2023-08-16 Nr. AB-15067-3-61-3-10371-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-402-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10371-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 49 (N)

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. J. G. skundą atsakovui Lietuvos bankui, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „deVere E-Money“ dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. J. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos banko valdybos 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. S2022/(34.75.E-4200)-12-5521 „Dėl poveikio priemonės taikymo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „deVere E-Money“ (toliau – ir Įstaiga) akcininkui“ (toliau – ir Nutarimas); 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos banką (toliau – ir atsakovas) pašalinti informaciją savo interneto svetainėje https://poveikio-priemones-2 poveikio priemonių taikymo skiltyje apie pareiškėjui pritaikytą poveikio priemonę pagal Nutarimą, o nepatenkinus šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą nuasmeninti pareiškėjo vardą ir pavardę interneto svetainėje https://poveikio-priemones-2 poveikio priemonių taikymo skiltyje, kurioje skelbiama apie pareiškėjui pritaikytą poveikio priemonę Nutarimu, nurodant tik pareiškėjo inicialus N. J. G.

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo galiojimą ir vykdymą dalyje, kuria nuspręsta nustatyti, kad pareiškėjui priklausančių Įstaigos akcijų perleidimas kitam asmeniui, gavus Lietuvos banko neprieštaravimą dėl įsigijimo, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais terminais, turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 31 d. iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė, kad Lietuvos bankas Nutarimu, peržengdamas jam suteiktus įgaliojimus bei diskrecijos ribas, pažeidė pareiškėjo teisę į nuosavybės apsaugą, kurią užtikrina Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – ir EŽTK) 1-ojo protokolo 1 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos bankas Nutarimu nepagrįstai nurodė perleisti pareiškėjui priklausančias Įstaigos akcijas, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus. Pareiškėjui įvykdžius Lietuvos banko nurodymą perleisti Įstaigos akcijas trečiajam asmeniui, jis bus priverstinai galutinai ir negrįžtamai perleidęs savo verslą už kainą, neatitinkančią rinkos vertės, dėl ko pareiškėjas patirs nuostolius.

Atsakovas Lietuvos bankas teismui pateiktame rašte prašė netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjas tikėtinai nepagrindė savo skundo reikalavimų pagrįstumo, t. y., neįrodė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, be to, pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neadekvati finansų rinkos priežiūros siekiamam tikslui ir pažeistų pareiškėjo interesų bei viešojo intereso pusiausvyrą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi patenkino iš dalies pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y., sustabdė Nutarimo galiojimą dalyje, kuria nuspręsta nustatyti, kad pareiškėjui priklausančių UAB „deVere E-Money“ akcijų perleidimas kitam asmeniui, gavus Lietuvos banko neprieštaravimą dėl įsigijimo, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais terminais, turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 31 d.

Pirmosios instancijos teismas apžvelgęs teisinį reguliavimą ir įvertinęs pareiškėjo prašymą bei atsakovo nuomonėje dėl pareiškėjo prašymo pateiktus argumentus, nusprendė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Atsakovas Lietuvos bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2023 m. gegužės 5 d. raštą „Dėl elektroninių pinigų įstaigos pardavimo“.

Atsakovas nurodo, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi netinkamai buvo taikytos proceso teisės normos, nustatančios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygas, o skundžiama teismo nutartis yra be motyvų, dėl ko neteisingai buvo išspręstas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas.

Atsakovas nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi kumuliatyvios ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos tokių priemonių taikymo sąlygos: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas, pritaikęs reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenustatė būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų buvimo, todėl pažeidė proceso teisės normas. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas prašyme tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimų pagrįstumą.

Atsakovas pažymi, kad teismas, be kita ko, nenustatė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta reali ir didelė neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, nes pareiškėjas nepateikė tokią žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi abstrakčiais argumentais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-183-520/2023 pažymima, kad pareiškėjas yra UAB „deVere E-Money“ akcininkas ir galutinis naudos gavėjas, ir jis turėjo įrodyti, kokia neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala kyla jam asmeniškai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam asmeniškai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y., kad kils sunkios finansinės bei materialiosios pasekmės, kurių pašalinimas bus neįmanomas ar sudėtingas, jeigu nebus taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Aplinkybė, kad pareiškėjas turimas akcijas dėl jų perleidimo aplinkybių ir momento galimai perleistų už mažesnę kainą, savaime nereiškia, kad pareiškėjas patirtų neproporcingą ir didelę žalą, nes poveikio priemonės įgyvendinimas, atsižvelgiant į poveikio priemonės taikymo paskirtį, sukelia neigiamų pasekmių, todėl vien tokių galimų neigiamų pasekmių faktas negali būti laikomas pareiškėjui sukeliama neproporcinga ar didele žala atskirai to neįrodžius. Be to, šios žalos nepatvirtina ir pareiškėjo byloje pateikta viešosios įstaigos „Eurokonsultantų grupė“ 2023 m. vasario 27 d. išvada. Todėl pareiškėjo abstraktūs, objektyviais duomenimis nepagrįsti prašymo argumentai apie galimus neigiamus finansinius padarinius negali būti pakankamu faktiniu ir teisiniu pagrindu prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad finansiškai nėra įmanoma vykdyti Nutarimo, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėjas įrodė, jog nesustabžius Nutarimo dalies galiojimo ir vykdymo, jam kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

Atsakovas tvirtina, kad teismo skundžiamojoje nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais remiantis teismas padarė išvadą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovo vertinimu, skundžiamojoje nutartyje nenurodyti motyvai, kurie lėmė teismo sprendimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir parinkti konkrečią reikalavimo užtikrinimo priemonę. Skundžiamos nutarties 13 punkte tik abstrakčiai referuojama arba į vienos iš šalių pateiktą procesinį dokumentą arba į tam tikrą bendro pobūdžio aplinkybę, tačiau iš šių abstrakčių nuostatų nėra aišku, kokios pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės įrodo kiekvienos iš būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų buvimą ir kokios aplinkybės lėmė konkrečios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, atsakovas vertina, kad teismas nemotyvuotai ir priešingai proceso teisės normoms išsprendė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą.

Pareiškėjas N. J. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus, pažymėdamas, kad šie įrodymai negalėjo būti anksčiau pateikti, kadangi dokumentų parengimo data buvo vėlesnė nei pateiktas pareiškėjo prašymas.

Pareiškėjas nurodo, kad egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tai, kad pareiškėjas nėra atlikęs teisės pažeidimų nei Lietuvoje, nei kitose jurisdikcijose, kad jo atžvilgiu nėra jokių galiojančių administracinių ar baudžiamosios teisės nuobaudų, kad Įstaiga, kurios akcininku yra pareiškėjas, veikia laikydamasi teisės aktų reikalavimų, darytina pagrįsta išvada, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nekelia grėsmės viešajam interesui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros, todėl teismas pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas pažymi, jog teismas ištyrė ir nustatė esmines ir reikšmingas bylos aplinkybes, teismas nurodė, kokiais šalių išdėstytais argumentais remiasi priimdamas skundžiamą nutartį, kokios šalių nurodytos aplinkybės buvo vertinamos, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Skundžiama nutartis yra pagrįsta byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu bei atitinkamomis ABTĮ nuostatomis. Nors atsakovas tvirtina, kad nutartis yra be motyvų, tačiau akivaizdu, kad jis apeliuoja ne į nutarties motyvus, bet į sau nepalankią nutarties rezoliucinę dalį, kuria pareiškėjo prašymas buvo patenkintas iš dalies, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį. Priešingai nei tvirtina atsakovas, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtinos sąlygos.

Pareiškėjas nurodo, kad jis prašyme pateikė išsamius argumentus dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, kuri kils netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir kurios nebus galima atkurti. Pareiškėjo pateiktoje „Eurokonsultantų grupė“ išvadoje nurodyta, kad įpareigojimas parduoti (perleisti) akcijas per nustatytą terminą, neabejotinai, mažina akcijų kainą. Todėl prašyme pateikti argumentai patvirtina skundžiamo nutarimo neteisėtumą bei didelės ir neatitaisomos žalos kilimą netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu bei atitinkamomis ABTĮ nuostatomis, todėl nėra pagrindo ją naikinti vadovaujantis tuo, kad nutartis yra nemotyvuota.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „deVere E-Money“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus, nurodydamas, kad šiais įrodymais siekiama įrodyti galimą akcijų vertę ir nepataisomos žalos dydį, kuris gali kilti netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo pateikti šių įrodymų anksčiau, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, atsakovui pateikus skundą dėl nutarties, kuria buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir trečiajam suinteresuotam asmeniui sudaryta galimybė pateikti savo nuomonę dėl atsakovo skundo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad vienas iš pagrindinių skundžiamo nutarimo motyvų – (duomenys neskelbtini) finansų sektoriaus priežiūros institucijos sprendimas. Šis sprendimas 2023 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo panaikintas, nurodant, kad pareiškėjas nepažeidė teisės aktų. Skundžiamo nutarimo pagrindas, be kita ko, yra tik trečiojo suinteresuoto asmens akcininko užsienyje nuosavybės teise valdomų įmonių galimi pažeidimai ir tie pažeidimai nesusiję su pinigų plovimo, teroristų finansavimo prevencijos ar kitų esminių reikalavimų nesilaikymu, be to, akcininkas iš esmės nedalyvauja įgyvendinant trečiojo suinteresuoto asmens valdymo ar priežiūros funkcijas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktu atsakovas, įpareigodamas pareiškėją perleisti trečiojo suinteresuoto asmens akcijas, eliminavo būtiną Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme numatytos poveikio priemonės taikymo elementą – laikinumą ir pritaikė įstatyme nenumatytą įpareigojimą perleisti akcijas, tokiu būdu peržengdamas įgaliojimus ir pažeisdamas pareiškėjo teisę į nuosavybės apsaugą. Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir dėl to, kad jo rezoliucinės dalies paminėtu punktu nustatytas įpareigojimas perleisti trečiojo suinteresuoto asmens akcijas, yra neteisėtas iš esmės kaip savo turiniu prieštaraujantis Lietuvos banko įstatymui ir kitiems teisės aktams, nes toks įpareigojimas šiuose teisės aktuose nenumatytas nei kaip galima taikyti poveikio priemonė, nei kaip pareiškėjui galimas duoti privalomas nurodymas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad, jeigu pareiškėjas neperleistų trečiojo suinteresuoto asmens akcijų ir skundžiama reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, atsakovas imtųsi kitų veiksmų trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu iki turimos elektroninių pinigų įstaigos licencijos galiojimo stabdymo ir panaikinimo, kas reikštų didelę ir neatitaisomą žalą pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir vėliau teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, t. y., panaikinus skundžiamą nutarimą, pareiškėjas jau bus praradęs visą savo verslą, kurio susigrąžinti neįmanoma. Pareiškėjas perleisti trečiojo suinteresuoto asmens akcijų susidariusioje situacijoje neturi objektyvių galimybių arba bent jau neturi galimybių jas perleisti už kainą, kuri būtų artima kainai įprastomis aplinkybėmis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsakovas nepagrindžia, kaip susidariusi situacija kelia riziką patikimam ir apdairiam elektroninių pinigų įstaigos valdymui, kaip pasireiškia neadekvatumas finansų rinkos priežiūros siekiamam tikslui ir kaip konkrečiai būtų pažeistas viešasis interesas. Atsakovas nevertina grėsmės viešajam interesui įgyvendinus skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą, t. y., perleidus trečiojo suinteresuoto asmens akcijas kitam asmeniui. Atsakovas nepaaiškina, kaip ir kodėl reikalinga skubiai įgyvendinti skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies paminėtą punktą ir kodėl jis, neišnagrinėjus administracinės bylos, ketina imtis kitų priežiūros veiksmų, svarstyti kitos poveikio priemonės taikymą, jeigu teismo nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų panaikinta. Atsakovas nepagrįstai atsieja laikiną balsavimo teisių sustabdymą nuo įpareigojimo perleisti trečiojo suinteresuoto asmens akcijas. Laikinas balsavimo teisių sustabdymas yra ginčo byloje objektas ir ginčas iš esmės netektų prasmės, jeigu trečiojo suinteresuoto asmens akcininkui tektų įvykdyti įpareigojimą perleisti akcijas, nes jas perleidęs jis nebeturėtų ir balsavimo teisių. Taip atsakovas iš esmės siekia išspręsti ginčą sau palankiai, išvengiant jo nagrinėjimo teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo apibendrinęs atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, būtiną proceso šalių interesų pusiausvyrai sureguliuoti, užkirsti kelią neatitaisomai arba sunkiai atitaisomai žalai atsirasti ir ginčui dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo išnagrinėti, kad būsimą teismo sprendimą būtų įmanoma įvykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria teismas patenkino iš dalies pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimų pobūdį ir išnagrinėjęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentus, konstatavo, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjas įrodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, be to, yra pagrindas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pripažinti Nutarimą neteisėtu.

Pareiškėjas, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašo prie bylos medžiagos pridėti papildomus įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių proceso dalyvių kartu su procesiniais dokumentais pateiktus dokumentus, pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies ir 151 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso šalys, prašančios pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus, nepagrindė, kodėl dokumentų pateikimo būtinybė kilo po to, kai reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas buvo išspręstas pirmosios instancijos teisme skundžiama teismo nutartimi. Pažymėtina, jog teismo nutartis buvo priimta ir paskelbta 2023 m. gegužės 30 d., o proceso šalių apeliacinės instancijos teismui teikiami dokumentai buvo sudaryti dar iki šios nutarties priėmimo ir paskelbimo momento. Tai reiškia, kad proceso šalims nebuvo užkirstas kelias teikti kartu su procesiniais dokumentais teikiamus įrodymus pirmosios instancijos teismui, tokių argumentų nepateikia ir proceso šalys, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, netenkina proceso šalių prašymų pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y., prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo piremonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y., kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017, 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Nutarimas, kuriuo nutarta laikinai sustabdyti UAB „deVere E-Money“ akcininko N. J. G. balsavimo teisę UAB „deVere E-Money“ visuotiniame akcininkų susirinkime iki N. J. G. priklausančios UAB „deVere E-Money“ akcijos bus perleistos kitam asmeniui, esant Lietuvos banko neprieštaravimui dėl įsigijimo ir nustatyti, kad N. J. G. priklausančių UAB „deVere E-Money“ akcijų perleidimas kitam asmeniui, gavus Lietuvos banko neprieštaravimą dėl įsigijimo, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais terminais, turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 31 d. Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y., sustabdyti Nutarimo galiojimą ir vykdymą dalyje, kuria nuspręsta nustatyti, kad pareiškėjui priklausančių Įstaigos akcijų perleidimas kitam asmeniui, gavus Lietuvos banko neprieštaravimą dėl įsigijimo, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais terminais, turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 31 d., iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrindė būtinųjų sąlygų egzistavimo reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, t. y., kad byloje skundžiamas Nutarimas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) neteisėtas, ir, kad pareiškėjui gali kilti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, ką nagrinėdamas pirminį pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-183-520/2023. Pažymėtina, kad vien tik galima neigiama skundžiamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui asmeniškai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, t. y., kad kils sunkios finansinės bei materialiosios pasekmės, kurių pašalinimas bus neįmanomas ar sudėtingas, jeigu nebus pritaikyta prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė. Pirmosios instancijos teismas, nutaręs, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, savo išvadų skundžiamojoje nutartyje nepagrindė ir nemotyvavo, nesusiejo jų su būtinųjų sąlygų buvimu reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.

Atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinybę, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra adekvati siekiamam tikslui bei proporcinga, t. y., pirmosios instancijos teismas, tinkamai nemotyvavęs savo sprendimo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę objektyviais duomenimis, nepagrįstai iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir be pagrindo byloje sustabdė iki 2023 m. rugsėjo 30 d. skundžiamo nutarimo galiojimą dalyje, kuria nuspręsta nustatyti, kad pareiškėjui priklausančių UAB „deVere E-Money“ akcijų perleidimas kitam asmeniui, gavus Lietuvos banko neprieštaravimą dėl įsigijimo, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais terminais, turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 31 d., tokiu būdu neteisingai aiškindamas ir taikydamas ginčui aktualias proceso teisės normas. Todėl atsakovo atskirasis skundas patenkinamas, klausimas išsprendžiamas iš esmės – pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir atmetamas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos banko atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo N. J. G. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Milda Vainienė