75f88a72-e9c8-4c54-bfac-19ab8884f8ef · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-10652-1089/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05770-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis, sekretoriaujant Rasai Kaupinytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. P., jos atstovėms advokatėms N. Å . ir D. A., atsakovų atstovui advokatui D. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

P. ieÅ¡kinį atsakovams J. V. ir I. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Bylos Å¡alių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė 1. IeÅ¡kovė I. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti jai ir atsakovams J. V., I. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Greita Geodezija“ parengtÄ planÄ : 1.1. Atsakovams naudojimui paskirti 719 kv. m ploto žemės sklypo dalį, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtÄ indeksu „3“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kių taÅ¡kais (1-2-3-27-26-25-24-23-22-20-21-1); 1.2.

IeÅ¡kovei naudojimui paskirti 837 kv. m ploto žemės sklypo dalį, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtÄ indeksu „2“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kių taÅ¡kais (20-22-23-24-25-26-27-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20).

2. PareikÅ¡tus reikalavimus ieÅ¡kovė grindžia tokiais esminiais argumentais, iÅ¡dėstytais ieÅ¡kinyje: 2.1. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 837/1556 dalys, o atsakovams – 719/1556 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,1556 ha. Sklype yra pastatas–gyvenamasis namas, kuris lygiomis dalimis priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovams. Namo dalį ieÅ¡kovė įsigijo pagal 1983 m. kovo 22 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, o kita namo dalis iki 1998 m. rugpjūčio 20 d. priklausė I.

K.. IeÅ¡kovė su I. K. pagal savo pasirinkimÄ naudojosi prie namo buvusia valstybine žeme. Vykdant žemės reformÄ , ieÅ¡kovei ir I. K. buvo suteikta teisė iÅ¡pirkti ginčo sklypÄ . IeÅ¡kovė su I. K. 1995 m. gegužės 10 d. pasirašė susitarimÄ , pagal kurį susitarė ginčo sklypÄ iÅ¡pirkti pagal notarų biurui pateiktÄ 1995 m. kovo 22 d. namų valdos žemės sklypo ribų planÄ . Pastarajame buvo patvirtinta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡pirks 837 kv. m ploto žemės sklypÄ , pažymėtÄ plane indeksu „2“, o I.

K. – 719 kv m ploto žemės sklypÄ , pažymėtÄ plane indeksu „3“. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė ir I. K. prieÅ¡ valstybinės žemės sklypo dalies iÅ¡pirkimÄ susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Naudojimosi tvarka buvo sudaryta atsižvelgiant į bendraturčių interesus (nuo senų laikų įėjimas į ieÅ¡kovės žemės sklypo dalį suformuotas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), o kito bendrasavininkio – iÅ¡ (duomenys neskelbtini)). 2.2. IeÅ¡kovė ir I. K. buvo įsitikinę, kad sudarė teisiÅ¡kai galiojantį susitarimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau naudojimosi tvarkos sÄ lygos nebuvo įtrauktos į valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir tvarka neregistruota.

BÅ«dami teisiÅ¡kai neiÅ¡prusę ieÅ¡kovė ir I. K. to nesuprato. Kita vertus, aplinkybė, kad naudojimosi sklypu tvarka nebuvo įregistruota vieÅ¡ame registre, negali paneigti faktiÅ¡kai susiklosčiusios ir nustatytos naudojimosi tvarkos. 2.3. Apie tai, kad susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nėra įregistruotas ir notariÅ¡kai patvirtintas, ieÅ¡kovė sužinojo, kai pradėjo gauti nutarimus dėl administracinio nusižengimo už sklypo dalies, kurios savininkais Å¡iuo metu yra atsakovai, nepriežiÅ«rÄ .

Savo sklypo dalimi atsakovai nesinaudoja, nesirÅ«pina, naudojimosi žemės sklypu tvarkos klausimu nesidomi ir užima pasyviÄ pozicijÄ . Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų kilus nesutarimams dėl naudojimosi sklypu tvarkos, pastaroji turi bÅ«ti nustatyta teismo sprendimu atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė ginčo vietoje su Å¡eima gyvena 38 metus, taip pat į tai, kad faktinė naudojimosi tvarka sklypu yra daug metų nusistovėjusi, o atsakovai žemės sklype negyvena, juo nesirÅ«pina.

3. Atsakovai J. V. ir I. V. su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutinka, praÅ¡o jų netenkinti. Savo pozicijÄ atsakovai grindžia tokiais esminiais atsikirtimais, iÅ¡dėstytais atsiliepime į ieÅ¡kinį: 3.1. IeÅ¡kovės ir I. K., kuriam priklausiusiÄ sklypo dalį yra įgiję atsakovai, susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu nebuvo įregistruotas vieÅ¡ame registre, todėl jis nėra privalomas. 3.2. Å iuo metu žemės sklype yra daugiau statinių, nei įregistruota Nekilnojamojo turto registre. GyvenamÄ jį namÄ ir (ar) kitus statinius, esančius žemės sklype, ieÅ¡kovė rekonstravo ir (ar) pastatė savavaliÅ¡kai, nederindama jų vietos sklype.

Kadangi ieÅ¡kovės pateiktame sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte yra pažymėti Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai (pvz., Å¡iaurės rytinėje sklypo dalyje plane „MN“ pažymėtas statinys), ieÅ¡kovės pateiktas naudojimosi tvarkos plano projektas laikytinas netinkamu ir ydingu. 3.3. Ginčo žemės sklypas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos patvirtinimo“ patvirtintÄ specialųjį planÄ â€“ Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemÄ â€“ patenka į (duomenys neskelbtini)tęsinio, susijungiančio su (duomenys neskelbtini), raudonÄ sias linijas.

Taigi atsakovams, jeigu bÅ«tų tenkintas ieÅ¡kinys, gali bÅ«ti priskirta naudotis ta žemės sklypo dalis, per kuriÄ suplanuota tiesti gatvę.

4. Dublike ieškovė I. P. nurodo tokius papildomus argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus: 4.1. Atsakovai be pagrindo teigia, kad ieškovės kitų pastatų statyba yra neteisėta. Nei dabar, nei per 23 metus atsakovai neginčijo ieškovės atliktų jai priklausančių pastatų rekonstrukcijos darbų. Atsakovų minimi statiniai priklauso ieškovei ir aplink juos suformuotas faktiškai ieškovės naudojamas sklypas. 4.2. Dėl atsakovų kaltės žemės sklypo dalis prie jų gyvenamojo namo ir pastatų yra apleista.

Savo neveikimu atsakovai pažeidžia ne tik ieÅ¡kovės teisėtus interesus, bet ir nevykdo savo įsipareigojimo dėl tinkamo turto iÅ¡laikymo. 4.3. Atsakovai jau 23 metus žino, kaip yra naudojamas sklypas, ir dėl to ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė pretenzijų. Taigi atsakovams apie sudarytÄ susitarimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos turėjo bÅ«ti žinoma. 4.4. Å iuo metu rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos specialaus plano procedÅ«ra užtruks ilgÄ laikÄ ir nėra galimybės numatyti, kokios sÄ lygos bus patvirtintos.

Tokio plano rengimas bet kuriuo atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip kliÅ«tis iÅ¡spręsti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimÄ .

5. Triplike atsakovai nurodo tokius papildomus atsikirtimus, kuriais grindžia savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu: 5.1. IeÅ¡kovės ir I. K. susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas ir prieÅ¡ atsakovus negali bÅ«ti panaudotas. Toks susitarimas prie 1998 m. rugpjūčio 20 d. atsakovų sudarytos žemės su pastatais pirkimo–pardavimo sutarties nebuvo pridėtas ir sutartyje nenurodytas. 5.2. Aplinkybė, kad iki Å¡iol ieÅ¡kovė nėra įteisinusi atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir kitų statinių statybos, patvirtina, kad Å¡iuos veiksmus atsakovė atliko neteisėtai.

Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ , bÅ«tų sudarytos prielaidos ieÅ¡kovei piktnaudžiauti savo teise, t. y. be bendraturčių sutikimo pastatyti naujÄ statinį nederintoje vietoje, o tuomet teigti, kad bÅ«tent neteisėtai pastatyto statinio vietoje esančia sklypo dalimi turi bÅ«ti paskirta jai naudotis. 5.3. IeÅ¡kovės pateiktas naudojimosi tvarkos planas yra ydingas ir dėl to, kad plane neatvaizduotas faktiÅ¡kai atsakovams priklausantis mÅ«rinis statinys, kuriuo naudojosi ankstesnis savininkas I.

K.. Å is statinys faktiÅ¡kai yra prie pat sklypo ribos, o patekimas į jį yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kuriuo ieÅ¡kovė nurodė, kad nesinaudoja. Be to, UAB „Greita Geodezija“ parengtas sklypo planas nesutampa su 1995 m. kovo 22 d. namų valdos žemės sklypo ribų planu (neatitinka statinių iÅ¡sidėstymas, nesutampa ribų koordinatės). 5.4. IeÅ¡kovės siÅ«loma nustatyti naudojimosi sklypu tvarka pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyros principÄ , nes siÅ«lomos nustatyti sklypo dalys nėra lygiavertės (pvz.,, į Å¡iaurę ir rytus nuo gyvenamojo namo susidariusi „siaura kiÅ¡enė“ (ribų posÅ«kiai 3-27-26-25) visiÅ¡kai nenaudinga ir nevertinga, į rytus nuo gyvenamojo namo atsakovai neturi jokio turto, kuriuo galėtų ir turėtų poreikį naudotis).

BÅ«tų racionaliau, jei sklypo dalimi (siauru praėjimu iki ieÅ¡kovės nurodyto statinio „MN“) naudotųsi pati ieÅ¡kovė. Be to, ties ribų taÅ¡kais 25-26 tarpas iki ieÅ¡kovės gyvenamojo namo dalies itin siauras ir dėl to ieÅ¡kovė, kad galėtų naudotis statiniu, pažymėtu „MN“, bÅ«tų priversta vaikščioti sklypo dalių riba. Pagal siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkos planÄ Ä¯ ieÅ¡kovei turimÄ priskirti sklypo dalį patektų su gyvenamuoju namu funkcinį ryšį turinčios vandentiekio ir kanalizacijos sistemos.

Nepaisant to, ieÅ¡kovės pateiktame plane nėra numatyta, kaip bus užtikrintas abiejų ginčo Å¡alių priėjimas prie vandentiekio ir kanalizacijos. 5.5. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai netinkamai prižiÅ«ri jiems priklausantį turtÄ . Ä® bylÄ pačios ieÅ¡kovės pateiktos nuotraukos patvirtina, kad faktiÅ¡kai ji naudojasi ir ta sklypo dalimi, kuriÄ siekia ieÅ¡kiniu priskirti naudotis atsakovams. Teismas k o n s t a t u o j a: II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir iÅ¡vados dėl jų teisinio vertinimo 6.

Byloje nėra ginčo ir tÄ taip pat pagrindžia raÅ¡ytiniai įrodymai, kad ieÅ¡kovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1556 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Tiksliau ieÅ¡kovei priklauso 837/1556 sklypo dalys, o atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 719/1556. NurodytÄ sklypo dalį ieÅ¡kovė įsigijo remiantis 1995 m. lapkričio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P01/95-8528, o atsakovai nusipirko sklypo dalį iÅ¡ ankstesnio savininko I.

K. pagal jų 1998 m. rugpjūčio 20 d. pasiraÅ¡ytÄ Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-5078.

7. Žemės sklype stovi gyvenamasis namas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½) priklauso bylos Å¡alims. Dalį namo ieÅ¡kovė įsigijo pagal 1983 m. kovo 22 d. sudarytÄ Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-2809, o atsakovai jiems priklausančiÄ namo dalį nusipirko iÅ¡ buvusio savininko I. K. kartu su 719/1556 dalimis žemės sklypo pagal paminėtÄ 1998 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo sutartį.

8. Be nurodyto gyvenamojo namo žemės sklype stovi Nekilnojamojo turto registre registruoti kiemo statiniai (tualetai, tvora), taip pat kiti statiniai, kurie kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai nėra registruoti.

9. Aptarti duomenys, papildomai įvertinus ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, patvirtina, kad ieÅ¡kovė ginčo žemės sklypu naudojasi nuo 1983 metų, kai įsigijo dalį gyvenamojo namo. Žemės sklypu iki 1998 m. rugpjūčio 20 d. ieÅ¡kovė naudojosi bendrai su buvusiu sklypo ir gyvenamojo namo bendrasavininku I. K.. IeÅ¡kovės ir I. K. 1995 m. gegužės 10 d. pasiraÅ¡ytas ir notarine tvarka įformintas susitarimas patvirtina, kad jie susitarė bendrai iÅ¡pirkti anksčiau valstybei priklausiusį žemės sklypÄ .

Tai yra, buvo sutarta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡pirks 837 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „2“, o I. K. 719 kv. m ploto sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „3“. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai ir susitarimo turinys patvirtina, kad susitarime ieÅ¡kovės ir I. K. nutartos įsigyti sklypo dalys identifikuotos remiantis 1995 m. kovo 22 d. akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtu Namų valdos žemės sklypo ribų planu (žr. plano nuotraukÄ ).

10. NurodytÄ ir pavaizduotÄ Namų valdos žemės sklypo ribų planÄ pasirašė tiek ieÅ¡kovė, tiek I. K.. Tačiau susitarimas ir planas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti ir susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas. Jau pasisakyta, kad I. K. jam priklausiusiÄ sklypo dalį perleido atsakovams. O tai reiÅ¡kia, kad nėra nustatyta galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri teisiÅ¡kai varžytų Å¡iuo metu esančius sklypo savininkus (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 127 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 2 dalis).

11. Å iuo metu tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų yra kilęs nesutarimas dėl to, kaip turėtų bÅ«ti sprendžiami naudojimosi ir valdymo žemės sklypu, atskiromis jo dalimis klausimai. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas.

12. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkų nustatymo, yra suformulavęs tokias ir šioje byloje reikšmingas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020, 52–54, 56 punktai): 12.1. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. 12.2.

Nustatant naudojimosi bendru turtu tvarkÄ , bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi bÅ«ti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiÅ¡kiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir iÅ¡sidėstymÄ , pavaizduojant jo dalį atskiriančiÄ ribÄ . Ji turi bÅ«ti nubrėžta tokiu bÅ«du, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinę vietÄ . 12.3. Savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. 12.4.

Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises. 12.5.

Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi bÅ«ti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

13. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktÅ«ros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, maÅ¡inų stovėjimo vietų ir kt.) keitimÄ .

Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojančiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019, 23 punktas).

14. IeÅ¡kovė teigia, kad jos pateiktas ir teismine tvarka praÅ¡omas patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas atitinka nurodytus kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus ir įstatymuose įtvirtintus reikalavimus. IÅ¡analizavus UAB „Greita Geodezija“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkos planÄ , taip pat bylos Å¡alių argumentus ir pateiktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad nėra pakankamai svarių priežasčių, kurios sudarytų faktinį ir teisinį pagrindÄ netenkinti ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo.

15. Visų pirma, UAB „Greita Geodezija“ parengtas žemės sklypo naudojimo tvarkos planas atitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamus turinio ir formos reikalavimus, planas parengtas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovai neneigia, kad plane tinkamai fiksuotos žemės sklypo ribos, koordinatės. Aplinkybė, kad plane nėra atvaizduotas vienas iš sklype esančių statinių, kurį atsakovai mini tripliko 31.4 punkte, taip pat kad plane atvaizduotas statinys, pažymėtas „MN“, kuris nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, nepatvirtina plano ydingumo.

Plane pavaizduoti tie statiniai, kurie registruoti Nekilnojamojo turto registre. O kitų sklype faktiškai esančių statinių pavaizdavimas ar ne pavaizdavimas yra nereikšmingas, nes nuo to nepriklauso naudojimosi žemės sklypu ribų nustatymas. Aplinkybė, kad plane žodis sklypas pavartotas daugiskaita („Žemės sklypų naudojimo tvarkos planas“), kaip rašymo apsirikimas taip pat negali lemti kitokios išvados dėl plano tinkamumo, nes iš plano turinio akivaizdu, kad jame atvaizduotas būtent 0,1556 kv m ploto žemės sklypo, priklausančio bylos šalims, naudojimosi tvarkos variantas. 16. 1995 m.

Namų valdos sklypo planas UAB „Greita Geodezija“ planas Antra, sulyginus UAB „Greita Geodezija“ su 1995 m. kovo 22 d. akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtu Namų valdos žemės sklypo ribų planu, darytina išvada, kad planai iš esmės sutampa, o esantys skirtumai yra nežymūs. Tai yra, nesutampa ribos, UAB „Greita Geodezija“ plane pažymėtos taškais 20-22 ir 25-26, – skiriasi pažymėtų atkarpų ilgiai. Šie neatitikimai yra nesvarbūs dėl kelių priežasčių:

1) atsakovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad planas būtų parengtas pagal klaidingus matavimų duomenis;

2) atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kad UAB „Greita Geodezija“ plane būtų netinkamai apskaičiuotos sklypo bendraturčiams turimos priskirti sklypo dalys, pažymėtos indeksais „A“ ir „B“;

3) UAB „Greita Geodezija“ planas, įvertinus praėjusį laikotarpį nuo pirmojo plano parengimo, neturi besÄ lygiÅ¡kai sutapti su Namų valdos žemės sklypo ribų planu (tÄ galėjo lemti objektyvios priežastys, susijusios su faktiniais naudojimosi pokyčiais). Pridurtina, kad aplinkybė, jog abiejų planų baziniai duomenys iÅ¡ esmės sutampa, matosi vizualiai.

17. Trečia, ieÅ¡kovės siÅ«lomos teisiÅ¡kai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas atitinka racionalumo, patogumo kriterijus ir faktinę nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ . Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ savininkams bÅ«tų priskirtos naudoti atskiros sklypo dalys, bendram naudojimui nepaliekant jokios žemės. Kiekviena sklypo dalis yra suformuota taip, kad turi atskirus įėjimus nuo (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ingo fakto atsakovai neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovai neiÅ¡sakė jokių svarių atsikirtimų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad jos siÅ«lomas naudojimosi tvarkos variantas iÅ¡ esmės atitinka faktinę nusistovėjusiÄ naudojimo tvarkÄ .

IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, liudytojų I. K. (kaimynės), J. P. (ieÅ¡kovės dukros) ir L. Å . (buvusios ieÅ¡kovės svainės) parodymai, duoti 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje, patvirtina, kad iki atsakovai iÅ¡ I. K. nusipirko sklypo ir gyvenamojo namo dalį buvo susiklosčiusi tokia praktika, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė ir I. K. naudojosi konkrečiomis ginčo žemės sklypo dalimis, orientuotomis į konkrečias puses ir gatves. Tokie paaiÅ¡kinimai ir parodymai tiesiogiai dera su aplinkybe, kad ieÅ¡kovė ir I.

K. sudarė ir pasirašė 1995 m. Namų valdos sklypo planÄ , kuriame aiÅ¡kiai atskirtos savininkams priskirtos naudotis sklypo dalys. Nėra pakankamai svaraus pagrindo abejoti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kad Namų valdos sklypo planas buvo parengtas atsižvelgiant į tarp jos ir I. K. faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ ir nusistovėjusiÄ sklypo naudojimo praktikÄ . IÅ¡ į bylÄ ieÅ¡kovės pateiktų sklypo nuotraukų matyti, kad sklypÄ faktiÅ¡kai galima atskirti į dalis, vizualiai atitinkančias Namų valdos sklypo plano duomenis, pagal sklypo iÅ¡sidėstymÄ , jame esančius riboženklius ir naudojimo intensyvumÄ (nuotraukos 20200608_115132, 20201013_122306, 20201013_122318, 20210509_123936).

Tai yra, akivaizdžiai matosi, kad viena sklypo dalis yra naudojama intensyviau nei kita, sklypo dalys iÅ¡ dalies atskiros fizinėmis kliÅ«timis (pvz., metaliniais vamzdžiais). Netiesiogiai aplinkybę, kad buvo nusistovėjusi tokia faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri praktiÅ¡kai atitinka esminius Namų valdos sklypo plano duomenis, patvirtina ir aplinkybė, jog ieÅ¡kovė statybos darbus vykdė toje sklypo dalyje, kuriÄ ir praÅ¡o paskirti jai naudotis. PrieÅ¡ingÄ faktÄ galinčių pagrįsti įrodymų atsakovai nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Tai, kad ieškovės siūlomas nustatyti naudojimosi sklypu tvarkos projektas nėra identiškas Namų valdos sklypo planui, kaip jau pasisakyta šio sprendimo 16 punkte, yra antraeilė aplinkybė, nes skirtumai nėra reikšmingi ir juos galėjo nulemti faktiniai bendraturčių veiksmai, nepakeitę Namų valdos sklypo plano esminių sprendinių, tačiau į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant dėl tvarkos teisinio formalizavimo.

18. Paminėtame kontekste svarbi ir jau minėta aplinkybė, kad pagal ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus ji žemės sklypu naudojasi nuo 1983 metų, kai įsigijo dalį jai priklausančio gyvenamojo namo, kuris yra jos gyvenamasis bÅ«stas. Atsakovai neneigia, kad faktiÅ¡kai nei sklypu, nei gyvenamojo namo dalimi aktyviai nesinaudoja nuo pat jų įsigijimo momento. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas 2020 m. liepos 13 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kuris suraÅ¡ytas už žemės sklypo nepriežiÅ«rÄ (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, patvirtintų Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių 3 ir 7.3 punktai).

O tai lemia iÅ¡vadÄ , kad atsakovų pozicija dėl to, kokia sklypo dalimi jiems bÅ«tų patogiau naudotis, kaip faktiÅ¡kai sklypas yra naudojamas, stokoja pagrįstumo. Kita vertus, į bylÄ pateiktos žemės sklypo nuotraukos, be kita ko, suponuoja, kad bylos Å¡alys sklypu naudojosi faktiÅ¡kai taip pat, kaip tÄ darė ieÅ¡kovė ir buvęs sklypo dalies savininkas I. K..

19. Ketvirta, patenkinus ieÅ¡kinį, ginčo žemės sklypo savininkams bÅ«tų priskirta naudotis vienodo vertingumo sklypo dalimis. Pagal UAB „Greita Geodezija“ parengtÄ planÄ ieÅ¡kovei ir atsakovams bÅ«tų paskirtos naudotis konkrečios žemės sklypo dalys, kurios atitiktų bylos Å¡alių idealiÄ sias dalis pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Ä®rodymų, kurie pagrįstų, kad bendraturčiams, patenkinus ieÅ¡kinį, tektų dalys, kurios pagal savo naudingÄ sias savybes nėra vienodo vertingumo, atsakovai nepateikė.

Vien tik atsakovų nuomonė, kad sklypo dalis, apibrėžta koordinatėmis 3-27-26-25, yra jiems nevertinga, nes jie neturi intereso ja naudotis, negali bÅ«ti traktuojama kaip pakankama pripažinti, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektÄ atsakovams bÅ«tų priskirta naudotis sklypo dalimi, kuri objektyviai bÅ«tų mažiau vertinga nei dalis, kuri turėtų bÅ«ti paskirta naudotis ieÅ¡kovei. Ä®rodymų, kad sklypo dalių naudingosios savybės bÅ«tų aiÅ¡kiai nevienodos, atsakovai nepateikė.

Aplinkybė, kad egzistuoja tikimybė, jog, įgyvendinant specialiojo plano sprendinius per ginčo žemės sklypÄ gali bÅ«ti tiesiama gatvė, sprendžiant dėl to, ar gali bÅ«ti nustatyta naudojimosi tvarka, o kartu ir dėl sklypo dalių vertingumo, teisinės reikÅ¡mės neturi. Jeigu faktiÅ¡kai susiklostytų tokia situacija, kad per žemės sklypÄ bÅ«tų tiesiama gatvė, bylos Å¡alių praradimai, kurie dėl to kiltų, turėtų bÅ«ti kompensuoti įstatymuose nustatyta tvarka. Å ioje vietoje pridurtina, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „Greita Geodezija“ planÄ , bÅ«tų apribotos bendraturčių galimybės prieiti prie jiems priklausančių statinių.

Vien tik atsakovų subjektyvi abejonė tuo, kad tarpas, pažymėtas koordinatėmis 25-26, galimai yra per siauras, nėra pakankama pripažinti, jog naudojimosi tvarkos plano sprendiniai yra ydingi.

20. Penkta, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas remiantis UAB „Greita Geodezija“ plano sprendiniais nepažeistų bylos Å¡alių interesų pusiausvyros, taip pat nesukurtų prielaidų kilti konfliktams ateityje. Byloje nėra ginčo ir tÄ pagrindžia pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad ieÅ¡kovė yra atlikusi jai priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijÄ , taip pat sklypo dalyje, UAB „Greita Geodezija“ plane pažymėtoje indeksu „B“, pastačiusi kitų statinių, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre.

Tačiau Å¡ios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra nereikÅ¡mingos. Kaip jau pasisakyta, pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektÄ bendraturčiams bÅ«tų priskirtos naudotis sklypo dalys, atitinkančios jų idealiÄ sias dalis, kurios yra atskiros. Taigi aplinkybė, kad ieÅ¡kovei siÅ«lomoje priskirti žemės sklypo dalyje yra pastatyta kitų statinių, kurių statyba neįteisinta, savaime negali lemti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes pastarasis faktas neturi jokios įtakos atsakovų, kaip sklypo bendraturčių, teisinei padėčiai.

Atitinkamai duomenys apie sklype faktiÅ¡kai esančių statinių plotÄ Å¡ioje byloje nėra reikÅ¡mingi. Klausimas, ar statybos darbus ieÅ¡kovė atliko laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra antraeilis, nes, viena vertus, statybos darbai atlikti toje sklypo dalyje, kuria ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojosi, antra vertus, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo poreikis su tuo tiesiogiai nėra susijęs. Statinių statybos teisėtumo klausimas, įvertinus ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , nepatenka į Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas.

21. Kaip nepagrįstas atmestinas ir atsakovų atsikirtimas, kad į ieÅ¡kovei siÅ«lomÄ priskirti naudotis sklypo dalį patenka atsakovams nuosavybės teise priklausantis statinys, kuris 1995 m. Namų valdos sklypo plane pažymėtas indeksu „MN“. Å is statinys Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiÅ¡kas objektas nėra registruotas, jis taip pat nenurodytas atsakovų 1998 m. rugpjūčio 20 d. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje. PozicijÄ , kad jiems priklauso nurodytas statinys, atsakovai grindžia tik savo paaiÅ¡kinimais, jog statiniu galimai naudojosi buvęs sklypo dalies savininkas I.

K.. Tačiau tokie paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimams, o kartu ir aplinkybei, kad statinys yra toje dalyje, kuri pagal 1995 m. Namų valdos sklypo planÄ turėjo bÅ«ti priskirta naudotis ieÅ¡kovei. Be to, atsakovai nepateikė įrodymų, kad po to, kai įsigijo sklypo ir gyvenamojo namo dalį, bÅ«tent jie, o ne ieÅ¡kovė naudojosi paminėtu statiniu. Taigi į žemės sklypo savininkams ieÅ¡kovės siÅ«lomas paskirti naudotis sklypo dalis patektų tik konkretiems savininkams priklausantys ir (ar) jų naudojami statiniai.

22. Atsakovai taip pat teigia, kad ieÅ¡kovės siÅ«lomoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje nėra iÅ¡spręstas atsakovų priėjimo prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų klausimas. Ginčo nėra dėl to, kad Å¡ie tinklai eina per sklypo dalį, kuri UAB „Greita Geodezija“ plane pažymėta indeksu „B“ ir pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ turėtų bÅ«ti priskirta naudotis jai. Ä®rodymų, kurie patvirtintų, kad jiems priklausančioje namo dalyje yra įrengtas veikiantis vandentiekio ir (ar) kanalizacijos įvadas, atsakovai nepateikė.

Dėl to pastarasis atsakovų iÅ¡keltas atsikirtimas yra labiau susijęs su galimais jų planais, o ne realiu poreikiu prieiti prie tinklų. Kita vertus, pagal ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus ir pateiktas 1998 m. lapkričio 26 d. UAB „Vilniaus vandenys“ iÅ¡duotas Technines sÄ lygas Nr. 98/680a, Sklypo planÄ su projektuojamais buitinių nuotekų tinklais ieÅ¡kovė savo lėšomis atliko jai priklausančios namo dalies komunikacijų pajungimÄ prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Taigi atsakovai be pagrindo teigia, kad turi objektyvų lÅ«kestį naudotis ieÅ¡kovės įrengtais tinklais, kuris turėtų bÅ«ti ginamas, sprendžiant naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimÄ .

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nenustatyta pakankamai svarių priežasčių, dėl kurių ieškovės siūlomas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantas turėtų būti pripažintas netinkamu. Priešingai, byloje surinktų faktinių duomenų visetas suponuoja, kad ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu naudojimosi tvarkos projektas atitinka reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir apibrėžtus kasacinio teismo praktikoje, nepažeidžia sklypo bendraturčių interesų pusiausvyros (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nėra pagrindo atsisakyti tenkinti ieÅ¡kinį. Dėl to ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas dėl naujimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tenkinamas ir ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatoma pagal UAB „Greita Geodezija“ parengtÄ 2020 m. liepos 24 d. Žemės sklypų naudojimo tvarkos planÄ : 23.1. Atsakovams J. V. ir I. V. naudojimui paskirti 719 kv. m ploto žemės sklypo dalį, Žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtÄ indeksu „A“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kių taÅ¡kais (1-2-3-27-26-25-24-23-22-20-21-1); 23.2.

IeÅ¡kovei I. P. naudojimui paskirti 837 kv. m ploto žemės sklypo dalį, Žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtÄ indeksu „B“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kių taÅ¡kais (20-22-23-24-25-26-27-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20).

24. Šioje vietoje pažymėtina, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose, apibrėžiant ginčo žemės sklypo dalis, kurios turėtų būti paskirtos naudotis konkretiems bendraturčiams, padarytas rašymo apsirikimas, nekeičiantis ieškinio reikalavimo esmės. Tai yra, UAB „Greita Geodezija“ plane žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, ieškovės procesiniuose dokumentuose minima kaip sklypo dalis, pažymėta indeksu „3“, o sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, įvardijama kaip dalis, pažymėta indeksu „2“.

25. Kiti bylos šalių argumentai, atsikirtimai į juos atskirai neaptariami kaip nereikšmingi bylos išsprendimo procesinei baigčiai. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

26. Bylos baigtis yra palanki ieÅ¡kovei. Teisminio proceso metu ieÅ¡kovė turėjo 75 Eur dydžio žyminio mokesčio iÅ¡laidas, 1 600 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas, 28,56 Eur iÅ¡laidas už duomenų gavimÄ iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro ir 11,49 Eur iÅ¡laidas už įrodymų pateikimÄ teismui (USB raktų, kuriose patalpintos sklypo nuotraukos, įsigijimo kaina). Nurodytas iÅ¡laidas ir jų dydį pagrindžia pateikti dokumentai. Ä®vertinus ieÅ¡kovei advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį, turinį, pagrindo mažinti iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimÄ nėra (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kitos iÅ¡laidos, įvertinus jų turinį, atsiradimo priežastis, laikytinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, nurodytų iÅ¡laidų (1 715,05 Eur) atlyginimas ieÅ¡kovei priteisiamas lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija 5 Eur. Dėl to Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡ bylos Å¡alių nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti. Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Greita Geodezija“ parengtÄ 2020 m. liepos 24 d. Žemės sklypo naudojimo tvarkos planÄ :

1) atsakovams J. V. ir I. V. naudojimui paskirti 719 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, Žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtÄ indeksu „A“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kių taÅ¡kais (1-2-3-27-26-25-24-23-22-20-21-1);

2) ieÅ¡kovei I. P. naudojimui paskirti 837 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, Žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtÄ indeksu „B“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kių taÅ¡kais (20-22-23-24-25-26-27-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20). Priteisti ieÅ¡kovei I. P. lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų I. V. ir J. V. 1 715,05 Eur (tÅ«kstančio septynių Å¡imtų penkiolikos eurų ir 5 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Linas Virkutis