75ee8abd-a6d6-4665-904a-e09ed286aaca · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-289-943/2020 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00251-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.9. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vextrus“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. I. P. apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R.

M. 200 591,14 Eur žalos atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir dublike nurodė, kad tikrinant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vextrus“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir pelno mokesčio (toliau – ir PM) apskaičiavimo teisingumÄ už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., įmonės vadovas (atsakovas) nepateikė jokių dokumentų, todėl 2015 m. kovo 30 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonės vadovas ir akcininkas, bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , veikdamas tyčia, paslėpė UAB „Vextrus“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Vextrus“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros 2013 m. sausio 1 d.

– 2014 m. gruodžio 19 d. laikotarpiu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovas padarė nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 220 straipsnio 1 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Atsakovas, bÅ«damas atsakingas už UAB „Vextrus“ veiklos organizavimÄ , jos tikslų įgyvendinimÄ ir už kitų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymÄ , tinkamai nevykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigų, t. y. organizavo ir įvykdė fiktyvų bendrovės pardavimÄ bei tariamÄ Ä¯monės dokumentų perdavimÄ , dėl ko bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ privalomų mokėti mokesčių ir biudžetas patyrė žalÄ .

3. IeÅ¡kovės 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo aktu Nr. (36.2) FR0680-242 ir 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (36.2) FR0682-234 dėl patikrinimo akto tvirtinimo nustatyta, kad UAB „Vextrus“ padarytos žalos valstybei dydis (nesumokėti mokesčiai bei delspinigiai) sudaro 208 582,14 Eur. Baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovė atsakovui buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį 7 991 Eur (už 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn. nesumokėtus mokesčius) ir Å¡i suma įeina į papildomai apskaičiuotÄ mokėtinÄ PVM sumÄ . Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamoje byloje buvo atlygintas, todėl nesumokėtų mokesčių suma bei žala valstybei sudaro 200 591,14 Eur.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad UAB „Vextrus“ veiklos nevykdo, turto bei piniginių lėšų neturi, o bylos nagrinėjimo metu įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, todėl 143 900,61 Eur mokesčių (122 558,80 Eur PVM ir 21 341,81 Eur PM) bei 64 681,53 Eur delspinigių nėra galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendrovės. Teigė, kad įvertinus atsakovo veiksmus fiktyviai parduodant UAB „Vextrus“, o bendrovės turtÄ ir veiklÄ perkeliant į kitÄ jo įmonę, atsižvelgus į bendrovės finansinę padėtį bei tai, kad neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus (ieÅ¡kovės) teisių pažeidimÄ ir veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kia specifiÅ¡kai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kiamas tiesiogiai buvusiam bendrovės vadovui.

Kadangi UAB „Vextrus“ negali įvykdyti savo mokestinės prievolės, kyla bendrovės vadovo atsakomybė. UAB „Vextrus“ bankroto byloje ieškovės kreditorinis reikalavimas nebus patenkintas, nes turto bendrovė neturi, todėl žalos atlyginimas privalo būti sprendžiamas šioje civilinėje byloje.

5. A. R. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ ir juose nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad reikalaujamos priteisti žalos, kildinamos iÅ¡ UAB „Vextrus” atžvilgiu suraÅ¡yto 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo akto bei 2018 m. liepos 17 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, dydis kelia abejonių. Teigė, kad niekada nėra gavęs nei vieno iÅ¡ minėtų dokumentų, jie niekada nebuvo įteikti nei jam, nei UAB „Vextrus“, nors ieÅ¡kinyje teigiama, jog priėmus 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendį laikytina, kad akcininku bei įmonės vadovu yra jis.

6. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovės 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo aktu ir 2018 m. liepos 17 d. sprendimu negalima vadovautis, nes žala apskaičiuota neteisingai, patikrinimas atliktas neteisėtai, nes ieÅ¡kovės atstovas dalyvavo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , todėl ieÅ¡kovė žinojo, kad UAB „Vextrus“ dokumentai neiÅ¡saugoti, kad jų nebus įmanoma pateikti mokestiniam patikrinimui. IeÅ¡kovė, piktnaudžiaudama mokesčių administratoriui suteikiama teise, tariamai atliko mokestinį patikrinimÄ , nepraneÅ¡usi apie tai nei UAB „Vextrus“, nei atsakovui ir konstatavo, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neiÅ¡liko, panaikino PVM atskaitÄ ir priskaičiavo mokėtinÄ PVM.

Atitinkamai perskaičiavo ir mokėtinÄ PVM bei kitus mokesčius. Baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl nesumokėtų mokesčių ir 7 991 Eur žala yra atlyginta, todėl žalos atlyginimo klausimas yra iÅ¡spręstas, nes žala turėjo bÅ«ti paskaičiuota visa ir pakartotinis žalos atlyginimo klausimas negali bÅ«ti keliamas. Be to, atsakovas nurodė, kad žala, jos dydis, nėra įrodyti. UAB „Vextrus“ yra iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto procesas nebaigtas, nėra aiÅ¡ku, kuria dalimi ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, reikalavimas nebus patenkintas, be to, po mokestinio patikrinimo priskaičiuotus mokesčius privalo sumokėti Å«kio subjektas, kuriam jie priskaičiuoti, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad Å¡ias sumas buvo bandoma iÅ¡ieÅ¡koti, kad reikalavimas dėl to buvo įteiktas UAB „Vextrus“, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas neįmanomas.

Neatlikusi visų bÅ«tinų žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų, ieÅ¡kovė siekia perkelti bendrovės skolÄ jam, fiziniam asmeniui, tačiau jis negali bÅ«ti už jÄ atsakingas, nes bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo – už savo skolas ji yra atsakinga tik savo turtu.

7. Atsakovas taip pat teigė, kad neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovė laiko aplinkybes, už kurias atsakovas buvo nuteistas – dokumentų praradimÄ , dokumento klastojimÄ , netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , neteisingų deklaracijų pateikimÄ . Å ie veiksmai buvo neteisėti, tačiau nei vienas jų nėra priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su tuo, kad UAB „Vextrus“ turi sumokėti papildomai pagal patikrinimo aktÄ bei 2018 m. liepos 17 d. sprendimÄ priskaičiuotus mokesčius, sudarančius ieÅ¡kinio dalykÄ .

Akte nurodyta, jog tikrinimo laikotarpis yra 2013–2014 mokestiniai metai. Visi minėti veiksmai, už kuriuos jis yra nuteistas, buvo atlikti 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn., todėl per šį laikotarpį praÅ¡oma priteisti žala negalėjo susidaryti ir nuosprendyje nurodyti neteisėti veiksmai negali bÅ«ti kilusios žalos priežastimi. UAB „Vextrus“ vykdant veiklÄ , buvo renkamos ir saugomos visos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, buvo vedama apskaita, teikiamos deklaracijos, mokami mokesčiai, todėl ieÅ¡kinio teiginiai, kad PVM atskaita buvo negalima, nepagrįsti.

Bendrovė negali veikti nepatirdama sÄ naudų, neapskaičiuodama ir nemokėdama PVM, neteikdama deklaracijų, todėl nepagrįstai reikalaujama iÅ¡ atsakovo, kaip fizinio asmens, atlyginti juridinio asmens mokestinę nepriemokÄ , nustatytÄ retrospektyviai, nors mokestinė prievolė kyla bÅ«tent juridiniam asmeniui. Neegzistuoja nei viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Be to, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tik netinkamam atsakovui, bet ir netinkamo ieÅ¡kovo – esant iÅ¡keltai juridinio asmens bankroto bylai, visi kreditoriai bet kokius reikalavimus bankrutuojančiam asmeniui reiÅ¡kia bankroto byloje ir tik administratorius, veikdamas visų kreditorių naudai, reiÅ¡kia atitinkamus ieÅ¡kinius teismuose.

Vien tai, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo pripažinta fiktyvia, nesudaro pagrindo iš atsakovo reikalauti visų UAB „Vextrus“ kreditorinių reikalavimų atlyginimo, nes bendrovės bankrotas nėra pripažintas tyčiniu.

8. Trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Vextrus“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad pagal VÄ® „Registrų centras“ duomenis nuo 2014 m. gruodžio 19 d. UAB „Vextrus“ vienintelis akcininkas ir direktorius yra E. D.. Buvęs įmonės vadovas bankroto administratorei nėra perdavęs bendrovės dokumentų ir turto.

Bankrutuojančios bendrovės kreditoriai iki 2019 m. vasario 4 d. turėjo pareikÅ¡ti įmonei savo finansinius reikalavimus, tokį reikalavimÄ 2019 m. vasario 1 d. pareiÅ¡kė Valstybinė mokesčių inspekcija. Buvusiam įmonės vadovui neperdavus bendrovės dokumentų, administratorei nėra žinoma apie UAB „Vextrus“ turimÄ turtÄ , todėl nėra aiÅ¡ku, ar bus patenkinti kreditorių reikalavimai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ketinimas pradėti UAB „Vextrus“ mokestinį tyrimÄ lėmė neteisėtus atsakovo veiksmus, jo siekį fiktyviai perleisti įmonės akcijas, paslėpti galimai apgaulingai vestos buhalterinės apskaitos dokumentus, tai iÅ¡ dalies konstatuota ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti bendrovės mokėtų mokesčių teisingumo patikrinimo bei prievolių vykdymo. Teismas nurodė, kad byloje nepaneigti ieÅ¡kovės atstovo teiginiai, kad galimai UAB „Vextrus“ turtas buvo perkeltas į kitÄ atsakovo vadovaujamÄ Ä¯monę (UAB „Vekstrus“), tai patvirtina byloje pateikti duomenys (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimas, baudžiamoji byla, 2 t., b. l. 33–38, 99–103).

Verslo perkėlimas iÅ¡ vienos bendrovės į kitÄ taip pat vertintinas kaip neteisėtas atsakovo veiksmas, nes neatmestina, kad tai sukėlė įmonės nemokumÄ , įmonė neteko turto ir negali atsiskaityti su ieÅ¡kove. Minėti duomenys leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad neteisėti įmonės vadovo veiksmai buvo nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ , buvo atlikti valstybės atžvilgiu, siekiant iÅ¡vengti UAB „Vextrus“ privalomų mokėti mokesčių sumokėjimo, t. y. tyčia padarant žalÄ valstybei.

Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama ir Å¡i prezumpcija, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo buvo nepaneigta.

11. IeÅ¡kovės atlikto patikrinimo metu nustatytos nesumokėtų 143 900,61 Eur mokesčių bei 2018 m. liepos 17 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo priskaičiuotų 64 681,53 Eur delspinigių sumos atsakovas nėra nuginčijęs, todėl teismas nematė pagrindo konstatuoti, kad žala ir jos dydis nėra įrodyti. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas dalį žalos (7 991 Eur) yra sumokėjęs, ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį baudžiamoje byloje, tuo pripažindamas, jog jo vadovaujama bendrovė nevykdė pareigos mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, kuriÄ jis, kaip bendrovės vadovas ir privalėjo užtikrinti.

Nors atsakovas ir nesutiko su žalos dydžiu, teigė, kad nėra gavęs ieÅ¡kovės patikrinimo akto, sprendimo, tačiau byloje buvo nepaneigti duomenys, jog ieÅ¡kovės bendrovei siunčiami laiÅ¡kai grįždavo neįteikti, todėl dokumentai mokesčių mokėtojui buvo įteikti vieÅ¡o įteikimo bÅ«du. Be to, atsakovas, žinodamas apie jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (ieÅ¡kinį ir jo priedus atsakovas gavo 2018 m. gruodžio 28 d.), ieÅ¡kovės atlikto patikrinimo akto, sprendimo neginčijo, o teigdamas, kad vykdydama veiklÄ Ä¯monė turėjo iÅ¡laidų, todėl galimai bendrovės nesumokėti mokesčiai yra žymiai mažesni, jokių duomenų nei ieÅ¡kovei, nei teismui neteikė.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja R. G., įmonėje dirbusi buhaltere, nurodė, kad UAB „Vextrus“ turėjo daug sÄ naudų, duomenys buvo deklaruojami, o mokesčiai mokami tvarkingai, tačiau jokių įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas atsakovas nepateikė, nors tokius duomenis turėjo galimybę gauti iÅ¡ įmonių, UAB „Vextrus“ pardavusių medžiagas ir kitas prekes.

12. Teismas konstatavo, kad bÅ«damas bendrovės vadovu, veikdamas bendrovės vardu, atsakovas privalėjo laikytis įstatymų reikalavimų, sudaryti teisėtus sandorius ir bÅ«tent dėl jo, kaip UAB „Vextrus“ vadovo tyčinių, nesÄ Å¾iningų veiksmų, nukreiptų į konkretų kreditorių (vengimÄ mokėti privalomus mokesčius, fiktyviai parduodant įmonę, galimai perkeliant įmonės turtÄ kitai įmonei, teikiant neteisingas deklaracijas, įraÅ¡ant žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės į biudžetÄ mokėtinÄ PVM, tyčia prarandant įmonės buhalterinius duomenis), ieÅ¡kovei atsirado žala, kurios įmonė negali atlyginti.

Teismas pripažino, kad tarp atsakovo tyčinių veiksmų, kuriais siekta iÅ¡vengti UAB „Vextrus“ priklausančių mokesčių mokėjimo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl konstatuota, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinosios sÄ lygos ir jis turi atlyginti valstybei padarytÄ Å¾alÄ , kurios, įmonei nevykdant jokios veiklos, UAB „Vextrus“ negali atlyginti.

13. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinys atsakovui dėl žalos atlyginimo teismui buvo paduotas 2018 m. spalio 8 d., t. y. iki įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, tačiau ieÅ¡kinio priėmimo metu (2018 m. gruodžio 27 d.) Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi jau buvo iÅ¡kėlęs UAB „Vextrus“ bankroto bylÄ , kurioje 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtino vienintelio kreditoriaus (ieÅ¡kovės) 256 965,90 Eur finansinį reikalavimÄ . Byloje nustatyta, kad įmonė jokio turto neturi, bendrovei taikytas 6 mėnesių trukmės supaprastinto bankroto procesas, todėl, esant minėtiems duomenims, kad ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas nebus patenkintas, valstybės institucijai esant vienintele kreditore bankroto byloje, atsakovo teiginius, kad ieÅ¡kovė neturi pagrindo jam savarankiÅ¡kai reikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismas atmetė.

14. Taip pat teismas nurodė, kad nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog ieÅ¡kovė reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ turėjo teikti baudžiamoje byloje ir jis yra atlyginęs padarytÄ Å¾alÄ , kadangi baudžiamojoje byloje įtarimai atsakovui buvo pareikÅ¡ti tik dėl veikų, dėl kurių padarymo buvo nesumokėta tik dalis iÅ¡ papildomai priskaičiuotų mokesčių, todėl, teismo vertinimu, reikÅ¡ti ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje visai žalos sumai ieÅ¡kovė neturėjo juridinio pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 15.

Apeliaciniame skunde atsakovas R. M. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. atsakovui daugiausiai abejonių kelia priskaičiuota žala – 200 591,14 Eur. Atsakovas niekada nėra gavęs nė vieno vykdyto mokestinio patikrinimo dokumentų, jie niekada nebuvo įteikti nei jam, nei UAB „Vextrus“, nors ieÅ¡kinyje teigiama, kad po Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio laikytina, kad UAB „Vextrus“ akcininku bei vadovu yra bÅ«tent atsakovas.

Jei ir buvo skelbtas koks nors praneÅ¡imas apie atliekamÄ patikrinimÄ , toks praneÅ¡imas galėjo bÅ«ti adresuotas tik pačiai bendrovei, o ne atsakovui. Apskritai, praneÅ¡imai turėjo bÅ«ti keli:

a) apie pradedamÄ patikrinimÄ ;

b) patikrinimo akto įteikimas;

c) sprendimo tvirtinti patikrinimo aktÄ Ä¯teikimas. Nė vienas iÅ¡ Å¡ių veiksmų nebuvo atliktas tinkamai, todėl net jei kokie nors dokumentai ir galėjo bÅ«ti atsakovo pateikti patikrinimui, tam buvo užkirstas kelias. Be to, buvo užkirstas kelias teikti pastabas dėl patikrinimo akto, o po sprendimo tvirtinti patikrinimo aktÄ buvo atimta galimybė pradėti mokestinį ginÄÄ dėl dirbtinai priskaičiuotų mokėtinų sumų. 15.2. IeÅ¡kovės atstovas dalyvavo teismo procese nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ atsakovo atžvilgiu, todėl ieÅ¡kovė žinojo, kad UAB „Vextrus“ dokumentai neiÅ¡saugoti, žinojo, kad jų nebus įmanoma pateikti mokestiniam patikrinimui, todėl, piktnaudžiaudama mokesčių administratoriui suteikiama teise, neva atliko mokestinį patikrinimÄ , nepraneÅ¡usi apie tai nei UAB „Vextrus“, nei atsakovui, ir konstatavo, neva PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neiÅ¡liko, panaikino PVM atskaitÄ ir priskaičiavo mokėtinÄ PVM.

Atitinkamai perskaičiavo ir mokėtinÄ pelno mokestį bei kitus mokesčius. Dalyvaudama baudžiamojoje byloje, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį atsakovui dėl nesumokėtų mokesčių, atsakovas jį atlygino (7 991 Eur). Vadinasi, žala buvo paskaičiuota (tuo metu ji turėjo bÅ«ti paskaičiuota visa), jos atlyginimo klausimas iÅ¡spręstas, o pakartotinis žalos atlyginimo klausimas negali bÅ«ti keliamas, kadangi toks reikalavimas jau yra iÅ¡nagrinėtas teisme. 15.3. Nesumokėti mokesčiai žala galėtų bÅ«ti laikomi tik tada, kai įrodoma, kad jie niekada nebus sumokėti ir jų sumokėti nebeįmanoma.

Å iuo atveju UAB „Vextrus“ yra iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto procesas nebaigtas, nėra aiÅ¡ku, kuria dalimi ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, reikalavimas nebus patenkintas. Teismas nelaukė bankroto proceso pabaigos ir savarankiÅ¡kai darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės patvirtintas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje nebus patenkintas. Po mokestinio patikrinimo priskaičiuotus mokesčius privalo sumokėti Å«kio subjektas, kuriam jie priskaičiuoti – Å¡iuo atveju UAB „Vextrus“. IeÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi reikalavimÄ bendrovei bankroto procese, prarado galimybę savarankiÅ¡kai reikÅ¡ti ieÅ¡kinį tiesiogiai atsakovui dėl tos pačios sumos, nes pripažino, kad skolininku laiko bendrovę.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad Å¡ias sumas buvo bandoma iÅ¡ieÅ¡koti, kad reikalavimas dėl to buvo įteiktas UAB „Vextrus“, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas neįmanomas ir pan. Neatlikęs visų bÅ«tinų žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų, ieÅ¡kovas siekia perkelti uždarosios akcinės bendrovės skolÄ fiziniam asmeniui, nors bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo – už savo skolas ji yra atsakinga tik savo turtu. 15.4. Neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovė laiko tas aplinkybes, už kurias atsakovas buvo nuteistas – dokumentų praradimÄ , dokumento klastojimÄ , netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , neteisingų deklaracijų pateikimÄ .

Atsakovas pripažįsta Å¡ių veiksmų neteisėtumÄ , tačiau nei vienas jų nėra priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su tuo, kad UAB „Vextrus“ turi sumokėti papildomai pagal patikrinimo aktÄ bei sprendimÄ priskaičiuotus mokesčius, sudarančius ieÅ¡kinio dalykÄ . Patikrinimo akte nurodyta, jog tikrinimo laikotarpis yra 2013–2014 mokestiniai metai. Visi minėti veiksmai, už kuriuos atsakovas nuteistas, buvo atlikti 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn. Per lapkričio ir gruodžio mėnesį ieÅ¡kiniu praÅ¡oma žala niekaip negalėjo susidaryti, todėl ir nuosprendyje nurodyti neteisėti veiksmai negali bÅ«ti priežastimi kilusios žalos. 15.5.

Ieškinys yra pareikštas ne tik netinkamam atsakovui, bet ir netinkamo ieškovo – esant iškeltai juridinio asmens bankroto bylai, visi kreditoriai bet kokius reikalavimus bankrutuojančiam asmeniui reiškia būtent bankroto byloje, pateikdami kreditorinius reikalavimus bankroto administratoriui, o pastarasis, veikdamas visų kreditorių naudai bei vardu, reiškia atitinkamus ieškinius teismuose. Ieškinys šioje byloje buvo priimtas 2018 m. gruodžio 27 d. Bankroto byla UAB „Vextrus“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi.

Savo esme pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra netiesioginis, tačiau teisės reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nėra įgijusi, nes neįrodytas UAB „Vextrus“ bankroto administratorės neveikimas ir kad ieÅ¡kovė kreipėsi į administratorę su praÅ¡ymu pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį. Sprendime cituojama kasacinio teismo nutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kinį tiesiogiai bendrovės vadovui galima reikÅ¡ti tada, kai jis yra kaltas dėl tyčinio bankroto. UAB „Vextrus“ bankroto byloje tyčinio bankroto požymiai nenustatyti ir bankrotas nėra pripažintas tyčiniu.

Atitinkamai tokia teismų praktika negalėjo bÅ«ti pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį. Teismas kartu klaidingai nustatė į konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ , nes atsakovas nesiekė nuslėpti mokesčių, nes juos bendrovė mokėjo laiku ir tvarkingai. 15.6. Sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, neva UAB „Vextrus“ verslas buvo perkeltas į kitÄ Ä¯monę – tai nebuvo ieÅ¡kinio dalykas, atsakovas atitinkamai dėl to jokių atsikirtimų nereiÅ¡kė, todėl ir sprendimas neturi bÅ«ti argumentuojamas tokiomis prielaidomis.

Be to, sprendimas nepagrįstai motyvuojamas tuo, kad buvo atliktas atsakovo asmeninis mokestinis patikrinimas ir buvo nustatyta neatitikimų. Tokie ankstesni atsakovo veiksmai niekaip nesusiję nei su nagrinėjama byla, nei su UAB „Vextrus“ apskritai. Å ie argumentai negalėjo bÅ«ti pagrindas pripažinti atsakovÄ atlikus vienokius ar kitokius neteisėtus veiksmus ir negalėjo bÅ«ti pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį. Atsakovas niekada nesiekė iÅ¡vengti jokių mokesčių ir jų nevengė – atsakovui turint dvi įmones vienos buvo nuspręsta atsisakyti, tačiau tÄ atsakovas atliko neprotingu bÅ«du – imituodamas akcijų pardavimÄ , už kÄ ir buvo nuteistas.

16. I. P. apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atsakovo apeliacinį praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 16.1. skundas grindžiamas faktiÅ¡kai tais pačiais argumentais, kurie atsakovo buvo iÅ¡dėstyti 2019 m. sausio 23 d. Panevėžio apygardos teismui pateiktame atsiliepime ir dėl kurių ieÅ¡kovė teikė dublikÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs minėtÄ bylÄ bei priėmęs skundžiamÄ sprendimÄ , Å¡iuos argumentus vertino ir atmetė kaip nepagrįstus. 16.2.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ atsižvelgė į visas bylos aplinkybes bei įvertino visus Å¡alių argumentus ir byloje surinktus įrodymus. Teismas iÅ¡samiai motyvavo kuo remiantis ir dėl kokių priežasčių buvo priimtas sprendimas. 16.3. Atsakovas pats priėmė visus sprendimus, susijusius su UAB „Vextrus“ veikla bei jos pardavimu. Atsakovas, fiktyviai parduodamas bendrovę bei žinodamas, kad bendrovės dokumentai niekam nebus perduoti, aiÅ¡kiai suprato, kad toliau Å¡i bendrovė negalės veikti, o jos galimas mokestinis patikrinimas bus apsunkintas, o galbÅ«t ir neįmanomas.

Atsakovas, vengdamas privalomų mokesčių sumokėjimo, ne tik nebendradarbiavo su ieÅ¡kovės pareigÅ«nais, atlikusiais bendrovės mokestinį patikrinimÄ , neteikė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, bet sugalvojo ir įvykdė planÄ , kuriuo iÅ¡vengė privalomų mokėti mokesčių ir už 2013–2014 metų laikotarpį. 16.4. IeÅ¡kovės atliktas UAB „Vextrus“ mokestinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad bendrovė nėra iÅ¡saugojusi ir patikrinimui nepateikė prekių įsigijimo dokumentų, negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu teise.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė, atlikdama bendrovės mokestinį patikrinimÄ , griežtai vadovavosi teisės aktais, kurie aiÅ¡kiai nurodo kaip turi bÅ«ti apskaičiuojami mokesčiai tokioje situacijoje. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 18. A. R. M. iki 2014 m. gruodžio 19 d. buvo UAB „Vextrus“ vienintelis akcininkas ir direktorius. 2014 m. gruodžio 19 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas akcijas perleido E. D..

19. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-101-830/2017 pripažino, kad R. M. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, kaltė yra pilnai įrodyta. Teismas, įvertinęs, kad kaltinamasis R. M. pirmÄ kartÄ padarė 2 nesunkius nusikaltimus ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 222 straipsnio 1 dalis), visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, visiÅ¡kai atlygino padarytÄ Å¾alÄ , atlygino pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, dirba, laiduotoja V.

M. sutinka laiduoti už kaltinamÄ jį, sprendė, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. M. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal kaltinime nurodytas veikas, perduodant jį pagal laidavimÄ laiduotojos V. M. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

20. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d., bÅ«damas UAB „Vextrus“ direktoriumi ir akcininku, Å¡ių pareigų pagrindu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , pažeisdamas Å¡io įstatymo 19 straipsnį, veikdamas tyčia, siekdamas, kad nebÅ«tų galima nustatyti UAB „Vextrus“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, imitavo UAB „Vextrus“ buhalterinių dokumentų perdavimÄ E. D., žinodamas, kad jis E. D. jokių UAB „Vextrus“ buhalterinių dokumentų neperduos.

Taip pat 2014 metų gruodžio mėnesį Panevėžio mieste, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, R. M. savo paraÅ¡u patvirtino melagingus duomenis, t. y. 2014 m. gruodžio 19 d. UAB „Vextrus“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01, kuria UAB „Vextrus“ akcijos neva buvo parduotos E. D., bei 2014 m. gruodžio 19 d. UAB „Vextrus“ perduodamų dokumentų perdavimo–priėmimo aktÄ Nr. 1, kuriuo UAB „Vextrus“ buhalterinės apskaitos dokumentai neva buvo perduoti E. D.. Å ie duomenys apie tariamai pasikeitusį UAB „Vextrus“ vadovÄ ir akcininkÄ 2014 m. gruodžio 19 d. buvo įregistruoti VÄ® „Registrų centras“ Panevėžio filiale.

Tokiu bÅ«du R. M. paslėpė UAB „Vextrus“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Vextrus“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. Taip pat nuosprendžiu buvo konstatuota, kad atsakovas į 2014 metų lapkričio ir gruodžio mėnesių UAB „Vextrus“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Vextrus“ mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM ir Å¡ias suklastotas deklaracijas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

21. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1692-619/2019 UAB „Vextrus“ iÅ¡kelta bankroto byla. 2019 m. kovo 31 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡as, kuriame vienintele kreditore buvo patvirtinta ieÅ¡kovė su 256 965,90 Eur reikalavimu. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi nuspręsta taikyti supaprastintÄ bankroto procesÄ . Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimÄ dėl įmonės pabaigos.

UAB „Vextrus“ 2019 m. spalio 29 d. iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. 22. 2018 m. birželio 14 d. ieÅ¡kovė atliko UAB „Vextrus“ pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio apskaičiavimo patikrinimÄ už 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad PVM deklaracijose UAB „Vextrus“ 2013 m. deklaravo 206 339 Lt, o 2014 m. – 216 832 Lt pirkimo PVM, tačiau mokestiniam patikrinimui nepateikė 2013–2014 metų dokumentų apie nurodytas PVM sumas, kurias galima įtraukti į PVM atskaitÄ .

Nustačius, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotÄ mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM sumÄ (padidino apskaičiuotÄ grÄ Å¾intinÄ iÅ¡ biudžeto PVM sumÄ ), vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 123 straipsnio 2 dalimi buvo apskaičiuota papildomai mokėtina PVM suma bei nustatyta, kad bendrovė 2013 m. į biudžetÄ nesumokėjo 206 339 Lt (59 759,91 Eur), o 2014 m. – 216 832 Lt (62 798,89 Eur), viso 423 171 Lt (122 558,80 Eur) pridėtinės vertės mokesčio.

Patikrinimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovei pateiktoje 2013 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje bendrovė deklaravo 1 064 486 Lt įtrauktų į pelno mokesčio bazę pajamų ir 190 658 Lt nuostolį. Kadangi iÅ¡laidos, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, gali bÅ«ti grindžiamos tik juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, o bendrovė nepateikė 2013 m. iÅ¡laidų dokumentų, įvertinus ieÅ¡kovės duomenų bazėje metinės deklaracijos (FR0573) A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio duomenis (2013 m. apskaičiuotas 153 398,07 Lt darbo užmokestis), nuo kurios bendrovė turėjo apskaičiuoti 47 522,72 Lt socialinio draudimo įmokų, 200 920,79 Lt ieÅ¡kovė pripažino sÄ naudomis ir metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotas 106 4486 Lt apmokestinamas pajamas sumažino Å¡ia suma (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymas)) 11 straipsnio 4 d.).

Be to, ieÅ¡kovė nustatė, kad įmonė nepateikė 2014 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos, tuo pažeidžiant Pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2014 m. sausio–gruodžio mėn. PVM deklaracijose UAB „Vextrus“ deklaravo 851 006 Lt tiekiamų prekių ir paslaugų apmokestinamÄ jÄ vertę, bet nepateikė 2014 m. iÅ¡laidų dokumentų. Byloje nustatyta, kad mokestinio patikrinimo metu buvo įvertinti ieÅ¡kovės duomenų bazėje metinės deklaracijos (FR0573) A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio duomenys (2014 m. apskaičiuotas 164 229,75 Lt darbo užmokestis, nuo kurios įmonė turėjo apskaičiuoti 50 878,38 Lt), todėl 215 108,13 Lt pripažino sÄ naudomis ir 851 006 Lt apmokestinamas pajamas sumažino Å¡ia suma.

Nustačius 635 898 Lt apmokestinamas pajamas bei atkėlus ankstesnių metų veiklos nuostolį, nuo nustatytų apmokestinamųjų pajamų 491 262 Lt, už 2014 metus bendrovei buvo priskaičiuota 73 689 Lt (21 341,81 Eur) pelno mokesčio. Atlikus UAB „Vextrus“ mokestinį patikrinimÄ , 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo aktu Nr.(36.2)FR0680-242 bendrovei papildomai apskaičiuota mokėtina 143 900,61 Eur mokesčių suma (122 558,80 Eur PVM ir 21 341,81 Eur PM). 2018 m. liepos 17 d. ieÅ¡kovė priėmė sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.2) FR0682-234, kuriuo patvirtinta patikrinimo aktu papildomai apskaičiuota mokėtina į biudžetÄ 143 900,61 Eur PVM ir PM suma, priskaičiuota 64 681,53 Eur delspinigių.

Dėl ieÅ¡kovės teisės reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovui ir kitų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų 23. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad visi veiksmai, su kuriais ieÅ¡kovė sieja padarytÄ Å¾alÄ nagrinėjamoje byloje, buvo atlikti 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, ir už tokius veiksmus atsakovas buvo nuteistas. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovės civiliniame ieÅ¡kinyje, pareikÅ¡tame baudžiamojoje byloje, žala buvo paskaičiuota, ji buvo pilnai atlyginta, ir pakartotinis žalos atlyginimo klausimas negali bÅ«ti keliamas, kadangi toks reikalavimas jau yra iÅ¡nagrinėtas teisme.

Taigi atsakovas iÅ¡ esmės kelia klausimÄ , ar Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti vertinamas kaip tapatus baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tam civiliniam ieÅ¡kiniui.

24. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-830/2017 atsakovas pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Byloje buvo pareikÅ¡tas ir civilinis ieÅ¡kinys padarytai žalai atlyginti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is ieÅ¡kinys negali bÅ«ti laikomas tapačiu pareikÅ¡tam nagrinėjamoje byloje. Civiliniu ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma atlyginti žalÄ , padarytÄ 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose nedeklaravus 7 991 Eur parduodamo turto pardavimo PVM.

BÅ«tent Å¡i žala atsakovo buvo atlyginta baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o atlyginti žalÄ , padarytÄ laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. netinkamai apskaičiuojant ir įtraukiant į atskaitÄ PVM bei PM, dėl ko papildomai priskaičiuota ir 64 681,53 Eur delspinigių. Teikdama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nurodė ir tai, kad į padarytos žalos dydį nėra įtrauktos sumos, kurias atsakovas sumokėjo pagal baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Teismo nuomone, baudžiamojoje byloje buvo nustatyti reikšmingi faktai, susiję su atsakovo civiline atsakomybe šioje byloje.

25. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galiÄ turi visų rÅ«Å¡ių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos A. T. 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

Kasacinio teismo konstatuota, kad baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotÄ prejudicinę galiÄ . Ä® įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kÅ«no sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Å ios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos.

Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos A. T. 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas).

26. Kaip minėta, atsakovas baudžiamojoje byloje buvo nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymÄ , tačiau nagrinėjamoje byloje reikÅ¡mingi faktai nustatyti tik sprendžiant dėl atsakovo nusikalstamų veikų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir iÅ¡ dalies pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Tai, kad atsakovas suklastojo 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas ir nedeklaravo 7 991 Eur parduodamo turto pardavimo PVM, Å¡ioje byloje sprendžiant dėl jo civilinės atsakomybės nereikÅ¡minga, kadangi Å¡i žala atsakovo buvo atlyginta baudžiamojoje byloje.

27. Sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimÄ reikÅ¡minga ir aplinkybė, dėl kokių nusikalstamų veiksmų jis buvo nuteistas. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Buhalterinė apskaita – tai Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas).

Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ . BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia Å¡iame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Å iuos duomenis turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos A. T. 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322-1073/2019 ir joje nurodyta praktika).

28. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų iÅ¡vadÄ dėl negalimumo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, turi bÅ«ti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitÄ neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdeÅ¡imt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitÄ neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka, vargu ar pateisinama bÅ«tų iÅ¡vada dėl negalimumo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros (Lietuvos A. T. 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011).

29. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. bÅ«damas UAB „Vextrus“ direktoriumi ir akcininku, Å¡ių pareigų pagrindu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymÄ bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , pažeisdamas Å¡io įstatymo 19 straipsnį, veikdamas tyčia, siekdamas, kad nebÅ«tų galima nustatyti UAB „Vextrus“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, imitavo UAB „Vextrus“ buhalterinių dokumentų perdavimÄ E. D., žinodamas, kad jis E. D. jokių UAB „Vextrus“ buhalterinių dokumentų neperduos, ir tokiu bÅ«du paslėpė UAB „Vextrus“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Vextrus“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d.

Kaip minėta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai tyčiniai apskaitos taisyklių pažeidimai sukelia pavojingus padarinius – dėl Å¡ių pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje nurodoma, kad atsakovas paslėpė UAB „Vextrus“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Vextrus“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d., t. y. atsakovas ne tik neapskaitė PVM mokesčio 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, bet ir apgaulingai vedė buhalterinę apskaitÄ nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-830/2017 yra įsiteisėjęs, todėl baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priešingai nei teigia atsakovas, šie nusikalstami veiksmai (apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas ir fiktyvus bendrovės akcijų pardavimas) priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovės prašoma priteisti žala nagrinėjamoje byloje.

30. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma atlyginti žalÄ , padarytÄ laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. atsakovui tyčia pažeidus buhalterinės apskaitos taisykles. Tai, kad dalies žalos, susijusios su PVM mokėjimu, atlyginimo klausimas buvo iÅ¡spręstas baudžiamojoje byloje, neužkerta kelio reikÅ¡ti reikalavimo civilinėje byloje dėl likusios žalos atlyginimo. Apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovė privalėjo baudžiamojoje byloje nurodyti visÄ Å¾alos dydį, nepagrįstas, nes reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje yra ieÅ¡kovės teisė, o ne pareiga. Konkretų savo teisių gynybos bÅ«dÄ renkasi pats į teismÄ besikreipiantis asmuo, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimÄ bei įrodinėtinas teisinei kvalifikacijai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. Tokia savo teise ieÅ¡kovė ir pasinaudojo, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį nagrinėjamoje byloje.

31. Apeliaciniu skundu keliamos ir abejonės dėl ieškovės teisės reikšti tiesioginį ieškinį buvusiam bendrovės vadovui, nepasibaigus bankroto procesui ir nesant tyčinio bankroto. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas iš esmės įrodinėjant du faktinius ieškinio pagrindus – specifiškai į ieškovę nukreiptus atsakovo neteisėtus veiksmus bei baudžiamojoje byloje nustatytus nusikalstamus veiksmus (tiesioginė žala kreditoriui CK 6.263 straipsnio pagrindu).

32. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais:

1) tuo atveju, kai Å¡ie subjektai padaro tiesioginę žalÄ kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ , veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kia specifiÅ¡kai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų;

2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad Å¡ie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos A. T. 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad juridinio asmens vadovas (kaip juridinio asmens darbuotojas) gali bÅ«ti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas už nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ esant Å¡ioms sÄ lygoms – darbuotojas, padaręs žalÄ nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo iÅ¡nykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalÄ (Lietuvos A.

T. 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad kreditorius turi teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ juridinio asmens dėl jo nemokumo. Tokiu atveju tam, kad žalos atlyginimo reikalavimas iÅ¡ juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, bÅ«tų patenkintas, byloje turi bÅ«ti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalÄ nesumokėtų mokesčių forma;

žala, kuriÄ sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iÅ¡ paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima iÅ¡ieÅ¡koti mokesčių suma; priežastinis ryÅ¡ys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija. Juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui, pripažintam kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nekiltų civilinė atsakomybė, jei jis įrodytų, kad mokestinė prievolė nebÅ«tų įvykdyta net ir tuo atveju, jei nebÅ«tų padaryta nusikalstama veika (Lietuvos A.

T. 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018, 31 punktas).

33. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai, nukreipti prieÅ¡ ieÅ¡kovę, pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas, bÅ«damas atsakingas už UAB „Vextrus“ veiklos organizavimÄ , jos tikslų įgyvendinimÄ ir už kitų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymÄ , tinkamai nevykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigų, t. y. organizavo ir įvykdė fiktyvų bendrovės pardavimÄ bei tariamÄ Ä¯monės dokumentų perdavimÄ , netinkamai organizavo bendrovės buhalterinę apskaitÄ , dėl ko bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ privalomų mokėti mokesčių ir biudžetas patyrė žalÄ .

34. Kaip jau minėta, aplinkybės, kad atsakovas apgaulingai vedė UAB „Vextrus“ buhalterinę apskaitÄ nustatytos įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-101-830/2017. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog nors nusikaltimo (apgaulingos apskaitos tvarkymo) motyvas nėra bÅ«tinasis Å¡io nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimÄ turtÄ , t. y. jÄ lydi nusikaltimai finansų sistemai ir nuosavybei (Lietuvos A.

T. 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014, 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-677/2015, 2018 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-696/2018). Taigi, esant duomenų, kad atsakovas buvo nuteistas už apgaulingÄ UAB „Vextrus“ apskaitos tvarkymÄ , o tokiai nusikalstamai veikai inkriminuoti yra bÅ«tina asmens tyčia, teisėjų kolegija, neturi pagrindo abejoti, jog atsakovas neteisėtus veiksmus (paslėpė ar sunaikino UAB „Vextrus“ buhalterinės apskaitos dokumentus) atliko tyčia – siekė padaryti žalÄ , kad bÅ«tų neįmanoma nustatyti UAB „Vextrus“ veiklos, turto, struktÅ«ros, kas lėmė mokesčių valstybei mokėjimo iÅ¡vengimÄ .

Kokia apimtimi mokėtinų mokesčių tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas iÅ¡vengė nustatyta ieÅ¡kovės atliktame UAB „Vextrus“ pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio apskaičiavimo teisingumo patikrinime už 2013 m. sausio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Patikrinimo metu bendrovei papildomai apskaičiuota mokėtina 143 900,61 Eur mokesčių suma (122 558,80 Eur PVM ir 21 341,81 Eur PM). Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina atsakovo argumentus, kad šį mokestinį patikrinimÄ ieÅ¡kovė atliko nepagrįstai, žinodama apie prarastus buhalterinius apskaitos dokumentus.

BÅ«tent apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu bÅ«du, kad iÅ¡ jos duomenų bÅ«tų galima teisingai nustatyti mokestines Å¡io asmens prievoles, prieÅ¡ingu atveju praradus apskaitos dokumentus net ir tyčiniais veiksmais bÅ«tų sudarytos sÄ lygos iÅ¡vengti mokestinių prievolių vykdymo. Siekiant iÅ¡vengti tokių situacijų teisės aktuose yra reglamentuotos mokesčių administratoriaus teisės atlikti mokestinius patikrinimus ir mokestinės prievolės dydžio nustatymo taisyklės (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas).

35. Vertinant ieÅ¡kovės galimybę reikÅ¡ti byloje tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovui, reikÅ¡minga ir informacija, susijusi su bendrovės bankroto procesu. Kaip minėta Å¡ioje nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1692-619/2019 UAB „Vextrus“ iÅ¡kelta bankroto byla. 2019 m. kovo 31 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡as, kuriame vienintele kreditore buvo ieÅ¡kovė su 256 965,90 Eur reikalavimu. Duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima teigti, kad UAB „Vextrus“ turėjo kitų kreditorių, byloje nėra.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi nuspręsta taikyti supaprastintÄ bankroto procesÄ , kadangi įmonė neturi pakankamai turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti padengtos administravimo ir teismo iÅ¡laidos. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimÄ dėl įmonės pabaigos, kuris įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 28 d. Visas ieÅ¡kovės kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas. Taigi, ieÅ¡kovės reikalavimas byloje galėtų bÅ«ti tenkinamas ir Å¡iuo aspektu.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad atsakovas iÅ¡ esmės bendrovės veiklÄ perkėlė į kitÄ jam priklausantį juridinį asmenį – UAB „Vekstrus“, kÄ taip pat vertino kaip atsakovo neteisėtus veiksmus, sukėlusius UAB „Vextrus“ nemokumÄ ir žalÄ ieÅ¡kovei. Å ios aplinkybės nustatytos ir baudžiamojoje byloje (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliantas, su tuo nesutikdamas, nurodo, kad prielaidos dėl UAB „Vextrus“ verslo perkėlimo į kitÄ Ä¯monę, nebuvo ieÅ¡kinio dalykas, atsakovas dėl to atsikirtimų nereiÅ¡kė, todėl ir sprendimas neturi bÅ«ti motyvuojamas tokiomis prielaidomis.

Pažymėtina, kad aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas nurodė dėl verslo perkėlimo, buvo nagrinėjamos ir baudžiamojoje byloje, kurioje buvo vertinami atsakovo atlikti veiksmai, t. y. Å¡ios aplinkybės ir nagrinėjamojoje byloje patenka į atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų apimtį. Be kita ko, pažymėtina, kad ieÅ¡kovė taip pat savo procesiniuose dokumentuose (2019 m. vasario 11 d. pateiktame dublike) nurodo, kad atsakovas veiklÄ perkėlė į kitÄ Ä¯monę, tačiau atsakovas, teikdamas triplikÄ , Å¡ių aplinkybių nepaneigė.

37. IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų apie UAB „Vekstrus“, matyti, kad 1994 m. rugsėjo 12 d. buvo įregistruota R. M. firma „DOLISTA“, kuri 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo pertvarkyta į kitÄ juridinio asmens teisinę formÄ â€“ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę, taip pat pakeistas bendrovės pavadinimas į „Vekstrus“, kuris iÅ¡ esmės fonetiÅ¡kai nesiskiria nuo UAB „Vextrus“ pavadinimo. Fakto, kad atsakovas nusprendė atsisakyti vienos iÅ¡ turimų įmonių neneigia ir pats apeliantas, kuris nurodo, jog nusprendė veiklÄ tęsti kitoje įmonėje.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Å¡is apelianto siekis atsirado bÅ«tent po to, kai 2014 m. rugsėjo 11 d. ieÅ¡kovė pakvietė atsakovÄ pokalbiui, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti iÅ¡ kokių Å¡altinių yra finansuojama UAB „Vextrus“ ekonominė veikla. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Pirmiau minėtų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, siekė iÅ¡vengti mokesčių valstybės biudžetui mokėjimo, t. y. jo neteisėti veiksmai buvo nukreipti iÅ¡imtinai prieÅ¡ ieÅ¡kovę. 2014 metais, ieÅ¡kovei pradėjus patikrinimus, UAB „Vekstrus“ iÅ¡ esmės perėmė visÄ UAB „Vextrus“ veiklÄ bei turtÄ , o UAB „Vextrus“ liko skolinga vieninteliam kreditoriui – ieÅ¡kovei.

38. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. gruodžio 19 d., t. y. iki fiktyvaus akcijų pardavimo, UAB „Vextrus“ perleido kitai įmonei (UAB „Vekstrus) nekilnojamÄ jį turtÄ ir 7 automobilius (baudžiamoji byla Nr. 1-101-830/2017, t. 1, b. l. 3, t. 3, b. l. 123–128, 132–152). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus duomenimis, UAB „Vextrus“ dar 2014 m. IV ketvirčio pradžioje turėjo 12 darbuotojų, o to paties ketvirčio pabaigoje darbuotojų nebeturėjo (baudžiamoji byla Nr. 1-101-830/2017, t. 1, b. l. 152).

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-55-3-02137-2018-9, kuria iÅ¡kelta bankroto byla UAB „Vextrus“, taip pat buvo konstatuota, kad bendrovėje apdraustųjų asmenų nėra. Taigi, dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovė nuo 2010 metų turėjusi darbuotojų (baudžiamoji byla Nr.1-101-830/2017, t. 1, b. l. 128–143) ir vykdžiusi veiklÄ , visus darbuotojus atleido. Tuo pačiu laikotarpiu darbuotojai buvo priimti dirbti į UAB „Vekstrus“.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pateiktÄ informacijÄ , UAB „Vekstrus“ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 21 d. samdomų darbuotojų neturėjo, darbuotojai pradėjo dirbti 2014 m. spalio 22 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-101-830/2017, t. 2, b. l. 40).

39. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus visÄ susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , byloje nustatytos aplinkybės suteikia pakankamÄ pagrindÄ pripažinti egzistuojant visas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas. Atsakovo neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, byloje papildomai nustatyta, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo nukreipti iÅ¡imtinai į ieÅ¡kovę.

40. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ieÅ¡kovės nurodytas žalos paskaičiavimas kelia abejonių, taip pat pabrėžiama, jog atsakovui nebuvo sudaryta galimybė ginčyti ieÅ¡kovės 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo aktÄ ir 2018 m. liepos 17 d. sprendimÄ . Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktÄ ).

41. Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo aktas ir jį patvirtinęs ieÅ¡kovės 2018 m. liepos 17 d. sprendimas nėra nuginčyti, todėl jie yra oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad UAB „Vextrus“ akcijų perleidimas ir vadovo pakeitimas buvo fiktyvÅ«s, o tai reiÅ¡kia, kad faktiÅ¡kai bendrovės vardu veikė atsakovas. Atsakovas, bÅ«damas faktiniu bendrovės vadovu, nesiėmė priemonių, kad ieÅ¡kovės patikrinimo iÅ¡vados ir vėliau priimtas sprendimas bÅ«tų nuginčyti.

Dar daugiau, kaip teisingai nurodo ir pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodinėjo, kad ieÅ¡kovei kilusios žalos dydis yra mažesnis ar ieÅ¡kovė apskritai nepatyrė žalos. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad vykdydama veiklÄ UAB „Vextrus“ turėjo iÅ¡laidų, mažinančių apmokestinamÄ sias pajamas, todėl galimai bendrovės nesumokėti mokesčiai yra žymiai mažesni. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Taigi, apeliantas, siekdamas įrodyti, kad ieÅ¡kovės patikrinimo metu nustatytas PVM ir PM neapmokėtas dydis yra mažesnis, turėjo pareigÄ pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad faktiÅ¡kai jokie dokumentai neva naujajam UAB „Vextrus“ akcininkui ir vadovui E. D. nebuvo perduoti, 2015 m. balandžio 16 d. kratos metu pas E. D. jokie dokumentai nebuvo rasti, todėl daryta iÅ¡vada, kad visi UAB „Vextrus“ dokumentai buvo bÅ«tent atsakovo žinioje. Be kita ko, dar baudžiamojoje byloje 2015 m. spalio 6 d. pateiktoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vadoje nurodyti nesumokėto PVM ir PM paskaičiavimai už 2013–2014 metus, taip pat nustatyti apskaitos pažeidimai, todėl akivaizdu, kad apeliantui buvo gerai žinoma apie UAB „Vextrus“ neapskaičiuotas ir valstybės biudžetui nesumokėtas sumas, tačiau atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad tokios iÅ¡vados bÅ«tų paneigtos (baudžiamoji byla Nr. 1-101-830/2017, t. 3, b. l. 35–45).

Apie pradėtÄ mokestinį patikrinimÄ atsakovui buvo žinoma, kai mokesčių administratorius jį kvietė pokalbiui, vykdant prevencinių priemonių modelį, be to vėliau su juo buvo susisiekta telefonu dėl bendrovės dokumentų pateikimo (baudžiamoji byla Nr.1-101-830/2017, t. 1, b. l. 27). Atsakovas, nagrinėjamoje byloje teigdamas, kad mokesčių administratoriaus paskaičiuota žala (nesumokėti mokesčiai ir delspinigiai) abejotina, privalėjo tai pagrįsti ir įrodyti (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas šios savo pareigos neįvykdė.

42. Aplinkybė, kad bendrovės vadovas (atsakovas) neiÅ¡saugojo UAB „Vextrus“ buhalterinių dokumentų, savaime neužkerta kelio mokesčių administratoriui atlikti mokestinį patikrinimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovė, iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų žinodama apie prarastus UAB „Vextrus“ dokumentus, nepagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ Å¡ioje byloje. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas lemtų bendrovės vadovo galimybę piktnaudžiauti, t. y. siekiant iÅ¡vengti mokestinės prievolės tiesiog slėpti/sunaikinti dokumentus.

43. Apibendrinant nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, fiktyviai perleisdamas bendrovės akcijas bei dokumentus, apgaulingai tvarkydamas UAB „Vextrus“ buhalterinę apskaitÄ , siekė padaryti žalÄ konkrečiai ieÅ¡kovei – iÅ¡vengti mokestinės prievolės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė, jog jai padaryta individuali žala, iÅ¡skirtinai į jÄ nukreiptais nesÄ Å¾iningais atsakovo veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui, kaip bendrovės vadovui, atsakingam už bendrovės buhalterinę apskaitÄ , taikė civilinę atsakomybę, bendrovės direktoriaus (atsakovo) pirmiau minėti nesÄ Å¾iningi bei nusikalstami veiksmai nulėmė ir prievolės mokėti delspinigius atsiradimÄ , todėl civilinis ieÅ¡kinys pagrįstai tenkintas ir dėl nesumokėtų delspinigių.

Dėl procesinės bylos baigties 44. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali bÅ«ti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Tačiau iÅ¡ sprendimo turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobÅ«džio.

Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigÄ motyvuoti sprendimÄ , iÅ¡plaukiančiÄ iÅ¡ Konvencijos 6 straipsnio, gali bÅ«ti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 20772/92). Tačiau kai Å¡alies argumentas turi lemiamÄ reikÅ¡mę bylai, jis reikalauja konkretaus ir aiÅ¡kaus atsakymo (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje H. B. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18064/91; 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje M.

J. prieÅ¡ AzerbaidžanÄ , peticijos Nr. 39331/09). Jeigu argumentai yra susiję su pagal KonvencijÄ ar jos protokolus garantuojamomis teisėmis ir laisvėmis, nacionaliniai teismai privalo juos iÅ¡nagrinėti itin kruopščiai ir rÅ«pestingai (2007 m. birželio 28 d. sprendimas byloje Wagner ir J.M.W.L. prieÅ¡ LiuksemburgÄ , peticijos Nr. 76240/01; Didžiosios kolegijos 2013 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Fabris prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 16574/08, 72 punktas). Kasacinio teismo formuojama teismų praktika ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalykÄ , atskleidžia ginčo esmę ir yra reikÅ¡mingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos A.

T. 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 36 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsakė į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus ir pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, plačiau neanalizuoja kitų apelianto nesutikimo su ginčijamu sprendimu argumentų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, dėl ko spręstina, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme 45. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme įgijo ieÅ¡kovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). IeÅ¡kovė įrodymų, kurie pagrįstų iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, todėl iÅ¡laidos nepriteistinos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė JÅ«ratė Varanauskaitė