Legislator Case Law & Legislation
75ece654-358d-437f-9a74-7859b0010b46 AI generated

75ece654-358d-437f-9a74-7859b0010b46 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 75ece654-358d-437f-9a74-7859b0010b46
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Z., ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė P. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, ieÅ¡kovės dukters N. A., Å irvintų rajono 1-ajame notarų biure 2011 m. gruodžio 8 d. sudarytÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ butas, asmeninės nuosavybės teise priklausęs ieÅ¡kovei, buvo padovanotas N. A. (atsakovei).

Legislator headnote

AI generated

75ece654-358d-437f-9a74-7859b0010b46 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovė teigė, kad ji tik pasiraÅ¡inėjo, kur jai liepė, ir galvojo, jog tvarkomi jos rÅ«pybos reikalai. Å ie teiginiai byloje nėra įrodyti. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad jai 2011 metais buvo reikalinga globa ar rÅ«pyba. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė pati galėjo savimi pasirÅ«pinti – į parduotuvę, vaistinę, poliklinikÄ ji galėjo nuvykti pati; pati atvažiuodavo į Å irvintas visuomeniniu transportu. Jokių duomenų, kad 2011 m. ieÅ¡kovė buvo nemobili ar bÅ«tų gulėjusi kokioje nors slaugos įstaigoje, byloje nėra.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-558-407/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00584-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.5; 3.1.1.2.21; 3.1.1.2.10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės P. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės P. B. ieÅ¡kinį atsakovei N. A. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, civilinėje byloje – notarė G.

Z., ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė P. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, ieÅ¡kovės dukters N. A., Å irvintų rajono 1-ajame notarų biure 2011 m. gruodžio 8 d. sudarytÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ butas, asmeninės nuosavybės teise priklausęs ieÅ¡kovei, buvo padovanotas N. A. (atsakovei).

2. Nurodė, kad sudarydama ginčo buto dovanojimo sandorį nesuprato tikrosios sandorio esmės ir buvo įsitikinusi, jog butas dukrai N. A. nuosavybės teise pereis tik po ieškovės mirties. Ieškovė galvojo, kad pasirašo dokumentus dėl ieškovės priežiūros. Ieškovė nurodė, kad yra gimusi 1938 m. gruodžio 6 d. ir dėl savo išsilavinimo stokos, sveikatos būklės ir amžiaus pati ne visus juridinius reikalus galėjo tvarkyti savarankiškai. Visus turto reikalus tvarkydavo jos dukra N. A..

Pažymėjo, kad sandorio sudarymo metu sirgo lėtine galvos smegenų išemine liga. Dėl sveikatos būklės dar 2007 metais neterminuotai jai buvo nustatytas vidutinio lygio darbingumas ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas. 2010 metais jai buvo diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas, cerebrinė aterosklerozė, liga progresavo. Ieškovės teigimu, sandoris buvo patvirtintas tik atsakovės pastangomis, pačiai ieškovei nesuprantant tikrosios sandorio esmės. Nurodo, jog nesuprato teisinių terminų, taip pat sutarties teksto dėl riboto lietuvių kalbos mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad kad 2011 m. gruodžio 8 d. Å irvintų rajono 1-ajame notarų biure tarp Å¡alių buvo patvirtinta buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis, pagal kuriÄ butas, asmeninės nuosavybės teise priklausęs ieÅ¡kovei P. B., buvo padovanotas atsakovei N. A.. IeÅ¡kovė ir atsakovė pas notarę lankėsi du kartus. PirmÄ kartÄ apsilankius 2011 m. lapkričio 17 d., Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė norÄ sudaryti dovanojimo sutartį, tačiau sandoris nebuvo sudarytas, nes reikėjo tikslinti nekilnojamo turto – ginčo buto kadastrinius duomenis.

IÅ¡ notarės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ sudaryti bÅ«tent dovanojimo sandorį, nors notarė iÅ¡aiÅ¡kino kitas galimybes dėl turto perleidimo. IÅ¡ byloje esančių praÅ¡ymų valstybės įmonei (toliau – VÄ®) Registrų centrui matyti, kad visus praÅ¡ymus dėl duomenų tikslinimo pildė pati ieÅ¡kovė. AntrÄ kartÄ Ä¯ notaro biurÄ Å¡alys nuvyko 2011 m. gruodžio 8 d. ir buvo patvirtintas dovanojimo sandoris. IÅ¡ notarės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ji įsitikino Å¡alių tapatybe, jų veiksnumu.

Taip pat paaiÅ¡kino ieÅ¡kovei dovanojimo sandorio esmę ir pasekmes. Be to, notarė patvirtino, kad klausė ieÅ¡kovės, ar yra kitų ieÅ¡kovės vaikų ir ar jų teisių nepažeis sudaromas sandoris. Notarė nurodė, kad jokių abejonių dėl to, jog ieÅ¡kovė supranta, kÄ pasiraÅ¡o, jai nekilo. Nors sutartyje nėra pažymėta, kad sutartis yra iÅ¡versta į rusų kalbÄ , tačiau notarė paaiÅ¡kino, jog su ieÅ¡kove bendravo ir jai sutarties tekstÄ aiÅ¡kino ne tik lietuvių, bet ir rusų kalba, nes gerai jÄ moka.

5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog ji nesuprato kur ir kÄ pasiraÅ¡o, ieÅ¡kovė duodama paaiÅ¡kinimus iÅ¡ viso negalėjo nurodyti, kad ji notarų biure buvo. Teismas pažymėjo, kad ginčijamoje sutartyje yra ieÅ¡kovės paraÅ¡as ir byloje nekeliamas klausimas dėl jo tikrumo, notarė patvirtino, jog sudarant sandorį buvo abi Å¡alys. Teismas nustatė, kad apie sudaromÄ sandorį ir suteikiamÄ finansinę paramÄ , tiek ieÅ¡kovė, tiek O. F. žinojo.

6. Teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , sprendė, kad Å¡alys buvo sudariusios du savarankiÅ¡kus susitarimus, iÅ¡ kurių vienas – ginčo buto dovanojimo sandoris – buvo įformintas notariÅ¡kai, o kitas – dėl finansinės pagalbos suteikimo ieÅ¡kovės kitai dukrai O. F. – nebuvo įformintas raÅ¡tu ir sudarytas tik žodžiu. Tačiau tai, kad pastarasis Å¡alių susitarimas nebuvo sudarytas raÅ¡tu, nedaro įtakos ginčo buto dovanojimo sandorio teisėtumui ir galiojimui bei nesudaro pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovė klydo dovanodama savo butÄ atsakovei. Dovanojimo sandoriui buvo nuosekliai ruoÅ¡iamasi, ieÅ¡kovė turėjo pakankamai laiko apsvarstyti ir nuspręsti, ar sudaryti dovanojimo sandorį; pačios ieÅ¡kovės kryptingi, nuoseklÅ«s veiksmai lėmė sandorio sudarymÄ .

7. Ieškovė ieškinyje teigė, kad ji klydo dėl ginčijamo sandorio esmės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės pozicija dėl suklydimo buvo nenuosekli. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad suklydo, nes manė, jog buto nuosavybės teisė pereis atsakovei po ieškovės mirties. Taip pat ieškovė teigė, kad manė, jog pasirašomi dokumentai dėl ieškovės priežiūros. Dublike ieškovė nurodė, kad suklydo manydama, jog sudaroma rentos, o ne dovanojimo sutartis.

Ieškovės argumentus, jog ji klydo sudarydama dovanojimo sandorį, nes manė, jog butas pereis atsakovės nuosavybės tik po jos mirties, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi notarė negalėjo ir nebūtų tvirtinusi tokios dovanojimo sutarties, nes ji prieštarauja įstatymui. Be to, kaip nustatyta byloje, notarė savo pareigas išaiškinti sudaromo sandorio esmę ir pasekmes šalims įvykdė tinkamai. Teismas atkreipė dėmesį, kad notarei reikalavimai šioje byloje nėra keliami. Teismas akcentavo, kad šalys pas notarę lankėsi du kartus, nuo pirmo apsilankymo iki sandorio patvirtinimo praėjo beveik mėnuo, o tai yra pakankamas laikas, per kurį ieškovė turėjo suvokti ir apsispręsti dėl sandorio sudarymo.

8. IeÅ¡kovė teigė, kad ji tik pasiraÅ¡inėjo, kur jai liepė, ir galvojo, jog tvarkomi jos rÅ«pybos reikalai. Å ie teiginiai byloje nėra įrodyti. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad jai 2011 metais buvo reikalinga globa ar rÅ«pyba. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė pati galėjo savimi pasirÅ«pinti – į parduotuvę, vaistinę, poliklinikÄ ji galėjo nuvykti pati; pati atvažiuodavo į Å irvintas visuomeniniu transportu. Jokių duomenų, kad 2011 m. ieÅ¡kovė buvo nemobili ar bÅ«tų gulėjusi kokioje nors slaugos įstaigoje, byloje nėra.

Byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų nustatyta globa, rÅ«pyba ar skirta socialinė slauga. Notarės byloje teikti paaiÅ¡kinimai taip pat paneigia minėtus argumentus, nes ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai notarei du kartu notarės biure (2011 m. lapkričio 17 d. bei 2011 m. gruodžio 8 d.) iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti bÅ«tent dovanojimo sutartį, o ne tvarkyti jos priežiÅ«ros dokumentus. Be to, atsakovė bei liudytojai duodami parodymus patvirtino, jog 2011 m. ieÅ¡kovei nebuvo reikalinga priežiÅ«ra, nes ieÅ¡kovės sveikata buvo pakankamai gera, ji pati galėjo naudotis visuomeniniu transportu.

Pati ieÅ¡kovė patvirtino, kad ji pati nuolat mokėdavo komunalinius mokesčius už ginčo butÄ . IÅ¡ apžiÅ«rėtų knygelių matyti, kad mokesčiai buvo mokami nuvykus į paÅ¡to skyrių.

9. Teismas atmetė kaip neįrodytus argumentus, kad ieÅ¡kovė manė, jog sudaroma rentos sutartis. Byloje esantys įrodymai paneigia Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus. RaÅ¡ytinis įrodymas – 2011 m. lapkričio 17 d. ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas dėl duomenų tikslinimo, kuriame nurodytas sandorio sudarymo tikslas – dovanojimas, o ne renta, patvirtina, jog ieÅ¡kovė norėjo sudaryti dovanojimo sutartį. Atsakovė taip pat duodama paaiÅ¡kinimus patvirtino, kad ieÅ¡kovės valia buvo sudaryti dovanojimo, o ne kokiÄ nors kitÄ sutartį, nes kitaip atsakovės Å¡eima nebÅ«tų suteikusi paramos O. F.. Be to, pati ginčijama sutartis, kuriÄ ieÅ¡kovė pasirašė net keturis kartus, yra pavadinta dovanojimo sutartimi bei tekste ne kartÄ yra kartojamas žodis dovanojimas.

10. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė byloje neįrodė esminio suklydimo aplinkybės. Tiek raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek notarės, atsakovės, liudytojų M. A., R. A. nuoseklÅ«s ir vienas kitam neprieÅ¡taraujantys parodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovės valia buvo padovanoti butÄ atsakovei, todėl dėl sandorio esmės suklysta nebuvo. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad buvo suklysta dėl sandorio dalyko, nes ieÅ¡kovė turėjo vienÄ butÄ , kuris ir buvo nurodytas dovanojimo sutartyje. IeÅ¡kovė turėjo dvi dukras, tačiau notarė patvirtino teismui, kad klausė ieÅ¡kovės, ar ji turi kitų vaikų, o ieÅ¡kovė atsakė, kad turi dar vienÄ dukrÄ , tačiau butÄ padovanoti nori bÅ«tent atsakovei, nes kita dukra buvo pasirÅ«pinta.

11. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji nesupranta, nekalba ir neraÅ¡o lietuviÅ¡kai, tačiau byloje nustatyta, jog Å¡ie teiginiai neatitinka tikrovės. Byloje pateikta ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) medžiaga (2016 m. gruodžio 29 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolas, liudytojo apklausos protokolas, nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju ir 2017 m. vasario 7 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas) patvirtina, kad ieÅ¡kovė suprato lietuvių kalbÄ , vertėjo nepageidavo, savo ranka parašė tekstÄ â€žPerskaityta suraÅ¡yta teisingai P. B.“.

Teismo posėdžio metu tiek Å¡alys, tiek liudytojai patvirtinto, jog ant nurodytų dokumentų yra ieÅ¡kovės paraÅ¡as. Be to, notarė teismui patvirtino, kad ieÅ¡kovė suprato lietuvių kalbÄ , tačiau notarė dovanojimo sutarties tekstÄ perskaitė dar ir rusų kalba. Liudytoja R. A. patvirtino teismui, kad su ieÅ¡kove visÄ laikÄ kalbėjosi tik lietuviÅ¡kai. Taip pat paliudijo, kad ieÅ¡kovė persiskaitydavo vaistų receptus lietuvių kalba. Tai, kad ieÅ¡kovė vaistų naudojimo instrukcijas perskaitydavo lietuvių kalba, teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovė.

Atsakovė ir jos sutuoktinis M. A. teismui patvirtino, kad ieÅ¡kovė supranta lietuvių kalbÄ , nes tiek dėl 2016 metais įvykusio eismo įvykio policijos apklausiama, tiek su medikais sveikatos priežiÅ«ros įstaigose kalbėjo lietuviÅ¡kai. Taip pat byloje yra pateikti kiti įrodymai, kurie patvirtina ieÅ¡kovės raÅ¡tus ar sandorius sudarytus lietuvių kalba: 1991 m. gruodžio 31 d. dokumentas dėl įpėdinio nurodymo; 1996 m. lapkričio 12 d. Trakų notarų biure sudaryta bei notarės D. B. patvirtinta sutartis, kuria ieÅ¡kovė perleido atsakovei teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ ; 2006 m. gegužės 2 d. bÅ«simo buto statybos sutartis Nr. k2-14, 2007 m. birželio 18 d. buto priėmimo–perdavimo aktas Nr. K2-54; 2007 m. birželio 18 d. susitarimas prie buto priėmimo–perdavimo akto Nr. K2-54; 2007 m. birželio 18 d. susitarimas dėl pastato administravimo.

Be to, ieÅ¡kovė neginčijo jai priklausiusio buto (duomenys neskelbtini) notarinės 2005 m. gruodžio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties, nors ji taip pat buvo sudaryta lietuvių kalba. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors teismo posėdyje ieÅ¡kovė davė paaiÅ¡kinimus rusų kalba dalyvaujant vertėjai, tačiau į užduodamus klausimus kartais atsakydavo ir lietuviÅ¡kai net nesulaukusi vertimo. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė moka ir supranta lietuvių kalbÄ ta apimtimi, jog neabejotinai galėjo suprasti ir perskaityti, kad sudaro ir pasiraÅ¡o bÅ«tent dovanojimo sutartį.

12. Byloje ieÅ¡kovė taip pat nurodo, kad sudarydama ginčo sandorį ji iÅ¡ esmės suklydo dėl sandorio dėl amžiaus ir sveikatos bÅ«klės. Sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovei buvo 73 metai, tačiau tai savaime nelemia iÅ¡vados, kad tokio amžiaus asmuo negali suprasti sudaromo sandorio esmės. Be to, ieÅ¡kovė savo reikalavimų byloje negrindžia aplinkybe, kad ieÅ¡kovė 2011 m. buvo neveiksni, t. y. pripažįsta faktÄ , kad ieÅ¡kovė 2011 m. buvo veiksni, todėl galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir galėjo juos valdyti.

IÅ¡ byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovė sirgo bronchine astma, dėl to 2007 metais ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas neįgaliojo pažymėjimas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad bronchinė astma 2011 m. ieÅ¡kovei bÅ«tų sutrukdžiusi suprasti kokį sandorį sudaro, kam ir kokį daiktÄ dovanoja. Teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ â€“ medicininius dokumentus, sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių rimtus sutrikimus, kurie 2011 m. galėjo lemti negalėjimÄ suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl ieÅ¡kinyje esantys teiginiai, kad dėl iÅ¡eminės galvos smegenų ligos ieÅ¡kovė neva negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės ir (ar) kad suklydo sudarydama dovanojimo sutartį, atmestini kaip neįrodyti.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė, nors ir pasirašė ieÅ¡kinį, tačiau negalėjo nuosekliai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti savo argumentų dėl ieÅ¡kinio, negalėjo aiÅ¡kiai atsakyti į užduodamus klausimus ir negalėjo nurodyti, ar skaitė patį ieÅ¡kinį. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas ne siekiant apginti realiai pažeistas teises, o reiÅ¡kiamas ieÅ¡kovei pakeitus savo valiÄ dėl sudaryto sandorio ne jo sudarymo metu, o ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu.

Teismas pažymėjo, kad Å¡alies valios pasikeitimas jau po to, kai buvo sudarytas sandoris, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti negaliojančiu teisėtai sudarytÄ ir tuo metu Å¡alių valiÄ atitinkantį sandorį. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ginčijamÄ dovanojimo sandorį sudarė dėl esminio suklydimo, nesuprato jo esmės ir pasekmių bei jis neatitiko jos valios, todėl ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 14.

IeÅ¡kovė P. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir dovanojimo sutartį panaikinti arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo gera, nes, remiantis byloje esančiais medicininiais dokumentais, jai nustatyta ne tik bronchinė astma, tačiau ir tiesiogiai su kognityvine funkcija susiję sklerotiniai, objektyviai egzistuojantys galvos smegenų kraujotakos pakitimai.

Nors ieÅ¡kovės neveiksnumas de jure (teisiÅ¡kai) nebuvo nustatytas, tačiau jau 2010 metų pabaigoje aukščiau įvardintos diagnozės ieÅ¡kovės ligos istorijoje užfiksuotos. 2005 metais ieÅ¡kovė pardavė savo butÄ Trakuose ir, įsigijusi ginčo butÄ , persikėlė gyventi į Vilnių, arčiau savo dukters O. F.. Be to, jai sergant astma buvo nustatytas ir neįgalumas, o tai, vertinant visumÄ , o ne atskiras diagnozes, jau 2010–2011 metais sukėlė tam tikrÄ ieÅ¡kovės priklausomybę nuo atsakovės. Å ios aplinkybės lėmė, kad ieÅ¡kovė suklydo dėl savo valios iÅ¡raiÅ¡kos manydama, kad sandoris susijęs ne su neatlygintinu buto perleidimu, o su jos priežiÅ«ra ateityje, blogėjant ne tik jos, bet ir kitos dukters O.

F. sveikatos bÅ«klei. 14.2. IeÅ¡kovės parašų buvimas byloje esančiuose dokumentuose savaime nei patvirtina, nei paneigia ieÅ¡kovės gebėjimo suvokti lietuvių kalbÄ . Ikiteisminio tyrimo medžiagos protokolų įraÅ¡uose ieÅ¡kovės ranka daryti prieraÅ¡ai klaidų kiekiu ir raÅ¡ymo bÅ«du be specialios ekspertizės rodo visiÅ¡kÄ ieÅ¡kovės negebėjimÄ raÅ¡yti lietuvių kalba ir kelia rimtų abejonių dėl jos raÅ¡tingumo kitomis kalbomis, taip pat ir rusų. IeÅ¡kovė Å¡iek tiek lankė tris klases Trakų rajono Bagdanonių kaime, jokių mokslų nebaigė, paklausta apie vartojamÄ gimtÄ jÄ kalbÄ Ä¯vardino vietinę tarmę, kurioje dominuoja lenkų ir baltarusių, t. y. slavų kalbų grupei priklausančios kalbos, todėl daryti iÅ¡vados apie neginčijamÄ lietuviÅ¡kų teisinių terminų suvokimÄ ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo jokio pagrindo. 14.3.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu naudojo ir lietuviÅ¡kus žodžius, tačiau vietinėje tarmėje yra ir lietuviÅ¡kų žodžių bei iÅ¡sireiÅ¡kimų, bet joje nėra jokių teisinių terminų, todėl nėra pagrindo teigti, kad, esant nustatytam ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimo lygiui (be jokio iÅ¡silavinimo), notarės paaiÅ¡kinimas apie sutarties prasmės paaiÅ¡kinimÄ rusų kalba ieÅ¡kovei buvo suprantamas, nes vietine tarme kalbančio asmens teisinių terminų suvokimas tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis yra nepakankamas. 14.4.

Ginčo sandoris sudarytas 2011 m. gruodžio 8 d., todėl kyla pagrįstų abejonių, ar notarė tikrai galėjo prisiminti Å¡io sandorio sudarymÄ . Ginčo sandoris nebuvo iÅ¡skirtinis, notarės baigiamoje kalboje įvardintas kaip visiÅ¡kai paprastas sandoris. 14.5. 2011 m. lapkričio 17 d. paraiÅ¡koje VÄ® Registrų centrui yra tik ieÅ¡kovės paraÅ¡as, o įraÅ¡as „dovanojimas“ praÅ¡ymo paskirties grafoje, kaip ir visi kiti įraÅ¡ai Å¡iame dokumente, atlikti aiÅ¡kiai ne ieÅ¡kovės ranka, todėl Å¡is dokumentas negali patvirtinti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų siekė sudaryti dovanojimo sandorį.

Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir notariniai dokumentai taip pat gali tik patvirtinti, kad ieÅ¡kovė nesugeba savarankiÅ¡kai raÅ¡yti ar skaityti lietuvių kalba, atstovo nurodomi įraÅ¡ai dokumentuose aiÅ¡kiai patvirtina, jog ieÅ¡kovė Å¡iuos įraÅ¡us atliko padedama pareigÅ«nų. 14.6. IeÅ¡kovė sandorio sudarymo metu buvo 73 metų amžiaus, turėjo sveikatos sutrikimų ir todėl buvo priklausoma nuo atsakovės. IeÅ¡kovė visÄ gyvenimÄ kalbėjo lenkų kalbos vietine tarme, taigi nepakankamai suprato ne tik lietuvių, bet ir rusų kalbÄ .

Nepaisant jos parašų dokumentuose, atsižvelgiant į tai, jog ginčo sutarties objektas yra jos paskutinis nekilnojamas turtas ir gyvenamoji vieta, bylos nagrinėjimo metu turėjo bÅ«ti vadovaujamasi bÅ«tent ieÅ¡kovės pozicija, kad ginčo sandorio esmę ji suprato kaip jos iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros blogėjant sveikatai garantijÄ . 14.7. Dovanojimas tiek savo prigimtimi, tiek pagal suformuotÄ teismų praktikÄ yra neatlygintinis sandoris be iÅ¡lygų ir papildomų sÄ lygų, tuo tarpu byloje banko iÅ¡raÅ¡ais patvirtinta, kad ieÅ¡kovei, kad ir netiesiogiai, už jos turtÄ buvo mokami pinigai.

Tarp atsakovės, atsakovės sesers ir ieÅ¡kovės pagal pačios atsakovės ir liudytojos R. A. paaiÅ¡kinimus, vyko derybos dėl ginčo buto perėjimo atsakovės žinion po ieÅ¡kovės mirties. Tokiu bÅ«du Å¡ie susitarimai susiję ne su buto dovanojimu, o su ieÅ¡kovės turto paveldėjimu. 14.8. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė jau buvo padovanojusi atsakovei nuosavybės teisę į jos tėvui priklausiusį grÄ Å¾intinÄ 8 ha žemės sklypÄ . Kadangi ieÅ¡kovės valia Å¡iuo atveju sutapo su žemės nuosavybės perleidimo sandorio tikslu – neatlygintinai perduoti turtÄ vienai iÅ¡ dukterų, jokių nesusipratimų dėl Å¡io sandorio tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nekilo. 14.9.

Atsakovės dukters ir liudytojos R. A. elgesys, pareikalavus ieÅ¡kovės iÅ¡sikraustyti iÅ¡ jos dabartinės gyvenamosios vietos, lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymÄ . Ä®statyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu. Nagrinėjamu atveju raginimas iÅ¡sikraustyti į kitÄ butÄ gal ir neperžengia CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, tačiau, vertinant bendrame byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos kontekste, gali bÅ«ti papildomu motyvu sprendžiant dėl ginčo sandorio panaikinimo. 14.10.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 11 straipsnio 2 dalis garantuoja asmeniui, kuris nemoka lietuvių kalbos, teisę teismo procese naudotis vertėjo paslaugomis. Dėl ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimo ir kalbinių gebėjimų konstatuotina, kad tokia teisė ieÅ¡kovei nebuvo tinkamai užtikrinta, nes rusų kalbos vertėjo dalyvavimas lenkų tautybės asmeniui kalbos barjero įveikti nepadeda, o dažnai dar labiau apsunkina proceso kalbos supratimÄ , todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir dėl esminio proceso teisės normų pažeidimo.

15. Atsakovė N. A. atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 15.1. Tiek ieÅ¡kovė, tiek jos dukra O. F. buvo verslininkės, kurios daug metų prekiavo įvairiomis prekėmis GariÅ«nų turgavietėje. IeÅ¡kovė pardavė (duomenys neskelbtini) buvusį butÄ už 193 000 Lt. IeÅ¡kovė lietuvių kalba 2006 m. gegužės 2 d. sudarė deÅ¡imties puslapių bÅ«simo buto statybos sutartį, kuria sulygta dėl 55,72 kv. m dviejų kambarių buto (su daline apdaila) statybų.

Kadangi butas buvo su daline apdaila, o ieÅ¡kovė neturėjo piniginių lėšų butui įsirengti, su O. F. ieÅ¡kovė buvo susipykusios, todėl paprašė dukters (atsakovės) padėti. Buto pilnos apdailos darbus savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis ir priemonėmis atliko atsakovės sutuoktinis ir atsakovės sÅ«nus. Be to, atsakovės Å¡eima savo lėšomis nupirko į butÄ baldus. IeÅ¡kovė, padedant atsakovei, grÄ Å¾ino O. F. 12 500 Lt, kuriuos ji buvo davusi už buto pirkimÄ . 15.2.

Ginčo dovanojimo sandoris nebuvo įvykdytas per vienÄ dienÄ , vyko pasiruoÅ¡imas – užsakyti kadastrinių matavimo bylos tikslinimo darbai nurodant, kad užsakymo tikslas – dovanojimas, ieÅ¡kovė pasirašė atliktų darbų aktÄ , sÄ skaitÄ už atliktus darbus, sumokėjo už atliktus darbus, ieÅ¡kovė nutraukė nuomos sutartį su nuomininkais, atsakovės dukra pervedė O. F. pinigus mokėjimo paskirtyje nurodydama „už butÄ â€œ ir O. F. Å¡iuos pinigus priėmė. Sandorio tvirtinimo pas notarÄ metu nekilo jokių abejonių dėl Å¡alių veiksnumo ar negalėjimo suvokti sandorį.

Buvo pasiraÅ¡yti keturi dovanojimo sutarties egzemplioriai, t. y. ieÅ¡kovė ne tik žodžiu patvirtino notarei, kad suprato dovanojimo sutarties esmę, bet ir keturis kartus, kiekviename dovanojimo sutarties egzemplioriuje, savo ranka įrašė vardÄ , pavardę ir pasirašė. 15.3. Teiginiai, kad ieÅ¡kovės sveikata neva blogėjo, prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Medicinos dokumentuose yra įraÅ¡as apie ieÅ¡kovei nustatytÄ lėtinę galvos smegenų iÅ¡emijÄ , lengvÄ kognityvinį sutrikimÄ , tačiau nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, jog minėto smegenų kraujotakos nepakankamumo požymių (miego sutrikimo, ūžesio ausyse ir pan.) dovanojimo sandorio sudarymo metu bÅ«tų nustatyti stabilÅ«s iÅ¡reikÅ¡ti psichikos ir kognityvinių funkcijų sutrikimai, kurie neleistų ieÅ¡kovei suprasti sudaromų sandorių turinio bei teisinių pasekmių.

Ieškovės sveikatos būklė 2010, 2011 ir 2012 metais beveik nekito. 2010 m. gruodžio 21 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad ieškovės atlikto MMSE tyrimas (protinės būklės mini tyrimas, angl. Mini-Mental State Examination, MMSE) testo balų rezultatas yra 22–24 balai (lengvas kognityvinis sutrikimas). Tuo atveju, jei būtų buvęs nustatyti 26 balai, tai reikštų, kad ieškovei nėra jokio kognityvinio pažeidimo. Tame pačiame išraše nurodyta, jog: „Obj. neurologinės židininės simptomatikos nestebima.

Å iuo metu duomenų už Alzheimerio ligÄ nepakanka“. Taigi ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kurie patvirtintų rimtus psichikos sutrikimus, kurie galėtų sÄ lygoti negalėjimÄ suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. 15.4. Byloje nustatyta, kad su ieÅ¡kovės turimu iÅ¡silavinimu ieÅ¡kovė sugebėjo verstis individualia veikla – įvairių prekių prekyba GariÅ«nų turgavietėje, reikėjo organizuoti ne tik prekių įsigijimÄ , pardavimÄ , taip pat sudaryti sandorius dėl prekybos vietos, tvarkyti buhalterinę apskaitÄ ir pan.

IeÅ¡kovė buvo sudariusi daug sandorių lietuvių kalba. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovės įgytas pradinis iÅ¡silavinimas, papildytas gyvenimiÅ¡ka bei verslo vykdymo patirtimi, įvairių sandorių (tiek atlygintinų, tiek neatlygintinų) sudarymo patirtimi, netrukdė ieÅ¡kovei suprasti nei visų minėtų sandorių sÄ lygas ir teisingai iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ , nei suprasti dovanojimo sutarties sÄ lygas ir teisingai iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ . 15.5. IeÅ¡kovė (per savo atstovus – du advokatus) 2021 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu prašė pirmosios instancijos teismo byloje skirti vertėjÄ , nurodė, kad P. B. lietuvių kalbÄ supranta ribotai, todėl prašė į teismo posėdį pakviesti lietuvių–rusų kalbos vertėjÄ .

Pirmosios instancijos teismas šį praÅ¡ymÄ tenkino bei visuose vykusiuose teismo posėdžiuose užtikrino vertėjo (iÅ¡ lietuvių kalbos į rusų kalbÄ ) dalyvavimÄ . IeÅ¡kovės atstovė patvirtino teismui, kad ieÅ¡kovė supranta rusiÅ¡kai. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu pasitarusi su savo dviem atstovais (advokatais), pareiÅ¡kė, kad vertėja į rusų kalbÄ tinka. Kituose teismo posėdžiuose jokių klausimų dėl vertėjo tinkamumo nekilo. Pati ieÅ¡kovė kalbėjo rusiÅ¡kai, kartais lietuviÅ¡kai (net nesulaukusi vertimo į rusų kalbÄ ), ieÅ¡kovė paaiÅ¡kinimus teismui teikė bei į klausimus atsakinėjo rusų kalba, kartais ir lietuvių kalba.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje niekur nėra paraÅ¡yta, kad ieÅ¡kovė nesuprato rusų kalbos. 15.6. Skunde nėra teiginių, kad atsakovė bÅ«tų reikalavusi persikelti į kitÄ butÄ ir pan., tokios pretenzijos nebuvo reiÅ¡kiamos ir ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų žodžiu reikalavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡sikelti iÅ¡ buto. Net ir po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, atsakovė niekada nereikalavo ir nereikalauja, kad ieÅ¡kovė iÅ¡sikeltų iÅ¡ buto.

Nei ieÅ¡kinyje, nei dublike nebuvo remiamasi CK 6.472 straipsnio 1 dalimi, todėl ieÅ¡kovė negali Å¡iuo straipsniu remtis apeliaciniame skunde. 15.7. Skunde ieÅ¡kovė teigia, kad už buto komunalinius mokesčius ieÅ¡kovė visÄ laikÄ mokėjo pati. Å ie teiginiai nėra teisingi. Pirma, po dovanojimo sutarties sudarymo 2012 m. sausio 30 d. Å irvintų klientų aptarnavimo skyriuje už buto komunalinius mokesčius mokėjo atsakovė, o ne ieÅ¡kovė. Å iÄ aplinkybę patvirtina atsiskaitymų knygelėje esantis mokėjimo kvitas (apžiÅ«rėtas teismo posėdžio metu), kuriame mokėtojo grafoje nurodyta „N. A.“.

Antra, liudytoja R. A. paliudijo teismui, kad už buto komunalinius mokesčius mokėjo tas, kuris bute gyveno: jei gyveno R. A., tai ji ir mokėjo mokesčius; jei bute gyveno ieškovė, tai R. A. užpildydavo atsiskaitymų knygelę, o mokėdavo ieškovė.

16. Trečiasis asmuo notarė G. Z. atsiliepime praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinta, kokios yra sudaromo sandorio teisinės pasekmės, kokie kiti sandoriai gali bÅ«ti sudaryti, aptartos įvairios situacijos, kas atsitiktų, jeigu mirtų apdovanotasis ir pan. KritiÅ¡kai vertintini ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, kad ji neprisimena, jog jai bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos sandorio pasekmės, kadangi teismo posėdžio metu ji teigė iÅ¡ viso neprisimenanti, kad buvo notaro biure. Sutarties sudarymo metu nekilo abejonių dėl ieÅ¡kovės ketinimo dovanoti butÄ savo dukrai N. A..

17. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovė nenurodo ir neįrodinėja jokių notarės neteisėtų ir (ar) kaltų veiksmų dėl dovanojimo sutarties patvirtinimo, ar teismo sprendime konstatuotų aplinkybių, kad notarė tinkamai, rÅ«pestingai bei sÄ Å¾iningai atliko savo pareigas pagal dovanojimo sutarties atlikimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebÅ«tų nurodytos ieÅ¡kinyje ir dėl kurių teismas nebÅ«tų detaliai pasisakęs sprendime, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl kilusio ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų 18. IeÅ¡kovė P. B. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė konstatavęs, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ginčijamÄ dovanojimo sandorį sudarė dėl esminio suklydimo ir nesuprato jo esmės ir pasekmių bei jis neatitiko jos valios. IeÅ¡kovė su Å¡iuo teismo vertinimu nesutinka, praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo nurodymas yra ieÅ¡kovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinyje yra nurodomas ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobÅ«džio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimÄ teisę ar interesÄ arba jo pažeidimÄ ar ginčijimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018 34 punktÄ ). Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme apibrėžtus atvejus.

20. Nors ieÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose epizodiÅ¡kai nurodė ir pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės kaip pagrindo spręsti, ar ieÅ¡kovė galėjo suvokti savo veiksmus sudarant ginčo sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimų byloje negrindžia aplinkybe, jog ieÅ¡kovė 2011 m. buvo neveiksni, t. y. ieÅ¡kovė pripažino faktÄ , kad ieÅ¡kovė 2011 m. buvo veiksni, todėl galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir galėjo juos valdyti (skundžiamo sprendimo 35 punktas) (CK 1.89 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių teisinius santykius, sprendė dėl sandorio negaliojimo CK 1.90 straipsnio pagrindu, o apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nekeliamas ginčas dėl galimai netinkamai nustatytų ginčo ribų ir (ar) teisinių santykių kvalifikavimo.

21. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (tai yra bÅ«dinga visiÅ¡kai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å is ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde be kita ko nurodo, kad yra pagrindas spręsti dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį remiantis tuo, jog liudytoja R. A. pareikalavo ieÅ¡kovės iÅ¡sikraustyti iÅ¡ jos dabartinės gyvenamosios vietos (ginčo nekilnojamojo turto); toks reikalavimas demonstruoja ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

Teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentams, kad ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme, kuriame suformuluojamas bylos nagrinėjimo pagrindas ir dalykas, nesirėmė anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, jos laikytinos naujomis, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo Å¡ių aplinkybių vertinti ir spręsti dėl jų pagrįstumo.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentus sprendžia, kad nagrinėjamos civilinės bylos dalykÄ sudaro klausimas, ar ieÅ¡kovė, sudarydama ginčo sandorį, suklydo (CK 1.90 straipsnis) ir dėl to yra pagrindas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir teigiama, kad ieÅ¡kovė buvo priklausoma nuo atsakovės dėl pablogėjusios sveikatos bÅ«klės; ieÅ¡kovė manė, kad sandoris susijęs ne su neatlygintiniu turto perleidimu, o su jos priežiÅ«ra ateityje.

IeÅ¡kovės teigimu, ji yra neraÅ¡tinga ir nesupranta lietuvių kalbos, todėl negalėjo suvokti sudaromo sandorio esmės. Dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pasisako toliau. Dėl ieÅ¡kovės suklydimo sudarant ginčo sandorį 25. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumÄ civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikÅ¡mės. Todėl tam, kad sandoris nebÅ«tų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikÅ¡mės sandorio Å¡alių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo.

Ypač sandorio sudarymo aplinkybės aktualios, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trūkumų.

26. Pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikÅ¡mę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikÅ¡mę, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui bÅ«tina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiÅ¡komis aplinkybėmis nebÅ«tų sudaręs. Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis vien sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016 25, 33 punktus ir juose nurodomÄ kasacinio teismo praktikÄ , 2019 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-916/2019 ir kt.).

28. Teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Å alies elgesys gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiÅ¡komis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus bÅ«tų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip ir suklydusi Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-219/2017 27 punktas, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019 ir kt.).

29. Teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). AiÅ¡kindamas Å¡iÄ procesinę normÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, Å¡ias abejones paÅ¡alina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

30. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo nedarbinga, senyvo amžiaus, turėjo sveikatos sutrikimų, neturėjo jokio kito turto ar pragyvenimo Å¡altinio, todėl, perleidusi ginčo butÄ , tapo visiÅ¡kai priklausoma nuo atsakovės, o tai neatitiko tikrosios ieÅ¡kovės valios. IeÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių visumos. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės nėra ginčijamos, kad ieÅ¡kovė 2011 metais galėjo savimi pasirÅ«pinti – pati galėjo nuvykti į parduotuvę, vaistinę, poliklinikÄ , naudojosi visuomeniniu transportu. Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jai buvo nustatyta ne tik bronchinė astma, bet ir tiesiogiai su kognityvine funkcija susiję sklerotiniai, objektyviai egzistuojantys galvos smegenų kraujotakos pakitimai, tačiau apeliaciniame skunde nepaneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 20 d. iÅ¡ esmės nesikeitė.

Byloje esantys medicininiai dokumentai – 2012 m. sausio 20 d. tyrimų rezultatai ir 2012 m. sausio 24 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (1 t., b. l. 38, 39) – paneigia ieÅ¡kovės argumentus, kad liga progresavo. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir su ieÅ¡kiniu pridėjo dokumentus, patvirtinančius, kad 2021 m. pati nuvyko į VÄ® Registrų centrÄ , kuriame gavo ginčo buto nuosavybės dokumentus, iÅ¡ pridedamų Lietuvos paÅ¡to kasos kvitų matyti, kad ieÅ¡kovė 2021 m. paÅ¡to skyriuje mokėdavo mokesčius ir deklaruodavo skaitiklių parodymus (1 t., b. l. 13), ieÅ¡kinyje nurodė, kad tai darė savarankiÅ¡kai.

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jos nedarbingumas ar sveikatos sutrikimai galėjo turėti įtakos suklydimui dėl sudaromo sandorio.

32. Be to, atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ teisingai pastebi, kad ieÅ¡kovė niekaip nedetalizuoja, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė jos priklausomybė nuo atsakovės, ir kad tai galėjo turėti įtakos susiformuojant ieÅ¡kovės valiai perleisti butÄ . Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad vien aplinkybė, jog ieÅ¡kovė ginčo sandorio sudarymo metu buvo 73 metų amžiaus, taip pat savaime nelemia iÅ¡vados, kad tokio amžiaus žmogus negali suprasti savo veiksmų ar jų valdyti.

33. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais ieÅ¡kovė įrodinėja, kad ji buvo itin menko iÅ¡silavinimo, nemokėjo lietuvių kalbos, todėl negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės. Visų pirma, pati ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde pažymi, kad atsakovei 1996 m. jau buvo padovanojusi nuosavybės teisę į 8 ha žemės sklypÄ (1 t., b. l. 15). Taigi ieÅ¡kovė turėjo sutarčių sudarymo patirties, buvo sudariusi bÅ«tent dovanojimo sandorį, todėl jai turėjo ir galėjo bÅ«ti suprantamos dovanojimo sandorio pasekmės, o bÅ«tent, kad turtas iÅ¡ karto pereina apdovanotojo nuosavybėn. Antra, 2006 m. gegužės 2 d. ieÅ¡kovė lietuvių kalba sudarė bÅ«simo buto statybos sutartį (1 t., b. l. 63–69); 2007 m. birželio 18 d. ieÅ¡kovė pasirašė sutartį dėl pastato administravimo, sutartis sudaryta lietuvių kalba (1 t., b. l. 70–72).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė 2005 m. pardavė savo butÄ Trakuose. Duomenų, kad visos Å¡ios sutartys buvo sudarytos per atstovÄ , byloje nėra. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iomis aplinkybėmis taip pat rėmėsi priimdamas sprendimÄ ir konstatavo, jog ieÅ¡kovė moka ir supranta lietuvių kalbÄ ta apimtimi, kad neabejotinai galėjo suprasti ir perskaityti, jog sudaro ir pasiraÅ¡o bÅ«tent dovanojimo sutartį. Apeliaciniame skunde Å¡ie teismo argumentai nėra niekaip ginčijami ar paneigiami.

Taip pat nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad ginčo butas kurį laikÄ buvo iÅ¡nuomotas ir ieÅ¡kovė tai žinojo bei suprato. Trečia, teismų praktika formuojama ta linkme, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo nemoka lietuvių kalbos, nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-443/2012). Taigi faktas, kad atsakovė daro raÅ¡ybos ar gramatikos klaidų pasiraÅ¡ydama kitus dokumentus, savaime nelemia negebėjimo suvokti, koks sandoris yra sudaromas ir kokios yra tokio sandorio sukeliamos pasekmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, kad ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimas ir patirtis buvo pakankama priimti sprendimus ir sudaryti sandorius, kuriais ji disponavo savo nuosavybe, atitinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė turėjo pakankamai patirties, kad suvoktų ir atskirtų sudaromo ginčo sandorio esmę.

34. Nėra pagrindo abejoti notarės paaiÅ¡kinimais, kad sandorio esmė ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta tiek rusų, tiek lietuvių kalba, jog notarė iÅ¡aiÅ¡kino sandorio pasekmes ir teiravosi, ar ieÅ¡kovė pageidautų sudaryti kitokį sandorį, pavyzdžiui, testamentÄ . Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsnio nuostatos įpareigoja sandorį tvirtinantį notarÄ iÅ¡aiÅ¡kinti notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes. Atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ teisingai pažymima, kad jokie reikalavimai notarei, jog ji galimai netinkamai vykdė savo pareigas, nėra keliami.

Notarė į bylÄ pateikė ne tik 2011 m. lapkričio 17 d. praÅ¡ymo dėl paslaugų užsakymo kopijÄ , tačiau ir 2011 m. lapkričio 23 d. kalendoriaus lapo, kuriame matyti suplanuotas susitikimas su ieÅ¡kove, kopijÄ . Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad notarė gali neprisiminti su sandorio sudarymu susijusių aplinkybių ir dėl to nėra pagrindo notarės paaiÅ¡kinimais remtis.

35. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė savo kryptingais veiksmais siekė sudaryti dovanojimo sandorį ir dovanojimo sandoriui buvo nuosekliai ruoÅ¡iamasi, ieÅ¡kovė turėjo pakankamai laiko apsvarstyti ir nuspręsti dėl sandorio sudarymo. IÅ¡ 2011 m. lapkričio 17 d. praÅ¡ymo dėl paslaugų užsakymo matyti (1 t., b. l. 144), kad ieÅ¡kovė pati kreipėsi į notarÄ dėl ginčo buto nekilnojamojo turto duomenų tikslinimo, nurodydama tikslÄ â€“ dovanojimas; iÅ¡ UAB „Matikada“ 2011 m. lapkričio 28 d. kasos pajamų orderio kvito (1 t., b. l. 74), 2011 m. lapkričio 28 d. sÄ skaitos ir atliktų darbų akto (1 t., b. l. 75) matyti, kad ieÅ¡kovė užsakė ir apmokėjo už ginčo buto kadastro duomenų tikslinimo darbus, o pats ginčo sandoris buvo sudarytas 2011 m. gruodžio 8 d.

IeÅ¡kovė pasirašė net keletÄ Å¡ios sutarties egzempliorių. Abejonių notarei dėl ieÅ¡kovės valios perleisti ginčo turtÄ atsakovei nekilo.

36. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, 2011 m. lapkričio 17 d. praÅ¡ymas dėl paslaugų užsakymo buvo ieÅ¡kovės tik pasiraÅ¡ytas, o visa kita užpildyta kito asmens. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, jog praÅ¡ymus pasirašė ne pati ieÅ¡kovė; antra, bÅ«tent visuma kryptingų ieÅ¡kovės veiksmų patvirtina ketinimÄ sudaryti bÅ«tent dovanojimo sandorį, todėl vien aplinkybė, kad pats 2011 m. lapkričio 17 d. praÅ¡ymas buvo užpildytas kitų asmenų, o ieÅ¡kovės tik pasiraÅ¡ytas, neįrodo ieÅ¡kovės valios trÅ«kumų.

Byloje nekeliamas klausimas, kad įraÅ¡as „dovanojimas“ neatitiko tuometinės ieÅ¡kovės valios, kad toks įraÅ¡as buvo atliktas apgaule ar kad ieÅ¡kovė tokio tikslo nenurodė ar pan. Taigi vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nepildė paties dokumento, o tik jį pasirašė, nepaneigia dokumento turinio teisingumo. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliaciniame skunde Å¡ios aplinkybės nėra ginčijamos, kad O. F. ir atsakovė patvirtino, jog kartu su ieÅ¡kove duomenų tikslinime nedalyvavo ir praÅ¡ymų už jÄ nepildė.

Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovė buvo tiesiogiai paveikta kurios nors iÅ¡ savo dukterų. Taigi tai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, kad pati ieÅ¡kovė sÄ moningai siekė sudaryti bÅ«tent dovanojimo sandorį.

37. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad faktiniai duomenys pamatomi, pastebimi, kokiu nors būdu sužinomi, įsimenami, saugomi ir fizinio asmens atgaminami. Tačiau jie gali būti ir subjektyviai pateikiami (pavyzdžiui, nutylint dalį aplinkybių, akcentuojant tam tikrus jų aspektus ar kitaip neobjektyviai perduodant žinias) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi teismas, spręsdamas dėl liudytojų parodymų ir šalių paaiškinimų patikimumo, juos sistemiškai turi vertinti su kitais byloje esančiais duomenimis, taip pat turi atsižvelgti ir į aplinkybę, ar asmuo gali būti suinteresuotas bylos baigtimi.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės paaiškinimus, pažymėjo, kad ieškovė savo paaiškinimus dėstė nenuosekliai, padrikai, į užduodamus klausimus negalėjo konkrečiai atsakyti. Be to, nustatyta, kad dalis ieškovės paaiškinimų prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad būtent ieškovė ir jos paaiškinimai yra ir gali būti vienintelis tiesioginis įrodymų valios išraiškos prasme šaltinis.

38. Å alys procesiniuose dokumentuose teisingai pažymi, kad dovanojimo sandoris yra neatlygintinis. Nenustatyta, kad atsakovė mokėjo ieÅ¡kovei už ginčo butÄ , todėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių nėra pagrindo vertinti kitaip. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, padedama atsakovės, grÄ Å¾ino O. F. pinigus, kuriuos ji buvo paskolinusi (skyrusi kitais pagrindais), kad ieÅ¡kovė galėtų įsigyti butÄ , taip pat atsakovės dukra mokėjo O. F., mokėjimo paskirtyje nurodydama „už butÄ â€œ. Tačiau Å¡ie teisiniai santykiai, nors galimai yra ir susiję su ginčo sandoriu, yra susiklostę ne tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės, o tarp kitų asmenų, todėl nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, taigi teisėjų kolegija detaliau neanalizuoja ir nepasisako dėl argumentų, susijusių su O. F. atliktais mokėjimais.

39. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje civilinėje byloje turėjo įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , o bÅ«tent, kad dėl senyvo amžiaus ir blogos sveikatos, neturėdama jokio iÅ¡silavinimo, bÅ«dama neraÅ¡tinga ir nesuprasdama lietuvių kalbos negalėjo suvokti sudaromo sandorio esmės, iÅ¡ esmės suklydo dėl sudaromo sandorių pasekmių. Tačiau byloje esantys įrodymai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nepagrindžia. Nors byloje nėra tikslių duomenų apie turimÄ ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimÄ , tačiau, įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė dėl savo vykdytos veiklos, sudarytų sandorių gausos ir įvairumo, įgijo ir turėjo pakankamÄ patirtį, kad galėtų suprasti sandorio esmę ir jo pasekmes.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl savo sveikatos būklės, priklausomybės nuo atsakovės (kuri taip pat įrodyta nebuvo), negalėjo suvokti sandorio esmės ar suklydo sudarydama sandorį. Dėl garantuojamos teisės naudotis vertėjo paslaugomis 40. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji nesupranta lietuvių kalbos, pati kalba vietine tarme, kurioje dominuoja lenkų, baltarusių kalbos, taigi rusų kalbos vertėjo dalyvavimas lenkų tautybės asmeniui kalbos barjero įveikti nepadeda.

Laiko, kad, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tačiau teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

41. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnis įtvirtina valstybinės kalbos proceso principÄ â€“ teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine lietuvių kalba. Šį principÄ detalizuoja CPK 11 straipsnis, kuris numato, kad teismo procesas vyksta valstybine kalba. O asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto (CPK 11 straipsnio 1–3 dalys).

42. Pažymėtina, kad asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, teisę pasinaudoti vertėjo paslaugomis garantavo ne tik Å¡iuo metu galiojančio CPK 11 straipsnio teisės normos, tačiau ir anksčiau, iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio CPK 9 straipsnio nuostatos. Kasacinis teismas, aiÅ¡kinamas pastarÄ sias teisės normas, yra nurodęs, kad valstybės taikomos priemonės yra garantinio pobÅ«džio, skirtos asmenims, kurie nemoka kalbos arba moka jÄ nepakankamai. Kartu bÅ«tina pabrėžti, kad didelę įtakÄ Ä¯statymas suteikia paties asmens vertinimui, ar jis moka kalbÄ pakankamai.

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo gali vertinti, ar jis supranta kalbÄ tiek, kad galėtų tinkamai atstovauti savo interesus teisme, asmeniÅ¡kai diskutuojant faktiniais ir jam prieinamu lygiu teisiniais klausimais. Valstybės teikiama parama asmeniui dėl kalbos nemokėjimo ar nepakankamo mokėjimo yra apibrėžiama kaip garantija, todėl turi bÅ«ti maksimaliai užtikrinama. Vienas iÅ¡ užtikrinimo aspektų yra nurodytas CPK 9 straipsnyje, sakant, kad asmuo vien remdamasis savo pageidavimu turi teisę kalbėti gimtÄ ja kalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1223/2001).

Kadangi anksčiau galiojusio CPK 9 straipsnio ir šiuo metu galiojančio CPK 11 straipsnio turinys yra visiškai nepasikeitęs, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs ir šiuo metu.

43. Pažymėtina, kad CPK 11 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu užtikrinamas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ veikimas. Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje iÅ¡plėtotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte įtvirtintos asmens teisės nemokamai naudotis vertėjo pagalba aiÅ¡kinimas baudžiamosios justicijos kontekste: vertimo žodžiu lygis privalo bÅ«ti pakankamas ir kad kaltinimo aplinkybės privalo bÅ«ti asmeniui iÅ¡dėstytos jam suprantama kalba (EŽTT 1989 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Brozicek prieÅ¡ ItalijÄ , peticijos Nr. 10964/84); ne kaltinamasis, o teisminės institucijos turi įrodyti, kad jis pakankamai gerai kalba teismo kalba.

Vertėjas žodžiu privalo bÅ«ti kompetentingas, o teisėjas turi užtikrinti teisingÄ teismo procesÄ (EŽTT 2002 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Cuscani prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 32771/96). Pavyzdžiui, byloje Lagerblom prieÅ¡ Å vedijÄ 6 straipsnio pažeidimo nenustatyta, nes pareiÅ¡kėjas (Suomijos pilietis) gyveno Å vedijoje keletÄ metų ir EŽTT manė, kad jis galėjo pakankamai komunikuoti su savo advokatu (Å¡vedu) procese ir vartojo Å¡vedų kalbÄ daugelyje proceso etapų (žr. 2003 m. sausio 14 d. sprendimÄ byloje Lagerblom prieÅ¡ Å vedijÄ , peticijos Nr. 26891/95).

Tai sudaro pagrindÄ spręsti, kad valstybės pareigos vertimo užtikrinimo kontekste turi bÅ«ti analizuojamos ne tik formaliuoju, bet ir vertimo tinkamumo tam tikro kontrolės lygio užtikrinimo aspektu (kad teisė į teismÄ netaptų „teorinė ir iliuzinė“). Nors pirmiau nurodyti principai suformuoti EŽTT nagrinėjant skundus dėl asmens teisių baudžiamajame procese, jie mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini ir civiliniam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 90 punktas).

44. Tinkamas teismo proceso kalbos principo įgyvendinimas yra kitų civilinio proceso principų – rungimosi (CPK 12 straipsnis), žodiÅ¡kumo (CPK 15 straipsnis), Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 straipsnis), betarpiÅ¡kumo (CPK 14 straipsnis), teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisės į apeliacijÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Teismo proceso kalbos principo pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ , jeigu Å¡ia aplinkybe grindžiamas apeliacinis ar kasacinis skundas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-172/1996).

45. Taigi asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, turi bÅ«ti visapusiÅ¡kai užtikrinamas vertimas į jam suprantamÄ kalbÄ . Vertėjas privalo versti tiek kalbos nemokančio asmens paaiÅ¡kinimus, tiek kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kimus, skaitomus teismo dokumentus, teismo klausimus ir pan. į byloje dalyvaujančio asmens mokamÄ kalbÄ . Asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, turi bÅ«ti užtikrinama teisė kabėti ta kalba, kuriÄ jis moka, taip pat turi bÅ«ti sudaromos sÄ lygos suprasti kitų dalyvaujančių asmenų pasisakymus. Civiliniame procese, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, bÅ«tent valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui tenka teisė ir pareiga aiÅ¡kiai nurodyti, kokiÄ kalbÄ jis supranta ir moka, o teismui privalu užtikrinti tinkamÄ vertimÄ Ä¯ asmeniui suprantamÄ kalbÄ . Atitinkamai, likusiems proceso dalyviams turi bÅ«ti sudaromos sÄ lygos kalbėti valstybine lietuvių kalba.

46. IÅ¡ civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė, kuri buvo atstovaujama dviejų advokatų, 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė praÅ¡ymÄ teismo posėdžio metu užtikrinti lietuvių–rusų kalbos vertėjÄ . Nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. vykusio teismo posėdžio metu dalyvavo vertėja O. V., nuÅ¡alinimų jai pareikÅ¡ta nebuvo; 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje vertėjavo J. C., nuÅ¡alinimų jai pareikÅ¡ta nebuvo. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. spalio 7 d., metu ieÅ¡kovės advokatė patvirtino teismui, kad ieÅ¡kovė supranta rusiÅ¡kai.

Ä® teismo klausimÄ , ar bus tinkama rusų kalbos vertėja, ieÅ¡kovės atstovė atsakė, kad tinkama. Teismas pasakė: „Tai čia tada nuo ieÅ¡kovės priklauso, jeigu Jums tinkamas yra toks vertimas į rusų kalbÄ , tai taip, jeigu ne, tai teismas bandys užtikrinti kitÄ kalbÄ â€œ (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o nuo 00:03:59 iki 00:04:10). Teismo posėdžio garso įraÅ¡e girdisi, kad vertėja verčia ieÅ¡kovei teismo pasakytus žodžius rusų kalba. IeÅ¡kovė, pasitarusi su savo atstovais (advokatais), per advokatę Z.

S. pareiÅ¡kė, kad vertėja į rusų kalbÄ tinka (2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 00:04:29). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės pateiktus procesinius praÅ¡ymus, teismo posėdžio metu iÅ¡siaiÅ¡kintas aplinkybes, sprendžia, kad teismas užtikrino ieÅ¡kovei teisę kalbėti ir suprasti ta kalba, kuriÄ ieÅ¡kovė pati laisva valia pasirinko. Å i teismo pareiga buvo įvykdyta ne formaliai, o keletÄ kartÄ tiesiogiai pasiteiravus ieÅ¡kovės, ar jai bus tinkamas rusų kalbos vertėjas, net neatsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovė per savo atstovus iki teismo posėdžio pateikė praÅ¡ymÄ užtikrinti bÅ«tent rusų kalbos vertėjÄ .

47. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors teismo posėdyje ieÅ¡kovė davė paaiÅ¡kinimus rusų kalba dalyvaujant vertėjai, tačiau į užduodamus klausimus kartais atsakydavo ir lietuviÅ¡kai bei net nesulaukusi vertimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo posėdžio garso įraÅ¡us, sprendžia, kad ieÅ¡kovė pakankamai gerai suprato lietuvių kalbÄ , nelaukdama vertimo į rusų kalbÄ , atsakinėdavo į teisėjos klausimus, dažnai atsakymus pateikdavo lietuvių kalba riÅ¡liu sakiniu, taigi atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , kad ieÅ¡kovė savo kalboje vartodavo tik pavienius lietuvių kalbos žodžius, kurie buvo sumišę su jos vartojama lenkų–baltarusių kalbos vietine tarme.

48. Kita vertus, ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde tiesiogiai ir nenurodo, koks konkrečiai vertimas galėtų užtikrinti ieÅ¡kovės tinkamÄ dalyvavimÄ teismo posėdyje. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovės tautybė yra lenkė, tačiau iÅ¡kovė nei teismo posėdžio metu, nei viso civilinio proceso metu nereiÅ¡kė praÅ¡ymo versti į lenkų kalbÄ . Kaip jau buvo minėta, pačiam asmeniui suteikiama teisė apsispręsti, kokiÄ kalbÄ jis supranta. AiÅ¡kios nuomonės keitimas dėl kalbos supratimo vėlesniame civilinės bylos nagrinėjimo etape galėtų sudaryti pagrindÄ spręsti ne dėl proceso normų pažeidimo, o dėl bendrųjų Å¡alies pareigų netinkamo vykdymo civiliniame procese.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės teisė į proceso kalbÄ civilinėje byloje buvo įgyvendinta ne formaliai, o iÅ¡siaiÅ¡kinus tikrÄ jÄ ieÅ¡kovės valiÄ . Todėl teigti, kad teismas netinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

49. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas garantavo ieÅ¡kovei teisę į vertėjÄ ir užtikrino jai tinkamÄ teismo procesÄ , todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti CPK 11 straipsnio 2 dalies ir 329 straipsnio 3 dalies 2 punkto pažeidimo. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 50. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylÄ , nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovei klausimas. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai 1 452 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Atsakovė pridėjo iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ ir jos apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus.

52. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ , patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).

Kadangi atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės N. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 452 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius Bajoras Rasa Gudžiūnienė Vigintas Višinskis