2022-11-10 Nr. AB-27211-4-45-3-00260-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4014-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00260-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė)

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. M. M. K. ir jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei - Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjaujant Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. M. M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu S. M. M. K. prisistatančio užsieniečio sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis S. M. M. K. (toliau – ir užsienietis) neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. rugpjūčio mėn. ir pasiprašė prieglobsčio. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) išnagrinėjo prašymą skubos tvarka ir 2022 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio, užsieniečiui šį sprendimą apskundus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas užsieniečio skundą atmetė. Departamentas 2022 m. liepos 8 d. sprendimu apgyvendino užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. 2022 m. rugpjūčio 29 d. užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, pateikdamas kitam asmeniui išduotą dokumentą. Prieglobsčio procedūra dėl užsieniečio prašymo baigta, užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jo tapatybė ir pilietybė nenustatytos, užsienietis neturi ekonominių ar socialinių ryšių su Lietuva, jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, todėl yra pagrindo manyti, kad gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas valstybes. Esant sulaikymo pagrindams, prašė užsienietį sulaikyti VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje trims mėnesiams.

2. (duomenys neskelbtini) piliečiu S. M. M. K. prisistatantis užsienietis paaiškino, kad atsiprašo, nežinojo, kad už jo poelgį grės tokios pasekmės. Jis Lietuvoje praleido vienerius metus, prašė prieglobsčio, tačiau apsaugos negavo, todėl taip pasielgė. Su teikimu sutiko.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu buvo nuspręsta VSAT teikimą tenkinti.

4. Teismas nustatė, kad VSAT Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) pareigūno 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiu S. M. M. K., (duomenys neskelbtini), prisistatantis užsienietis sulaikytas VSAT 48 val. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį nustatyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko 2022 m. rugpjūčio mėn., galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., visoje šalyje paskelbtos Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą skubos tvarka, 2022 m. sausio 18 d. sprendimu nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio, nusprendė išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis šį sprendimą apskundė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi užsieniečio skundas atmestas. Užsienietis, būdamas Departamento 2022 m. liepos 8 d. sprendimu apgyvendintas VSAT, netaikant galimybės laisvai judėti, 2022 m. rugpjūčio 29 d. bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, patikrinimo metu pareigūnui pateikė kitam asmeniui priklausantį dokumentą. Užsieniečio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, užsienietis nuteistas ir 2022 m. rugsėjo 28 d. paleistas iš bausmės atlikimo vietos atlikęs bausmę. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu užsienietis nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką, šiuo metu paleistas atlikęs bausmę.

5. Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, todėl yra užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas, be kita ko, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ir pan.). Užsienietis, būdamas apgyvendintas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas valstybes, užsieniečio tapatybė ir pilietybė nepatvirtintos, užsienietis neturi ekonominių ar socialinių ryšių su Lietuva, todėl yra pagrindo manyti, kad užsienietis, nebūdamas sulaikytas, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas įvykdyti Departamento sprendimą dėl jo išsiuntimo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, užsieniečiui skirtas sulaikymas VSAT. Užsienietis laikinai sulaikytas Centre nuo 2022 m. rugsėjo 28 d., todėl prašomas nustatyti trijų mėnesių sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo 2022 m. rugsėjo 28 d.

III. 6. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apgyvendinti užsienietį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

7. Akcentuoja, kad jau metus laiko gyvena apribotos judėjimo laisvės sąlygomis.

8. Akcentuoja, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Departamentą arba VSAT; užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; apgyvendinti užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

10. Akcentuoja, kad minėtas užsienietis į Lietuvos Respubliką neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, bei be jokių asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų. Kiekvieno užsieniečio pareiga, atvykus neteisėtai į Lietuvos Respubliką ir pateikus prašymą dėl prieglobsčio yra laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, tuo pačiu nustatytos apgyvendinimo tvarkos. Užsieniečiui nuo prašymo dėl prieglobsčio pateikimo momento suteikiamos tam tikros specifinės teisės, tačiau tuo pačiu neatleidžia jo nuo pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Minėtas užsienietis savo elgesiu parodė, kad nesiekia laikytis teisėtų reikalavimų, ketindamas išvykti iš Lietuvos Respublikos ir taip sutrukdydamas Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms atlikti reikalingus veiksmus jo atžvilgiu, bei sudarė pagrindą manyti, kad jis vengia išsiuntimo priemonės taikymo jo atžvilgiu, pažymint tai, kad prieglobsčio procedūra nebuvo baigta. Minėtas užsienietis buvo sulaikytas, bandantis pasišalinti iš Lietuvos Respublikos 2022 m rugpjūčio 29 dieną, tai yra tuo laikotarpiu kol dar nebuvo įsiteisėjęs Departamento sprendimas prieglobsčio byloje jo atžvilgiu.

11. Atkreipia dėmesį, kad asmuo iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiui buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, tačiau užsieniečio asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta. Nepateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento galimai sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę. Šie faktai suponuoja išvadą, kad užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis ir trukdė valstybės tarnautojams teisingai nustatyti jo tapatybę bei įvykdyti atitinkamus sprendimus jo atžvilgiu.

12. Vykstant pokalbiui su šiuo užsieniečiu dėl jo teisinės padėties, buvo išaiškinta, jog pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiui buvo išaiškinta savanoriško grįžimo į kilmės valstybę galimybės ir tvarka, tačiau jis kategoriškai atsisakė grįžti į savo kilmės šalį.

13. Pažymi, jog užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog užsienietis jau nebe prieglobsčio prašytojas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiamą nutartimi 2022 m. rugpjūčio 31 d. atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo, užsienietis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pasislėpti ar pabėgti į kitą Europos Sąjungos valstybę, ką užsienietis ir įrodė savo veiksmais, turėdamas prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Šiuo metu minėtas užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, todėl jo atžvilgiu egzistuoja sulaikymo pagrindai, Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas, be kita ko, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ir pan.). Užsienietis, būdamas apgyvendintas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas valstybes, todėl tikėtina, kad vengdamas išsiuntimo procedūros vykdymo, pakartos savo veiksmus.

14. Atsižvelgiant į tai, jog užsieniečiui yra išaiškinta esama situacija, tačiau kategoriškai nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę, sprendimas dėl prieglobsčio asmeniui jau yra priimtas, t. y. asmeniui atsisakyta suteikti prieglobstį, bei nuspręsta asmenį išsiųsti į kilmės valstybę, suteikus asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę, asmuo, vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje, mano, kad kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas judėjimo laisvės apribojimus grindė aplinkybėmis, jog atsižvelgus į užsieniečio padarytą nusikalstamą veiką, jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, be to, užsienietis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog jo judėjimo laisvės apribojimai taikomi nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., arešto bausmę užsienietis atliko ir daugiau neigiamai užsienietį charakterizuojančių duomenų teismui nepateikta.

17. Apeliaciniame skunde užsienietis nurodo, jog teismo skirtas sulaikymas yra nepagrįsta ir neproporcinga Įstatymo siekiamiems tikslams pasiekti.

18. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atmetus užsieniečio skundą dėl sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio, užsieniečio prieglobsčio byloje įsigaliojo galutinis sprendimas ir užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį.

19. Šioje administracinėje byloje teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo nustatytų Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų teisėtumą ir pagrįstumą.

20. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl taikytas sulaikytas.

21. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 p.); kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai (7 p.).

22. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos alternatyvios sulaikymui priemonės, be kita ko, apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.); apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.).

23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

25. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

26. Visų pirma, pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (OL L 180, 2013 6 29, p. 96–116) nuostatas, kurios taip pat įgyvendinamos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, yra pažymėjęs, jog „sąvoka „viešoji tvarka“ bet kuriuo atveju reiškia, kad, neskaitant dėl įstatymo pažeidimo atsirandančio socialinės tvarkos sutrikdymo, pagrindiniam visuomenės interesui kyla reali, faktinė ir pakankamai rimta grėsmė <...>. Dėl sąvokos „visuomenės saugumas“ pažymėtina, jog iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad ši sąvoka apima valstybės narės vidaus ir jos išorės saugumą, todėl grėsmė institucijų ir pagrindinių viešųjų tarnybų veikimui ir gyventojų išlikimui, taip pat rimto išorinių santykių arba taikaus tautų sugyvenimo sutrikdymo pavojus ir grėsmė kariuomenės interesams gali paveikti visuomenės saugumą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Tsakouridis, C‑145/09, EU:C:2010:708, 43 ir 44 punktus). Taigi remiantis būtinybės reikalavimu pagal Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos e punktą grėsmė nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai gali pateisinti prieglobsčio prašytojo sulaikymą arba jo pratęsimą su sąlyga, kad dėl jo asmeninio elgesio kyla realus ir pakankamai didelis pavojus pagrindiniam visuomenės interesui arba atitinkamos valstybės narės vidiniam arba išoriniam saugumui (šiuo klausimu žr. Sprendimo T., C‑373/13, EU:C:2015:413, 78 ir 79 punktus).“ (žr. 2016 m. vasario 15 d. sprendimo J. N. prieš Staatssecretaris voor Veiligheid en Justitie byloje C-601/15 PPU, ECLI:EU:C:2016:84 65–67 punktus).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog užsienietis Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio (Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas) 1 dalį ir jam skirta 39 parų arešto bausmė. Vis dėlto, atsižvelgusi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sąvokų „nacionalinis saugumas“ ir „viešoji tvarka“ aiškinimą užsieniečių judėjimo laisvės apribojimo kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nėra nustatyta aplinkybių, jog dėl užsieniečio padaryto nusikaltimo, už kurį užsienietis, beje, yra atlikęs jam paskirtą bausmę, kiltų reali, faktinė ir pakankamai rimta grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui arba Lietuvos Respublikos vidiniam arba išoriniam saugumui.

28. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ir patvirtino VSAT, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje iš esmės yra ribojama nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki Departamentui priėmus sprendimą neriboti užsieniečio judėjimo laisvės 2022 m. liepos 8 d. Po to nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki šiol laisvė vėl yra ribojama. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

29. Taigi, šiuo atveju būtina įvertinti, ar atsižvelgus į tai, jog užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama ilgiau kaip 12 mėnesių, nagrinėjamoje byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, pagrindžiančios tolimesnį apribojimų taikymą.

30. Pažymėtina, jog pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką ir šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika neturėjimu negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti pareiškėjo judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas (žr. 2022 m. birželio 30 d. sprendimą administracinėje byloje, Nr. A-3177-881/2022, 21 p.).

31. Pirmosios instancijos teismas poreikį apriboti užsieniečio judėjimo laisvę taip pat grindė siekiu užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą ir išsiųsti užsienietį į kilmės valstybę. Tačiau byloje konkreti išsiuntimo data nėra nustatyta ir šiuo metu duomenų apie galimybę užsienietį išsiųsti nėra. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus galutinio sprendimo įvykdymo ir užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tikimybę bei sutikus su VSAT ir pirmosios instancijos teismo argumentais, užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas galėtų tapti neterminuotu, tačiau tokia situacija pagal Įstatymą nėra leidžiama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3360-556/2022, 22 p.).

32. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgusi į užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų trukmę Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nustatytų judėjimo laisvės apribojimų būtinumą ir proporcingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju galutinio sprendimo įvykdymas ir Įstatymo tikslai gali būti pasiekti neribojant vienos pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvės, garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sulaikė užsienietį ir šiuo atveju proporcinga ir pagrįsta taikyti Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. gruodžio 27 d., bet ne ilgiau kol bus atliktos reikiamos procedūros, susijusios su Užsieniečio išsiuntimu į kilmės valstybę.

33. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio S. M. M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti.

Skirti užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui S. M. M. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. gruodžio 27 d., bet ne ilgiau kol bus atliktos reikiamos procedūros, susijusios su užsieniečio išsiuntimu į kilmės valstybę.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė