2024-05-13 Nr. BB-2564-1-01-1-44943-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1815/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44943-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo Ž. M. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo Ž. M. gynėjas advokatas A. Andriukaitis prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą Ž. M. nutraukti; 2) atmesti nukentėjusiosios G. S. naudai iš Ž. M. priteistas advokato padėjėjo atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidas arba 3) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; 4) priteisti nuteistajam Ž. M. iš valstybės biudžeto 2456,30 Eur išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos procese apmokėti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 332 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus. Teismai nevykdė pareigos įrodymus vertinti visapusiškai, remiantis išsamiu ir nešališku bylos įrodymų išnagrinėjimu. Tai lėmė nepagrįstų ir neteisėtų procesinių sprendimų priėmimą.

Kasatorius teigia, kad Ž. M. nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, nes nėra šiame baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių. Nukentėjusiosios nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas vieninteliu įrodymu – ekspertizės aktu, plečiamai aiškinant Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles. Jose nėra aprašytas atvejis, kad susiūtos žaizdos siūlų pašalinimas, praėjus nuo įvykio ilgesniam kaip 10 dienų laiko tarpui, būtų laikomas atitinkančiu nesunkaus sveikatos sutrikdymo aprašymą. Teismai nemotyvuotai atmetė konsultacinę specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad siūlų ištraukimas vėlesniu laiku sveikatos sutrikdymo masto nelemia.

Kasatorius nurodo, kad vertinant Ž. M. kaltinančius ir teisinančius įrodymus buvo taikomi skirtingi vertinimo standartai, be to, byloje esančios abejonės, pažeidžiant in dubio pro reo principą, buvo aiškinamos kaltinamojo nenaudai. Teismai nepaneigė nuteistojo Ž. M. parodymus atitinkančių liudytojos G. B. parodymų, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo ji. Pirmosios instancijos teismas šios liudytojos parodymus vertino tendencingai, taip rodydamas šališkumą jos atžvilgiu. Nuosprendyje nepateikta jokių motyvų, kodėl Ž. M. teisinantys liudytojos parodymai laikomi nepatikimais, juolab kad juos patvirtina liudytojo M. B. ir policijos pareigūnės O. S. parodymai. Tačiau buvo vadovautasi įvykio vietoje nebuvusių liudytojų nukentėjusiosios tėvų M. S. ir R. S. parodymais, kurie apie įvykį sužinojo iš savo dukters. Nukentėjusiosios ir galimai suinteresuoto liudytojo T. O. parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių yra nenuoseklūs, todėl neatmestina, kad šie galėjo klysti, įvardydami eismo įvykio metu automobilį vairavusį asmenį. Negalėjo būti ignoruojama tyrėjos L. Č. motyvuota išvada, kad eismo įvykio vietoje liudytojas T. O. negalėjo būti, nes pravažiavus įvykio vietą, jo mobilaus ryšio telefonas būtų jungęsis prie atitinkamos celės.

Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas , atlikdamas įrodymų tyrimą byloje, buvo nenuoseklus ir tendencingas. Šis teismas, suformuluodamas įtaigų ir menamo pobūdžio paklausimą mobilaus ryšio operatoriui, pažeidė nešališkumo reikalavimą. Iš paklausimo turinio akivaizdu, kad teismas neabejojo, jog T. O. buvo įvykio vietoje, taip pademonstravo išankstinį siekį atmesti nuteistojo Ž. M. esminį apeliacinio skundo argumentą, kad liudytojo T. O. parodymai nepatikimi ir kad šis liudytojas eismo įvykio metu įvykio vietoje nebuvo. Šališkai buvo vertinamas ir mobilaus ryšio operatoriaus pateiktas atsakymas į paklausimą. Taigi apkaltinamasis nuosprendis Ž. M. priimtas ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktas galioti, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo Ž. M. gynėjo A. Andriukaičio kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas antrą kartą. Nors naujai pateiktame skunde nurodyti argumentai nėra identiški, šio skundo turinio esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui. Kasatorius šiame skunde, kaip ir ankstesniame, pateikia sau palankų atskirų bylos įrodymų (liudytojos G. B., M. B., policijos pareigūnės O. S. parodymų, ekspertizės akto išvadų, kitų įrodymų) vertinimą ir jų pagrindu neigia teismų nustatytas bylos aplinkybes, taip pat iš esmės tapačiais argumentais ginčija BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytų padariniu nustatymą. Pirmąjį kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Kaip buvo pažymėta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl Ž. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumo. Taip pat šioje nutartyje pažymėta, kad apeliaciniu skundu nebuvo ginčijamos aplinkybės, susijusios su BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių nustatymu, ir šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta. Tuo tarpu kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Taigi kasacinio skundo argumentas dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo šiuo aspektu negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nepateikta. Skundas laikytinas pakartotiniu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų ir yra kartotinio turinio, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 6 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 ir 6 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo Ž. M. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė