75f5ec4a-be97-4ccb-a671-964da9e37b67 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2993-815/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01116-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 37.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, atstovei – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo juriskonsultei Viktorijai GrigaliÅ«naitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo – L.

K. skundÄ atsakovei – Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas – L. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), neturtinę žalÄ â€“ 30 000 Lt.2.

PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.2.1. Pasak pareiÅ¡kėjo, jo laisvė nuo 2007 m. balandžio 29 d. yra apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, jis kalintas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, nesudarant jam normalių kalinimo sÄ lygų, dėl ko jis patyrė didžiulę neturtinę žalÄ . LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kurių plotas nuo 7 iki 29,44 kv. m, periodiÅ¡kai buvo kalinama nuo 2 iki 6 asmenų, o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d.

įsakymu Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ tvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ (toliau – ir HN 76:1999) 6.15 punktÄ vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 kv. m kameros ploto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pagal Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį (2001 m. liepos 5 d. redakcija) kalinamieji laikomi kardomojo kalinimo vietų bendrose, skirtose ne daugiau kaip keturiems asmenims kamerose arba vienutėse, kuriose užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos higienos normas; kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ ir patalpos ventiliacijÄ .2.2.

Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) jis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. didžiulį psichologinį, dvasinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo jo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia didelę baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl patirtos neturinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A143–1966/2008, Nr. A-438-121/2009), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

II Atsakovė – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 11–15) nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra nepagrįsti, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia tokius argumentus.1. LukiÅ¡kių TI-K neneigia, jog HN 76:1999 nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims – ne mažiau kaip 5 kv. m vienam asmeniui; nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010)), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.2. Su atsiliepimu pateiktoje L. K. asmens įskaitos kortelės kopijoje matyti jo judėjimas, laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Per pareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpius nuo 2008 m. liepos 11 d. iki 2008 m. liepos 13 d. ryto vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko higienos normoje HN 76:1999 nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ ; laikotarpiais nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2009 m. rugsėjo 2 d. (daugiau negu metai), nuo 2009 m. rugsėjo 9 d. iki 2009 m. lapkričio 27 d. (apie 2 mėnesius), nuo 2009 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. kovo 12 d. (apie 3 mėnesius), nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. balandžio 9 d., nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki 2012 m. sausio 27 d. (apie 1 metus ir 9 mėnesius), taip pat nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2012 m. kovo 7 d. (apie mėnesį) pareiÅ¡kėjo nebuvo LukiÅ¡kių TI-K.3.

LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme.

Pagal Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ ; esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras.

Pažymėtina, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose numatytas inventorius.LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras, taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui; už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais. Be to, siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri kiekvienais metais pratęsiama; vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.4. Pagal HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.5. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl tariamai jam padarytų pažeidimų, nurodydamas laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėn. 29 d. iki 2012 m. balandžio mėn. 16 d., skundÄ dėl žalos priteisimo pateikė 2012 m. balandžio 16 d., todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas 3 m. senaties terminas.6.

Žala, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio, kuriame nustatytas deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl sprendžiant L. K. skundo pagrįstumo klausimÄ nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik nustačius žalos padarymo faktÄ ; neįrodžius žalos, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Atsižvelgiant į nurodyta, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. III Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, atstovė – Å¡ios institucijos juriskonsultė Viktorija GrigaliÅ«naitė (2012 m. kovo 9 d.

įgaliojimas Nr. 9-5740 „Dėl atstovavimo teismuose“ (b. l. 41)), remdamasi atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pateiktais argumentais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat prašė taikyti senaties terminÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas – L. K. kalėjo tinkamomis sÄ lygomis. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam laisvė nuo 2008 m. liepos 11 d. iki 2012 m. kovo 14 d. buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ tvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ 6.15 punktÄ , pagal kurį vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 kv. m kameros ploto, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su 4 ar daugiau asmenų LukiÅ¡kių TIK kamerose, o jam teko mažiau negu 5 kv. m kamerų ploto.Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ tvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ neteko galios nuo 2010 m. balandžio 11 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos:

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimalÅ«s vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti. Tačiau pabrėžtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.Kadangi pareiÅ¡kėjas – L. K. Å¡ioje administracinėje byloje kvestionuoja jo laikymo kalinimo įstaigoje sÄ lygas nuo 2008 m. liepos 11 d. iki 2012 m. kovo 14 d., todėl jo kalinimo patalpų plotas turi bÅ«ti vertinamas tiek pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d.

įsakyme Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ tvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ 6.15 punktÄ , tiek pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatytÄ reikalavimÄ , kad vienam asmeniui, laikomam LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.2.

Nagrinėjamoje byloje inter alia nustatyta:2.1. PareiÅ¡kėjas – L. K. į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ atvyko 2008 m. liepos 11 d. (atsiliepimas (b. l. 11–15); kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelė (b. l. 16)).2.2. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas Å¡iose kamerose (žr. LukiÅ¡kių TI-K 2012 m. balandžio 4 d. raÅ¡tÄ Nr. 22-667 (b. l. 4); atsiliepimÄ (b. l. 11–15)):– 2008 m. liepos 11 d. patalpintas į kamerÄ Nr. 110, kurios plotas – 7,48 m2 (vakare – 1 asmuo kameroje);– 2008 m. liepos 12 d.–2008 m. liepos 13 d. kameroje Nr. 110 (ryte – 1, vakare – 1 asmuo kameroje);– 2008 m. liepos 14 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 267, kurios plotas – 7,63 m2 (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje);– 2008 m. liepos 15 d.–2008 m. liepos 16 d. kameroje Nr. 267, kurios plotas – 7,30 m2 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2008 m. liepos 17 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių;– 2009 m. rugsėjo 2 d. atvykęs iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 119, kurios plotas – 7,31 m2 (vakare – 2 asmenys kameroje);– 2009 m. rugsėjo 3 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 380, kurios plotas – 7,35 m2 (ryte – 1, vakare – 2 asmenys kameroje);– 2009 m. rugsėjo 4 d. kameroje Nr. 380 (ryte – 1, vakare – 3 asmenys kameroje)– 2009 m. rugsėjo 5 d.–2009 m. rugsėjo 8 d. kameroje Nr. 380 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);– 2009 m. rugsėjo 9 d. kameroje Nr. 380 (ryte – 3 asmenys kameroje; vakare iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-Ä jÄ valdybÄ );– 2009 m. lapkričio 27 d. atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iosios valdybos ir patalpintas į kamerÄ Nr. 119, kurios plotas – 7,31 m2 (vakare – 2 asmenys kameroje;– 2009 m. lapkričio 28 d. kameroje Nr. 119 (ryte – 2 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 271, kurios plotas – 7,76 m2, (vakare – 2 asmenys kameroje);– 2009 m. lapkričio 29 d.–2009 m. gruodžio 2 d. kameroje Nr. 271 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje);– 2009 m. gruodžio 3 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 376, kurios plotas – 7,35 m2 (ryte – 1, vakare – 3 asmenys kameroje);– 2009 m. gruodžio 4 d. kameroje Nr. 376 (ryte – 3 asmenys kameroje), vakare iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iÄ jÄ valdybÄ );– 2010 m. kovo 12 d. atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iosios valdybos ir patalpintas į kamerÄ Nr. 116, kurios plotas – 7,49 m2 (vakare – 2 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 121, kurios plotas – 7,38 m2 (2 asmenys kameroje), dar vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 387, kurios plotas – 29,44 m2 (vakare – 2 asmenys kameroje);– 2010 m. kovo 17 d. kameroje Nr. 387 (ryte – 2, vakare – 1 asmuo kameroje);– 2010 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 387 (ryte – 1, vakare – 1 asmuo kameroje);– 2010 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 387 (ryte – 1 asmuo kameroje), vakare iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iÄ jÄ valdybÄ ;– 2010 m. balandžio 9 d. atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iosios valdybos ir patalpintas į kamerÄ Nr. 113, kurios plotas – 6,43 m2 (vakare – 3 asmenys kameroje);– 2010 m. balandžio 10 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 289, kurios plotas – 7,78 m2 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);– 2010 m. balandžio 11 d.–2010 m. balandžio 12 d. kameroje Nr. 289(ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);– 2010 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 289 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);– 2010 m. balandžio 14 d. kameroje Nr. 289 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje);– 2010 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 289 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);– 2010 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 289 (ryte – 3 asmenys kameroje), vakare iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iÄ jÄ valdybÄ ;– 2012 m. sausio 27 d. atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iosios valdybos ir patalpintas į kamerÄ Nr. 114, kurios plotas – 7,31 m2 (vakare – 2 asmenys kameroje);– 2012 m. sausio 28 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 389, kurios plotas – 26,63 m2 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);– 2012 m. sausio 29 d.–2012 m. sausio 31 d. kameroje Nr. 389 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);– 2012 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 389 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);– 2012 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 389 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);– 2012 m. vasario 3 d. kameroje Nr. 389 (ryte – 4 asmenys kameroje), vakare iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iÄ jÄ valdybÄ ;– 2012 m. kovo 7 d. atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iosios valdybos ir patalpintas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas – 7,45 m2 (vakare – 5 asmenys kameroje);– 2012 m. kovo 8 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 263, kurios plotas – 7,83 m2 (ryte – 2, vakare – 4 asmenys kameroje);– 2012 m. kovo 9 d. kameroje Nr. 263 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);– 2012 m. kovo 10 d.

– 2012 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 263 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);– 2012 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 263 (ryte – 4 asmenys kameroje), vakare iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iÄ jÄ valdybÄ .3. Minėta, kad pareiÅ¡kėjas – L. K. praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalÄ â€“ 30 000 Lt. Teismas vertina, kad tai yra neturtinė žala, nes realaus sveikatos sutrikimo pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrindė, o iÅ¡ esmės teigė, kad patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , sutriko visavertis jo gyvenimas ir socialiniai įgÅ«džiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.3.1.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“3.2. Å iame sprendime teismas konstatuoja neteisėtų veiksmų faktÄ , nes nustatyta, jog L.

K. nuo 2008 m. liepos 14 d. iki 2008 m. liepos 16 d., nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d., nuo 2009 m. lapkričio 27 d. iki 2009 m. gruodžio 4 d., 2010 m. kovo 12 d., nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki 2010 m. balandžio 16 d., nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2012 m. kovo 14 d. būnant Lukiškių TIK, buvo pažeidžiami atitinkamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ tvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 punkte bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. Tačiau, kai L. K. kalėjo Lukiškių TIK kameroje Nr. 110 nuo 2008 m. liepos 11 d. iki 2008 m. liepos 13 d., kameroje Nr. 387 nuo 2010 m. kovo 13 d. iki 2010 m. kovo 19 d., kameroje Nr. 114 – 2012 m. sausio 27 d., kameroje Nr. 389 nuo 2012 m. sausio 28 d. iki 2012 m. vasario 3 d. jis buvo laikomas tinkamai, nepažeidžiant minėtų nuostatų reikalavimų.

Taigi, aktualiu sprendžiamai administracinei bylai laikotarpiu (nuo 2008 m. liepos 11 d. iki 2012 m. kovo 14 d.) jis buvo laikomas 36 dienas netinkamai, o 18 dienų – tinkamai. Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TIK neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl Å¡io pažeidimo nėra reikÅ¡mingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.Teismas pabrėžia, kad, nors L.

K. nuo 2008 m. liepos 14 d. iki 2008 m. liepos 16 d. (3 dienas) buvo laikomas LukiÅ¡kių TIK netinkamai, tačiau už šį laikotarpį, teismo posėdyje atsakovės atstovei praÅ¡ant taikyti senaties terminÄ neturtinės žalos priteisimui, teismas negali priteisti ir nepriteisia neturtinės žalos, nes trijų metų senaties terminas neturtinei žalai priteisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis) buvo praleistas (pareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi tik 2012 m. balandžio 16 d., žr. vokÄ (b. l. 5)).

Taigi, Å¡ia apimtimi skundas atmestinas kaip nepagrįstas.3.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TIK kamerų patalpose sÄ lygomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sÄ lygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Ä®rodymai, kad dėl kalinimo sÄ lygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiÅ¡kėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju.

Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (33 dienas, už kurias galima priteisti neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjas – L.

K. buvo laikomas netinkamai), į tai, kad Å¡ios dienos buvo pertraukiamos (t. y. tarp netinkamo laikymo buvo laiko tarpai), o nepertraukiamas laikymas netruko ilgiau negu 8 dienas, nesant objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų trukę ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga yra 850 Lt) bei gyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300 Lt, kuri priteistina iÅ¡ atsakovės. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011, kurioje už 40 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 350 Lt.

Teismo vertinimu, didesnės negu 300 Lt neturtinės žalos priteisimas Å¡ioje administracinėje byloje bÅ«tų vertintinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo uždarbiavimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 ir 129 straipsniais,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo – L. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui – L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, 300 Lt (tris Å¡imtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.Likusioje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                    Ernestas Spruogis