2022-04-07 Nr. AB-9012-3-62-3-02986-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1902-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02986-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. A. K., S. F. K. A. A., A. S. A., M. S. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. A. K., S. F. K. A. A., A. S. A., M. S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai S. A. K., S. F. K. A. A., A. S. A., M. S. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21M37694 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas, Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 6K-1570 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) Įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad išvyko iš šalies dėl grėsmės būti nužudytiems. Jiems grasino nežinomos partijos atstovai. Grasinimų jie sulaukė dėl to, kad pareiškėjas (vyras) organizavo demonstracijas. Kiti pareiškėjai yra motina ir vaikai. Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau atsakovo Komisija sprendimu pareiškėjų skundą atmetė, laikė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjų nuomone, iš jų pateiktos informacijos akivaizdu, kad pareiškėjas persekiojamas dėl politinių priežasčių – demonstracijų organizavimo. Kilmės valstybės informacija patvirtino, kad politiniams aktyvistams, oponentams (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Aplinkybė, jog pareiškėjai neįvardino jiems grasinančios partijos, nepanaikino pačios grėsmės realumo. Nebuvo gilintasi, kad pareiškėjai atitiko Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) išskirtus kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reikėjo atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo. Pažymėjo, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPBB nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Šiuo atveju trys iš keturių pareiškėjai yra pareiškėja moteris bei vaikai, todėl priskirtini padidintos rizikos asmenų grupėms pagal dvi kategorijas. Pareiškėjas priskirtinas „politinės opozicijos, protestuotojų“ grupei. Atsakovas į tai privalėjo atsižvelgti, vertindamas individualią riziką. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas netinkamai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

3. Pareiškėjai nesutiko ir su Sprendimo dalimi, kurioje atsakovas nutarė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos, uždraudė pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjai teigė, kad bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nebuvo pateikta duomenų apie jų padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jie savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad jie atvyko neleistinoje vietoje, nesudarė objektyvaus pagrindo įsitikinimui, kad savo noru į kilmės šalį neišvyktų. Logiška ir tai, kad prašymą dėl prieglobsčio prašytojai pateikė tik sulaikyti, kadangi sulaikymo metu dalyvavę pareigūnai buvo pirmasis jų kontaktas Lietuvos Respublikoje. Tad priešingai, nei vertino atsakovas, pareiškėjai elgėsi atsakingai ir rūpestingai, nes prieglobsčio prašymą pateikė iš karto, kai sutiko pareigūnus ir gavo galimybę prašymą įteikti. Nebuvo jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, kad pareiškėjai gali pasislėpti. Iš esmės tais pačiais motyvais atsakovas rėmėsi nustatydamas maksimalų draudimo atvykti laiką. Visgi pareiškėjai laikė, kad šis terminas nėra proporcingas, pareiškėjai dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o jų išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

4. Pareiškėjai nesutiko ir su tuo, kad skunde nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pareiškėjai buvo nurodę, kad jiems turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pažymėjo, kad asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, negalėjo būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Be to, atsakovas, atmesdamas pareiškėjų prašymą dėl žodinio skundo nagrinėjimo, nepateikė nė vieno argumento. Atsakovas neištaisė jokių Sprendimo trūkumų: nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai priklauso padidintos rizikos asmenims pagal tris kategorijas: moteris, nepilnamečiai vaikai ir „politinės opozicijos, protestuotojų“ atstovai; netinkamai įvertino kilmės valstybės informaciją, ignoruojant tą faktą, kad šioje šalyje moterys, vaikai yra diskriminuojami, o protestuotojai persekiojami. Pareiškėjo nuomone, atsakovo Sprendimas neišsamus, nepagrįstas, iš esmės nesigilinta į skunde pateiktus motyvus ir nesutikimo priežastis, nepateikta išsamių motyvų į pareiškėjų skundo argumentus, taigi, naikintinas kaip nepagrįstas, stokojantis aktualios ir naujausios informacijos apie kilmės valstybę.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjų prieglobsčio prašymą ir priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjų pasakojimas, kuriuo buvo grindžiamas jų prieglobsčio prašymas, nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis, pasižymėjo esminiais trūkumais ir nebuvo suderinamas su kilmės valstybės informacija.

Tyrimo metu neidentifikuotos aplinkybės, sudarančios prielaidą spręsti, kad pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų). Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjai neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų jiems tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.

Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat buvo nustatyta, kad beatodairiškas smurtas nei vienoje iš (duomenys neskelbtini) nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmenų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus.

Taigi, atsakovo teigimu, pareiškėjų pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjai savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjų pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus ir nenuoseklus, pareiškėjas nesileido į detales, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio. Pažymėjo ir tai, kad pasakojimas nebuvo patvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais (pareiškėjas pateikė keletą nuotraukų, kuriose jis stovi gatvėje, kita nuotrauka daryta palapinėje, matosi jo veidas fone sėdinčių ir gulinčių žmonių, taip pat video įrašas, kuriame prieglobsčio prašytojas matomas vaikštinėjantis po sugriautus namus), tačiau jie nepatvirtino pareiškėjų tariamai sulauktų grasinimų. Pareiškėjas kartojo, kad jis buvo visuomeninis aktyvistas, užsiėmė demonstracijų koordinavimu daugelyje miestų, pasakojo, kad jų organizacijose atsirado labai daug šnipų, nors pasakojimo pradžioje sakė, kad nekenčia politikos, nepriklauso nei partijai, nei organizacijai. Pareiškėjas pasakojo bendrinius dalykus, vengė konkrečių atsakymų į konkrečius klausimus, o paprašius išsiplėsti, papasakoti daugiau specifinių detalių apie paties indėlį demonstracijose, atsakė tik tai, kad jo pagrindinė rolė buvo demonstracijų koordinavimas, kvietė taikiai demonstruoti, gamino lankstinukus. Atsižvelgiant į surinktą informaciją ir tai, kad pareiškėjų pasakojimas apie demonstracijas, grasinimus buvo neišsamus, abstraktus, perteikiamas bendro pobūdžio teiginiais, vengiant detalių ir išsamiai neatsakant į patikslinančius klausimus, Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu ir jų deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjams kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjams kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias sprendimuose daromas išvadas.

8. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjų prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjų individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėjai ateityje susidurs su netinkamu elgesiu. Pareiškėjai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jie taip pat nėra pažeidžiami asmenys. Vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjams nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėjai nepateikė. Pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjai taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti, atsakovas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturėjo jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kėlė nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjų atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršijo Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

Atsakovas vertino, kad nors pareiškėjai iš savo kilmės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdino jų elgesio kaip sąžiningo, nerodė, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtino pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjų S. A. K., S. F. K. A. A., A. S. A., M. S. A. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21M37694 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti S. A. K. ir S. F. K. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo S. A. K. ir S. F. K. A. A. atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė ir Komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 6K-1570 dalį. Likusią pareiškėjų skundo dalį teismas atmetė.

10. Teismas nustatė, kad:

10.1. 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. spalio 28 d. vykusių apklausų metu pareiškėjas prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. K., tautybė – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pasakojo, kad gimė ir gyveno (duomenys neskelbtini). Yra vedęs, turi 2 vaikus. Jo žmona S. F. K. A. A. ir jo vaikai M. S. A., A. S. A. atvyko kartu su juo. Iš savo kilmės šalies pareiškėjas išvyko todėl, kad bijo būti nužudytas. Nurodė, kad jam ir jo šeimai grasino partijos, kokios nežino, nes tai buvo civiliais drabužiais apsirengę žmonės. Jis teigė, kad dalyvavo demonstracijose prieš blogas gyvenimo sąlygas. Grasinimų pareiškėjas sulaukė 2018 m., 2019 m., 2020 m. – partijos sudegino jo namą, mušė žmoną ir vaikus. Jis teigė, kad užsiėmė demonstracijų koordinavimu. Pagrinde dalyvavo (duomenys neskelbtini) miesto protestuose (duomenys neskelbtini), buvo visuomeninis aktyvistas, teigė, kad jų organizacija turėjo lankstinukų, rašė įrašus internete, bendravo internetu grupėse, telefonais, jo tikslas – panaikinti partijas. Vėliau jis pasakojo, kad jų organizacijoje atsirado daug šnipų. Pareiškėjas pasakojo, kad jis buvo susijęs su revoliucijos planavimu, nors tvirtino, kad nepriklauso jokiai partijai ar organizacijai. Dėl tautybės, religijos problemų neturi. Į savo kilmės šalį pareiškėjas grįžti negali, nes bijo kad bus nužudytas.

10.2. 2021 m. rugsėjo 13 d. ir 2021 m. spalio 28 d. vykusių apklausų metu pareiškėja prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete S. F. K. A. A. Tautybė – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pasakojo, kad gimė ir gyveno (duomenys neskelbtini). 2020 m. kai sudegino jų namą, ji su šeima persikėlė pas jos tėvus taip pat (duomenys neskelbtini). Yra ištekėjusi, turi 2 vaikus. Jos sutuoktinis S. A. K. ir jos vaikai M. S. A. ir A. S. A. atvyko kartu su ja. Pareiškėja tvirtino, kad pagrindinė priežastis išvykti iš savo kilmės valstybės buvo jos vyro, kuris užsiėmė demonstracijų koordinavimu, pavojus gyvybei. Jos vyras dalyvaudavo demonstracijose. Teigė, kad prasidėjo grasinimai nužudyti ją ir jos šeimą. Pareiškėja nurodė, kad iškilus grėsmei jos ir jos šeimos gyvybei, nusprendė išvykti ten kur saugu, į Europą. Partijų pavadinimų, kurios grasino jos vyrui ji nežino, nes (duomenys neskelbtini) daug partijų. Pareiškėja teigė, kad jie tik norėjo saugiai gyventi, gauti darbą. S. F. K. A. A. pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) jų šeima neturėjo pagrindinių išteklių: elektros, vandens. Visa tai turėjo žmonės, kurie priklausė politinėms partijoms, o tokie kaip jų šeima, paprasti žmonės nieko neturėjo. Ji teigė, kad grasinimai (skambučiai telefonu) vyrui prasidėjo apie 2018 m., nes tada prasidėjo protestai ir tęsėsi iki jų namai buvo sudeginti. Jų šeima nepersikėlė į kitą (duomenys neskelbtini) dalį, bet teigė, kad partijos vis tiek būtų suradusios. Į Baltarusiją jų šeima atvyko su vizomis, bet Baltarusijoje prieglobsčio neprašė, nes procesas būtų buvęs labai ilgas. Jie galvojo persikelti į (duomenys neskelbtini), bet nesugebėjo, nes kelias labai sudėtingas, be to jie vis tiek galvojo kelio ieškoti į Europą. S. F. K. A. A. teigė, kad politinėms partijoms ar organizacijoms nepriklauso, jų šeima yra prieš politines partijas. Pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) liko jos mama, seserys, broliai. Ryšį su jais palaiko. Dėl tautybės, religijos problemų neturi. Iš savo kilmės šalies ji išvyko todėl, kad jos, jos vyro ir jos vaikų gyvybėms gresia pavojus.

10.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti S. A. K., S. F. K. A. A., M. S. A. ir A. S. A. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti S. A. K., S. F. K. A. A., M. S. A. ir A. S. A. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti S. A. K., S. F. K. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo S. A. K., S. F. K. A. A. atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamu Sprendimu, privaloma ikiteismine tvarka pateikė skundą. Migracijos departamento Komisija 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 6K-1570 pareiškėjų skundo netenkino.

11. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodė, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjų asmenybę bei į pareiškėjų kilmės valstybę. Atsakovas apklausoje siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojų pateikto prašymo suteikti jiems prieglobstį. Remiantis EPPB pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis), šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojams jų gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjų Migracijos departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, darė išvadą, jog pareiškėjų pasakojimas nėra detalus. Pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių duomenų apie jų galimą paiešką, persekiojimą kilmės valstybėje. Pareiškėjai nei Migracijos departamento pareigūnui apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl individualios grėsmės pareiškėjams. Pareiškėjų teiginiai dėl grėsmės grindžiami tik jų subjektyvia nuomone.

13. Teismas pareiškėjų aplinkybių nenuoseklumą, pasakojimo abstraktumą vertino kaip esminius trūkumus, kurie užkerta kelią toliau tirti, aiškintis, spręsti teigiamai pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį.

14. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjų paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nebuvo pagrindo abejoti atsakovo pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjams kilmės valstybėje nekils pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjų subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjų atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jų baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jų subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjų baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjams negresia kankinimai ar mirtis, todėl jie neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

15. Teismas sprendė, kad pareiškėjų pasakojimas apie priežastis, privertusias juos išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, nedetalizuotas. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindė realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojų pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo poreikį. Teismas nurodė, kad pareiškėjų deklaruojama baimė grįžti, teismo vertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jiems nesuteikė pabėgėlio statuso.

16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjų pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Pareiškėjai nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jų kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

17. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju negali sutikti su atsakovo išvada, jog pareiškėjų atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jų padarytam pažeidimui. Pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka) dešimto skirsnio nuostatas, reglamentuojančias draudimą atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas arba kuriam buvo panaikintas suteiktas prieglobstis ir kuris buvo grąžintas arba išsiųstas, ir jį detalizuojantį Tvarkos 44.4.1 papunktį, nustačius dvi ir daugiau aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3 papunktyje, gali būti nustatomas maksimalus 2 metų draudimo atvykti terminas. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga (Tvarkos 5 p.). Teismas įvertimo, kad Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padarę kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jiems taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negalėjo būti laikomas proporcingu ir protingu.

18. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams S. A. K. ir S. F. K. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjams S. A. K. ir S. F. K. A. A. uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dviejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C. SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams S. A. K. ir S. F. K. A. A. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

20. Teismas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl, teismo vertinimu, atsižvelgus į šias Tvarkos aprašo nuostatas, pareiškėjų prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Be to, pareiškėjai savo skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

21. Teismas dėl kitų pareiškėjo argumentų dėl Komisijos sprendimo atskirai nepasisakė, kadangi jie buvo iš esmės analogiški pareiškėjo argumentams dėl Migracijos departamento sprendimo.

22. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jų prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos 44.3.1 papunkčiu nepagrįstai buvo parinktas laikotarpis dėl uždraudimo atvykti. Teismas tenkino pareiškėjų skundą iš dalies ir sumažino laikotarpį iki dvejų metų, t. y. pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus. Atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį. Likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (netenkinus kitų pareiškėjų skunde nurodytų reikalavimų, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo).

23. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

III. 24. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Pareiškėjai nurodo, kad Migracijos departamento Komisijos sprendimas buvo priimtas neįvertinus jų paaiškinimų, neišklausius pareiškėjų, nedalyvaujant pareiškėjams nagrinėjimo procese, buvo pažeistas vienas esminių žmogaus teisių principas – žmogaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Pažymėta, kad pareiškėjai buvo prašę, jog būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas bei dalyvavimas procese.

26. Pareiškėjai nesutiko su teismo išvada, kad jų pasakojimas apie priežastis, privertusias juos išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, nedetalizuotas. Pareiškėjai nurodė, kad išvyko iš šalies dėl grėsmės būti nužudytiems, jiems grasino partijos atstovai, o grasinimų jie sulaukė dėl to, kad vyras organizavo demonstracijas. Pareiškėjai teigia, kad nebuvo gilintasi, jog jie atitinka EPPB išskirtus kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo. Pažymėjo, kad pagal ESTT praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPBB nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Be to, priešingai, nei vertina atsakovas, pareiškėjai elgėsi atsakingai ir rūpestingai, nes prieglobsčio prašymą pateikė iš karto, kai sutiko pareigūnus ir gavo galimybę prašymą įteikti. Pareiškėjai tvirtina, kad išvyko iš šalies ieškodami saugumo, kad būtų užtikrintos jų kaip sąžiningų žmonių teisės.

27. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas netinkamai įvertino jų nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Be to, nebuvo tinkamai įvertinta pareiškėjo individuali situacija.

28. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes buvo pažeistos proceso teisės normos, žmogaus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principas, o atsakovo surinkta informacija, kuria rėmėsi teismas yra neobjektyvi ir neatitinka pareiškėjų kilmės šalies, todėl bylą nagrinėjantis teismas buvo suklaidintas, o esminiai faktinių aplinkybių vertinimo trūkumai nebuvo pašalinti.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

30. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai nurodo, kad Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjų individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos ir pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjų situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Migracijos departamento vertinimu, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjų pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo

32. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti, nenurodo kitų su šiuo prašymu susijusių motyvų.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra, nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismui neprivaloma atsižvelgti į šį prašymą.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėjus atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, paminėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, pritardamas atsakovo išvadai, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Teismas darė išvadą, kad buvo priimtas motyvuotas (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) Sprendimas išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismo vertinimu, nepagrįstai buvo parinktas laikotarpis dėl uždraudimo atvykti. Teismas tenkino pareiškėjų skundą iš dalies ir sutrumpino šį laikotarpį iki dvejų metų, t. y. pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus. Teismas atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį.

36. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad jiems prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymus ir juose nurodytas aplinkybes, atsakovo surinkta informacija, kuria rėmėsi teismas, yra neobjektyvi ir neatitinka pareiškėjų kilmės šalies.

37. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

39. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

40. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

41. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

42. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

43. Remiantis Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

44. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad, pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo, prioritetas teikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį, valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

46. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

47. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) pareiškėjai grindė tuo, jog vienas iš pareiškėjų – S. A. K., sulaukė grasinimų, nes buvo demonstracijų organizatorius, nors jis nepriklausė jokiai politinei partijai ar politiniam judėjimui.

48. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojams jų gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjų istorija, kuria yra grindžiamas sutuoktinių prašymas suteikti prieglobstį, laikytina pramanyta, prieglobsčio prašytojų pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, prašytojai nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių jų istoriją.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjų baimė grindžiama išimtinai jų pačių subjektyviu situacijos suvokimu. Jų baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jų pačių subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Atsakovas nenustatė individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį, teismui tokie įrodymai taip pat nepateikti. Nors pareiškėjai nurodė, kad vyras buvo demonstracijų (duomenys neskelbtini) koordinatorius ir dalyvis, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių tokius teiginius. Pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašas nėra informatyvūs, iš jų negalima spręsti, jog pareiškėjas buvo minėtų demonstracijų koordinatorius ar aktyvus jų dalyvis (pateiktose nuotraukose jis stovi gatvėje, kita nuotrauka daryta palapinėje, matosi jo veidas sėdinčių ir gulinčių žmonių fone, vaizdo įraše pareiškėjas matomas vaikščiojantis po sugriautus namus).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nei nuotraukos, nei vaizdo įrašas (kurio autentiškumas nepatvirtintas) nepatvirtina pareiškėjo atžvilgiu patirtų grasinimų. Pareiškėjas pasakojo savo istoriją painiodamasis, bendro pobūdžio sakiniais. Teigė, kad partijos jam grasino. Paklausus, kokios partijos grasino, pareiškėjas teigė, kad nežino jų pavadinimų, jam grasino žmonės, apsirengę civiliais drabužiais. Paklausus, kada pirmą kartą grasino, pareiškėjas nežinojo konkrečios datos, teigė, kad apytiksliai 2018–2019 m. Pareiškėjas negalėjo tiksliai nurodyti, kas jam grasino, kas sudegino namus ir mušė žmoną, taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, kada buvo sudegintas jų namas, tik nurodė, kad 2020 metais, nenurodė, kas galėtų jį persekioti grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas tik maždaug po pusantrų metų nuo paskutinių grasinimų išvyko iš kilmės valstybės. Jis prieštaringai pasakojo apie jo paties dalyvavimą protestuose (duomenys neskelbtini). Kartojo, kad jis buvo visuomeninis aktyvistas, užsiėmė demonstracijų koordinavimu daugelyje miestų, pasakojo, kad jų organizacijose atsirado labai daug šnipų, nors pasakojimo pradžioje sakė, kad nekenčia politikos, nepriklauso nei partijai, nei organizacijai. Pareiškėjo žmona pasakojo panašiai, kaip ir jos vyras, abstrakčiomis frazėmis, be konkrečių įvykių detalių.

50. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad atsakovo surinkta informacija, kuria rėmėsi teismas yra neobjektyvi ir neatitinka pareiškėjų kilmės šalies situacijos, teisėjų kolegija pastebi, kad EPPB (naujasis pavadinimas ESPA) yra organizacija, kurios vienas iš steigimo tikslų yra rinkti kilmės šalies informaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas nepateikė aktualesnės informacijos, kuri paneigtų surinktą kilmės šalies informaciją. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, atsakovas rėmėsi ne tik EPPB duomenimis, tačiau ir kitais šaltiniais, kurie yra tarpusavyje suderinti.

51. Migracijos departamento sprendime surinkta ir pareiškėjo pasakojimo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) vykstantį karinį konfliktą, kuri patvirtina, kad pareiškėjai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, asmenys nėra pažeidžiami. Pažymėta, kad asmenys yra darbingo amžiaus šeima (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), jiems gerai žinomi vietiniai papročiai ir kultūra. Vertinant prieglobsčio prašytojų galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, atsižvelgta į tai, kad šeima nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, o, įvertinus jų pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, asmenys galėtų susirasti darbą savo gyvenamojoje vietovėje ir ten saugiai gyventi. Migracijos departamentas įvertino, kad 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, jog šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš esmės bendro pobūdžio pareiškėjų teiginiai apie nesaugią padėtį (duomenys neskelbtini) nepaneigia atsakovo vertinimo, jog pareiškėjai neatitinka sąlygų prieglobsčiui ar papildomai apsaugai skirti, numatytų Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjų nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjų nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjams, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

53. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų (tik pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus, kurie teismo buvo išnagrinėti), paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į C.SIS II sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, todėl šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą.

54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo kitaip vertinti pareiškėjų argumentus dėl neužtikrintos jų teisės būti išklausytiems, nagrinėjant jų skundą Migracijos departamente, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad pareiškėjų pateiktas prašymas jų skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka neprivalomas Migracijos departamentui (Tvarkos aprašo 222 p.).

55. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. A. K., S. F. K. A. A., A. S. A., M. S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Ernestas Spruogis