75fb2a02-c044-4cfe-b399-e217fe8572c0 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-6845-554/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01797-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 21 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2020 m. liepos 16 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡trauajnčių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. liepos 16 d. (skundo padavimo teismui diena). PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–5) nurodė, kad nuo 2018 m. gruodžio 12 d. buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) netinkamomis sÄ lygomis.

Nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Periodiškai buvo laikomas su 14 asmenų, daug ploto užėmė baldai. Gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, todėl pastoviai buvo didelė drėgmė, puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, metalinės lovos rūdijo nuo drėgmės, patalpose buvo nemalonus kvapas. Oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų. Temperatūra neatitiko higienos normos reikalavimų. Apšvietimas buvo silpnas, todėl buvo neįmanoma skaityti, rašyti ar užsiimti kita šviesos reikalaujančia veikla negadinant regėjimo.

Dideliam žmonių skaičiui buvo skirtos tik 5 praustuvės. Tualetuose nebuvo privatumo, nes kabinų durys uždarytos nesilaiko. Be to, buvo apribota teisė naudotis karÅ¡tu vandeniu, nes pagal grafikÄ priklausančiÄ dienÄ karÅ¡tas vanduo dažniausiai bÅ«na drungnas arba labai karÅ¡tas, todėl nėra galimybės normaliai iÅ¡simaudyti. Vietoje normalių purkÅ¡tukų yra tik paprasti vamzdžiai. SÄ lygos duÅ¡e buvo antisanitarinės - grindų ir sienų plytelės murzinos, suoliukai supuvę. Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , sutriko visavertis gyvenimas, prarado pasitikėjimÄ savimi, negali ramiai užmigti, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai.

Atsakovo atstovas - PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 9–13) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN-AK pirmÄ jį sektorių atvyko 2018 m. gruodžio 31 d. Minimali tenkančio vienam kalinamajam gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeista nebuvo. Tualetuose įrengtas duris nuteistieji nuolat gadina, dėl to jos nuolat remontuojamos. Jokie inventoriaus gedimai nebÅ«na ilgalaikiai.

Nesant galimybei suremontuoti, inventorius keičiamas nauju. DuÅ¡inėje yra karÅ¡to ir Å¡alto vandens čiaupai. Å alto vandens vamzdžiais karÅ¡tas vanduo nėra tiekiamas. Vandens temperatÅ«rÄ reguliuoja savarankiÅ¡kai kiekvienas besimaudantis asmuo. DuÅ¡o čiaupai (galvutės) nuolat laužomi, dėl to nuolat keičiami naujais. Ä®staigos duÅ¡inės kiekvienÄ dienÄ , pasibaigus maudymosi laikui, valomos ir dezinfekuojamos. Nuteistųjų duÅ¡inėje esantys suoliukai tinkami naudoti. Patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, vėdinamos pro langus ir ventiliacines angas.

PareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK pirmajame sektoriuje, į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. liepos16 d. (skundo padavimo teismui diena, b. l.

6) bendrabučio tipo patalpose. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN-AK pirmÄ jį sektorių atvyko 2018 m. gruodžio 31 d., todėl Å¡ioje byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. liepos 16 d. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Alytaus PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punktas nustato analogiÅ¡kus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė duomenis (b. l. 10, 14, 15–16), kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas karantino patalpose, kur jam teko 3,67 kv. m gyvenamojo ploto, taip pat buvo paskirtas į PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus 4 bÅ«rio 3 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , 12 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , 5 bÅ«rio 4 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , 1 bÅ«rio 2 ir 3 gyvenamÄ sias patalpas, kur jam teko (esant užimtos visoms miegamosioms vietoms) nuo 3,25 kv. m iki 3,77 kv. m gyvenamojo ploto.

Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, pareiÅ¡kėjas, gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , jų neginčijo, todėl teismas vadovaujasi jais spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, todėl buvo drėgna, puvo čiužiniai, rūdijo lovos, veisėsi parazitai, buvo nemalonus kvapas, oro judėjimo greitis, temperatūra neatitiko higienos normos reikalavimų, apšvietimas buvo silpnas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 16 punktÄ gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C (Higienos normos 134:2015 16 punktas).

Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovas pateikė 2020 m. rugpjūčio 6 d. pažymÄ Nr. 77-1572 (toliau – Pažyma) (b. l. 15–16), kuri patvirtina, kad patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per langus. Jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sÄ lygos, atsakovas nepateikė.

Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. PareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sÄ lygų, atsakovui Å¡iuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, drėgmės ir dėl to pÅ«vančių čiužiniai, rÅ«dijančių lovų, besiveisiančių parazitų, atsiradusio nemalonaus kvapo, netinkamo oro judėjimo greičio, temperatÅ«ros, silpno apÅ¡vietimo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi įrengtos durys neužsidaro. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, jog jis neturtinę žalÄ kildina ne iÅ¡ kamerų tipo patalpų, o iÅ¡ bendrabučio tipo patalpų sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo.

Atsakovo atstovas Pažymoje (b. l. 15–16) nurodo, kad tualetuose įrengtas duris nuteistieji nuolat gadina, dėl to jos nuolat remontuojamos. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys.

Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). PareiÅ¡kėjas tai pat teigia, jog dideliam žmonių skaičiui buvo skirtos tik 5 praustuvės. Ginčo laikotarpiu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkÄ nustatė Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – AprÅ«pinimo normos).

Aprūpinimo normose numatyta, kad 1 praustuvė skiriama ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kiek sanitarinių įrenginių buvo būrių, kuriuose gyveno pareiškėjas, sanitariniuose mazguose, tačiau nepateikė duomenų, kiek nuteistųjų vertinamuoju laikotarpiu buvo minėtuose būriuose. Taigi, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl sanitarinių įrenginių (praustuvių) trūkumo. Tačiau pareiškėjas skunde tik abstrakčiai konstatavo, kad dideliam žmonių skaičiui buvo skirtos tik 5 praustuvės, tačiau konkrečiai nenurodė, kurio būrio sanitariniame mazge trūko praustuvių, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo.

Toks pareiÅ¡kėjo argumentas, kuriuo jis tik konstatavo tam tikras kalinimo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygas laikytinas deklaratyviu ir atmestinas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad duÅ¡o patalpose nebuvo duÅ¡o purkÅ¡tukų, o tik vamzdžiai, duÅ¡e vanduo buvo netinkamos temperatÅ«ros, plytelės buvo neÅ¡varios, suoliukai supuvę. Atsakovo atstovas Pažymoje nurodė, kad duÅ¡inėje yra karÅ¡to ir Å¡alto vandens čiaupai, Å¡alto vandens vamzdžiais karÅ¡tas vanduo nėra tiekiamas, vandens temperatÅ«rÄ reguliuoja savarankiÅ¡kai kiekvienas besimaudantis asmuo.

DuÅ¡o čiaupai (galvutės) nuolat laužomi, dėl to nuolat keičiami naujais. Ä®staigos duÅ¡inės kiekvienÄ dienÄ , pasibaigus maudymosi laikui, valomos ir dezinfekuojamos. Taip pat nurodė, jog nuteistųjų duÅ¡inėje esantys suoliukai tinkami naudoti (b. l. 15–16). Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių duomenų patikimumu, todėl jais grindžia daromas iÅ¡vadas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi skundais į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl netinkamų sÄ lygų duÅ¡o patalpose.

Teismo vertinimu, kreipimosi skundais (praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais) į pataisos įstaigos administracijÄ aspektas yra svarbus, siekiant nustatyti, ar pataisos įstaiga, gavusi informacijÄ apie esančius kalinimo sÄ lygų trÅ«kumus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti, ir ar atlikti veiksmai buvo tinkami. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas skunde deklaratyviai ir apibendrintai. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl netinkamų sÄ lygų duÅ¡o patalpose atmetami kaip nepagrįsti.

Nenustačius PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius