris pranešė, jog į jo stovinčio automobilio „VW Caddy“ deÅ¡inį sparnÄ buvo atsitrenkęs kitas automobilis „Honda“ bei iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės. Liudytojo teigimu, jei minėtas vyras nebÅ«tų pasakęs apie apgadinimÄ automobilio, pats V. G. nebÅ«tų net tai pamatęs, nes apgadinimai nėra žymus, tik nubraukti dažai, jokių įlenkimų nesimatė.

Pasak liudytoja, dėl automobilio „Honda“ dydžio (automobilis priskiriamas visureigio klasei) bei dėl tuo metu ties parduotuvė stovėjimo aikštelėje esančių priparkuotų kitų automobilių kiekio ir jų išsidėstymo (aikštelėje dar stovėjo didelis krovininis automobilis, kuris buvo kitiems eismo dalyviams kliūtis), automobilio „Honda“ vairuotojas galėjo objektyviai ir nepajusti atsitrenkimo (kontakto).            Liudytojas R. T. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK KPV KPR patrulio pareigose. 2012-02-29 d. iš Vilniaus m.

OVS buvo gautas praneÅ¡imas apie eismo įvykį Savanorių prospekte, Vilniuje, ties parduotuvės „Norfa“. IÅ¡ gauto praneÅ¡imo suprato, jog pareigÅ«nus lauks apgadinto automobilio „VW Caddy“ vairuotojas, o kaltininko vairuojamas automobilis iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigÅ«nas apžiÅ«rėjo stovintį automobilį „VW Caddy“ bei nubraižė eismo įvykio vietos schema.           Liudytoja R. L. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK KPV AVS paieÅ¡kos poskyrio specialistės pareigose. PaaiÅ¡kino, kad pagal turimÄ surinktÄ medžiagÄ , tarp kurios buvo ir vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ įvykio vietos, buvo konstatuota, kad S. K. vairuojamas automobilis „Nissan X-Trail“ kliudė stovintį automobilį, po ko iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos.

Pasak liudytoja, sprendžiant iÅ¡ esamo vaizdo įraÅ¡o, kontaktas tarp transporto priemonių buvo labiau taÅ¡kinio smÅ«gio, nes iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kaip nuo smÅ«gio automobilis „VW Caddy“ net sujudėjo iÅ¡ vietos. Liudytojos teigimu, kaltininkas negalėjo nepajusti kontaktÄ .           Teismo posėdžio metu peržiÅ«rėjus tyrimo medžiagoje (b.l.

18) esamo CD laikmenos vaizdo įraÅ¡Ä su 2012-02-29 eismo įvykio užfiksuotu įvykiu, matyti, kaip ties parduotuvės „Norfa“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje automobilis „Nissan X-Trail“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulai atsitrenkė į stovintį „VW Caddy“, v/n (duomenys neskelbtini) bei po kontakto iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. Vaizdo įrašė matyti, kad nuo suduoto smÅ«gio automobilis „VW Caddy“ sujudėjo. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Å¡io pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia.

Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, (duomenys neskelbtini)195/2011). Kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobÅ«dis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).Kelių eismo taisyklių 234 p. įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai.Nagrinėjamu atveju S. K. nurodė, kad 2012-02-29, apie 11.00 val., jis vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, v/n (duomenys neskelbtini) ir užsuko į automobilių stovėjimo aikÅ¡telė ties parduotuvės „Norfa“ esančios Savanorių pr. 176, Vilniuje.

Apsipirkus parduotuvėje S. K. grįžo prie stovinčio automobilio, įsėdo į jį bei judėdamas atbulai atsitrenkė į stovintį svetimÄ automobilį. Pasak S. K. jis nepajuto, jog atsitrenkė į kitÄ automobilį, tačiau savo kaltę pripažįsta. Liudytojo V. G. teigimu, eismo įvykio metu automobilio stovėjimo aikÅ¡telėje stovėjo daug priparkuotu automobilių, todėl esamomis eismo bei oro (kelio važiuojamoji dalis buvo apsnigta) sÄ lygomis,  visureigio vairuotojas galėjo ir nepajusti kontakto.

Å ios aplinkybės patvirtina ir 2012-02-29 eismo įvykio schema (b.l. 8). Pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nui atlikus automobilio  „VW Caddy“ apžiÅ«rÄ , konstatuoti Å¡ie apgadinimai - nubriežta deÅ¡inės pusės galinė arka. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei liudytojas V. G. davė analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus, be to, tokia S. K. veiksmų seka užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e (b.l. 19). Å ioje byloje nustatyta, kad S. K., važiuodamas transporto priemone ir važiuodamas atbulai atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino ir iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos.

Eismo įvykio aplinkybės yra užfiksuoti vaizdo įrašė, kurį teismo posėdyje peržiÅ«rėjus, konstatuotina, kad S. K. vairuojamas automobilis į stovinti VW Caddy“ atsitrenkė pakankamai didelė jėga, nes po susidÅ«rimo „VW Caddy“ net pajudėjo iÅ¡ savo vietos ir kiek pasislinko į Å¡onÄ . Kontakto metu vairuotojui S. K. matomumÄ neužstojo joks kitas automobilis ar kitokia kliÅ«tis, todėl jis objektyviai turėjo galimybę įvertinti esamÄ kelio situacijÄ ir imtis priemonių saugiai iÅ¡važiuoti iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės. Teismo vertinimu anksčiau paminėti S. K. veiksmai neleidžia abejoti tuo, kad jis suprato, jog vairuodamas transporto priemonę apgadino svetimÄ transporto priemonė.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pranešė apie eismo įvykį policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad S. K. sÄ moningai pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tai, kad jis teisme pripažino savo kaltę dėl svetimo turto apgadinimo, nepaneigia jo tyčios padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ teisės pažeidimÄ .

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Å¡io kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.S. K. padarė teisės pažeidimÄ , susijusį su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, tačiau dėl eismo įvykio atsiradusi žala nelaikytina itin žymia, pats pasitraukimas nesukėlė sunkių padarinių, tai patvirtino ir apklaustas teisme liudytojas V. G.. S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs teisės pažeidimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, padarė pažeidimÄ bÅ«damas neįgalus (nustatytas 40 procentų darbingumas) (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.).

Tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad jis praeityje baustas už analogiÅ¡ko teisės pažeidimo padarymÄ (b.l. 4-5), S. K. neteistas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra neįgalus, jo gaunamos pajamos iÅ¡ paÅ¡alpos nėra didelės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiÅ¡kia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas);

įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis Å¡iuo principu įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tina vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti protingas santykis; Å¡iam tikslui pasiekti gali bÅ«ti nustatytos tokios priemonės, kurios bÅ«tų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu bÅ«tina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€” tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, atsiradusias pasekmes, S. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę, Å¡eiminę padėtį, sveikatos bÅ«klę, darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti S. K. paskyrus mažesnę baudÄ nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali ir neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 301 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 286 str. - 287 str. n u t a r ė:

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirti 100 (vieno Å¡imto) Lt baudÄ .S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirti 300 (trijų Å¡imtų) litų baudÄ Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti S. K. galutinę bausmę – 300 (trijų Å¡imtų) litų baudÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos.

Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT23 7300 0100 0245 8204, įmokos kodas 6030. Jeigu neturite galimybės sumokėti baudÄ , turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudÄ paskyrusiÄ institucijÄ ar pareigÅ«nÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo.Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 2 apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                    Miroslavas Gvozdovičius