75ee460c-83cf-466e-b6e9-22fdd8056fbc · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Dalia Kursevičienė                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-651/2015Teisėja Kristina Baškienė                                              Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00632-2013-2                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; (S)                                                                                        1.2.14.1.1                                                                                   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2015 m. vasario 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės, kolegijos teisėjų Stasio Valužio, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,išteisintajam V.

V., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:V. V. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarė veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.Kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

V. V. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimÄ turtÄ : 2014 m. sausio 16 d., apie 14.00 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , UAB „Palink“ parduotuvėje „IKI“, Taikos pr. 115, Klaipėda, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė 453,41 Lt vertės Å¡iukÅ¡liadėžę.Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ra praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendį dėl V. V. iÅ¡teisinimo kaip nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį – pripažinti V.

V. kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., prie neatliktos 2013-01-23 Klaipėdos m. apylinkės teismo paskirtos bausmės pridėti dalį paskirtos bausmės ir skirti galutinę bausmę – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014-01-16 iki 2014-01-17. Nurodo, jog akivaizdu, kad kaltinamojo V. V. padaryta veika, tai yra pagrobtas turtas – „IKI“ parduotuvei priklausanti Å¡iukÅ¡liadėžė, buvo siekimas pasirodyti prieÅ¡ draugus, tai patvirtino pats kaltinamasis V.

V.. Teismas pabrėžė, kad kaltinamasis jokio savanaudiÅ¡ko motyvo ir tikslo pagrobti svetimÄ turtÄ neturėjo. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad vagystės sudėtyje nusikalstamos veikos motyvas nėra apraÅ¡ytas, ir tai reiÅ¡kia, kad motyvas nėra nusikalstamų veikų nuosavybei sudėties požymis. Teismų praktikoje Å¡ie požymiai kaip tikslas ir motyvas nelaikomi bÅ«tinaisiais, o tik leidžia geriau juos suprasti bei atskirti vagystę nuo kitų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis V.

V. grobdamas parduotuvei „IKI“ priklausančiÄ Å¡iukÅ¡liadėžę veikė tyčia, tai yra suvokė, kad grobia svetimÄ turtÄ , numatė daromÄ Å¾alÄ turto savininkui ir to norėjo, nes jis su pagrobtu turtu iÅ¡ parduotuvės išėjo ir nuo jos nuėjo tolyn į kitÄ pusę ir tik atsitiktinai buvo sulaikytas policijos pareigÅ«no, tačiau ne prie pat parduotuvės, o nuo jos jau nutolęs. Be to, kaltinamasis teisme duodamas parodymus patvirtino, kad su pagrobtu turtu ėjo namo. Kodėl jis tai darė (motyvas) ir kÄ ketino daryti su pagrobtu turtu (tikslas) iÅ¡ esmės nieko nekeičia, nes kaltininkas visvien neteisėtai kėsinosi į svetimÄ nuosavybę.

Todėl savanaudiÅ¡ki motyvai ir tikslai nėra bÅ«tinieji vagystės subjektyviosios pusės požymiai. Be to, veikos kvalifikavimui pagal BK 178 str., kokiu tikslu – ar siekiant pagrobtÄ daiktÄ pasisavinti, ar tik laikinai jį palaikyti (anot kaltinamojo, apneÅ¡ti aplink parduotuvę), vis dėlto yra užvaldomas svetimas turtas. Kaltinamojo manymas, kad vėliau bÅ«tų pagrobtÄ Å¡iukÅ¡liadėžę grÄ Å¾inęs „IKI“ parduotuvei, vertintinas iÅ¡imtinai kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o ne subjektyvinės pusės elemento – tyčios – nebuvimas jo veikoje.

Be to, veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi ir aplinkybė, kad kaltinamasis V. V. pagrobtojo turto nespėjo grÄ Å¾inti, nes buvo sulaikytas policijos pareigÅ«no, tai apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai sureikÅ¡mino grįsdamas savo iÅ¡vadÄ apie tyčios pagrobti svetimÄ turtÄ nebuvimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â V. V. veikoje, nes padaryto nusikaltimo maskavimas ar padarinių slėpimas nėra bÅ«tini nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., sudėties požymiai. Be to, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes lėmusių tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t.

Apeliantas nurodo, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. V., bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,45 prom. girtumas), tai ir turėjo įtakos jo padarytai nusikalstamai veikai bei siekdamas pasipuikuoti prieÅ¡ draugus, pagrobė Å¡iukÅ¡liadėžę ir policijos pareigÅ«no buvo sulaikytas ne einant aplink parduotuvę, o nuo jos jau nutolus. Skunde teigiama, kad teismas nagrinėdamas bylÄ pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, tai yra neiÅ¡samus ir Å¡aliÅ¡kas bylos iÅ¡nagrinėjimas sukliudė teismui priimti teisingÄ sprendimÄ ir teisingai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Teismas iÅ¡teisindamas V. V. pagrinde rėmėsi pastarojo ir jo draugo liudytojo A. G. parodymais ir iÅ¡teisinamajame nuosprendyje argumentuodamas tuo, kad pastarasis tik ketino paimtÄ Å¡iukÅ¡liadėžę, jÄ kurį laikÄ paturėjęs, vėliau grÄ Å¾inti į parduotuvę, o grÄ Å¾inti nespėjęs, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigÅ«no. Tačiau tai nebuvo pagrįsta iÅ¡samiu bylos duomenų iÅ¡nagrinėjimu. Teismas nevertino aplinkybės, kad kaltinamasis su pagrobtu turtu buvo sulaikytas ne prie parduotuvės, o jau nuo jos į kitÄ pusę nutolęs apie 200 metrų.

Nevertino ir tos aplinkybės, kad policijos pareigÅ«nas, duodamas teisme parodymus, paliudijo, kad sulaikant kaltinamÄ jį V. V., pastarasis jam aiÅ¡kinęs, jog Å¡iukÅ¡liadėžę radęs ir jokio ketinimo pasivaikščioti su ja aplink parduotuvę neminėjęs. IÅ¡ tokių kaltinamojo V. V. veiksmų, tai yra pastarajam aiÅ¡kinantis su policijos pareigÅ«nu, matyti, jog jis jau tada suprato padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir jos pasekmes. Be to, teismas, posėdžio metu paskelbęs kaltinamojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos pastarasis teisminiame procese patvirtino, nevertino ir Å¡ios aplinkybės, jog kaltinamasis teigė, jei draugai ir bÅ«tų liepę Å¡iukÅ¡liadėžę grÄ Å¾inti, jis jų bÅ«tų nepaklausęs. Teismas nevertino aplinkybės, kad kaltinamasis V.

V., pagrobęs iÅ¡ parduotuvės Å¡iukÅ¡liadėžę, ėjo namo, tai ir patvirtino teisminio proceso metu duodamas parodymus. Vis dėlto kaltinamojo V. V. teiginys, kuriuo rėmėsi ir teismas, kad Å¡iukÅ¡liadėžę bÅ«tų kurį laikÄ paturėjęs, jÄ apnešęs aplink parduotuvę, prasilenkia su elementaria logika ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teismas taip pat kritiÅ¡kai nevertino liudytojo A. G. parodymų, duotų teisme, ir jais rėmėsi iÅ¡teisinamajame nuosprendyje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas įvykio aplinkybių visiÅ¡kai neprisiminė ir apie jas nieko paaiÅ¡kinti negalėjo, nors buvo apklausiamas netrukus po įvykio, teisme liudytojas tvirtino, kad kaltinamasis V.

V. tik norėjo pasipuikuoti prieÅ¡ juos. Visa tai kelia pagrįstų abejonių dėl pastarojo (liudytojo A. G.) gebėjimo objektyviai atpasakoti įvykio aplinkybes. Be to, jo parodymų nepatvirtino kiti surinkti įrodymai. Taip pat teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje netinkamai rėmėsi UAB „Palink“ įgaliotos atstovės N. Å . duotais parodymais, kad kaltinamojo V. V. veikÄ vertina ne kaip vagystę, o kaip siekimÄ pasiÅ¡aipyti iÅ¡ apsaugos darbuotojo ir ji kvalifikuotina kaip chuliganizmas. Teisminio proceso metu teismas užduodamas liudytojai N. Å . atsakymÄ menantį klausimÄ apie tai, kokiÄ veikÄ kaltinamasis V.

V. padarė – vagystę ar chuliganizmÄ , bei užduodamas kitÄ klausimÄ , kad galbÅ«t kaltinamÄ jį reiktų iÅ¡teisinti, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad V. V. veiksmai yra vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, ir pabrėžia, kad esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Kaltinamojo V. V. padarytoje veikoje nėra nei objektyvių, nei subjektyvių požymių, apibrėžiančių vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ar visuomenės rimties trikdymÄ .

Jo veiksmais nebuvo sutrikdyta parduotuvės veikla, nebuvo jokių aplinkinių, parduotuvėje tuo metu buvusių žmonių, reakcijos. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimÄ nebuvo gautÄ jokių pareiÅ¡kimų ar skundų dėl sutrikdytos vieÅ¡osios tvarkos ar rimties. Jau vien tai, kad pirmÄ kartÄ kaltinamajam V. V. paėmus prie kasos stovėjusiÄ Å¡iukÅ¡liadėžę ir jÄ pradėjus neÅ¡ti, jį sulaikė apsaugos darbuotojas liepdamas daiktÄ padėti į vietÄ , nelaikytina kaltinamojo V. V. įžūliu elgesiu, kuriuo bÅ«tų buvę Å¡okiruoti aplinkiniai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka.Apeliantas teigia, kad kaltinamojo V.

V. padaryta veika atitinka BK 178 str. 1 d. dispozicijoje numatytus nusikalstamos veikos požymius, todėl nebuvo pagrindo jo iÅ¡teisinti.Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, jog apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai yra įrodytas. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais.

Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo traktuojamos kaltinamojo naudai. Å iuo atveju siekiant iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes bei motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡analizavo byloje surinktų duomenų visumÄ bei atliko papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kurio metu buvo apklausti liudytojai N. Å ., Ž. L., M. V.. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai.

Kolegija neturi pagrindo manyti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 str. nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai. BylÄ nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . Teisėjų kolegija sutinka, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog V.

V. padarė nusikaltimÄ , kuriuo buvo kaltinamas, t. y. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 str. 1 d.Pagal BK 178 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . Nusikalstama veika, numatyta BK 178 str., padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas grobdamas svetimÄ turtÄ suvokia, kad veikia prieÅ¡ turto savininko valiÄ , numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, visiÅ¡kai sutinka, jog Å¡iuo atveju nenustatyta kaltinamojo tyčia pavogti svetimÄ turtÄ â€“ Å¡iukÅ¡linę.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, iÅ¡teisintasis nuo pat pradžių neigė norėjęs pavogti iÅ¡ prekybos centro Å¡iukÅ¡liadėžę, parodė, kad buvo labai girtas ir parduotuvėje norėjo pajuokauti. Mano, kad su Å¡iukÅ¡liadėže norėjo apeiti aplink parduotuvę ir jÄ pastatyti kitoje vietoje, tačiau išėjęs iÅ¡ parduotuvės buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Liudytoja N. Å . pirmosios instancijos teisme parodė, jog ji pati įvykio nematė, apie įvykį jiems papasakojo policijos darbuotojai.

Å iukÅ¡linė yra grÄ Å¾inta. Liudytojos manymu, tai buvo chuliganizmas, o ne vagystė, kam tos Å¡iukÅ¡linės gali prireikti. N. Å . apklausta apygardos teisme parodė, jog ji pirmosios instancijos teisme iÅ¡sakė savo nuomonę, ir nežino, kuo skiriasi vagystė nuo chuliganizmo. Taip pat parodė, kad turtinių pretenzijų parduotuvė neturi, turtÄ jie susigrÄ Å¾ino, Å¡iuo metu Å¡is turtas net yra nuraÅ¡ytas.Apygardos teisme apklaustas liudytojas Ž. L. parodė, kas jis iÅ¡ savo kabineto pro langÄ pamatė einančius 3 vyriÅ¡kius, iÅ¡ kurių vienas nešėsi Å¡iukÅ¡liadėžę.

IÅ¡teisintasis negalėjo paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur paėmė Å¡iukÅ¡liadėžę, bet pasakė, kad neÅ¡asi namo, kad čia jo yra. Minėti 3 vyrukai ėjo nuo prekybos centro, jie jau buvo nuėję apie 300 m. Nebuvo panaÅ¡u, kad iÅ¡teisintasis norėjo Å¡iukÅ¡liadėžę apneÅ¡ti aplink parduotuvę ir jÄ grÄ Å¾inti, nes jie ėjo kryptimi nuo prekybos centro, o ne aplinkui. IÅ¡teisintasis ėjo pro komisariatÄ , lygiagrečiai Statybininkų pr. link gyvenamųjų namų. Pro jo kabineto langÄ matyti automobilio stovėjimo aikÅ¡telė, pro kuriÄ ir ėjo iÅ¡teisintasis.

Sulaikyti jie buvo ant Å¡aligatvio, jie ėjo link gyvenamųjų namų. Parduotuvei apie įvykį pranešė budėtojų dalies pareigÅ«nai, iÅ¡ parduotuvės praneÅ¡imas buvo gautas vėliau, jie net nepastebėjo vagystės. Apygardos teisme apklaustas liudytojas M. V. parodė, kad 2014-01-16 jie buvo neblaivÅ«s ir ėjo pro „Iki“ parduotuvę. KÄ jie ten darė, jis gerai nepamena, gal ėjo pro Å¡alį. Žino, kad mÄ stė nusipirkti kažkÄ iÅ¡gerti, bet, kiek pamena, nieko nenusipirko.

Ko ėjo į parduotuvę, nepamena, nes jis buvo girtas, o ėjo tikriausiai tik tam, kad eitų. Su V. yra pažįstami, o dėl V. prisimena Å¡iek tiek daugiau. Jis dėliojo tÄ Å¡iukÅ¡linę, žaidė su ja. Jis buvo paėmęs vienÄ Å¡iukÅ¡linę, kuriÄ , jam atrodo, paėmė iÅ¡ pačios parduotuvė, bet tikslai neprisimena. Prie jo nebuvo priėjęs apsaugos darbuotojai ir nieko nesakė, o gal kažkÄ sakė pardavėjos, bet viskas vyko juokų forma. Jis nepastebėjo, kad V. bÅ«tų iÅ¡sinešęs Å¡iukÅ¡linę, nes ėjo Å¡iek tiek priekyje V..

Jis prisimena, kad buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų, jie klausė, iÅ¡ kur gavo Å¡iukÅ¡linę, be to, viskas vyko Å¡alio poskyrio. Jis išėję paskui klausė, kam jam ta Å¡iukÅ¡linė, jis (V.) kažkÄ atsakė, kaip suprato, kad tuoj padės. Viskas vyko greitai, nes ir policija kieme stovėjo. Kiek jis pamena, juos sulaikė tarp automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir poskyrio. Kai buvo sulaikyti, nuo parduotuvės buvo nuėję apie 100 m. Jie išėjo iÅ¡ parduotuvės, prasuko pro kebabinę ir tada juos sulaikė.

Jis girdėjo, kad buvo žaidžiama kortomis ir ten visokių nesÄ monių kalbėjo, tai buvo kalba, kad V. paims tÄ Å¡iukÅ¡liadėžę ir apnešęs aplink parduotuvę jÄ padės atgal. Apie žaidimus kortomis ikiteisminio tyrimo metu jis nieko neužsiminė, nes jo niekas to neklausė, o jis pats nežaidė. Jie į parduotuvę ėjo ne dėl Å¡iukÅ¡linės, bet ko ten ėjo, jis neprisimena. Jis nemano, kad V. V. turėjo tikslÄ vogti tÄ Å¡iukÅ¡linę.Remiantis bylos duomenims nustatyta, jog įvykio dienÄ , t. y. 2014-01-16, iÅ¡teisintasis buvo neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,34 prom.).

Jis, bÅ«damas neblaivus, dar su dviem taip pat neblaiviais vyrais – M. V. ir A. G. – buvo nuėjęs į parduotuvę „Iki“. IÅ¡ parduotuvės vaizdo įrašų nustatyta, kad parduotuvėje už kasų vaikÅ¡to trys vaikinai. Vienas iÅ¡ jų – V. V. – paima prie kasos ant žemės padėtÄ Å¡iukÅ¡liadėžę ir, laikydamas jÄ rankoje, eina link išėjimo. Sustojęs prie išėjimo durų, apsisuka ir grįžta prie kasų. Po kiek laiko įraÅ¡e pasirodo V. V., rankose laikydamas Å¡iukÅ¡liadėžę.

Jis eina link išėjimo iÅ¡ parduotuvės. Jo draugai eina paskui jį. Išėjęs iÅ¡ parduotuvės V. V. prie durų pastato Å¡iukÅ¡liadėžę ant žemės ir stovi prie jos. Kitame įraÅ¡e užfiksuota, kad prie kiekvienos kasos stovi metalinės Å¡iukÅ¡liadėžės be dangčių. Ä®raÅ¡e pasirodo iÅ¡teisintasis su draugais. Jis, priėjęs prie vienos iÅ¡ kasų, kasos numerio nesimato, paima Å¡iukÅ¡liadėžę ir, laikydamas jÄ rankoje, iÅ¡eina iÅ¡ kameros filmavimo zonos.

IÅ¡ kasos iÅ¡eina pardavėja ir iÅ¡ iÅ¡teisintojo paima Å¡iukÅ¡liadėžę, pastato į vietÄ . IÅ¡teisintasis paima Å¡iukÅ¡liadėžę, stovinčiÄ prie kitos kasos, ir iÅ¡eina iÅ¡ kameros filmavimo zonos. Trečiame įraÅ¡e užfiksuota, kad prie tabako gaminių skyriaus, esančio netoli išėjimo durų, stovi Å¡iukÅ¡liadėžė. Ä®raÅ¡e pasirodo iÅ¡teisintasis, rankoje laikydamas Å¡iukÅ¡liadėžę, ir eina link išėjimo iÅ¡ parduotuvės. PrieÅ¡ais duris sustoja, apsisuka ir grįžta atgal.

Ä®raÅ¡e matosi iÅ¡teisintojo draugai ir parduotuvės darbuotoja, kuri iÅ¡ iÅ¡teisinamojo paima Å¡iukÅ¡liadėžę. IÅ¡teisintasis, perdavęs parduotuvės darbuotojai Å¡iukÅ¡liadėžę, eina link išėjimo iÅ¡ parduotuvės. Priėjęs duris, prie tabako gaminių skyriaus padeda Å¡iukÅ¡liadėžę, paima kitÄ Å¡iukÅ¡liadėžę ir iÅ¡eina iÅ¡ parduotuvės. Paskui jį iÅ¡eina jo draugai. Kaip liudytojas apklaustas parduotuvės apsaugos darbuotojas E. T. parodė, jog V.

V. dėliojo Å¡iukÅ¡linę iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , jis norėjo sudrausminti V. V. dėl chuliganizmo, jam pasirodė, kad V. V. grÄ Å¾ino Å¡iukÅ¡linę. IÅ¡ liudytojo M. V. parodymų nustatyta, kad parduotuvėje viskas vyko juoko forma, jis nemano, kad V. V. norėjo pavogti Å¡iukÅ¡linę. Liudytoja N. Å . taip pat parodė, jog V. V. elgesys buvo tik chuliganiÅ¡kas, nuostolių parduotuvei nepadaryta. IÅ¡ aptariamų vaizdo įrašų bei paminėtų liudytojų parodymų akivaizdu, jog iÅ¡teisintasis elgėsi nepagarbiai, nes trukdė normaliÄ parduotuvės veiklÄ bei pykdė pardavėjÄ savo elgesiu, tačiau nėra jokių neginčytinų duomenų, kad V.

V. dėliodamas Å¡iukÅ¡liadėžes bei vėliau vienÄ iÅ¡ jų iÅ¡nešęs iÅ¡ parduotuvės turėjo tyčiÄ jÄ pavogti. Atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad     V. V. tik dėl girtumo elgėsi neadekvačiai, norėjo padaryti įspÅ«dį draugams ir aplinkiniams, o ne pagrobti svetimÄ turtÄ . Pats iÅ¡teisintasis taip pat parodė, kad Å¡iukÅ¡liadėžę norėjo grÄ Å¾inti, ir nors liudytojas               Ž. L. parodė, jog nebuvo panaÅ¡u, kad iÅ¡teisintasis norėjo Å¡iukÅ¡liadėžę apneÅ¡ti aplink parduotuvę ir jÄ grÄ Å¾inti, tačiau iÅ¡ esmės, atsižvelgiant į anksčiau paminėtų kitų liudytojų (E. T., M.

V., N. Š.) parodymus, nėra pagrindo abejoti tokiais išteisintojo parodymais. Juo labiau, kad V. V. su draugais buvo sulaikyti iš karto tik išėjus iš parduotuvės už kelių šimtų metrų. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, jog V.

V. veiksmuose nėra subjektyviosios nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., pusės, todėl naikinti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                     Dalia Kursevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                            Stasys Valužis                                                                                                                         Linas Pauliukėnas