2016-05-30 Nr. AB-11985-3-63-3-00078-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-822-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00078-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.4.; 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. N. 2015 m. vasario 11 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; 2) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-100 „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“, kuriuo pareiškėjas perkeltas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas; 3) grąžinti pareiškėją į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigas.

Pareiškėjas nurodė, jog jam atostogaujant, 2014 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas P. I. skundas, kuriame nurodyta, kad atsakovo darbuotojai netinkamai naudojasi tarnybiniais kompiuteriais, suteikdami galimybę pašaliniams asmenims gauti prieigą prie asmens duomenų, nuotraukų ir vaizdo medžiagos, be to, Klaipėdos AVPK darbuotojai tarnybiniais kompiuteriais žaidžia kompiuterinius žaidimus. 2014 m. rugpjūčio 25 d. dėl gautos informacijos Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyryje pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2014 m. spalio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl P. I. skundo“ Nr. 30-IS-94 pasiūlyta pareiškėjui surengti neeilinę atestaciją.

Surengus atestaciją, 2014 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos AVPK atestacijos komisija (toliau – ir Atestacijos komisija) nusprendė, kad pareiškėjas netinka eiti Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro (toliau – ir KTB) viršininko pareigų ir gali būti perkeltas į žemesnes pareigas. 2015 m. sausio 26 d. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu nuo 2015 m. sausio 28 d. jis buvo perkeltas į Klaipėdos AVPK KTB viršininko (statutinio valstybės tarnautojo A lygio 13 kategorijos) pareigų į Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato Kriminalistinės policijos poskyrio viršininko (statutinio valstybės tarnautojo A pareigybės lygio 11 kategorijos) pareigas.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jam atostogaujant, 2014 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos AVPK gavo Klaipėdos AVPK KTB Objektų kriminalistinių tyrimo poskyrio (toliau – ir OKTP) viršininko tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. 15 val. į jį kreipėsi Klaipėdos AVPK KTB OKTP specialistė G. L., kuri paaiškino, kad priimdama užduotį atlikti narkotinių medžiagų tyrimą, įsidūrė į pateiktame pakete buvusio švirkšto adatą. 2014 m. spalio 7 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje „Dėl G. L. sveikatos sutrikdymo“ Nr. 30-IS6-32 buvo pasiūlyta pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo vykdomų pavaldžių pareigūnų atliekamų objektų tyrimo, teisėtumo ir darbo kontrolės. 2014 m. spalio 7 d. buvo registruotas Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimo poskyrio viršininko G.

S. tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR5-606, kuriame nurodyta, jog atliekant tyrimą dėl specialistės G. L. galimo susižalojimo tarnybos vietoje, KTB nustatyti darbo veiklos trūkumai dėl objektų tyrimų paskyrimo tvarkos, kontrolės teisėtumo. 2014 m. lapkričio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl V. N. veiksmų“ Nr. 30-IS-103 pasiūlyta pareiškėjui už netinkamą tarnybinės veiklos organizavimą ir pavaldžių pareigūnų darbo kontrolę skirti tarnybinę nuobaudą, o Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 30-TE-1386 jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pareiškėjas su skundžiamais įsakymais nesutiko, mano, kad tarnybiniai patikrinimai, neeilinės atestacijos ir tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros buvo inicijuotos siekiant pašalinti pareiškėją iš užimamų pareigų. Pažymėjo, kad įvykiai, dėl kurių pradėtos pareiškėjui neeilinės atestacijos ir tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros, įvyko pareiškėjui atostogaujant. Pabrėžė, jog atostogų metu jis ne tik kad negalėjo organizuoti ir kontroliuoti KTB pareigūnų darbo, bet ir neprivalėjo to daryti. Be to, tarnybinių patikrinimų išvadose vadovautasi pareiškėjo pareigybės aprašymu, KTB nuostatais, priimtais po aukščiau nurodytų įvykių.

Mano, kad pareiškėjo atžvilgiu atlikta atestacija yra neteisėta ir nepagrįsta dėl šių priežasčių. Atestaciją vykdė kitos sudėties Atestacijos komisija nei nurodyta 2013 m. sausio 7 d. įsakyme Nr. 30-V-27. Atestacijos komisijos posėdžio garso įrašas ir Atestacijos komisijos posėdžio protokole esanti informacija yra prieštaringa, kadangi pagal Atestacijos komisijos posėdžio protokolą, balsavimo metu už išvadą, kad pareiškėjas netinka eiti Klaipėdos AVPK KTB viršininko pareigų ir gali būti perkeltas į žemesnes pareigas, vienas Atestacijos komisijos narys susilaikė nuo balsavimo, tačiau Atestacijos komisijos posėdžio įraše girdėti, jog balsuota vienbalsiai.

Atestacijos komisija galėjo būti šališka, nes Atestacijos komisijos narys G. S. 2014 m. spalio 7 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje „D. G. L. sveikatos sutrikdymo“ Nr. 30-IS6-32 buvo komisijos pirmininkas, be to, šis pareigūnas atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė 2014 m. lapkričio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą dėl pareiškėjo veiksmų. Pažymėjo, kad Atestacijos komisijos narys taip pat buvo neigiamą charakteristiką surašęs Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojas S. Š.. Tvirtino, jog Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojo S. Š.

šališkumą ir atestacijos neteisėtumą patvirtina galutinė dabartinės veiklos vertinimo išvada surašyta po 2014 m. kovo 26 d. įvykusio pokalbio, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo tarnybinė veikla vertinama gerai. Mano, kad Atestacijos komisijos nariai S. Š. ir G. S. turėjo nusišalinti ir nespręsti klausimo dėl pareiškėjo tinkamumo eiti Klaipėdos AVPK KTB viršininko pareigas. Teigė, kad atestacijos metu pareiškėjui buvo užduodami klausimai nesusiję su jo tiesioginėmis pareigomis (pvz., koks programų paketas sudaro Microsoft Office?), nors remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atestacijos metu privalo būti apsiribojama klausimais apie pareigūno darbą.

Atestacijos komisija nenagrinėjo atestacijos lape pateiktų duomenų. Be to, iš Atestacijos komisijos posėdžio garso įrašo girdėti Atestacijos komisijos narių pareiškėją pašiepiantys juokeliai. Mano, jog tai patvirtina Atestacijos komisijos šališkumą. Pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių (toliau – ir Atestavimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314, 14.3 punkto 2 dalį, jeigu vertinamas vidaus reikalų įstaigos ar vidaus reikalų įstaigos padalinio vadovas, įvertinami ir jo vadovaujamos vidaus reikalų įstaigos ir vidaus reikalų įstaigos padalinio veiklos rezultatai.

Atestacijos komisija nei rašytiniame posėdžio protokole, nei atestacijos posėdžio metu neįvardino priežasčių, kurios lėmė neigiamą pareiškėjo gebėjimų, žinių ir rezultatų įvertinimą. Taip pat teigia nebuvęs supažindintas su įsakymu dėl neeilinės atestacijos. Nurodė, jog 2014 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos AVPK viršininko kabinete buvo pasakyta, kad pareiškėjas nebus Klaipėdos AVPK vadovo komandos narys, nes netenkina jo vadovavimo stilius ir pasiūlė eiti pareigas pagal darbo sutartį. Mano, kad Klaipėdos AVPK viršininko išsakyta nuomonė nulėmė Atestacijos komisijos narių neigiamą išankstinį nusistatymą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo perkeltas ne į vieną, o į dviem pakopom žemesnes pareigas, kas pažeidžia imperatyvius įstatymo reikalavimus. Mano, jog Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. 30-TE-1386, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių priežasčių. Pareiškėjas Klaipėdos AVPK KTB vadovauja nuo 2008 m. spalio 1 d., per tarnybos laiką 35 kartus skatintas piniginėmis premijomis, vardinėmis dovanomis ir kt., todėl mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta.

Nurodė, kad pareiškėjo elgesyje nėra tarnybinio nusižengimo sudėties būtinųjų elementų, t. y. objekto ir objektyviosios pusės. Teigė, jog priešingai nei nurodoma tarnybinio patikrinimo išvadoje, pareiškėjas ėmėsi visų būtinų ir privalomų priemonių užtikrinti Klaipėdos AVPK KTB tvarką ir pareigūnų darbo kontrolę. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti pažeidimai nėra tokie, dėl kurių Klaipėdos AVPK KTB vadovui galėtų kilti tarnybinė atsakomybė. Pažeidimai, dėl kurių buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai, buvo padaryti pareiškėjui atostogaujant.

Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo pareigos nurodomos 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 30-V-820 patvirtintose KTB nuostatuose, pareiškėjo pareigybės aprašyme (su pareigybės aprašymu pareiškėjas supažindintas 2014 m. spalio 7 d., tą pačią diena buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas), Klaipėdos AVPK 2014 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 30-V-426 patvirtintame Klaipėdos AVPK darbo reglamente, todėl negalėjo vykdyti pareigų, su kuriomis buvo supažindintas tarnybinio patikrinimo dieną ar keletą dienų prieš tai.

Teigė, jog tiek neeilinė atestacija, tiek tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirti už tuos pačius pažeidimus – netinkamą KTB pareigūnų darbo kontrolę ir jų darbo organizavimą, kadangi pažeidimai buvo padaryti panašiu metu, tarnybiniai patikrinimai taip pat vyko vienu metu, todėl mano, kad tokiu atveju pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti skiriama neeilinė atestacija arba taikoma tarnybinė atsakomybė.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimuose nurodė, kad 2014 m. gegužės 13 d. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymas Nr. 30-V-422 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 30-V-229 „Dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 30-V-27 „Klaipėdos AVPK Atestacijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ buvo pakeistas, nes pasikeitus šios komisijos pirmininko pavaduotojo pareigoms buvo būtina pakeisti ir patį įsakymą kaip neatitinkantį esančiai situacijai.

Todėl pareiškėjo teiginys, kad neeilinę atestaciją atliko neteisėtos sudėties Atestacijos komisija, nepagrįstas. Nurodė, jog 2013 m. kovo 22 d. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-229 buvo sudaryta Atestacijos komisija, o jos pirmininku paskirtas S. Š., Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojas. S. Š. nuo pareigų nusišalino, nes yra atestuojamojo tiesioginis viršininkas, siekiant galimybę Atestacijos komisijos nariams objektyviai ir nešališkai įgyvendinti atestacijos tikslus. Nurodė, jog pareiškėjui neeilinė atestacija buvo surengta tikslu įvertinti pareigūno tinkamumą eiti jo užimamas pareigas, bet ne vertinti jo padarytą tarnybinį nusižengimą, už kurį jau paskirta tarnybinė nuobauda.

Nesutiko su tuo, kad G. S. galėjo būti šališkas ir neobjektyvus. Pareiškėjui buvo užduodami klausiami susiję su jo tiesioginėmis pareigomis. Pažymėjo, jog Klaipėdos AVPK KTB viršininko biuro pareigybės aprašyme, patvirtintame 2013 m. liepos 29 d. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-612, 6.16 punkte nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu, todėl pareiškėjo teiginys, kad buvo užduodami klausiami nesusiję su jo tiesioginėmis pareigomis, laikytinas nepagrįstu.

Pažymėjo, kad 2014 m. lapkričio 25 d. pareigūno atestacijos lapo Nr. 30-2-IL-1536 13 punkte „Pareigūno charakteristika“ nurodyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pavaldžių pareigūnų kontrolę, nenumatė ir nerealizavo reikiamų nusižengimų prevencijos priemonių. Per paskutinį pusmetį nebuvo sulaukta jokių pasiūlymų dėl neužimtų etatų komplektavimo. Nesidomi ir vengia prisiimti atsakomybę dėl padalinio veiklos optimizavimo vykdymo, laukia vadovybės nurodymų organizuojant padalinio veiklą. Nesugeba sutelkti kolektyvo efektyviam darbui, vadovavime trūksta motyvacinio aspekto ir asmeninio autoriteto.

Nurodė, jog Atestacijos komisijos metu buvo užduoti klausimai bei patikslinantys klausimai susiję su pareigūno atestacijos lape ir pareigybės aprašyme nurodytais reikalavimais, todėl pareiškėjo teiginys, kad Atestacijos komisija nenagrinėjo atestacijos lape pateiktų duomenų, laikytinas nepagrįstu. Pažymėjo, kad tikslinis patikrinimas buvo atliktas 2014 m. birželio 11-12 dienomis, o pareigūno atestacijos lapas Nr. 30-2-IL-1536 buvo registruotas 2014 m. lapkričio 25 d., t. y. praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo tikslinio patikrinimo.

Mano, kad po tikslinio patikrinimo pareiškėjas, kaip vadovas, nevykdė kontrolės bei darbo organizavimo priemonių ir tai įrodo 2014 m. spalio 14 d. bei 2014 m. lapkričio 7 d. pabaigti tarnybiniai patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biure buvo pažeidinėjami įvairūs teisės aktai. Mano, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Neeilinės atestacijos ir tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros buvo pradėtos pareiškėjui būnant atostogose, tačiau šios procedūros buvo pradėtos dėl veiksmų, kurie buvo padaryti pareiškėjui būnant tarnyboje ir vykdant tarnybines funkcijas.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 3 d. paskirtą tarnybinę nuobaudą skundė tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 38 punkte nustatyta tvarka centrinės statutinės įstaigos vadovui – Lietuvos policijos generaliniam komisarui. Pareiškėjas manydamas, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, turėjo teisę prašymą (skundą) paduoti teismui dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro neveikimo, o ne dėl Klaipėdos AVPK veiksmų.

Mano, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl 2014 m. gruodžio 3 d. paskirtos tarnybinės nuobaudos praleidęs prašymo padavimo teismui terminą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo V. N. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-100 „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“, kuriuo pareiškėjas perkeltas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas. Įpareigojo atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti pareiškėją į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigas. Prašymą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ panaikinimo paliko nenagrinėtu.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjas 2014 m. gruodžio 30 d. apskundė Lietuvos policijos generaliniam komisarui. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, jog 2014 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą, tačiau iki šio skundo pateikimo dienos atsakymo nėra gavęs. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas teismui skundą pateikė 2015 m. vasario 11 d. 13 val. 07 min., o teisme jis gautas 2015 m. vasario 11 d. 14 val. 21 min. Teismas taip pat nustatė, kad Policijos departamentas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą pratęsė iki 2015 m. kovo 6 d., t. y. nustatytais terminais dar nebuvo išnagrinėjęs pareiškėjo skundo. Teismas nurodė, kad skundo teismui padavimo metu pareiškėjui buvo žinoma aplinkybė, kad Policijos departamente jo skundas yra nagrinėjamas, nors teismui pateiktame skunde to nenurodė. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teismas sprendė, kad vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 2 dalimi, 53 straipsnio 3 dalimi bei 103 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundo dalis dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 panaikinimo paliekama nenagrinėta. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, Policijos departamentas atnaujins administracinę procedūrą ir išnagrinės pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 30-TE-1386 paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Spręsdamas dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 30-TE-100 teisėtumo ir pagrįstumo teismas pažymėjo, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 (minėta, toliau – ir Atestavimo taisyklės) 2 punkte nustatytas pareigūno atestavimo tikslas – įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. Atestacijos komisija įvertina pareigūną komisijos posėdyje, kuriame atestuojamas pareigūnas privalo dalyvauti. Atestacijos komisija turi teisę pakviesti dalyvauti posėdyje atestuojamo pareigūno tiesioginį vadovą (Atestavimo taisyklių 20 punktas). Atestavimą sudaro dvi dalys: 1) atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas ir 2) pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti (Atestavimo taisyklių 21 punktas).

Nustatyta, jog 2014 m. spalio 14 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-94 „Dėl P. I. skundo“, kurioje nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos AVPK gautas P. I. skundas, kuriame teigiama, kad Klaipėdos AVPK darbuotojai netinkamai naudojasi tarnybiniais kompiuteriais, suteikdami galimybę pašaliniams asmenims gauti prieigą prie asmens duomenų, nuotraukų ir vaizdo medžiagos, be to, Klaipėdos AVPK darbuotojai tarnybiniais kompiuteriais žaidžia kompiuterinius žaidimus. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad Klaipėdos AVPK KTB darbuotojai tarnybos metu netinkamai naudojo tarnybinius kompiuterius, t. y. žaidė kompiuterinius žaidimus, tarnybiniuose kompiuteriuose savavališkai pakeitė programines įrangas, buvo jungiamasi prie bevielio ryšio tinklų, tuo būdu sudarydami sąlygas pašaliniams asmenims įsilaužti į tarnybinius kompiuterius ir gauti priėjimą prie kompiuteriuose ar išorinėse laikmenose esančių duomenų. Nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai pagrįstai kelia abejonę dėl Klaipėdos AVPK KTB V. N. kompetencijos ir sugebėjimo kontroliuoti pavaldžius pareigūnus. 2014 m. spalio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-94 pažymėta, jog vertinant Klaipėdos AVPK KTB viršininko V. N. veiksmus, pareigūnas privalėjo jam pavaldžių pareigūnų darbą planuoti ir organizuoti taip, kad jie savo veiklą vykdytų nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Patikrinimo metu nustačius Klaipėdos AVPK KTB viršininko V. N. netinkamą pareigūnų darbo organizavimą ir pareigų atlikimą, kas sudarė pagrindą suabejoti pareigūno kompetencija, pasiūlyta Klaipėdos AVPK KTB viršininkui V. N. surengti neeilinę atestaciją.

Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog įvykiai, dėl kurių pradėta pareiškėjui neeilinės atestacijos procedūra, įvyko jam būnant atostogose (P. I. skundas gautas 2014 m. rugpjūčio 19 d.), tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokia procedūra pradėta neteisėtai, nes atestacijos procedūros metu įvertinama pareigūno kvalifikacija, gebėjimai, o ne siekiama pareiškėją nubausti.

Teismas pažymėjo, kad Atestavimo taisyklių 11 punkte nurodyta, jog pareigūnai atestuojami pagal iki einamųjų metų vasario 1 dienos vidaus reikalų įstaigos vadovo ar atitinkamai vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintą tais metais atestuotinų pareigūnų sąrašą ir atestacijos grafiką. Ministro įsakyme dėl neeilinės pareigūno atestacijos nurodoma jos data ir vieta. Su šiais įsakymais atestuojami pareigūnai supažindinami pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki atestacijos pradžios. Atestacijos komisijos nariai taip pat prieš 20 darbo dienų iki atestacijos pradžios supažindinami su minėtais įsakymais.

Klaipėdos APVK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 18 straipsnio 3 dalimi, Atestavimo taisyklėmis bei atsižvelgdamas į Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2014 m. spalio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-94, 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 30-V-961 „Dėl V. N. neeilinės atestacijos“ 1 punktu nusprendė rengti 2014 m. gruodžio 15 d. 14 val. neeilinę atestaciją Klaipėdos AVPK KTB viršininkui V. N.. Klaipėdos APVK viršininkas 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 30-V-1054 pakeitė minėto įsakymo 1 punktą nurodydamas, kad V. N. atestacija rengiama 2014 m. gruodžio 29 d. 14 val. Pareiškėjas su šiuo įsakymu susipažindintas pasirašytinai jo priėmimo dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 15 d., tačiau apsiriko nurodydamas metus (vietoje 2014 metų nurodė 2015 metus). Teismas vertino, kad pareiškėją su Klaipėdos APVK viršininko 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 30-V-1054 apie turėsiantį vykti 2014 m. gruodžio 29 d. Atestacijos komisijos posėdį susipažinus 2014 m. gruodžio 15 d. buvo pažeistas Atestavimo taisyklių 11 punkte nustatytas 20 darbo dienų apie atestaciją įspėjamasis terminas.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas S. Š. 2014 m. lapkričio 25 d. surašė atestacijos lapą Nr. 30-2-IL-1536, kuriame konstatavo, jog pagal savo dalykines ir charakterio savybes V. N. nesugeba sutelkti kolektyvo efektyviam darbui, vadovavime trūksta motyvacinio aspekto ir asmeninio autoriteto.

Vertindamas kito atestavimo etapo – pokalbio tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių protokolą, kuriuo Atestacijos komisija nutarė, jog V. N. netinka eiti Klaipėdos AVPK Kriminalinių tyrimų biuro viršininko pareigų ir gali būti perkeltas į žemesnes pareigas, teismas pažymėjo, jog Atestacijos komisijos posėdžio protokole suformuluota galutinė išvada visiškai nemotyvuota, neaiškios priežastys (ar teisės aktų nežinojimas, ar prasti bendravimo ir vadovavimo įgūdžiai, ar stoka kultūros, ar nemokėjimas dirbti su informacinėmis technologijomis, ar nemokėjimas dirbti su darbui reikalinga programine įranga, ar kt.), kurios lėmė neigiamą pareiškėjo V.

N. gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą. Nors atestuojant pareiškėją buvo rašomas protokolas, tačiau šis dokumentas nėra pakankamai informatyvus. Protokole pažymėta, kad Atestacijos komisijos nariai susipažino su atestuojamojo pareigūno atestacijos lape pateiktais duomenimis ir kitais dokumentais. Nurodyta, jog buvo vertinama atestuojamojo tarnybinė veikla, profesinis pasirengimas, asmeninės bei dalykinės savybės, gebėjimai, būtini pareigūno pareigybių aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, Atestacijos komisijos nariai atestuojamajam pateikė klausimus, susijusius su jo tarnybine veikla, pasibaigus pokalbiui ir pareigūnui nedalyvaujant Atestacijos komisijos nariai balsavo dėl jo tinkamumo einamoms pareigoms.

Tačiau tai tik bendro pobūdžio nuoroda apie Atestacijos komisijos atliktus veiksmus, protokole detaliai nefiksuojant visos administracinės procedūros eigos. Protokole neužfiksuota, kokie Atestacinės komisijos nariai uždavė klausimus, kokie tiksliai klausimai buvo užduoti ir kokius atsakymus pateikė pareiškėjas, be to, nepateikti Atestacijos komisijos motyvai dėl pareiškėjo tinkamumo ar netinkamumo eiti Klaipėdos AVPK KTB viršininko pareigas, nenurodyta, kokių duomenų vertinimo pagrindu priimta neigiama išvada. Teismas konstatavo, kad toks protokolas, vertinant jo įrodomąją reikšmę, yra nepakankamas patvirtinti, kad Atestacijos komisijos nariai atliko ne formalų, o objektyvų, nešališką ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos, jo sugebėjimų bei tinkamumo einamoms pareigoms tyrimą bei suponuoja išvadą apie pareiškėjo teisės žinoti, kokios priežastys lėmė neigiamą jo gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą pažeidimą.

Be to, perklausius Atestacijos komisijos posėdžio garso įrašą, iš jo nėra neaišku, kokie komisijos nariai pareiškėjui uždavinėjo klausimus, kadangi jie neprisistatydavo, taip pat nesigirdi, kuo motyvuojamas pareiškėjo atžvilgiu priimtas neigiamas sprendimas. Pastebėta ir tai, kad Atestacijos komisijos posėdžio garso įraše girdisi, jog komisija balsavo vienbalsiai, tačiau byloje pateiktame Atestacijos komisijos rašytiniame protokole Nr. 30-2-P12-11 nurodyta, jog komisija nebalsavo vienbalsiai (G. S. susilaikė). Šią faktinę aplinkybę (t. y. susilaikymą nuo balsavimo) teismo posėdyje patvirtino apklaustas liudytoju G.

S.. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręsta, kad iš esmės nei iš 2014 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos AVPK Atestacijos komisijos rašytinio posėdžio protokolo Nr. 30-2-P12-11, nei iš garso įrašo neaišku, kokios priežastys lėmė pareiškėjo neigiamą įvertinimą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nustačius, jog Klaipėdos AVPK viršininkas, priimdamas 2015 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-100 rėmėsi būtent Atestacijos komisijos 2014 m. gruodžio 29 d. posėdžio protokolu Nr. 30-2-P12-11, o Atestacijos komisijos posėdžio protokole nesant motyvų dėl pareiškėjo tinkamumo ar netinkamumo eiti Klaipėdos AVPK KTB viršininko pareigas ir nenurodant, kokių duomenų vertinimo pagrindu priimta neigiama išvada dėl pareiškėjo netinkamumo užimamoms pareigoms, sprendžiama, kad vykdant pareiškėjo atestaciją buvo pažeistos esminės Atestavimo taisyklių nuostatos, skirtos objektyviai ir išsamiai įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą, jo sugebėjimus bei tinkamumą einamoms Klaipėdos AVPK KTB viršininko pareigoms. Paminėti Atestacijos komisijos 2014 m. gruodžio 29 d. posėdžio protokolo Nr. 30-2-P12-11 esminiai trūkumai yra pakankamas pagrindas pripažinti Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-100 „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“ neteisėtu ir nepagrįstu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuo aspektu remtasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-723/2007.

Įvertinęs bylos aplinkybes, susijusias su Atestacijos komisijos sudėtimi, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentas, kad atestaciją atliko neteisėtos sudėties Atestacijos komisija, laikytinas nepagrįstu.

Įvertinęs Atestavimo taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą teismas sprendė, kad atestuojamo pareigūno tiesioginis vadovas, pateikęs išvadą, kad pareigūnas netinka eiti pareigų ar tarnauti vidaus tarnyboje, privalo dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje atestuojamo pareigūno tiesioginio vadovo teisėmis ir suteikti atestacijos komisijai duomenis apie atestuojamąjį Atestavimo taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka, tačiau negali dalyvauti pavaldaus pareigūno atestavimo procedūroje kaip atestacijos komisijos narys (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-426/2014).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas – Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojas S. Š., 2014 m. lapkričio 25 d. atestacijos lape Nr. 30-2-IL-1536 iš esmės pateikęs neigiamą pareigūno charakteristiką ir surašęs išvadą, kad V. N. netinka eiti Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigų, atestuojant pareiškėją nusišalino nuo Atestacijos komisijos pirmininko pareigų, tačiau dalyvavo Klaipėdos AVPK Atestacijos komisijos 2014 m. gruodžio 29 d. posėdyje kaip šios komisijos narys. Spręsta, kad tokios Atestacijos komisijos išvada negali būti pripažinta objektyvia, o šios išvados pagrindu priimtas įsakymas dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas negali būti pripažintas teisėtu, kadangi Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojas S. Š., dalyvaudamas Atestacijos komisijos posėdyje kaip šios komisijos narys, turėjo išankstinę nuomonę jam pavaldaus atestuojamo pareigūno V. N. atžvilgiu, išdėstytą atestacijos lape pateiktoje charakteristikoje ir išvadoje. S. Š., dalyvaudamas Atestacijos komisijos posėdyje kaip šios komisijos narys, pareiškėjui galėjo užduoti atitinkamus (šališkus) klausimus, kurie patvirtintų jo atestacijos lape pateiktą pareiškėjo charakteristiką ir išvadą, minėtais veiksmais formuodamas kitų Atestacijos komisijos narių nuomonę apie atestuojamąjį, ir tai galėjo turėti įtakos Atestacijos komisijos narių apsisprendimui balsuojant dėl išvados pateikimo. Be to, kaip ir nurodo pareiškėjas, nei Atestacijos lape, nei atestacijos metu nebuvo įvertinami padalinio veiklos rezultatai, nors Atestavimo taisyklių 14 punktas numato, kad jeigu vertinamas vidaus reikalų įstaigos ar vidaus reikalų įstaigos padalinio vadovas, įvertinami ir jo vadovaujamos vidaus reikalų įstaigos ar vidaus reikalų įstaigos padalinio veiklos rezultatai.

Teismas sprendė, kad konstatavimas, jog Atestacijos komisija neužtikrino objektyvaus, nešališko, visapusiško atestuojamo pareigūno V. N. tarnybinės veiklos, gebėjimų, būtinų pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos vykdyti, įvertinimo, yra esminis pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas. Individualus administracinis aktas – 2015 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 30-TE-100 dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas, kuris priimtas remiantis Atestacijos komisijos išvada, pateikta pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taip pat pripažintas neteisėtu.

Spręsdamas dėl galimo Atestacijos komisijos nario G. S. šališkumo teismas nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta, jog G. S. 2014 m. lapkričio 7 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-103 „Dėl V. N. veiksmų“, kurioje už netinkamą tarnybinės veiklos organizavimą ir pavaldžių pareigūnų darbo kontrolę siūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, G. S. buvo nelaimingo atsitikimo tyrimo „Dėl G. L. sveikatos sutrikdymo“ komisijos pirmininku. Teismas pažymėjo, kad atestacijos tikslas – įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms (Atestavimo taisyklių 2 punktas), bet ne vertinti jo padarytą tarnybinį nusižengimą, už kurį jau paskirta tarnybinė nuobauda Tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo kvalifikacijos vertinimas ir nuobaudos skyrimas nėra susiję, todėl teismas sprendžia, kad G. S. dalyvavimas Atestacijos komisijoje nebuvo pagrindinė aplinkybė, dėl kurios Atestacijos komisijos išvada galėjo būti šališka.

Tačiau išvadą, kad Atestacijos komisija buvo šališka ir neobjektyvi bei objektyviai neįvertino visų aplinkybių, teismui leido daryti tai, jog Atestacijos komisijoje kaip jos narys dalyvavo pareiškėjo tiesioginis vadovas S. Š., surašęs atestacijos lapą, kurį Atestacijos komisija vertino. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 30-TE-100, kuriuo pareiškėjas perkeltas į Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 30-TE-100 dėl pareiškėjo perkėlimo į Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tenkintas išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti pareiškėją į Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigas.

III. Atsakovas Klaipėdos AVPK pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą ir pripažinti pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymo „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“ panaikinimo nepagrįstu.

Atsakovas nurodo, kad Atestavimo taisyklių 11 punkte nustatytas 20 darbo dienų įspėjimo apie atestaciją terminas nebuvo pažeistas, kadangi sprendimas dėl neeilinės atestacijos pareiškėjui buvo priimtas 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-961, kuriame atestacijos data buvo numatyta 2014 m. gruodžio 15 d., tačiau atsiradus nenumatytoms aplinkybėms Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu neeilinės atestacijos data perkelta į 2014 m. gruodžio 29 d. Pažymi, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas neneigė, kad jam buvo žinoma apie neeilinės atestacijos datą ir šios datos pakeitimą.

Apeliantas pažymi, kad pareiškėjo neeilinės atestacijos metu buvo daromas posėdžio garso įrašas, kuris leidžia tiksliai įvertinti, ar komisijos narių užduoti klausimai yra susiję su atestuojamojo veikla ir skirti įvertinti gebėjimus, būtinus pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms vykdyti. Kadangi posėdžio metu buvo daromas garso įrašas komisijos posėdžio protokolas buvo parašytas glaustai, laikantis Atestacijos taisyklių 10, 22 punktų reikalavimų, todėl mano, kad šis protokolas užpildytas tinkamai.

Apeliantas pažymi, kad atestacijos komisija yra sudaroma dvejiems metams vadovaujantis Atestavimo taisyklėmis. Minėtose taisyklėse komisijos narių nusišalinimo klausimai nėra reglamentuoti. Akcentuoja, kad S. Š. balsavimas nebuvo lemiamas priimant siūlomą išvadą. Nurodo, kad priimant ginčijamą 2015 m. sausio 26 d. įsakymą „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“ buvo vadovaujamasi ne tik Atestacijos komisijos posėdžio protokolu, bet ir garso įrašu, todėl mano, kad Klaipėdos AVPK viršininkui pakako duomenų įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą, jo sugebėjimus ir tinkamumą eiti pareigas. Teismo argumentą, kad iš Atestacijos komisijos posėdžio garso įrašo nėra aišku, kokie komisijos nariai užduoda klausimus laiko nepagrįstu, nes mano, kad svarbu yra tik paties klausimo esmė, jo pagrįstumas. Apeliantas mano, kad pareiškėjui užduoti klausimai buvo susiję su gebėjimu planuoti, organizuoti ir tinkamai vykdyti padaliniui pavestus uždavinius.

Apeliantas 2016 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 30-S-31877(4.13) informavo, kad pareiškėjas V. N. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 30-TE-1522 nuo 2015 m. lapkričio 9 d. yra atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (sukakus šio Statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui).

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-961, todėl laiko nepagrįstu atsakovo argumentą dėl tinkamo Atestavimo taisyklių 11 punkto laikymosi. Sutinka su teismo išvada, kad vykdant pareiškėjo atestaciją buvo pažeistos esminės Atestavimo taisyklių nuostatos, skirtos objektyviai ir išsamiai įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą, jo sugebėjimus ir tinkamumą pareigoms. Apeliacinio skundo teiginiai dėl Atestacijos komisijos posėdžio metu daryto garso įrašo, pareiškėjo nuomone, nepaneigia teismo padarytų išvadų. Mano, kad Atestacijos komisijos posėdžio metu pareiškėjui buvo užduodami klausimai, nesusiję su jo tiesioginėmis pareigomis; atestacijos metu nebuvo vertinami pareiškėjo vadovaujamo padalinio veiklos rezultatai; Atestacijos komisija nenagrinėjo Atestacijos lape pateiktų duomenų, laidė pareiškėjo atžvilgiu pašiepiančius juokelius. Sutinka su teismo argumentais dėl neteisėto S. Š. dalyvavimo Atestacijos komisijos posėdyje komisijos nario teisėmis. Papildomai pažymi, kad daugelis komisijos narių yra pavaldūs šiam asmeniui, todėl jo dalyvavimas posėdyje neabejotinai turėjo įtakos kitiems komisijos nariams. S. Š. šališkumą, pareiškėjo nuomone, patvirtina jo galutinė darbinės veiklos vertinimo išvada, surašyta 2014 m. kovo 21 d., kurioje nurodyta, kad pareiškėjo tarnybinė veikla vertinama labai gerai. Pareiškėjas laikosi savo pozicijos dėl komisijos nario G. S. šališkumo. Įsakymo neteisėtumą pareiškėjas grindžia ir ta aplinkybe, kad jis buvo perkeltas į dviem pakopomis žemesnes pareigas taip pažeidžiant Statuto 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymų, kuriais pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda bei jis buvo perkeltas į žemesnes pareigas, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas teismui 2015 m. vasario 11 d. pateiktu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas bei prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-100 „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“, kuriuo pareiškėjas, remiantis neeilinės atestacijos išvada, buvo perkeltas iš Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigų (statutinio valstybės tarnautojo A lygio 13 kategorijos), perkeltas į žemesnes, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas (statutinio valstybės tarnautojo A lygio 13 kategorijos) ir grąžinti jį į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 136 straipsniu, nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka didesne apimti negu apeliaciniame skunde nurodomos ribos dažniausiai būna nulemtas apeliacinės instancijos teismo pareigos užtikrinti vienodos teismų praktikos taikant įstatymus formavimą, siekiant išvengti ydingų precedentų sukūrimo (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

Dėl pareiškėjo skundo dalies palikimo nenagrinėtu

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, paliko nenagrinėtu, nustatęs, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymą yra apskundęs Lietuvos policijos generaliniam komisarui, ir, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūra 2015 m. vasario 19 d. buvo sustabdyta, kol teismas išnagrinės pareiškėjo skundą. Teismas, pripažinęs, kad pareiškėjas nėra praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, padarė išvadą, kad pareiškėjas, pasirinkęs pažeistų teisių gynimą neteismine tvarka, tik sulaukęs neteismine tvarka nagrinėjančios institucijos sprendimo galėjo kreiptis į teismą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-438–502/2008 pateiktais išaiškinimais.

Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 panaikinimo paliktas nenagrinėtu, naikina, nes teismo išvados padarytos netinkamai išaiškinus ir pritaikius ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias ginčų nagrinėjimą ikiteismine tvarka, bei netinkamai pasirėmus LVAT administracinėje byloje Nr. AS-438–502/2008 suformuota praktika.

ABTĮ 103 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. ABTĮ 25 straipsnis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Atitinkamai ABTĮ 26 straipsnis, apibrėžiantis subjektus nagrinėjančius administracinius ginčus ne teismo tvarka, apibrėžia, kad administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija, jeigu įstatymai nenumato kitaip – t. y. įtvirtinama nuostata, kad administracinių ginčų ne teismo tvarka nagrinėjimas teisinių pasekmių aspektu reikšmingas tuomet, kai tai atlieka įstatymuose nustatyti subjektai. Pažymėtina, kad LVAT administracinėje byloje Nr. AS-438–502/2008 buvo nagrinėjamas atvejis, kai ginčo sprendimo būdas buvo pasirinktas per administracinių ginčų komisiją, įstatyme (ABTĮ 26 str.) numatytą subjektą.

Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo kreipėsi su skundu į Lietuvos policijos generalinį komisarą remdamasis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 38 punktu, kuris nustato, kad įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas, kuriam paskirta tarnybinė nuobauda, jo advokatas ar kitas įgaliotas atstovas turi teisę apskųsti vidaus reikalų centrinių statutinių įstaigų vadovams arba vidaus reikalų ministrui, arba administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia tvarka nebuvo įtvirtinta įstatyme – nei Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis, nei Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnis nenumato kitokios, negu ABTĮ nustatyta ginčų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo sprendimo tvarkos. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesulaukęs vidaus reikalų centrinės statutinės įstaigos vadovo sprendimo dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pateikė skundą teismui nepagrįstai buvo įvardyta kaip nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis ir įvertinta kaip užkertanti kelią nagrinėti pareikštą reikalavimą teisme.

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjo reikalavimas dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo paliktas nenagrinėtu nesant tam įstatyme nustatyto procesinio pagrindo, panaikinusi atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, grąžina šią bylos dalį iš naujo nagrinėti (ABTĮ 142 str. 1 d.).

Dėl Atestacijos komisijos išvados teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-100 „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“, kuriuo pareiškėjas, remiantis neeilinės atestacijos išvada, buvo perkeltas į žemesnes pareigas. Atsakovas, apeliaciniu skundu ginčydamas teismo sprendimą, teigė, kad pareiškėjas apie neeilinę atestaciją buvo įspėtas nepažeidžiant Atestavimo taisyklių 11 punkte nustatyto termino, komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad atestuojamojo veikla buvo vertinama objektyviai, o protokolas užpildytas tinkamai, komisijos nario S. Š. dalyvavimas negalėjo turėti įtakos balsavimo rezultatams, prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šį pareiškėjo reikalavimą pripažinti nepagrįstu.

Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnis įtvirtina, kad pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms atestacijos metu įvertina vidaus reikalų įstaigos pareigūnų atestacijos komisija (1 dalis). Pareigūnas, priimtas į vidaus tarnybą, pirmą kartą atestuojamas po priėmimo praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams. Vėliau jis atestuojamas ne rečiau kaip kartą per 4 metus (2 dalis). Prireikus vidaus reikalų ministras, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu gali surengti neeilinę sau pavaldžių pareigūnų atestaciją (3 dalis). Pareigūnų atestavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (4 dalis).

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 (minėta, toliau – ir Atestavimo taisyklės) 2 punkte nustatytas pareigūno atestavimo tikslas – įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. Atestacijos komisija įvertina pareigūną komisijos posėdyje, kuriame atestuojamas pareigūnas privalo dalyvauti. Atestacijos komisija turi teisę pakviesti dalyvauti posėdyje atestuojamo pareigūno tiesioginį vadovą (Atestavimo taisyklių 20 punktas). Atestavimą sudaro dvi dalys: 1) atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas ir 2) pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti (Atestavimo taisyklių 21 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 18 straipsnio bei Atestavimo taisyklių normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), yra nurodęs, kad analizuodamas individualaus administracinio akto, kuriuo pareigūnas esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai yra perkeliamas į žemesnes pareigas, pagrįstumą ir teisėtumą, teismas turi ištirti ir įvertinti tiek atestacijos procedūrą, tiek atestacijos komisijos priimtos išvados teisingumą <...> (LVAT administracinė byla Nr. A146-426/2014).

Atestavimo taisyklių 11 punkte nurodyta, jog pareigūnai atestuojami pagal iki einamųjų metų vasario 1 dienos vidaus reikalų įstaigos vadovo ar atitinkamai vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintą tais metais atestuotinų pareigūnų sąrašą ir atestacijos grafiką. Ministro įsakyme dėl neeilinės pareigūno atestacijos nurodoma jos data ir vieta. Su šiais įsakymais atestuojami pareigūnai supažindinami pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki atestacijos pradžios. Atestacijos komisijos nariai taip pat prieš 20 darbo dienų iki atestacijos pradžios supažindinami su minėtais įsakymais.

Klaipėdos APVK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 18 straipsnio 3 dalimi, Atestavimo taisyklėmis bei atsižvelgdamas į Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2014 m. spalio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-94, 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 30-V-961 „Dėl V. N. neeilinės atestacijos“ 1 punktu nusprendė rengti 2014 m. gruodžio 15 d. 14 val. neeilinę atestaciją Klaipėdos AVPK KTB viršininkui V. N.. Byloje nėra duomenų, kad su šiuo įsakymu pareiškėjas būtų supažindintas. Klaipėdos APVK viršininkas 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 30-V-1054 pakeitė minėto įsakymo 1 punktą nurodydamas, kad V. N. atestacija rengiama 2014 m. gruodžio 29 d. 14 val. Pareiškėjas su šiuo įsakymu supažindintas pasirašytinai jo priėmimo dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 15 d., likus mažiau negu Atestavimo taisyklių 11 punkte numatytas terminas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad įspėjimo terminas buvo pažeistas, yra pagrįsta. Pareigūno neeilinė atestacija gali būti surengta tik vidaus reikalų ministro ar atitinkamos įstaigos vadovo įsakymu, su kuriuo atestuojamas pareigūnas yra supažindinamas pasirašytinai. Apeliantas teiginių, kad pareiškėjui apie neeilinę atestaciją buvo žinoma anksčiau, neįrodo jokiais objektyviais duomenimis byloje.

Pirmosios instancijos teismas, nustatė kad pareiškėjo tiesioginis vadovas S. Š. 2014 m. lapkričio 25 d. surašė atestacijos lapą Nr. 30-2-IL-1536, kuriame konstatavo, jog pagal savo dalykines ir charakterio savybes V. N. nesugeba sutelkti kolektyvo efektyviam darbui, vadovavime trūksta motyvacinio aspekto ir asmeninio autoriteto. Atestavimo taisyklių 10 punktas numato, kad balsams pasiskirsčius po lygiai lemiamas yra komisijos pirmininko balsas, todėl atestacijos komisijos posėdžio metu S. Š. nusišalino nuo komisijos pirmininko pareigų, nes yra atestuojamo pareigūno tiesioginis viršininkas, tačiau dalyvavo komisijos posėdyje kaip jos narys, balsavo už pasiūlytą išvadą.

Įvertinęs Atestavimo taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atestuojamo pareigūno tiesioginis vadovas, pateikęs išvadą, kad pareigūnas netinka eiti pareigų ar tarnauti vidaus tarnyboje, privalo dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje atestuojamo pareigūno tiesioginio vadovo teisėmis ir suteikti atestacijos komisijai duomenis apie atestuojamąjį Atestavimo taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka, tačiau negali dalyvauti pavaldaus pareigūno atestavimo procedūroje kaip atestacijos komisijos narys (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-426/2014). Teismas pažymėjo, kad nepaisant aplinkybės, kad nusišalinimo klausimai Atestavimo taisyklėse nėra reglamentuoti, tačiau siekiant užtikrinti kiekvienos administracinės procedūros ir jos metu priimamų administracinių aktų teisėtumą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti paisoma bendrųjų teisės principų – teisėtumo, teisėtų lūkesčių, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar formaliai teisėtos sudėties Atestacijos komisijos sudėtyje dalyvaujant atestuojamo pareigūno tiesioginiam viršininkui, kuris buvo pateikęs išvadą, kad pareigūnas neatitinka užimamų pareigų, bei komisijos sudėtyje dalyvaujant kitam pareigūnui G. S., kuris 2014 m. lapkričio 7 d. buvo surašęs tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-103 „Dėl V. N. veiksmų“, kuria už netinkamą tarnybinės veiklos organizavimą ir pavaldžių pareigūnų darbo kontrolę siūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, be to, buvo nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos dėl G. L. sveikatos sutrikdymo pirmininku, 2014 m. spalio 7 d. buvo surašęs nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą, kuria taip pat siūlė dėl V. N. vykdomų pavaldžių pareigūnų atliekamų objektų tyrimo, teisėtumo ir darbo kontrolės pradėti tarnybinį patikrinimą, galėjo būti pažeisti teisėtumo (teisės viršenybės), teisėtų lūkesčių, objektyvumo principai, ar buvo užtikrintas procedūros nešališkumas kaip būtina tokio pobūdžio subjekto veiklos sąlyga, reikia atsižvelgti į protokole užfiksuotus balsavimo rezultatus. Aptariamu atveju Atestacijos komisijos, sudarytos Klaipėdos VPK viršininko 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-1092, posėdyje dalyvavo 5 nariai, iš kurių du minėti nariai laikytini šališkais, tačiau kiti trys, dėl kurių šališkumo abejonių nebuvo, balsavo už, todėl laikytina, kad siūlomai išvadai buvo pritarta dauguma balsų komisijos narių, ir šiuo aspektu išvada laikytina teisėta.

Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 3 dalies nuostata, kad neeilinė atestacija gali būti surengta prireikus, aiškintina kaip vidaus reikalų ministro ar vidaus reikalų įstaigos vadovo teisė surengti neeilinę atestaciją esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, kurios kelia abejonių dėl pareigūno kvalifikacijos, taip pat dėl pareigūno atitikimo Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnyje numatytiems reikalavimams <...>. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro viršininkui neeilinę atestaciją buvo pasiūlyta rengti 2014 m. spalio 14 d. atlikus tarnybinį patikrinimą dėl P. I. skundo, išvada Nr. 30-IS-94. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad Klaipėdos AVPK KTB darbuotojai tarnybos metu netinkamai naudojo tarnybinius kompiuterius, t. y. žaidė kompiuterinius žaidimus, tarnybiniuose kompiuteriuose savavališkai pakeitė programines įrangas, buvo jungiamasi prie bevielio ryšio tinklų, tuo būdu sudarydami sąlygas pašaliniams asmenims įsilaužti į tarnybinius kompiuterius ir gauti priėjimą prie kompiuteriuose ar išorinėse laikmenose esančių duomenų. Nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai pagrįstai kelia abejonę dėl Klaipėdos AVPK KTB V. N. kompetencijos ir sugebėjimo kontroliuoti pavaldžius pareigūnus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl aplinkybių, kurios buvo nustatytos pareiškėjo atostogų metu, pati savaime nereiškia, kad procedūra pradėta neteisėtai, nes atestacija skirta ne konkrečių faktų tyrimui, bet pareigūno veiklos, sugebėjimų bei tinkamumo einamoms pareigoms įvertinimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas atestavimo procedūros turinį apibrėžiantį Atestavimo taisyklių 21 punktą, pažymi, kad atestavimą sudaro: 1) atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas; 2) pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šios dvi atestavimo dalys, sprendžiant iš teisės akte vartojamos sakinio konstrukcijos, yra organiškai tarpusavyje susiję. Vienos iš jų nebuvimas lemia atestavimo neteisėtumą, o kiekviena iš jų yra sudėtinė dalis bendro sprendimo, suponuojančio vieną iš išvadų, nurodytų Atestavimo taisyklių 22.1-22.3 punktuose. Siekiant įvertinti, ar Atestacijos komisijos išvada pagrįsta, būtina nagrinėti abi sudėtines atestavimo dalis.

Atestacijos lapas yra teisės aktais nustatytas dokumentas, kuriame fiksuojami duomenys apie pareigūno tarnybinę veiklą ir atestacijos rezultatai bei kuriuo remdamasis vidaus reikalų įstaigos vadovas priima sprendimą dėl pareigūno karjeros, t. y. atestacijos lapas yra sudėtinė vidaus reikalų įstaigos vadovo priimto sprendimo dėl pareigūno karjeros dalis, kuria grindžiamos vidaus reikalų įstaigos vadovo sprendimo išvados. Tai lemia, kad Atestacijos komisijos protokolas nėra vidaus reikalų įstaigos vadovo priimamo sprendimo dėl pareigūno karjeros sudėtinė dalis. Protokolas gali būti vertinamas tik kaip vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą, ar Atestacijos komisija, vertindama pareigūną, užtikrino objektyvų, nešališką, visapusišką visų aplinkybių įvertinimą ir priimamos išvados pagrįstumą (LVAT administracinė byla Nr. A146-426/2014).

Atestacinės komisijos posėdžio protokolas yra dokumentas, kuriame fiksuojami Atestacijos komisijos narių klausimai, užduotys atestuojamam asmeniui ir pastarojo atsakymai. Iš komisijos posėdžio protokolo turi būti matyti siūlymas komisijos nariams balsuoti ir to balsavimo rezultatai bei galutinė suformuluota motyvuota išvada, leidžianti atestuojamam pareigūnui žinoti, kokios priežastys (teisės aktų nežinojimas, kultūros stoka, užsienio kalbų žinių, mokėjimo dirbti su informacinėmis technologijomis lygis, fizinis pasiruošimas, aplaidus rūpinimasis išvaizda, profesinis pasirengimas) lėmė neigiamą jo gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą.

V. N. 2014 m. lapkričio 25 d. atestacijos lape Nr. 30-2-IL-1536, kurį surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas S. Š., nurodyta, kad 2014 m. spalio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl P. I. skundo“ Nr. 30-IS-94 konstatuota, jog V. N. netinkamai vykdė pavaldžių pareigūnų kontrolę, nenumatė ir nerealizavo reikiamų nusižengimų prevencijos priemonių. Pažymėta, kad vertinant V. N., kaip vadovo kompetenciją organizuojant pavaldžių pareigūnų darbą, per paskutinį pusmetį nebuvo sulaukta jokių pasiūlymų dėl neužimtų etatų komplektavimo, nesidomi ir vengia prisiimti atsakomybę dėl nuotolinių Kriminalistinių tyrimų biuro darbo vietų, esančių teritoriniuose policijos komisariatuose, integravimo ir efektyvaus panaudojimo tarnybos tikslams. Padalinio veikla inertiška, neieškoma naujų darbo metodų, vadovas siekia likti nuošalyje, laukia aukštesnės vadovybės nurodymų organizuojant padalinio veiklą, vykdant šiuo metu pradėtą Kriminalistinių tyrimų padalinių akreditacijos procesą. Pagal savo dalykines ir charakterio savybes V. N. nesugeba sutelkti kolektyvo efektyviam darbui, vadovavime trūksta motyvacinio aspekto ir asmeninio autoriteto. Taip pat nurodyta, kad V. N. per tarnybos laiką (vidaus tarnybos stažas 38 m.) 35 kartus skatintas piniginėmis premijomis, vardinėmis dovanomis, apdovanotas 1-ojo laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“, Lietuvos policijos generalinio komisaro pirmojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Angelas sargas“ bei pirmojo laipsnio atminimo ženklu „Už ištarnautus metus“. Aptariamame atestacijos lape pateikta išvada – Kriminalistinių tyrimų biuro viršininkas V. N. netinka eiti pareigų ir gali būti perkeltas į žemesnes pareigas. Taigi pareiškėjo V. N. vadovas – S. Š., kuriam tiesiogiai kaip pareigūnas pavaldus pareiškėjas, padarė neigiamą išvadą apie pareiškėjo tinkamumą eiti šias pareigas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Atestacijos komisijos posėdžio 2014 m. gruodžio 29 d. protokolą Nr. 30-2-P12-11, nurodė, jog jame pažymėta, kad Atestacijos komisijos nariai susipažino su atestuojamojo pareigūno atestacijos lape pateiktais duomenimis ir kitais dokumentais, nurodyta, jog buvo vertinama atestuojamojo tarnybinė veikla, profesinis pasirengimas, asmeninės bei dalykinės savybės, gebėjimai, būtini pareigūno pareigybių aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, kad Atestacijos komisijos nariai atestuojamajam pateikė klausimus, susijusius su jo tarnybine veikla, pasibaigus pokalbiui ir pareigūnui nedalyvaujant Atestacijos komisijos nariai balsavo dėl jo tinkamumo einamoms pareigoms. Atestacijos komisija nutarė, jog V. N. netinka eiti Klaipėdos AVPK Kriminalinių tyrimų biuro viršininko pareigų ir gali būti perkeltas į žemesnes pareigas. Už šią išvadą balsavo beveik visi už, išskyrus G. S., kuris susilaikė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Atestacijos lape, kaip pagrindiniame išvadą dėl atestuojamojo asmens atitikimą užimamoms pareigoms patvirtinančiame dokumente, nurodomi teiginiai turi būti grindžiami objektyviais duomenimis – nustatytais faktais bei dokumentais, remiantis Atestavimo taisyklių 14.3 punkto 2 dalimi, kai vertinamas vidaus reikalų įstaigos ar vidaus reikalų įstaigos padalinio vadovas, įvertinami ir jo vadovaujamos vidaus reikalų įstaigos ar jos padalinio veiklos rezultatai. Atestavimo lape pareiškėjo veiklos trūkumai didžiąja dalimi nurodomi bendro pobūdžio teiginiais, nėra aišku, kuo jie grindžiami, apskritai nėra aptariami jo vadovaujamo Kriminalinių tyrimų biuro veiklos rezultatai.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Atestacijos komisijos posėdžio protokole suformuluota galutinė išvada visiškai nemotyvuota, neaiškios priežastys (ar teisės aktų nežinojimas, ar prasti bendravimo ir vadovavimo įgūdžiai, ar stoka kultūros, ar nemokėjimas dirbti su informacinėmis technologijomis, ar nemokėjimas dirbti su darbui reikalinga programine įranga, ar kt.), kurios lėmė neigiamą pareiškėjo V. N. gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą. Apelianto nurodomos aplinkybė, kad buvo daromas skaitmeninis garso įrašas, fiksuojantis posėdžio eigą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų dėl Atestacijos komisijos išvados nepagrindimo.

Atestacijos komisijos posėdžio metu turi būti patikrinamas Atestacijos lape nurodytų aplinkybių pagrįstumas, įvertinamos nurodomus trūkumus patvirtinančios priežastys, nes tik tokiu atveju gali būti padaryta pagrįsta išvada. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjo paskutinis metinis darbinės veiklos vertinimas buvo atliekamas 2014 m. kovo 26 d., padaryta išvada, kad pareiškėjo darbinė veikla 2013 m. vertinama gerai. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras, atlikęs Klaipėdos AVPK KTB veiklos tikslinį planinį patikrinimą, 2014 m. birželio 19 d. ataskaita Nr. 140-IL-480 padarė išvadą, kad V.

N. yra tinkamas užimamoms pareigoms, biuro darbą įvertino gerai. Minėta, kad pareiškėjo vadovaujamo įstaigos padalinio veiklos rezultatai atestacijos metu nebuvo vertinami, nors tokiais duomenimis atsakovas disponavo (Klaipėdos AVPK KTB darbo ataskaita per 2014 m. 1 pusmetį, Lietuvos Respublikos kriminalistinių tyrimo centro 2014 m. birželio 6 d. atlikto patikrinimo ataskaita Nr. 140-IL-480, V. N. 2014 m. spalio 16 d., tarnybinis pranešimas, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Kokybės vadybos grupės 2014 m. gruodžio 2 d. ataskaita Nr. 140-(duomenys neskelbtini) Teismas, spręsdamas ginčą dėl atliktos pareigūno neeilinės atestacijos teisėtumo ir pagrįstumo neturi jos atlikti iš naujo pagal byloje pateikiamus duomenis, teismo funkcija yra tik patikrinti, ar atestacija buvo atlikta nepažeidžiant procedūrų ir objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nebuvo vertinami pareiškėjo vadovaujamo įstaigos padalinio veiklos rezultatai, laikytina, kad atestacijos išvada padaryta nenustačius visų reikšmingų faktų, todėl neobjektyvi. Atestacijos lape nurodyti paties pareigūno veiklos trūkumai taip pat nėra pagrįsti konkrečiais duomenimis, kuriuos būtų ištyrusi atestacijos komisija. Tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl P. I.“ skundo 2014 m. spalio 14 d. Nr. 30-IS-94, kuri buvo pagrindas neeilinei atestacijai ir kuria konstatuoti konkretūs darbo organizavimo trūkumai, susiję su pavaldžių asmenų netinkamu naudojimusi programine įranga, neteisėti jungimusi prie interneto bevieliu ryšiu, apima tik nedidelę pareiškėjo vykdomos veiklos sritį, be to, pažeidimus padariusiems pareigūnams buvo taikoma tarnybinė atsakomybė, nustatyti veiklos trūkumai nėra pakankami atestacijos išvadai pagrįsti.

Kiti atsakovo teismui pateikti duomenys, kurie galėtų pagrįsti atestacijos išvadą, yra išimtinai vieno asmens vyresniojo specialisto Ž. G. tarnybiniai pranešimai (2014 m. sausio 13 d., 28 d., 29 d., gegužės 22 d., liepos 9 d., 13 d., spalio 27 d.), todėl, nesant kitų duomenų šaltinių, negali būti laikomi objektyviais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Atestacijos komisijai nepateikus motyvų dėl pareiškėjo tinkamumo ar netinkamumo eiti Klaipėdos AVPK KTB viršininko pareigas, nenurodžius, kokių duomenų vertinimo pagrindu priimta neigiama išvada, posėdžio protokolas, vertinant jo įrodomąją reikšmę, pagrįstai pripažintas nepakankamu patvirtinti, kad Atestacijos komisijos nariai atliko ne formalų, o objektyvų, nešališką ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos, jo sugebėjimų bei tinkamumo einamoms pareigoms tyrimą, bei suponuoja išvadą apie pareiškėjo teisės žinoti, kokios priežastys lėmė neigiamą jo gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą pažeidimą. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad iš esmės nei V. N. 2014 m. lapkričio 25 d. atestacijos lapas Nr. 30-2-IL-1536, nei 2014 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos AVPK Atestacijos komisijos rašytinis posėdžio protokolas Nr. 30-2-P12-11, nei garso įrašo nepagrindžia, kokios objektyvios priežastys lėmė pareiškėjo neigiamą įvertinimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, jog konstatavimas, kad Atestacinė komisija neužtikrino objektyvaus, nešališko, visapusiško atestuojamo pareigūno tarnybinės veiklos, gebėjimų, būtinų pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos vykdyti, įvertinimo, yra esminis pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas. Individualus administracinis aktas dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas, kuris priimtas remiantis Atestacinės komisijos išvada, pateikta pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taip pat yra neteisėtas. (LVAT A146-426/2014).

Dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdo

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Atestacijos komisijos išvada neobjektyvi, padaryta neužtikrinus teisės aktuose nustatytų procedūros reikalavimų laikymosi, pagrįstai panaikino pareiškėjo ginčijamą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-100 „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“, kuriuo pareiškėjas perkeltas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas kaip neteisėtą. Tuo pačiu, spręsdamas dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo, nurodė, kad jis turi būti grąžintas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigas. Ši sprendimo dalis naikintina, nes negali būti įgyvendinta atsižvelgiant į pasikeitusias po teismo sprendimo priėmimo aplinkybes – pareiškėjas V. N. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 30-TE-1522 nuo 2015 m. lapkričio 9 d. yra atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (sukakus šio Statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui). Dėl šios priežasties pareiškėjo pažeistos teisės turi būti ginamos kitu būdu – priteisiant darbo užmokesčio skirtumą, kuris susidarė per laikotarpį nuo neteisėto perkėlimo į pareigas iki jo atleidimo iš tarnybos. Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamų duomenų apie pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį, todėl papildomiems duomenims gauti bei kompensacijos dydžiui apskaičiuoti byla grąžintina pirmosios instancijos teismui išspręsti.

Remiantis aptartais argumentais, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimas keistinas, panaikintina jo dalis, kuria atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotas grąžinti pareiškėją į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigas, bei dalis, kuria pareiškėjo prašymas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ panaikinimo paliktas nenagrinėtu, ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti, panaikinti jo dalį, kuria atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotas grąžinti pareiškėją į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigas, bei dalį, kuria pareiškėjo prašymas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ panaikinimo paliktas nenagrinėtu, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė