75fa2bd0-54e9-414d-8a16-4f86eeab5d90 · Kauno apygardos teismas

                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-659-594/2016                                                                    Proceso Nr. 1-01-1-07691-2016-5                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.; 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2016 m. gruodžio 15 d.

                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Indrei Karpienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam E. J.,jo gynėjui advokatui Vladislovui MikÅ¡ai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. J. (toliau – E. J.) apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį bei nubaustas:pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (L.

K. turto vagystė) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. R. turto vagystė) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. K. turto vagystė) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J. T. turto vagystė) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (E. S. turto vagystė) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti A.

G. turtÄ ) 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (E. S. turto sugadinimas) 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡tu;pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (A. G. dokumentų pagrobimas) 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, E. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį už pasikėsinimÄ pagrobti A. G. turtÄ ir A. G. dokumentų pagrobimÄ paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo bÅ«du, paskiriant E. J. subendrintÄ 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, E. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį už E. S. turto vagystę ir nedidelės vertės turto sugadinimÄ paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo bÅ«du, paskiriant E. J. subendrintÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡ios subendrintos E. J. paskirtos bausmės buvo subendrintos su jam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už L.

K., R. R., S. K., J. T. turto vagystes paskirtomis bausmėmis jas iÅ¡ dalies sudedant, skiriant E. J. galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. J. paskirtÄ bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d.E. J. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį buvo pripažintas kaltu ir V. P., tačiau apeliaciniai skundai dėl jo Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo. R. R. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, jam iÅ¡ E. J. ir V. P. solidariai priteisiant 140 eurų (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų) turtinei žalai atlyginti. L. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, jam iÅ¡ E. J. ir V. P. solidariai priteisiant 40 eurų (keturiasdeÅ¡imt eurų) turtinei žalai atlyginti.S. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, jam iÅ¡ E. J. ir V.

P. solidariai priteisiant 95 eurus (devyniasdeÅ¡imt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.J. T. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, jam iÅ¡ E. J. ir V. P. solidariai priteisiant 200 eurų (du Å¡imtus eurų) turtinei žalai atlyginti.E. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, jai iÅ¡ E. J. ir V. P. solidariai priteisiant 120 eurų (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) turtinei žalai atlyginti.Procesas dėl A. G. civilinio ieÅ¡kinio 85 eurų (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkių eurų) sumai turtinei žalai atlyginti, nutrauktas, civiliniam ieÅ¡kovui atsisakius ieÅ¡kinio.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : E. J. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. vasario 15 d. apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, jis, veikdamas bendrai su V. P., atsuktuvu iÅ¡laužė L. K. priklausančio automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių užraktÄ , kurio vertė 10 eurų, ir pagrobė iÅ¡ automobilio automagnetolÄ â€žPanasonic“ 30 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam L.

K. 40 eurų turtinę žalÄ .1.1. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. vasario 16 d. apie 03.30 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, jis, veikdamas bendrai su V. P., iÅ¡laužė R. R. priklausančio automobilio VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių užraktÄ , kurio vertė 80 eurų, pagrobė iÅ¡ automobilio vyriÅ¡kas odines pirÅ¡tines 10 eurų vertės, vaizdo registratorių „HD Portable DVR With 2,5 TFT LCD Screen“ su atminties kortele ir pajungimo laidu, kurio vertė 50 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam R.

R. 140 eurų turtinę žalÄ .1.2. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. vasario 17 d. laikotarpyje nuo 01 val. iki 02 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, jis, veikdamas bendrai su V. P., iÅ¡laužė S. K. priklausančio automobilio VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių užraktÄ , pagrobė iÅ¡ automobilio automagnetolÄ , kurios vertė 80 eurų, ir vaistus „Ranidazole“, kurių vertė 15 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. K. 95 eurų turtinę žalÄ .1.3.

Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį,178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. vasario 17 d. laikotarpyje nuo 01 val. iki 02 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, veikdamas bendrai su V. P., iÅ¡laužė A. G. priklausančio automobilio VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių užraktÄ , kurio vertė 50 eurų, pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , tačiau nieko vertingo neradus, iÅ¡ automobilio daiktadėžės pagrobė A.

G. vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , kurio vertė 15 eurų, ir automobilio VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ , kurio vertė 20 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. G. 85 eurų turtinę žalÄ .1.4. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. vasario 18 d. apie 01 val. – 02 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, veikdamas bendrai su V. P., iÅ¡laužė J. T. priklausančio automobilio Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių užraktÄ , pagrobė iÅ¡ automobilio benzopjÅ«klÄ â€žHusgvarna“, kurio vertė 200 eurų, dėžę su įrankiais, kurios vertė 100 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam J.

T. 300 eurų turtinę žalÄ .1.5. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2015 m. vasario 19 d. apie 01 val. – 02 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, veikdamas bendrai su V. P., iÅ¡laužė E. S. priklausančio automobilio VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių užraktÄ , kurio vertė 120 eurų, pagrobė iÅ¡ automobilio USB skaitmeninę laikmenÄ 8 eurų vertės, dvi moteriÅ¡kas sukneles, kurių vertė 25 eurų, ir 2 eurus, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. S. 155 eurų turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį Å¡ioje dalyje priimant naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį, nuosprendį; suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę BK 641 straipsnio pagrindu. 2.1.

Apelianto teigimu, iÅ¡ A. G. automobilio daiktadėžės paėmęs vairuotojo pažymėjimÄ ir automobilio registracijos liudijimÄ , jis nematė, kad tai dokumentai, o tai supratęs, juos paliko autobusų stotelėje ant suoliuko, kad praeiviai dokumentus aptiktų ir grÄ Å¾intų jų savininkui. Pasak E. J., jis neneigia įsilaužęs į A. G. automobilį ir iÅ¡ jo paėmęs segtuvÄ („papkę“), tačiau tokius veiksmus atliko ne dėl segtuve buvusių dokumentų, bet manydamas, jog jame bus pinigų. 2.2.

Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų (išskyrus BK 302 straipsnio 1 dalį) jis prisipažino visiškai ir gailisi dėl jų įvykdymo. Be to, jis gyvena su buvusia savo sutuoktine, su kuria augina ir jų mažametį sūnų, jo buvusi sutuoktinė šiuo metu vėl laukiasi, todėl jai būtina visokeriopa apelianto pagalba. Nusikaltimus jis įvykdė tik dėl pinigų trūkumo.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. J. ir jo gynėjas advokatas V. MikÅ¡a pritarė apeliacinio skundo motyvams ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (5 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl E. J. veiksmų kvalifikavimo Å¡ioje dalyje, teisinio pagrindo neturi, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su E. J. paskirta bausme, praÅ¡ant jÄ suÅ¡velninti remiantis jo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis bei jo veiksmų kvalifikacija pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, teigiant, kad iÅ¡ A.

G. automobilio daiktadėžės pagrobęs dėklÄ su dokumentais, apeliantas nežinojo apie jame esančius dokumentus, o sužinojęs Å¡iÄ aplinkybę, dokumentus paliko matomoje vietoje, kad jie bÅ«tų grÄ Å¾inti jų teisėtam savininkui. Dėl E. J. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad E. J. Å¡ios nutarties 1.3. punkte apraÅ¡ytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, iÅ¡laužė A. G. priklausančio automobilio durelių užraktÄ ir iÅ¡ automobilio daiktadėžės pagrobė A.

G. vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ bei automobilio VW Sharan registracijos liudijimÄ . Tokie E. J. veiksmai skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, kaip dokumentų pagrobimas. Abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, nepaisant E. J. apeliacinio skundo argumentų, teisinio pagrindo nėra.6.1. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ .

Taigi, įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , dar kartÄ iÅ¡analizavusi byloje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nuteistojo E. J. kaltės padarius BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra pagrįstos ir teisingos, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti apylinkės teismo sprendimÄ , remiantis vien tik apelianto savaip pateikiama, tačiau pakankamai objektyviais duomenimis neparemta nagrinėjamo įvykio versija, teisinio pagrindo nėra.

Nuteistojo E. J. argumentai, kuriais Å¡is siekia bÅ«ti iÅ¡teisintas, yra nepagrįsti, todėl atmetami.BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už juridinio ar fizinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimÄ ar Å¡ių dokumentų neturint tam teisėto pagrindo įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ . Bet kurio iÅ¡ BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto alternatyvaus neteisėto veiksmo – pagrobimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, panaudojimo, realizavimo, atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo bÅ«ti susijęs su kitais veiksmais.

TokiÄ veikÄ daro asmuo, neturintis teisės disponuoti Å¡iame BK straipsnyje nurodytais dokumentais ar kitais paminėtais daiktais. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad dokumento pagrobimas yra tuomet, kai asmuo, neturėdamas teisėto pagrindo, vienaip ar kitaip užvaldo svetimÄ dokumentÄ prieÅ¡ jo savininko valiÄ . Jis gali bÅ«ti padaromas įvairias bÅ«dais, dėl kurių teisėtas savininkas netenka jam priklausančio dokumento, tarp jų ir jo negrÄ Å¾inant. Svarbu paminėti ir tai, kad komentuojama nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmeniui suvokiant, kad jis pagrobia svetimÄ dokumentÄ ar kitus straipsnyje nurodytus daiktus, numatant, kad dėl tokios veikos teisėtas turėtojas jo neteks, ir to norint; arba asmeniui suvokiant, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja dokumentÄ ar kitus straipsnyje nurodytus daiktus, ir nori taip veikti.

Asmens motyvai ir tikslai veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Dokumento pagrobimo sudėtis yra formali, t. y. pasekmės paliktos už nusikalstamos veikos sudėties ribų, todėl nusikaltimo baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo dokumento pagrobimo momento.7.1. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ , abejonių tuo, kad analizuojamu atveju iÅ¡ nukentėjusiajam A. G. priklausančio automobilio neteisėtais E. J. veiksmais buvo pagrobtas A.

G. vairuotojo pažymėjimas ir automobilio VW Sharan registracijos liudijimas, aukÅ¡tesniajam teismui nekyla. IÅ¡ esmės Å¡ios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas, teigdamas, kad paimdamas Å¡iuos dokumentus iÅ¡ automobilio, jis nesuvokė jų paskirties, nematė, kad tai dokumentai, nes jie buvo įdėti į aplankÄ (papkę), manė, kad tai pinigai. Vertinant Å¡iuos apelianto teiginius, atsižvelgiant į tai, kad BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis pagrobia svetimÄ dokumentÄ , numatant, kad dėl tokios veikos teisėtas turėtojas jo neteks, ir to norint; arba asmeniui suvokiant, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja dokumentÄ ir nori taip veikti, akivaizdu, kad analizuojamu atveju E. J. ginčija tyčios buvimÄ savo veiksmuose.

Tačiau, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu tinkamai iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , pagrindo sutikti su tokiu – jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstu – apelianto veiksmų vertinimu ir jo pagrindu naikinti/keisti skundžiamÄ nuosprendį, teisėjų kolegija neįžvelgia. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma įvertintini nukentėjusiuoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažinto A. G. parodymai. Kaip matyti iÅ¡ jo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytų analizuojamo įvykio aplinkybių, 2015 m. vasario 17 d., apie 12.00 val., prie savo automobilio VW Sharan jis pastebėjo policijos pareigÅ«nus, vaikščiojančius aplink automobilį ir lendančius į jį.

PareigÅ«nai jam paaiÅ¡kino, kad automobilis „iÅ¡luptas“. ApžiÅ«rėjęs automobilį, pasigedo tik dokumentų – vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, buvusių dėtuvėje. Nukentėjusiojo teigimu, dokumentai buvo tvarkingai sudėti ir susegti sÄ varžėle, jie neatsirado. Netikėti Å¡io asmens parodymais, o bÅ«tent aplinkybe, kad jam priklausantys dokumentai – vairuotojo pažymėjimas ir automobilio registracijos liudijimas, buvo tvarkingai susegti sÄ varžėle (o ne įdėti į aplankÄ , kaip kad teigia apeliantas), teisinio pagrindo nėra.

Jo suinteresuotumas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytas, jo neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Iki analizuojamo įvykio E. J. jis nepažinojo, todėl tikslo ar motyvo apkalbėti nuteistÄ jį, jis neturėjo. Vien tai, kad nukentėjusysis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad iÅ¡ jam priklausančio automobilio buvo pagrobtas ne tik jo vairuotojo pažymėjimas ir automobilio registracijos liudijimas, bet ir techninės apžiÅ«ros lapas, kurio pagrobimas analizuojamu atveju E. J. neinkriminuotas (jis ir pats nurodo, pagrobęs tik vairuotojo pažymėjimÄ ir automobilio registracijos liudijimÄ ), nukentėjusiojo parodymų patikimumo nemenkina. 8.1.

Tuo tarpu E. J. parodymai šioje dalyje viso nagrinėjamos baudžiamosios bylos proceso metu nebuvo nuoseklūs. Kaip matyti iš 2016 m. birželio 17 d. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio jo duotų parodymų, tuo metu, kai jis įsilaužė į A. G. priklausantį automobilį, buvo tamsu, todėl jis nematė, kad iš automobilio dėtuvės jo paimti daiktai yra dokumentai. Jeigu jis būtų tai matęs, dokumentų būtų neėmęs. Papildomai E. J. paaiškino, kad buvo sulankstytas nedidelis aplankas, galvojo, kad jame bus pinigai, o kad aplanke buvo dokumentai, jis pamatė tik nuėjęs nuo automobilio gal 50 metrų.

AnalogiÅ¡kos pozicijos E. J. laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme – tiek iÅ¡dėstydamas savo argumentus apeliaciniame skunde, tiek ir pasisakymas dėl skundo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Vertinant Å¡ių E. J. parodymų patikimumÄ , atkreiptinas dėmesys į 2016 m. gegužės 24 d. apylinkės teisiamojo posėdžio metu jo iÅ¡dėstytas aplinkybes. Nuteistojo teigimu, dokumentus iÅ¡ automobilio paėmė jis, ar V. P. juos matė, nežino. Tai buvo nedidelė dokumentų „papkė“.

IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, pamatė, kad joje nieko reikÅ¡mingo nėra, dėl ko, dokumentus, paliko stotelėje. Å io teisiamojo posėdžio metu E. J. kategoriÅ¡kai patvirtino matęs, jog jo minėtoje „papkėje“ buvo ne kas kita, o dokumentai, kÄ aukÅ¡tesniajam teismui patvirtina ne tik minimo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotos aplinkybės, bet ir Å¡io teismo posėdžio garso įraÅ¡as (Lietuvos teismų informacinės sistema (LITEKO)). Å iÄ aplinkybę neabejotinai patvirtina ir 2016 m. kovo 3 d. apklausos metu užfiksuoti E. J. parodymai, remiantis kuriais, VW Sharan automobilyje neradęs jokių vertingų daiktų, iÅ¡ automobilio dėtuvės jis paėmė vairuotojo pažymėjimÄ ir automobilio registracijos liudijimÄ , tačiau, kodėl paėmė tuos dokumentus, nežino, jam jų nereikėjo, dėl ko jie buvo iÅ¡mesti Å¡iam einant namo. 8.2.

Esant tokiems prieÅ¡taringiems nuteistojo parodymams, nesant pagrindo netikėti nukentėjusiuoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausto A. G. iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, o bÅ«tent, jog pagrobti dokumentai buvo susegti tik sÄ varžėle, kas, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, neabejotinai netrukdė E. J. pamatyti automobilio dėtuvėje buvusių daiktų (dokumentų) ir suvokti, jog tai yra ne pinigai, bet dokumentai, abejonių E. J. tiesiogine tyčia darant BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ , teisėjų kolegijai nekyla.

Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu netgi V. P. parodė matęs, jog E. J. iÅ¡ automobilio paėmė dokumentus, o jam E. J. paklausus kas tai, Å¡is patvirtino, kad dokumentai (b. l. 123, t. 3). IÅ¡ aptartų duomenų seka, kad nagrinėjamu atveju E. J. suvokė, kad pagrobia svetimÄ dokumentÄ , numatė, kad dėl tokios veikos teisėtas turėtojas jo neteks, ir to norėjo. Manyti prieÅ¡ingai aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia ir tai, kad kiek vėliau, (kaip nurodė E. J.), Å¡iuos dokumentus jis paliko autobusų stotelėje (ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog juos tiesiog iÅ¡metė), kadangi BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos baigtumas, kaip minėta, siejamas su pačios veikos atlikimu, nusikaltimÄ laikant baigtu nuo dokumento pagrobimo momento.Dėl E. J. paskirtos bausmės.Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. J. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.9.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija Å¡iuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę E. J., atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dį (padaryti Å¡eÅ¡i apysunkiai (BK 178 straipsnio 2 dalis (5 nusikalstamos veikos) ir BK 302 straipsnio 1 dalis), vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis) ir vienas pasikėsinimas padaryti apysunkį nusikaltimÄ (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis)), stadijÄ (7 nusikalstamos veikos baigtos, viena nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje), kaltės formÄ (visos nusikalstamos veikos padarytos tyčia), nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (savanaudiÅ¡kais tikslais, siekiant materialinės naudos).

Ä®vertino ir E. J. asmenybę, konstatuodamas, kad nuteistasis praeityje teistas, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad E. J. psichiatrinių ir priklausomybės ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas (b. t. 2, b. l. 118), yra iÅ¡situokęs ir niekur nedirba, įvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkaudamas su kitu asmeniu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 10.1.

Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas E. J. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė griežčiausias jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijose įtvirtintas bausmės rÅ«Å¡is – terminuotÄ laisvės atėmimÄ (BK 178 straipsnio 2 dalis (5 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnio 1 dalis) ir areÅ¡tÄ (BK 187 straipsnio 3 dalis). Nesutikti su Å¡iuo skundžiamo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi aukščiau iÅ¡vardintos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos neabejotinai rodo, kad E. J. vertinamu atveju nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės susiję su nepilnamečio sÅ«naus turėjimu ar netrukus gimsiančiu jo sugyventinės kÅ«dikiu, reikalingumu prisidėti prie jų iÅ¡laikymo, nesudaro pagrindo bausmę Å¡velninti, juolab, kad kaip matyti iÅ¡ pateikto vaiko gimimo liudijimo, nusikalstamų veikų padarymo metu sÅ«nus jau buvo gimęs, tačiau tai nebuvo kliÅ«timi E. J. nusikalsti.Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas jo prisipažinimo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nuoÅ¡irdaus gailesčio dėl jų įvykdymo nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau Å¡iuo aspektu vis tik pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus:

a) kaltininko prisipažinimÄ , padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir b) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ momentas neturi lemiamos reikÅ¡mės, jis galimas ir nagrinėjant bylÄ teisme, tačiau, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės bylos Nr. 2K-201/2007, 2K-353/2008, 2K-550/2008, 2K-259/2009 ir kt.), o gailėjimasis yra nuoÅ¡irdus.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad E. J., nors ir prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau aplinkybes dėl E. P. dalyvavimo jų įvykdyme jis aiÅ¡kino dviprasmiÅ¡kai – ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad E. P. stebėjo aplinkÄ , kol jis grobė turtÄ iÅ¡ automobilių, pirmosios instancijos teisme Å¡iuos savo parodymus iÅ¡ esmės paneigdamas, teigdamas, kad E. P. apie jo daromas nusikalstamas veikas nieko nežinojo, tokiu bÅ«du neabejotinai apsunkindamas tinkamÄ baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Be to, jo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s ir dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto ir jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybių. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog ir deklaruojamas gailėjimasis buvo nenuoÅ¡irdus. Tokiu bÅ«du, abejoti apylinkės teismo sprendimu dėl E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , Å¡iuo atveju taip pat nebuvo taikytos pagrįstai.

Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.12.1.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek E. J. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , jo buvusius teistumus bei praeityje jo atžvilgiu taikytas Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmes, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, juolab, kad aptariamos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos esant neiÅ¡nykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. PrieÅ¡ingai, dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali bÅ«ti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

Pagrindų taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, prieÅ¡ingai nei tai suvokia apeliantas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra. BK 641 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 2 dalimi, Å¡i taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. 13.1 Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla E. J. ir V.

P. atžvilgiu buvo iÅ¡nagrinėta įprastine baudžiamojo proceso tvarka. Taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (BPK 273 straipsnio 1 dalis), bylÄ nagrinėti pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis) ar priimti baudžiamÄ jį įsakymÄ (BPK 418 straipsnio 1 dalis) nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo. Be to, E. J. kaltės pripažinimas, reikalaujamas BK 641 straipsnio 2 dalimi, Å¡ioje baudžiamojoje byloje taip pat nebuvo vienareikÅ¡mis. Dėl iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ priteisimo.Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. J., iÅ¡laidos sudaro 46,32 eurų (b. t. 4, b. l. 66).14.1.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ . Å ios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡laidos už nuteistajam E. J. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. J. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ nuteistojo E. J. nepriteisti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai                                                                                                              Albinas Antanaitis                                                                                Giedrius Endriukaitis                                                                                                   Daiva Jankauskienė   Â