75f417df-ea30-4480-b323-ff3c1beaa7d7 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-270-922/2020 Proceso Nr. 1-01-1-27317-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.6.6.; 1.2.4.6.2; 2.3.6.4.5. ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 27 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėjÄ Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Mariui Plytinikui, dalyvaujant prokurorei Reginai JuÅ¡kveičienei, kaltinamosios I. B. gynėjui advokatui G. Č., nukentėjusiajai J. L., jos atstovui advokatui P. L., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė: I. B. 2019 m. birželio 29 d. apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini) sodybos kieme esančioje pavėsinėje, konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė J. L. per veidÄ , sugriebusi Å¡iai už plaukų, tampė, ranka sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius į galvÄ , stumdė, nagais perbraukė per veidÄ , tuo padarydama nukentėjusiajai J.

L. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinių kraujosruvų deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje blauzdoje, odos nubrozdinimų kaktoje, smilkinyje bei smakre ir sukeldama fizinį skausmÄ . Teisiamajame posėdyje kaltinamoji savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Parodė, kad įvykis nutiko 2019-06-28 (duomenys neskelbtini) sodyboje, kur ji buvo pakviesta į draugės vestuves, ten buvo ir nukentėjusioji. TÄ dienÄ iÅ¡ pradžių su nukentėjusiÄ ja įvyko žodinis konfliktas, t. y., ji nuėjo aiÅ¡kintis su nukentėjusiÄ ja dėl draugės E. S., kas nutiko, nes draugė buvo apsiverkusi, tada J.

L. pradėjo Å¡aukti ant jos. Dėl draugės pas nukentėjusiÄ jÄ Ä—jo aiÅ¡kintis dėl to, kad visa vakarÄ jautėsi prieÅ¡iÅ¡kumas iÅ¡ J. L. ir D. K., buvo neigiamai žiÅ«rima į jas su drauge. Kadangi buvo strese, trenkė delnu per skruostÄ nukentėjusiajai, vėliau abi pradėjo tampyti viena kitai už plaukų, kol jų neiÅ¡skyrė. Negali nurodyti, kiek smÅ«gių sudavusi, nes viskas greitai įvyko ir smÅ«gių neskaičiavo, bet galėjo bÅ«ti trys smÅ«giai. Kaltę ikiteisminio tyrimo metu ji neigė dėl to, kad kai buvo iÅ¡kviesta į policijos komisariatÄ , ji galvojo visai dėl kitokių priežasčių jÄ iÅ¡kvietė, bet kai jai pateikė kaltinimus, ji pasimetė, todėl viskÄ neigė.

Savo elgesį vertina labai blogai, labai gailisi. AtsipraÅ¡o nukentėjusiosios dėl savo poelgio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 ir 291 straipsniais baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Prokuroras, nukentėjusioji ir kaltinamoji sutiko, kad bÅ«tų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamosios I. B. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais:

Teisiamojo posėdžio metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausta nukentėjusioji J. L. parodė, kad 2019-06-28 su draugu T. E. ji dalyvavo savo draugės V. K. vestuvių Å¡ventėje, kuri vyko (duomenys neskelbtini). Vestuvėse dalyvavo ir V. draugė I. B., apie 20-25 metų amžiaus, gyvenanti Varėnoje. I. ji prieÅ¡ tai matė V. mergvakaryje, tuomet ji atkreipė dėmesį, kad I. buvo labai agresyvi, konfliktiÅ¡ka. Apie vidurnaktį kartu su V., Å¡ios seserimi G. K., vienu iÅ¡ svečių, vardu M., kurį matė pirmÄ kartÄ , ji buvo lauke, pavėsinėje.

Tuo metu prie jų priėjo minėta I. ir jos paklausė, kodėl ji lenda prie Å¡ios ir jos (I.) draugių. Ji net nesuprato, apie kÄ I. kalba, nes jos net nebendravo, jų niekas nesieja, todėl ir atsakė, kad nesupranta, apie kÄ Å¡i kalba. I. akivaizdžiai buvo labai girta. Daugiau nieko nepasakiusi, I. kairės rankos delnu vienÄ kartÄ trenkė jai per deÅ¡inį skruostÄ . IÅ¡ karto ji pajuto stiprų fizinį skausmÄ , sÄ monės neprarado, bet keliomis akimirkoms prarado orientacijÄ . Po to I. iÅ¡ karto pagriebė jai už plaukų ir pradėjo stumdyti, tampyti.

Gindamasi ir ji pagriebė I. už plaukų. Besistumdant ji nugara atsitrenkė į stalo kraÅ¡tÄ , vėl pajuto fizinį skausmÄ . Po to ji iÅ¡girdo, kad V. su G. pradėjo rėkti, ragino iÅ¡siskirti, kvietė pagalbÄ . Ji pajuto, kad jas vienÄ nuo kitos traukia. Tai truko ilgai, nes I. nenorėjo paleisti jos plaukų. Atbėgo keli vaikinai, jÄ laikė kartu buvęs M. Kai jas iÅ¡skyrė, V. iÅ¡varė I. iÅ¡ Å¡ventės, visi buvo labai nustebę ir pasipiktinę tokiu I. elgesiu. Ji girdėjo, kad, kai nuo jos traukė I., Å¡i dar sakė, jog mažai davė.

Vėliau ji sužinojo apie tai, kad I. sportuoja, kilnoja svarmenis. IÅ¡ V. ji sužinojo, kad I. Å¡iai atsiuntė žinutę, jog norėjo muÅ¡ti ne jÄ , o D., tiesiog jas sumaišė. Kas tarp I. ir D. įvyko, ji nežino, girdėjo, kad kažkoks konfliktas. VisÄ naktį jai skaudėjo galvÄ , pykino, bet tikrai ne nuo alkoholio, nes buvo iÅ¡gėrusi kelias Å¡ampano taures, net nesijautė apsvaigusi. Ryte, kai apie 9 val. ji atsikėlė, jai vis dar skaudėjo galvÄ , sumuÅ¡tÄ nugarÄ , sudraskytÄ veidÄ , svaigo galva, pykino, todėl ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) klinikas.

I. jos neatsiprašė, neieÅ¡kojo kontaktų, kad tai padarytų (t. 1, b. l. 28-29). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2019-06-29 (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje ji Å¡ventė draugės vestuves. Apie 00.00 val. kieme prie jos priėjo neblaivi I. B., kuri agresyviai pradėjo jai reikÅ¡ti pretenzijas, kad ji lenda prie Å¡ios ir prie Å¡ios draugių. I. ji pasakė, kad Å¡i su kažkuo jÄ painioja, nes ji tikrai prie nieko nelindo. Po pasakymo I. jai deÅ¡inės rankos delnu trenkė per veidÄ ir pagriebė už plaukų, po ko ji tai pat I. pagriebė už plaukų, taip bandydama iÅ¡vengti daugiau smÅ«gių.

I., laikydama už plaukų, kumščiu jai smÅ«giavo į galvÄ , buvo 3 - 5 smÅ«giai. Pamatę muÅ¡tynes, atbėgo Å¡alia buvę svečiai ir jas iÅ¡skyrė. PrieÅ¡ iÅ¡skiriant, I. jai su nagais perbraukė per veidÄ . Sužalojimai: kraujosruvos deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje blauzdoje galėjo atsirasti, muÅ¡tynių metu atsitrenkus į stalÄ . Sužalojimai kaktoje, smilkinyje ir smakre atsirado nuo I. B.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. B. parodė, kad konfliktas tarp J. L. ir I. B.

įvyko naktį iÅ¡ 2019-06-28 į 2019-06-29, prieÅ¡ 00.00 val., kai jie buvo (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje. Ji matė ir girdėjo konfliktÄ tarp J. L. ir I. B., kadangi pati ji su kitais žmonėmis buvo lauko pavėsinėje. Pavėsinėje kartu sėdėjo J. L.. Prie jų atbėgusi I. B. užsipuolė J. L.. I. B. kažkÄ pasakė J. L., pasilenkusi prie pat Å¡ios veido, J. L. kažkÄ atsakė, abi apsižodžiavo, bet kÄ tiksliai Å¡ios viena kitai pasakė, ji nepamena. Tada I. B. vienÄ kartÄ trenkė antausį deÅ¡inės rankos delnu J.

L., Å¡i trenkė deÅ¡inės rankos delnu vienÄ kartÄ atgal. Tuomet I. B. J. L. įsikibo į plaukus ir jos susimušė. MuÅ¡tynių metu kokius veiksmus atliko I. B. J. L. atžvilgiu ji tiksliai nurodyti negali, matė tik, kad Å¡ios viena kitai buvo įsikibusios į plaukus, o ji tada kvietė sodyboje buvusius kitus asmenis, kad merginas iÅ¡skirtų, pati į konfliktÄ nesivėlė. Å ias iÅ¡skyrė sodyboje buvę vaikinai, kadangi tuo metu buvo sumaiÅ¡tis, jai sunku nurodyti iÅ¡skyrusius asmenis. Ji pati buvo per porÄ Å¾ingsnių nuo konfliktuojančiųjų.

Šį įvykį matė G. K., kuri kartu buvo pavėsinėje, dar buvo P. D., daugiau pavėsinėje nieko nebuvo. Kiek ji matė, iÅ¡kart po konflikto J. L. buvo apdraskytas veidas, kitų sužalojimų nematė. Ji žino, kad J. L. kitÄ dienÄ po įvykio vyko pas medikus, Å¡iai nustatė lyg tai lengvÄ galvos smegenų sutrenkimÄ , tiksliai Å¡iuo metu ji nepamena. Ar buvo sužalota I. B., ji nežino, nes po konflikto Å¡i buvo iÅ¡praÅ¡yta iÅ¡ sodybos. Kiti sodyboje buvę asmenys nebuvo sužaloti. 2019-06-29 apie 00.15 val. ji gavo žinutę nuo I.

B., kuri rašė: "Sory, pasirodo ne tai snukį sudaužiau, turėjau D., ne J.. Ne taip supratau..." Minima D. yra jos pusseserė D. R., tačiau ši tuo metu nebuvo kartu su jomis lauko pavėsinėje ir, atrodo, kad to įvykio nematė (t. 1, b. l. 108-111, 112). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. K. parodė, kad 2019-06-29 (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje vyko jos sesės V. B. vestuvės, kuriose dalyvavo apie 40 svečių, visų ji net nepažįsta. Maždaug apie 23.00 val., šventės metu ji, sesuo ir sesers draugė J.

L. stovėjo ir Å¡nekučiavosi sodybos teritorijoje įrengtoje pavėsinėje. Besikalbant į pavėsinę atėjo sesers draugė I. B., kuri, priėjusi prie J. L., ranka vienÄ kartÄ sudavė Å¡iai per veidÄ . Po smÅ«gio į veidÄ I. B. paėmė ranka J. L. už plaukų ir pradėjo Å¡iÄ tampyti po pavėsinę. J. L. nesigynė, kaip ji mano, Å¡i nelabai suprato, kas vyksta ir dėl ko. Ji negali pasakyti tiksliai kas, bet atėję trys vyrai iÅ¡ Å¡ventės dalyvių I. B. atitraukė nuo J.

L., tuo konfliktas baigėsi. Po konflikto, kiek ji matė, J. L. su draugais iÅ¡važiavo į namus. Dėl ko I. B. sukėlė konfliktÄ ir pradėjo muÅ¡ti J. L., ji pasakyti negali, nes prieÅ¡ tai, kiek ji žino, jokio konflikto nebuvo. KitÄ dienÄ , J. L. atvažiavus į sodybÄ , ji matė ant Å¡ios veido deÅ¡inės ir kairės pusės įdrėskimus. Konflikto metu kiti Å¡ventės dalyviai nenukentėjo. KonfliktÄ matė jos sesuo V. B., ar dar kas matė, ji pasakyti negali, nežino (t. 1, b. l.118-119).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja P. D. parodė, kad 2019-06-29 ji buvo draugo pusbrolio vestuvėse (duomenys neskelbtini). Tiksliai laiko neatsimena, bet jau buvo po vidurnakčio, ji buvo pavėsinėje netoli pagrindinio pastato, ten dar buvo jaunoji V. B., jaunosios sesuo, kurios vardo ji nežino, jaunikio brolio žmona R. B., jaunikio brolis M. B., dar keli nepažįstami asmenys, kiek tiksliai asmenų ir kas dar buvo, ji neatsimena. Tarp šių asmenų buvo viena iš vestuvių liudininkių, kurios ji nepažįsta.

Å i liudininkė buvo tamsių plaukų, gal 25 metų amžiaus, apsirengusi ilga raudonos spalvos suknele. Po kurio laiko į pavėsinę atėjo nepažįstama mergina, Å¡viesesnių plaukų, taip pat su raudonos spalvos suknele. Å i mergina priėjo prie minėtos liudininkės, kÄ Å¡ios viena kitai sakė, ji neatsimena, neįsidėmėjo, stovėjo už poros metrų nuo jų. Atėjusioji mergina liudininkei pirma sugriebė už plaukų, po to jos viena kitai buvo suėmusios už plaukų, ar sudavė smÅ«gius, ji nematė, nes atsitraukė atokiau.

Å ias merginas skyrė pavėsinėje buvę žmonės, kiek ji matė, tai darė jaunoji, galbÅ«t ir M. B., galbÅ«t ir kiti asmenys, to gerai ji nematė. Kas tiksliai matė šį įvykį, ji negali pasakyti, nes pavėsinėje buvo daugiau žmonių. Dėl ko kilo tas konfliktas, ji negali pasakyti. Merginas kiti žmonės atskyrė, liudininkė nubėgo į pagrindinį namÄ , į antrame aukÅ¡te esantį kambarį, matė, kad Å¡ios veidas buvo stipriai apdraskytas, bėgo kraujas, ar Å¡i mergina buvo daugiau kur sužalota, ji nematė.

Ar kita konflikte dalyvavusi mergina buvo sužalota, ji nematė, kur tiksliai Å¡i nuėjo, ji negali pasakyti, tÄ vakarÄ Å¡ios merginos nebematė. Ji kurį laikÄ pabuvo su minėta sužalota liudininke ir Å¡ios draugu, vėliau išėjo iÅ¡ kambario, po to Å¡ios sužalotos merginos nematė (t. 1, b. l.127-130). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad 2019-06-28 jis buvo su savo žmona savo brolio P. B. vestuvėse. Naktį, kalbėdamasis su žmona lauke prie pavėsinės, jis iÅ¡girdo, kaip kažkas Å¡aukia:

„Padėkite!“. Jis, įbėgęs į pavėsinę, pamatė, kad dvi moterys įsikibusios viena kitai į plaukus. Jis šias atskyrė ir, kiek atsimena, tuo konfliktas tarp moterų ir pasibaigė. Sužalojimų ant minėtų moterų jis nematė, pačių moterų nepažįsta. Ar prieš tai tarp tų moterų vyko konfliktas, jis negirdėjo, kadangi tuo pačiu metu labai garsiai grojo muzika. Aplinkui buvo daug žmonių, tačiau būtent kas tokie, jis nepamena. Taip pat netrukus ir jie išvyko.

Daugiau kilusių konfliktų tose vestuvėse jis nematė, tačiau iš pasakojimų žino, kad, jau jiems išvykus, įvyko dar vienas konfliktas tarp svečių, tačiau ar tarp tų pačių, kurias atskyrė, jis nežino. Prisiminimus gali įtakoti tai, kad jis buvo neblaivus (t. 1, b. l. 137-139). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. B. parodė, kad 2019-06-28 ji su savo vyru M. B. buvo vyro brolio P. B. vestuvėse. Naktį su vyru kalbantis prie pavėsinės, kurioje buvo įrengtas alaus stalas, ji išgirdo ir pamatė, kaip nuotakos sesuo šaukia:

„Padėkite!“. Ji pati liko stovėti, o jos vyras M. įbėgo į vidų padėti. Viduje buvo daug žmonių, o ji liko lauke, kas vyko viduje, ji nematė. Dauguma ten tuo metu buvusių žmonių buvo iÅ¡ nuotakos giminės pusės ar nuotakos draugai, kuriuos ji matė pirmÄ kartÄ ir jų nepažįsta. IÅ¡ pavėsinės išėjęs vyras pasakė, kad atskyrė dvi moteris, kurios buvo įsikibusios viena kitai į plaukus. Vardai ir pavardės - J. L. ir I. B. - jai negirdėti. Dėl garsiai grojusios muzikos kas kÄ kalbėjo pavėsinės viduje, ji negirdėjo.

Netrukus po to konflikto ji su vyru išvyko namo. Vėliau iš nuotakos sesers ji sužinojo, kad vestuvių liudininkė susimušė su viena iš nuotakos draugių, bet kada susimušė, ji nežino (t. 1, b. l. 142 -144). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. S. parodė, kad jai žinoma, jog 2019-06-29 įvyko konfliktas tarp J. L. ir I. B.. Konfliktas prasidėjo (duomenys neskelbtini) sodybos pavėsinėje apie 00.00 val. Ji buvo šiek tiek toliau nuo pavėsinės, apie 2-3 metrų atstumu, matė, kaip nuėjusi I.

B. klausė pas J., kodėl J. su D. taip pasielgė su ja (E. S.). Vestuvėse prieÅ¡ tÄ incidentÄ 1-2 min. atgal D. paprašė, kad ji iÅ¡eitų su Å¡ia į laukÄ pasikalbėti, ji pati išėjo, tada D. užsipuolė jÄ visokiais necenzÅ«riniais žodžiais, elgėsi agresyviai jos atžvilgiu dėl nežinomų priežasčių, paėmė už rankų. D. davė suprasti, kad Å¡i su J. pyksta ant jos, netgi minėjo, kad reikėjo jau seniai jÄ sumuÅ¡ti. Ji apsiverkė ir pabėgo, nesivėlė į konfliktÄ .

Kiek ji atsimena, J. buvo toje pačioje pavėsinėje. Pats konfliktas tarp J. ir I. buvo pradžioje žodžiais. KonfliktÄ pradėjo I., paklausė pas J., kodėl kabinėjasi prie jos ( E.), nes pati ji negalėjo paaiÅ¡kinti, verkė. Tada ji girdėjo tik J. klyksmÄ ir keletÄ keiksmažodžių I. atžvilgiu. Buvo ganėtinai tamsu, bet akivaizdžiai buvo matyti, kaip J. artėjo link I., provokavo Å¡iÄ . Ji matė, kad I. iÅ¡tiesė rankas, kad Å¡ios neužpultų. Tada J. kibo I. į plaukus, visi aplinkui buvę žmonės pradėjo Å¡ias skirti.

Kai I. pavyko iÅ¡siplėšti, atsiskirti nuo J., kad daugiau nekonfliktuotų, ji su I. pasiėmė savo daiktus ir iÅ¡ ten išėjo. Žmones, kurie dalyvavo tame įvykyje, ji vienus pažįsta iÅ¡ matymo, kitus gerai pažįsta. KonfliktÄ galėjo matyti G. Å ., M. G., buvo nuotakos giminaičių, kurių duomenų ji nežino. Ä®vykio metu ji nematė jokių J. sužalojimų. Ji žino, kad I. po to įvykio buvo apdraskyta, ji matė kelias „mėlynes“, Å¡iai skaudėjo smakrÄ . Ar buvo sužaloti kiti konflikto dalyviai, ji nežino (t. 1, b. l. 150 - 152).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. Š. parodė, kad dėl 2019-06-29 įvykusio konflikto Varėnos r., Valkininkuose esančioje sodyboje, jai yra žinoma, kad jos draugė E. buvo apsiverkusi, nes tarp E. ir nuotakos pusseserės D. įvyko konfliktas. Tada jos draugė I. B. nuėjo prie J. L., kuri buvo pavėsinėje. Ji išgirdo riksmus. Kadangi rėkė daug žmonių, ji negali nurodyti, kas būtent pirmas pradėjo rėkti. Atėjusi prie pavėsinės, ji pamatė, kad J. ir I. įsikibusios viena kitai į plaukus.

Netoliese buvo nuotakos sesuo G., D., pati nuotaka ir kiti asmenys, kurių nurodyti ji negali. Ji bandė tempti kažkieno rankas nuo I. rankų. Ar J. buvo sužalota, ji nepastebėjo, nes tuo metu buvo susirÅ«pinusi dėl I.. Taip pat ji nežino, ar kas nors kitas dar buvo sužalotas. Ji matė tik jau įsikibusias viena kitai į plaukus J. ir I., o kaip pats konfliktas prasidėjo, ji nematė (t. 1, b. l. 161-162). IÅ¡ J. L. 2019-06-29 pareiÅ¡kimo matyti, kad 2019-06-29 apie 00 val. (duomenys neskelbtini), sodyboje, vestuvių Å¡ventėje jÄ sumušė I.

B., kuri trenkė jai į veidÄ , griebė už plaukų, sudavė kelis smÅ«gius į galvÄ , stÅ«mė į stalÄ . Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalotas veidas (t. 1, b. l. 20 , 23). Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas nukentėjusiosios J. L. parodoma kaimo turizmo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), t. y., vieta, kur prieÅ¡ jÄ buvo smurtaujama (t. 1, b. l. 64-69). Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2198/2019 (01) nurodyta, kad J. L. nustatyta poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje blauzdoje ir odos nubrozdinimai kaktoje, smilkinyje ir smakre.

Sužalojimai padaryti, kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-06-29). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti J. L. sužalojimai dažniausiai sugyja be pasekmių (t. 1, b. l. 41-42). Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, todėl jie yra pripažintini įrodymais, kurie neabejotinai pagrindžia kaltinamosios kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 str. 1 d. padarymo.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytas fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių pasekmių nukentėjusiajai yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamoji suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , suprato, jog smurtaudama sukels fizinį skausmÄ nukentėjusiajai ir kils pasekmės. Byloje esanti teismo specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad tokiais kaltinamosios veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamosios gynėjas pateikė praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. pagrindu perduodant jÄ jos brolio P. B. atsakomybei pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu nutraukti. Nurodoma, kad yra visos BK 40 str. 2 d. nurodytos sÄ lygos atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Kaltinamosios brolis P. B. pateikė praÅ¡ymÄ dėl I. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės bei perdavimo laiduotojo atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato.

Nurodo, kad jo sesuo nusikalstamÄ veikÄ padarė primÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, labai gailisi padariusi nusikalstamÄ veikÄ , atlygino nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ . Yra įsitikinęs, kad gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo seseriai, nes yra jai autoritetas, palaiko su ja glaudžius ryÅ¡ius, todėl atleista nuo baudžiamosios atsakomybės I. B. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , esant visoms Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytoms sÄ lygoms.

Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma, nes tik visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).

Priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti iÅ¡vadÄ , jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo iÅ¡vada Å¡iuo aspektu turi bÅ«ti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar prieÅ¡ingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat bÅ«tina įvertinti ir aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan.

Sprendžiant šį klausimÄ neturi likti neaiÅ¡kumų ar abejonių dėl to, ar iÅ¡ tiesų visos aplinkybės yra tokios aiÅ¡kios, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji I. B. nesunkų tyčinį nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamÄ veikÄ .

I. B. iÅ¡ dalies atlygino nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , pervesdama į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 200 EUR žalos atlyginimo. Taip pat visiÅ¡kai atlygino 45,78 EUR nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidas pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019-12-17 civilinį ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 174-183, t. 2, b. l. 58-59) bei 95,93 EUR žalÄ pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019-12-16 civilinį ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 186-198, t. 2, b. l. 60-61). Tai įvertinus konstatuotina, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytos sÄ lygos, leidžiančios atleisti kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sÄ lyga, bÅ«tina įvertinti kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pačios kaltininkės asmenybę. Vertinant I. B. asmenybę svarbu paminėti, kad ji neteista, administracine tvarka bausta už KET pažeidimus 2015-02-02 pagal LR ATPK 124-1 str. 4 d., 2015-08-13 pagal LR ATPK 124 str. 3 d., 2016-10-06 pagal LR ATPK 124-1 str. 4 d., 2018-02-19 pagal LR ANK 416 str. 3 d. (t. 2, b. l. 5-7), tačiau nuobaudos sumokėtos ir negaliojančios, administracine tvarka paskutinių vienerių metų laikotarpiu nebausta, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija ir (duomenys neskelbtini) akademija kaltinamÄ jÄ charakterizuoja teigiamai, apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymÄ , įraÅ¡ymÄ Ä¯ įskaitÄ duomenų nėra, naujų teisės pažeidimų po nusikalstamos veikos įvykdymo nepadarė, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios ir Å¡i jai atleido, kas leidžia konstatuoti, jog I.

B. nėra linkusi pažeidinėti visuomenėje priimtų elgesio normų, ir sudaro pagrindÄ manyti, kad kaltinamoji padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl savo neigiamo elgesio pasekmių, geba savo elgesį koreguoti tinkama linkme. Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog I. B. atitinka visas baudžiamajame įstatyme reglamentuotas ir aukščiau aptartas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) sÄ lygas, sudarančias pagrindÄ manyti, jog ateityje I.

B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant klausimÄ dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumÄ (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Ä®vertinus teismo posėdyje duotus laiduotojo paaiÅ¡kinimus bei iÅ¡analizavus pateiktus duomenis matyti, kad laiduotojas P. B. charakterizuojamas teigiamai, kÄ patvirtina (duomenys neskelbtini)charakteristikos, neteistas, gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai, todėl teismo vertinimu yra tinkamas laiduotojas ir gali daryti kaltinamajai teigiamÄ Ä¯takÄ . Atsižvelgus į iÅ¡dėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , įvertinus I. B. finansinę padėtį (dirbanti, tačiau yra studentė, turi pareigÄ atlyginti priteistÄ civilinę žalÄ ), atsižvelgus į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, I.

B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį P. B. atsakomybėn, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ I. B. atžvilgiu nutraukti. Nustatydamas laidavimo terminÄ , teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ I. B. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį, įvykdymo aplinkybes, I.

B. kaltės formÄ bei jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, konstatuoja, jog laidavimas 1 metų 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajai. 2019-10-22 nutarimu paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 2, b. l. 27-29) paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Civilinis ieÅ¡kinys. Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2019-12-17 pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 45,78 EUR nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidų atlyginimo (t. 1, b. l. 174-183). 2020-01-20 pateikti duomenys, kad I.

B. atlygino turtinę žalÄ , t. y., pervedė į įmonės banko sÄ skaitÄ 45,78 EUR (t. 2, b. l. 58-59). Byloje gautas ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas dėl civilinio ieÅ¡kinio atsisakymo, nurodo, kad jai žinomos CPK 140 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. numatytos civilinio ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019-12-16 pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 95,93 eurų žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 186-198). 2020-01-20 pateikti duomenys, kad I. B. atlygino turtinę žalÄ , t. y., pervedė 95,93 EUR (t. 2, b. l. 60-61 ).

Byloje gautas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas dėl civilinio ieÅ¡kinio atsisakymo. Atsisakymai dėl civilinių ieÅ¡kinių priimtini ir byla Å¡ioje dalyje nutrauktina. IÅ¡aiÅ¡kintinos ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 140 str. 1 d. ir 294 str. 2 d., kad bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Nukentėjusioji J. L. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 23,35 EUR turtinės žalos, 2000 EUR neturtinės žalos ir 880 EUR advokato atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo (t. 1, b. l. 75 - 101).

Teismo posėdyje nukentėjusioji reikalaujamos neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000 EUR. Kaltinamoji su civiliniu ieÅ¡kiniu dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko, jos dydžio neginčijo. Kadangi turtinė žala nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, todėl ji privalo visiÅ¡kai atlyginti žalÄ (BPK 109 str., CK 2.263 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Kaltinamoji pripažino civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos, tačiau nesutiko su reikalaujamos sumos dydžiu. Sprendžiant nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, aiÅ¡kindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Byloje nustatyta, kad I. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai J. L. buvo padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje blauzdoje ir odos nubrozdinimai kaktoje, smilkinyje ir smakre.

Nukentėjusioji savo ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos dydžio iÅ¡ esmės grindžia patirtu skausmu ir nemaloniais fiziniais simptomais dėl padarytų sužalojimų, stresu, dvasiniais sukrėtimais ir iÅ¡gyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimÄ yra atsakingas nusikaltimÄ padaręs asmuo, tačiau jos praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos dydžiai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajai po patirtų kūno sužalojimų būtų pasikeitęs darbingumo lygis, kilusios neigiamos pasekmės sveikatai ar atsiradusios komplikacijos. Teismo specialistas savo išvadoje taip pat konstatavo, kad nustatyti J. L. sužalojimai dažniausiai sugyja be pasekmių (t. 1, b. l. 41-42). Iš bylos duomenų matyti, kad nedarbingumas dėl patirtų nežymaus sveikatos sutrikdymo pasekmių buvo išduotas nuo 2019-07-01 iki 2019-07-31, t. y., mėnesiui laiko. Nukentėjusioji teigia, kad dėl patirtų sužalojimų nedarbingumas buvo išduotas iki 2019-08-05, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nedarbingumas nuo 2019-08-01 iki 2019-08-05 buvo išduotas dėl šlapimo takų infekcijos, o ne dėl patirtų nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų (t.1., b. l. 81).

Po nedarbingumo pažymėjimo pasibaigimo byloje nėra daugiau jokių duomenų, kad nukentėjusioji būtų turėjusi daugiau nusiskundimų dėl nusikalstamos veikos metu padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir jai buvo reikalingas ambulatorinis gydymas. Tai patvirtina ir išrašo iš medicininių dokumentų duomenys, iš kurių matyti, kad 2019-10-02 profilaktinio patikrinimo metu buvo diagnozuota, jog nukentėjusioji yra sveika, ir kad nukentėjusioji pas gydytojus daugiau nebesilankė nuo 2019-11-20 (t.1., b. l. 81).

Nukentėjusioji taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos bendravimo galimybių sumažėjimÄ . BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieÅ¡kinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2 d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1 d. yra nustatyta, kad ieÅ¡kinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas (LAT 2009-01-27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 EUR iki 1500 EUR (Kauno apygardos teismo 2017-11-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-348/2017). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 400 EUR dydžio neturtinė žala, kuri atitinka aukščiau įvardytus įstatyme numatytus kriterijus ir neprieÅ¡tarauja susiklosčiusiai teismų praktikai, kuri priteistina iÅ¡ kaltinamosios nukentėjusiosios naudai.

Kaltinamoji 2020-02-11 mokėjimo nurodymu yra įmokėjusi į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 200 EUR turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, todėl po nuosprendžio įsiteisėjimo nukentėjusiajai pervestina 23,35 EUR turtinei žalai atlyginti ir 176,65 EUR neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad neatlygintos neturtinės žalos dydis sudaro 223,35 EUR. Taip pat nukentėjusioji praÅ¡o atlyginti 880 EUR iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, jog pagal BPK 106 str. 2 d. teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nors kaltinamoji dirba, tačiau tuo pačiu ir mokosi, todėl jai reikalingos pajamos studijoms baigti. IÅ¡ vieÅ¡ojo registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad kaltinamoji turi butÄ ir nedidelės vertės žemės sklypÄ . Butas yra įkeistas ir jo įkeitimas įregistruotas Hipotekos registre, kas rodo, kad kaltinamoji turi ir kreditorinį įsiskolinimÄ už įgytÄ bÅ«stÄ . Be to, ji turi prievolę atlyginti nukentėjusiajai patirtÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nukentėjusios praÅ¡omos 880,00 EUR iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti mažintina iki 500,00 EUR.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 290, 291,297, 303-308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : atleisti I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato ir bylÄ nutraukti. Perduoti I. B. pagal laidavimÄ laiduotojui P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laidavimo terminÄ . Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti I.

B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nukentėjusiosios J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamosios I. B. nukentėjusiosios J. L. naudai 23,35 EUR (dvideÅ¡imt tris eurus 35 ct) turtinės žalos atlyginimui. Å iÄ sumÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo pervesti į nukentėjusiosios J. L. sÄ skaitÄ LT(duomenys neskelbtini), bankas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kaltinamosios įmokėtos į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ 200,00 EUR sumos.

Priteisti iÅ¡ kaltinamosios I. B. nukentėjusiosios J. L. naudai 400,00 EUR (keturis Å¡imtus eurų 00 ct) EUR neturtinės žalos atlyginimo. Žalos atlyginimui po nuosprendžio įsiteisėjimo pervesti 176,65 EUR sumÄ Ä¯ nukentėjusiosios J. L. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), bankas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kaltinamosios įmokėtos į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ iÅ¡ 200,00 EUR sumos, nustatant, kad neatlyginta neturtinė žala sudaro 223,35 EUR (du Å¡imtai dvideÅ¡imt trys eurai 35 ct).

Priteisti iÅ¡ kaltinamosios I. B. nukentėjusiosios J. L. naudai 500,00 EUR (penkis Å¡imtus eurų 00 ct) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019-12-17 civilinio ieÅ¡kinio dėl 45,78 eurų nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidų atlyginimo atsisakymÄ ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. Priimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019-12-16 civilinio ieÅ¡kinio dėl 95,93 eurų žalos atlyginimo atsisakymÄ ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad jeigu jis, bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ arba neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis, bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus. Teisėja Loreta Janiulytė