2020-05-13 Nr. AB-9728-3-61-3-00611-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-352-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00611-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. I. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. gegužės 25 d. (nurodyta 2015 m. gegužės 25 d. laikoma rašymo apsirikimo klaida, remiantis bylos duomenimis) sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus Nr. (23.31-08) 483-60578 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 181,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl VMI Sprendimo panaikinimo ir sumokėti žyminį mokestį arba prašyti teismo visiškai arba iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikiant sunkią materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas 2020 m. kovo 9 d. pateikė patikslintą skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. I. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VMI 2016 m. gegužės 25 d. Sprendimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė panaikinti Sprendimą, kuriuo nuspręsta išieškoti laiku nesumokėtas baudas, kuris priimtas 2016 m. gegužės 25 d. Pažymėjo, kad pareiškėjas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) kreipėsi į teismą 2020 m. vasario 18 d. ir, kaip pats pripažino, praleidęs terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nenurodė teismui jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių jam laiku kreiptis į teismą. Akcentavo, kad iš VMI gauti duomenys taip pat patvirtina, kad pats pareiškėjas 2019 m. gruodžio 4 d. pateikdamas skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui dėl 294,00 Eur baudos už administracinį nusižengimą nurodė, kad 2016 m. vasario 29 d. gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.8.-3153-965/2016.

Teismas nurodė, jog pareiškėjo teigimu, apie skundžiamą Sprendimą jam nebuvo žinoma ir susipažino 2019 m. gruodžio 4 d., gavęs antstolio R. V. vykdomuosius dokumentus.

Teismas pažymėjo, įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tarp jų ir skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, todėl, pirmiausia, pareiškėjas, atsižvelgdamas į įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus, suplanuoti savo veiklą ir arba parengti bei išsiųsti skundą nepraleisdamas nustatyto termino.

Teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir operatyvus, kadangi jis teismui skundą pateikė tik 2020 m. vasario 18 d.

Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrįstai delsė kreiptis į teismą. Byloje nėra duomenų, apie aplinkybes, sukliudžiusias pareiškėjui operatyviai rūpintis savo galbūt pažeistų teisių gynyba teikiant skundą, todėl priėjo prie išvados, kad toks pareiškėjo delsimas iš esmės nulemtas tik jo paties pasirinkto elgesio modelio. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo atsisakė priimti, kaip praleidus terminą skundui paduoti ir teismas nepripažino, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas pažymėjo, kad skundo dalis dėl žalos atlyginimo negalėjo būti priimta, kadangi pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė žala, nepateikė su jos kilimu susijusių įrodymų.

Įvertinęs tai, kad skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo teismas atsisakė priimti bei siekė kuo didesnio skundo apibrėžtumo, pareiškėjas turėtų nurodyti, su kokiu konkrečiu veiksmu (veiksmais) sieja jam kilusią žalą, todėl teismas nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. balandžio 10 d. kitos skundo dalies trūkumams pašalinti.

III. Pareiškėjas R. I. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas teismui 2020 m. kovo 13 d. pateikė duomenis, kad su ginčijamu Sprendimu pareiškėjas buvo supažindintas per VMI internetinę svetainę, bet toks norminio akto įteikimas adresatui nėra tinkamas, nes nėra garantijų, kad pasieks adresatą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad VMI pateikė į bylą dokumentus (b. l. 17–18) kuriuose nėra duomenų apie Sprendimo įteikimą ar bandymą įteikti adresatui taip, kaip imperatyviai įpareigoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalis.

R. I. nuomone, jam nėra įteiktas ginčijamas Sprendimas, todėl apskundimo terminas negali būti praleistas, o jei ir laikoma, kad terminas yra praleistas, jis turėtų būti atnaujintas dėl to, kad pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie VMI Sprendimą priverstinai išieškoti lėšas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl VMI Sprendimo panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą minėtam administraciniam aktui apskųsti ir objektyviomis aplinkybės nepagrindė, kodėl minėtas terminas turėtų būti atnaujinamas, šį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiką. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiką, bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, kuris į teismą kreipėsi 2020 m. vasario 18 d., yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą Sprendimui apskųsti.

Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis ir pateiktais rašytiniais įrodymais, VMI internetinės svetainės (www.vmi.lt) paskyroje Mano VMI pareiškėjui susipažinti 2016 m. kovo 3 d. buvo įteiktas pranešimas.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Termino praleidimo pareiškėjas skunde nemotyvavo ir svarbių priežasčių, kodėl terminas skundui paduoti dėl Sprendimo buvo praleistas beveik ketverius metus, nenurodė. Pareiškėjas objektyviomis aplinkybėmis nepagrindė, kodėl terminas turėtų būti atnaujintas, toks pareiškėjo delsimas iš esmės nulemtas tik jo paties pasirinkto elgesio modelio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino skundo padavimo termino.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad pareiškėjo supažindinimas per VMI internetinį puslapį, nėra tinkamas, nėra garantijų, kad pasieks adresatą, todėl apie ginčijamą Sprendimą pareiškėjui nebuvo žinoma, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 4 d. pateikdamas skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1-ajam policijos komisariato viršininkui dėl 294,00 Eur baudos už administracinį nusižengimą, nurodė, kad gavo 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.8.-3153-935/2016, todėl pareiškėjui jau buvo anksčiau žinoma apie VMI Sprendimą, tačiau pareiškėjas laiku nesikreipė į teismą.

Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo nurodytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nepripažino objektyviomis, svarbiomis, ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo dėl Sprendimo panaikinimo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti atitinkamą pareiškėjo skundo dalį, todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo R. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan