75f4bcd4-da6b-4a8a-947c-0455b8a6b9c2 · Vilniaus apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-29-1035/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00507-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 9.35

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij LauÅ¡ teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal D. R. (D. R.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria netenkintas D. R. skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-2188-2021.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu D. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1820 Eur bauda. D. R. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. gegužės 18 d., apie 21.10 val., atvykęs žaliuoju kanalu iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ per Medininkų kelio postÄ vairuodamas lengvÄ jÄ transporto priemonę ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitinei žodžiu deklaravo, kad daiktų ir prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba kurioms taikomi draudimai, apribojimai, jis negabena, tačiau patikrinimo metu tarp jo asmeninių daiktų keleivio bagaže rasti nuo muitinės kontrolės paslėpti: 9 vnt. metalinių iečių antgalių, 1 vnt. 2014 m. 5 doleriai (sidabrinė moneta), l vnt. 1901 m. 1 kapeika, 1 vnt. 1913 m. 1 kapeika, 1 vnt. 1915 m. 1 kapeika, 1 vnt. 1915 m. 2 kapeikos, 1 vnt. 1912 m. 3 kapeikos, l vnt. 1837 m. 10 kapeikų, l vnt. apvali kiniÅ¡ka moneta su skyle viduryje, 2 vnt. didesnės, apvalios monetos su kiniÅ¡kais hieroglifais su kvadratine skyle viduryje, l vnt. monetos tipo, maža moneta su skyle, l vnt. apie 1920 m. Kinijos Respublikos moneta su hieroglifais ir 2 vnt. didelės, apvalios monetos su hieroglifais, kurių vertės nepavyko nustatyti, kurių bendra vertė – 889,10 Eur.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi D. R. skundas dėl Institucijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo netenkintas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu D. R. praÅ¡o panaikinti Institucijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ , Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį ir įpareigoti InstitucijÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ D. R. paimtas prekes su paaiÅ¡kinimu dėl jų grÄ Å¾inimo tvarkos. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1.1. Prekių sulaikymo protokole nustatytos dvi svarbios aplinkybės, kurių teismas neįvertino, t. y. D. R. atvyko į lengvųjų automobilių muitinės tikrinimo kanalÄ ir sulaikytos prekės buvo rastos tarp asmeninių daiktų. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad visi paimti daiktai buvo paslėpti nuo muitinės kontrolės, tačiau Å¡is teiginys neatitinka tikrovės. Tai patvirtina teismo neįvertinti faktai: muitinės pareigÅ«nai užfiksavo D. R. automobilio atvykimÄ prie tikrinimo kanalo, kad praeitų automobilių muitinė kontrolė; automobilis buvo sustabdytas apžiÅ«ros zonoje pasų ir muitinės kontrolei; sulaikytos prekės buvo kelioniniuose krepÅ¡iuose, kurie buvo automobilio salone ir bagažo skyriuje; pareigÅ«nai sulaikytas prekes rado tarp asmeninių daiktų; nė viena iÅ¡ paimtų prekių nebuvo užmaskuota ar dedama į paslėptas vietas automobilyje; D. R. pakluso muitinės pareigÅ«nų reikalavimams ir atsakė į jų klausimus; D. R. nurodė, kad su savimi turi ne draudžiamų importuoti prekių, o prekių, kurių įvežimas ribojamas nustatytų normų ribose.

1.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad D. R. sienÄ kirto ,,žaliuoju“ koridoriumi, nes iÅ¡ tiesų kirto ,,raudonuoju“ koridoriumi. Ä®važiuodamas į Lietuvos RespublikÄ D. R. norėjo sienÄ kirsti ,,žaliuoju“ koridoriumi, tačiau Å¡is koridorius buvo užtvertas metalinėmis užtvaromis ir pareigÅ«nų nurodymu D. R. pasuko į ,,raudonÄ jį“ koridorių.

1.3. Teismas atmetė D. R. praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti InstitucijÄ grÄ Å¾inti sulaikytas prekes arba paaiÅ¡kinti jų gavimo tvarkÄ , be to, neteisingai nurodė, kad sulaikytos prekės buvo grÄ Å¾intos.

1.4. Kuko salos moneta, iÅ¡leista 2014 metais, yra teisėta mokėjimo priemonė iÅ¡leidimo Å¡alyje, todėl jos vertė turi bÅ«ti skaičiuojama pagal valiutos keitimo kursÄ išėmimo dienÄ . Å i moneta negali bÅ«ti laikoma preke ir negali bÅ«ti įtraukta į bendrÄ prekių vertę. Teismas ignoravo D. R. pastabÄ dėl Å¡ios monetos įtraukimo į daiktų ir dokumentų paėmimo protokolÄ nuo 2021 m. liepos 16 d. kaip nenaudotos teisėtoje apyvartoje.

1.5. IÅ¡ ekspertizės iÅ¡vados matyti, kad ekspertas negalėjo tiksliai priskirti 5 monetų, tačiau jas įvertino. Monetų vertinimas atliktas nepagrįstai, manytina, kad kai kurios iÅ¡ Å¡ių monetų yra Å¡iais laikais darytos kopijos (suvenyrai), tačiau to ekspertas nepatvirtino. Ekspertizės iÅ¡vadose nurodyta, kad ekspertai neteisingai nurodė visų strėlių antgalių pagaminimo vietÄ , todėl negalima nustatyti jų kultÅ«rinės reikÅ¡mės, vertės. Ekspertas A. L. nurodė, kad panaÅ¡ių strėlių antgalių galima rasti skirtingose kultÅ«rose, skirtinguose žemynuose, o tai laikytina abejone, kuri įtvirtinta eksperto iÅ¡vadose. A. L. rėmėsi katalogais rusų, o ne anglų kalba. Ekspertai nepaaiÅ¡kino, kodėl pasirinko atitinkamÄ metodÄ prekių vertei nustatyti, nepateikė duomenų, pagrindžiančių Å¡iuolaikinių kopijų pagaminimo įvertinimÄ , medžiagos savikainÄ ir pan. Taigi, negalima suprasti, kokiu pagrindu buvo pateiktos ekspertų iÅ¡vados. Ekspertas G. G. suklaidino teismÄ nurodydamas, kad Valetos konvencija draudžia įvežti archeologinius daiktus į Lietuvos RespublikÄ , o ekspertų kompetencija nebuvo tinkama teisiniams klausimams spręsti.

1.6. Teismas nenustatė, paimtos prekės priklauso kultÅ«ros vertybėms, ar antikvariniams daiktams. Viena vertus, Institucija sulaikytų prekių nepriskiria kultÅ«ros vertybėms ir antikvariniams daiktams (prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų padarytas aptariamas nusižengimas). Kita vertus, teismas remiasi teisės aktais, reglamentuojančiais kultÅ«ros vertybių ir antikvarinių daiktų judėjimÄ . D. R. informacijos dėl kultÅ«ros vertybių iÅ¡vežimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos nepildė, kultÅ«ros vertybių neeksportavo ir neketino to daryti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡iuo metu Europos SÄ jungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai neriboja senų daiktų įvežimo iÅ¡ kitų Å¡alių, nereikia pateikti specialių dokumentų. Institucijos pareigÅ«nai D. R. nereiÅ¡kė pretenzijų dėl prekių įvežimo neteisėtumo ar papildomų dokumentų nebuvimo, iÅ¡skyrus muitinės deklaracijÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1.7. Apeliacinis skundas grindžiamas subjektyviu vertinimu, nurodomos neteisingos faktinės aplinkybės. Skunde pateikta asmeninė D. R. nuomonė dėl teisės aktų, reglamentuojančių prekių pateikimÄ muitinės kontrolei gabenant jas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , ir dėl to, kad ekspertų iÅ¡vados yra neteisingos.

1.8. Teismas buvo aktyvus, rinko ir tyrė naujus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės tiesės normas, išanalizavo D. R. ginčijamus įrodymus (ekspertų išvadas, muitinės pareigūnų veiksmus ir kt.), pasisakė dėl jų patikimumo. Teismo posėdyje buvo apklausti ekspertai A. L., G. G., jie patvirtino pateiktas išvadas ir, nurodydami mokslinių tyrimų šaltinius, jas pagrindė. Liudytojai nurodė, kad tokiems radiniams reikalingi jų radimo/įsigijimo dokumentai, o nagrinėjamu atveju D. R. tokių dokumentų nepateikė.

1.9. Sulaikyti daiktai Institucijos nutarimu D. R. yra grÄ Å¾inti, nutarimas nėra įsiteisėjęs, todėl D. R. praÅ¡ymas grÄ Å¾inti jam sulaikytas prekes yra perteklinis.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas D. R. jame nurodo iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, kuriais jis grindė savo skundÄ dėl Institucijos nutarimo ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas pateikė motyvuotas iÅ¡vadas, su kuriomis nesutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų (iÅ¡skyrus kilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes ar antikvarinius daiktus, Å¡aunamuosius ginklus, Å¡audmenis, sprogmenis, sprogstamÄ sias, radioaktyviÄ sias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingÄ sias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius)) gabenimÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip iÅ¡vengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė virÅ¡ija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet nevirÅ¡ija penkiasdeÅ¡imt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Taigi, pagal minėtÄ straipsnį administracinė atsakomybė taikoma asmeniui, kuris per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, tačiau jų nepateikia muitinės kontrolei arba kitaip jos iÅ¡vengia. Apelianto teigimu, byloje neteisingai nustatyta, kad ginčo daiktai buvo nuslėpti nuo muitinės kontrolės. Pasak apelianto, tai neatitinka tikrovės, nes jis, visų pirma, atvyko į lengvųjų automobilių muitinės tikrinimo kanalÄ , antra, Å¡ie daiktai buvo rasti tarp jo asmeninių daiktų, nebuvo užmaskuoti ar paslėpti automobilyje.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas, ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1B-1099 patvirtintomis prekių deklaravimo žodžiu taisyklėmis, teisingai nurodė, jog muitinės deklaracija – tai nustatytu bÅ«du atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiÅ¡kia pageidavimÄ , kad prekėms bÅ«tų įforminta tam tikra muitinės procedÅ«ra, ir kuris gali bÅ«ti atliktas taip pat pateikiant žodinę deklaracijÄ , kuri reiÅ¡kia, kad žodžiu pareiÅ¡kiamas asmens pageidavimas muitinės pareigÅ«nui įforminti prekėms asmens pasirinktÄ muitinės procedÅ«rÄ .

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, atvykimas automobiliu, kuriuo gabenamos tokios prekės, į lengvųjų automobilių muitinės tikrinimo terminÄ , neužmaskuojant ir neslepiant Å¡ių prekių automobilyje, nelaikytinas prekių pateikimu muitinei. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad pats asmuo turi pateikti ir praneÅ¡ti muitinės pareigÅ«nui apie iÅ¡ trečiosios Å¡alies gabenamas prekes. Taigi, apelianto akcentuojamos aplinkybės, kad jis automobiliu atvyko į tikrinimo terminalÄ , kuriame ir yra atliekama automobilio muitinės kontrolė, o prekės nebuvo užmaskuotos ir paslėptos, taip pat pakluso muitinės pareigÅ«no reikalavimams ir atsakė į jo klausimus, nagrinėjamu atveju nereiÅ¡kia, jog tokiu bÅ«du jis pateikė minėtas prekes muitinės kontrolei.

Å iame kontekste pažymėtina, kad apeliantas pasirinko bÅ«tent „žaliÄ â€œ, o ne „raudonÄ â€œ koridorių, tokiu bÅ«du deklaravo, kad negabena daiktų, kurie turi bÅ«ti pateikti muitinės kontrolei. Tai, kad apeliantas tokius daiktus visgi gabena, buvo nustatyta muitinės pareigÅ«nams savo iniciatyva patikrinus apelianto automobilį. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad nepateikimas muitinei kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Nagrinėjamu atveju apeliantas turėjo savo valia pateikti ginčo daiktus muitinės pareigÅ«nams, tačiau to nepadarė.

Priešingai, iš muitinės pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad priėjus prie vairuotojo ir paklausus, ar jis automobilyje gabena prekes, kurias reikia deklaruoti, atsakė, jog deklaruojamų prekių neturi (b. l. 31).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog apeliantas sienÄ kirto „žaliuoju“ kanalu, nes, apelianto teigimu, Å¡is kanalas buvo užtvertas ir jis pareigÅ«nų nurodymu nuvažiavo į „raudonÄ jį“ kanalÄ . Pažymėtina, kad apeliantas skunde pripažįsta, jog norėjo sienÄ kirsti „žaliuoju kanalu“. Kaip minėta, tai reiÅ¡kia, kad jis neketino pateikti muitinės kontrolei ginčo prekių. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Å¡ių prekių laikymas tarp savo asmeninių daiktų, kurie nėra deklaruojami.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti InstitucijÄ grÄ Å¾inti jam sulaikytas prekes arba paaiÅ¡kinti jų grÄ Å¾inimo tvarkÄ , be to, neteisingai konstatavo, jog prekės jau grÄ Å¾intos. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nėra konstatuota, jog sulaikytos prekės yra grÄ Å¾intos. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl apelianto teiginių, jog sulaikytos prekės jam nėra grÄ Å¾intos, nurodė, kad iÅ¡ Institucijos nutarimo matyti, jog administracinio poveikio priemonė – daiktų konfiskavimas nepaskirta, t. y. skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta, kad Å¡ios prekės faktiÅ¡kai grÄ Å¾intos apeliantui. Kadangi minėta administracinio poveikio priemonė Institucijos nutarimu nėra paskirta, sulaikytos prekės bus grÄ Å¾intos apeliantui, tačiau tik įsiteisėjus nutarimui.

Dėl apelianto argumentų, kuriais jis ginčija KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos į bylÄ pateiktų specialistų iÅ¡vadas dėl apelianto gabenamų daiktų vertės, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė Å¡ias aplinkybes, teismo posėdyje apklausdamas iÅ¡vadas pateikusius specialistus, kurie ne tik jas patvirtino, bet ir pagrindė mokslinių tyrimų Å¡altiniais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti iÅ¡vadų teisingumu, taip pat pagrįstai suabejojo paties apelianto galimybe pačiam objektyviai nustatyti ginčo daiktų vertę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. R. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, kad Institucijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu D. R. yra nubaustas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , negu skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistÄ ir D. R. (D. R.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Valerij Lauš