75ece654-358d-437f-9a74-7859b0010b46 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedZ., ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ . TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ P. B. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti negaliojanÄia tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovÄs, ieÅ¡kovÄs dukters N. A., Å irvintų rajono 1-ajame notarų biure 2011 m. gruodžio 8 d. sudarytÄ buto, esanÄio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ butas, asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausÄs ieÅ¡kovei, buvo padovanotas N. A. (atsakovei).
Legislator headnote
AI generated75ece654-358d-437f-9a74-7859b0010b46 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovÄ teigÄ, kad ji tik pasiraÅ¡inÄjo, kur jai liepÄ, ir galvojo, jog tvarkomi jos rÅ«pybos reikalai. Å ie teiginiai byloje nÄra įrodyti. IeÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, kad jai 2011 metais buvo reikalinga globa ar rÅ«pyba. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ pati galÄjo savimi pasirÅ«pinti â į parduotuvÄ, vaistinÄ, poliklinikÄ ji galÄjo nuvykti pati; pati atvažiuodavo į Å irvintas visuomeniniu transportu. Jokių duomenų, kad 2011 m. ieÅ¡kovÄ buvo nemobili ar bÅ«tų gulÄjusi kokioje nors slaugos įstaigoje, byloje nÄra.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. 2A-558-407/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00584-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.5; 3.1.1.2.21; 3.1.1.2.10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienÄs ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs P. B. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs P. B. ieÅ¡kinį atsakovei N. A. dÄl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojanÄia, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, civilinÄje byloje â notarÄ G.
Z., ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ . TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ P. B. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti negaliojanÄia tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovÄs, ieÅ¡kovÄs dukters N. A., Å irvintų rajono 1-ajame notarų biure 2011 m. gruodžio 8 d. sudarytÄ buto, esanÄio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ butas, asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausÄs ieÅ¡kovei, buvo padovanotas N. A. (atsakovei).
2. NurodÄ, kad sudarydama ginÄo buto dovanojimo sandorį nesuprato tikrosios sandorio esmÄs ir buvo įsitikinusi, jog butas dukrai N. A. nuosavybÄs teise pereis tik po ieÅ¡kovÄs mirties. IeÅ¡kovÄ galvojo, kad pasiraÅ¡o dokumentus dÄl ieÅ¡kovÄs priežiÅ«ros. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad yra gimusi 1938 m. gruodžio 6 d. ir dÄl savo iÅ¡silavinimo stokos, sveikatos bÅ«klÄs ir amžiaus pati ne visus juridinius reikalus galÄjo tvarkyti savarankiÅ¡kai. Visus turto reikalus tvarkydavo jos dukra N. A..
PažymÄjo, kad sandorio sudarymo metu sirgo lÄtine galvos smegenų iÅ¡emine liga. DÄl sveikatos bÅ«klÄs dar 2007 metais neterminuotai jai buvo nustatytas vidutinio lygio darbingumas ir iÅ¡duotas neįgaliojo pažymÄjimas. 2010 metais jai buvo diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas, cerebrinÄ aterosklerozÄ, liga progresavo. IeÅ¡kovÄs teigimu, sandoris buvo patvirtintas tik atsakovÄs pastangomis, paÄiai ieÅ¡kovei nesuprantant tikrosios sandorio esmÄs. Nurodo, jog nesuprato teisinių terminų, taip pat sutarties teksto dÄl riboto lietuvių kalbos mokÄjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
4. Teismas nustatÄ, kad kad 2011 m. gruodžio 8 d. Å irvintų rajono 1-ajame notarų biure tarp Å¡alių buvo patvirtinta buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis, pagal kuriÄ butas, asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausÄs ieÅ¡kovei P. B., buvo padovanotas atsakovei N. A.. IeÅ¡kovÄ ir atsakovÄ pas notarÄ lankÄsi du kartus. PirmÄ kartÄ apsilankius 2011 m. lapkriÄio 17 d., Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ sudaryti dovanojimo sutartį, taÄiau sandoris nebuvo sudarytas, nes reikÄjo tikslinti nekilnojamo turto â ginÄo buto kadastrinius duomenis.
IÅ¡ notarÄs paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ sudaryti bÅ«tent dovanojimo sandorį, nors notarÄ iÅ¡aiÅ¡kino kitas galimybes dÄl turto perleidimo. IÅ¡ byloje esanÄių praÅ¡ymų valstybÄs įmonei (toliau â VÄ®) Registrų centrui matyti, kad visus praÅ¡ymus dÄl duomenų tikslinimo pildÄ pati ieÅ¡kovÄ. AntrÄ kartÄ Ä¯ notaro biurÄ Å¡alys nuvyko 2011 m. gruodžio 8 d. ir buvo patvirtintas dovanojimo sandoris. IÅ¡ notarÄs paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ji įsitikino Å¡alių tapatybe, jų veiksnumu.
Taip pat paaiÅ¡kino ieÅ¡kovei dovanojimo sandorio esmÄ ir pasekmes. Be to, notarÄ patvirtino, kad klausÄ ieÅ¡kovÄs, ar yra kitų ieÅ¡kovÄs vaikų ir ar jų teisių nepažeis sudaromas sandoris. NotarÄ nurodÄ, kad jokių abejonių dÄl to, jog ieÅ¡kovÄ supranta, kÄ pasiraÅ¡o, jai nekilo. Nors sutartyje nÄra pažymÄta, kad sutartis yra iÅ¡versta į rusų kalbÄ , taÄiau notarÄ paaiÅ¡kino, jog su ieÅ¡kove bendravo ir jai sutarties tekstÄ aiÅ¡kino ne tik lietuvių, bet ir rusų kalba, nes gerai jÄ moka.
5. Teismas atkreipÄ dÄmesį į tai, kad, nors ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje nurodÄ, jog ji nesuprato kur ir kÄ pasiraÅ¡o, ieÅ¡kovÄ duodama paaiÅ¡kinimus iÅ¡ viso negalÄjo nurodyti, kad ji notarų biure buvo. Teismas pažymÄjo, kad ginÄijamoje sutartyje yra ieÅ¡kovÄs paraÅ¡as ir byloje nekeliamas klausimas dÄl jo tikrumo, notarÄ patvirtino, jog sudarant sandorį buvo abi Å¡alys. Teismas nustatÄ, kad apie sudaromÄ sandorį ir suteikiamÄ finansinÄ paramÄ , tiek ieÅ¡kovÄ, tiek O. F. žinojo.
6. Teismas, įvertinÄs byloje esanÄiÄ medžiagÄ , sprendÄ, kad Å¡alys buvo sudariusios du savarankiÅ¡kus susitarimus, iÅ¡ kurių vienas â ginÄo buto dovanojimo sandoris â buvo įformintas notariÅ¡kai, o kitas â dÄl finansinÄs pagalbos suteikimo ieÅ¡kovÄs kitai dukrai O. F. â nebuvo įformintas raÅ¡tu ir sudarytas tik žodžiu. TaÄiau tai, kad pastarasis Å¡alių susitarimas nebuvo sudarytas raÅ¡tu, nedaro įtakos ginÄo buto dovanojimo sandorio teisÄtumui ir galiojimui bei nesudaro pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovÄ klydo dovanodama savo butÄ atsakovei. Dovanojimo sandoriui buvo nuosekliai ruoÅ¡iamasi, ieÅ¡kovÄ turÄjo pakankamai laiko apsvarstyti ir nusprÄsti, ar sudaryti dovanojimo sandorį; paÄios ieÅ¡kovÄs kryptingi, nuoseklÅ«s veiksmai lÄmÄ sandorio sudarymÄ .
7. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje teigÄ, kad ji klydo dÄl ginÄijamo sandorio esmÄs. Teismas atkreipÄ dÄmesį į tai, kad ieÅ¡kovÄs pozicija dÄl suklydimo buvo nenuosekli. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovÄ nurodÄ, kad suklydo, nes manÄ, jog buto nuosavybÄs teisÄ pereis atsakovei po ieÅ¡kovÄs mirties. Taip pat ieÅ¡kovÄ teigÄ, kad manÄ, jog pasiraÅ¡omi dokumentai dÄl ieÅ¡kovÄs priežiÅ«ros. Dublike ieÅ¡kovÄ nurodÄ, kad suklydo manydama, jog sudaroma rentos, o ne dovanojimo sutartis.
IeÅ¡kovÄs argumentus, jog ji klydo sudarydama dovanojimo sandorį, nes manÄ, jog butas pereis atsakovÄs nuosavybÄs tik po jos mirties, teismas atmetÄ kaip nepagrįstus, kadangi notarÄ negalÄjo ir nebÅ«tų tvirtinusi tokios dovanojimo sutarties, nes ji prieÅ¡tarauja įstatymui. Be to, kaip nustatyta byloje, notarÄ savo pareigas iÅ¡aiÅ¡kinti sudaromo sandorio esmÄ ir pasekmes Å¡alims įvykdÄ tinkamai. Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad notarei reikalavimai Å¡ioje byloje nÄra keliami. Teismas akcentavo, kad Å¡alys pas notarÄ lankÄsi du kartus, nuo pirmo apsilankymo iki sandorio patvirtinimo praÄjo beveik mÄnuo, o tai yra pakankamas laikas, per kurį ieÅ¡kovÄ turÄjo suvokti ir apsisprÄsti dÄl sandorio sudarymo.
8. IeÅ¡kovÄ teigÄ, kad ji tik pasiraÅ¡inÄjo, kur jai liepÄ, ir galvojo, jog tvarkomi jos rÅ«pybos reikalai. Å ie teiginiai byloje nÄra įrodyti. IeÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, kad jai 2011 metais buvo reikalinga globa ar rÅ«pyba. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ pati galÄjo savimi pasirÅ«pinti â į parduotuvÄ, vaistinÄ, poliklinikÄ ji galÄjo nuvykti pati; pati atvažiuodavo į Å irvintas visuomeniniu transportu. Jokių duomenų, kad 2011 m. ieÅ¡kovÄ buvo nemobili ar bÅ«tų gulÄjusi kokioje nors slaugos įstaigoje, byloje nÄra.
Byloje nÄra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų nustatyta globa, rÅ«pyba ar skirta socialinÄ slauga. NotarÄs byloje teikti paaiÅ¡kinimai taip pat paneigia minÄtus argumentus, nes ieÅ¡kovÄ aiÅ¡kiai notarei du kartu notarÄs biure (2011 m. lapkriÄio 17 d. bei 2011 m. gruodžio 8 d.) iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ sudaryti bÅ«tent dovanojimo sutartį, o ne tvarkyti jos priežiÅ«ros dokumentus. Be to, atsakovÄ bei liudytojai duodami parodymus patvirtino, jog 2011 m. ieÅ¡kovei nebuvo reikalinga priežiÅ«ra, nes ieÅ¡kovÄs sveikata buvo pakankamai gera, ji pati galÄjo naudotis visuomeniniu transportu.
Pati ieÅ¡kovÄ patvirtino, kad ji pati nuolat mokÄdavo komunalinius mokesÄius už ginÄo butÄ . IÅ¡ apžiÅ«rÄtų knygelių matyti, kad mokesÄiai buvo mokami nuvykus į paÅ¡to skyrių.
9. Teismas atmetÄ kaip neįrodytus argumentus, kad ieÅ¡kovÄ manÄ, jog sudaroma rentos sutartis. Byloje esantys įrodymai paneigia Å¡iuos ieÅ¡kovÄs argumentus. RaÅ¡ytinis įrodymas â 2011 m. lapkriÄio 17 d. ieÅ¡kovÄs pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas dÄl duomenų tikslinimo, kuriame nurodytas sandorio sudarymo tikslas â dovanojimas, o ne renta, patvirtina, jog ieÅ¡kovÄ norÄjo sudaryti dovanojimo sutartį. AtsakovÄ taip pat duodama paaiÅ¡kinimus patvirtino, kad ieÅ¡kovÄs valia buvo sudaryti dovanojimo, o ne kokiÄ nors kitÄ sutartį, nes kitaip atsakovÄs Å¡eima nebÅ«tų suteikusi paramos O. F.. Be to, pati ginÄijama sutartis, kuriÄ ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡Ä net keturis kartus, yra pavadinta dovanojimo sutartimi bei tekste ne kartÄ yra kartojamas žodis dovanojimas.
10. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ byloje neįrodÄ esminio suklydimo aplinkybÄs. Tiek raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek notarÄs, atsakovÄs, liudytojų M. A., R. A. nuoseklÅ«s ir vienas kitam neprieÅ¡taraujantys parodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovÄs valia buvo padovanoti butÄ atsakovei, todÄl dÄl sandorio esmÄs suklysta nebuvo. Taip pat nÄra pagrindo teigti, kad buvo suklysta dÄl sandorio dalyko, nes ieÅ¡kovÄ turÄjo vienÄ butÄ , kuris ir buvo nurodytas dovanojimo sutartyje. IeÅ¡kovÄ turÄjo dvi dukras, taÄiau notarÄ patvirtino teismui, kad klausÄ ieÅ¡kovÄs, ar ji turi kitų vaikų, o ieÅ¡kovÄ atsakÄ, kad turi dar vienÄ dukrÄ , taÄiau butÄ padovanoti nori bÅ«tent atsakovei, nes kita dukra buvo pasirÅ«pinta.
11. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad ji nesupranta, nekalba ir neraÅ¡o lietuviÅ¡kai, taÄiau byloje nustatyta, jog Å¡ie teiginiai neatitinka tikrovÄs. Byloje pateikta ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) medžiaga (2016 m. gruodžio 29 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentÄjusiajam) iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolas, liudytojo apklausos protokolas, nutarimas pripažinti nukentÄjusiuoju ir 2017 m. vasario 7 d. įtariamojo ir nukentÄjusiojo susitaikymo protokolas) patvirtina, kad ieÅ¡kovÄ suprato lietuvių kalbÄ , vertÄjo nepageidavo, savo ranka paraÅ¡Ä tekstÄ âPerskaityta suraÅ¡yta teisingai P. B.â.
Teismo posÄdžio metu tiek Å¡alys, tiek liudytojai patvirtinto, jog ant nurodytų dokumentų yra ieÅ¡kovÄs paraÅ¡as. Be to, notarÄ teismui patvirtino, kad ieÅ¡kovÄ suprato lietuvių kalbÄ , taÄiau notarÄ dovanojimo sutarties tekstÄ perskaitÄ dar ir rusų kalba. Liudytoja R. A. patvirtino teismui, kad su ieÅ¡kove visÄ laikÄ kalbÄjosi tik lietuviÅ¡kai. Taip pat paliudijo, kad ieÅ¡kovÄ persiskaitydavo vaistų receptus lietuvių kalba. Tai, kad ieÅ¡kovÄ vaistų naudojimo instrukcijas perskaitydavo lietuvių kalba, teismo posÄdžio metu patvirtino ir atsakovÄ.
AtsakovÄ ir jos sutuoktinis M. A. teismui patvirtino, kad ieÅ¡kovÄ supranta lietuvių kalbÄ , nes tiek dÄl 2016 metais įvykusio eismo įvykio policijos apklausiama, tiek su medikais sveikatos priežiÅ«ros įstaigose kalbÄjo lietuviÅ¡kai. Taip pat byloje yra pateikti kiti įrodymai, kurie patvirtina ieÅ¡kovÄs raÅ¡tus ar sandorius sudarytus lietuvių kalba: 1991 m. gruodžio 31 d. dokumentas dÄl įpÄdinio nurodymo; 1996 m. lapkriÄio 12 d. Trakų notarų biure sudaryta bei notarÄs D. B. patvirtinta sutartis, kuria ieÅ¡kovÄ perleido atsakovei teisÄ Ä¯ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybÄs atstatymÄ ; 2006 m. gegužÄs 2 d. bÅ«simo buto statybos sutartis Nr. k2-14, 2007 m. birželio 18 d. buto priÄmimoâperdavimo aktas Nr. K2-54; 2007 m. birželio 18 d. susitarimas prie buto priÄmimoâperdavimo akto Nr. K2-54; 2007 m. birželio 18 d. susitarimas dÄl pastato administravimo.
Be to, ieÅ¡kovÄ neginÄijo jai priklausiusio buto (duomenys neskelbtini) notarinÄs 2005 m. gruodžio 9 d. pirkimo â pardavimo sutarties, nors ji taip pat buvo sudaryta lietuvių kalba. Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad, nors teismo posÄdyje ieÅ¡kovÄ davÄ paaiÅ¡kinimus rusų kalba dalyvaujant vertÄjai, taÄiau į užduodamus klausimus kartais atsakydavo ir lietuviÅ¡kai net nesulaukusi vertimo. Teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄ moka ir supranta lietuvių kalbÄ ta apimtimi, jog neabejotinai galÄjo suprasti ir perskaityti, kad sudaro ir pasiraÅ¡o bÅ«tent dovanojimo sutartį.
12. Byloje ieÅ¡kovÄ taip pat nurodo, kad sudarydama ginÄo sandorį ji iÅ¡ esmÄs suklydo dÄl sandorio dÄl amžiaus ir sveikatos bÅ«klÄs. Sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovei buvo 73 metai, taÄiau tai savaime nelemia iÅ¡vados, kad tokio amžiaus asmuo negali suprasti sudaromo sandorio esmÄs. Be to, ieÅ¡kovÄ savo reikalavimų byloje negrindžia aplinkybe, kad ieÅ¡kovÄ 2011 m. buvo neveiksni, t. y. pripažįsta faktÄ , kad ieÅ¡kovÄ 2011 m. buvo veiksni, todÄl galÄjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄ ir galÄjo juos valdyti.
IÅ¡ byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovÄ sirgo bronchine astma, dÄl to 2007 metais ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas neįgaliojo pažymÄjimas, taÄiau byloje nÄra jokių duomenų, kad bronchinÄ astma 2011 m. ieÅ¡kovei bÅ«tų sutrukdžiusi suprasti kokį sandorį sudaro, kam ir kokį daiktÄ dovanoja. Teismas, įvertinÄs byloje esanÄiÄ medžiagÄ â medicininius dokumentus, sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯ bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių rimtus sutrikimus, kurie 2011 m. galÄjo lemti negalÄjimÄ suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todÄl ieÅ¡kinyje esantys teiginiai, kad dÄl iÅ¡eminÄs galvos smegenų ligos ieÅ¡kovÄ neva negalÄjo suprasti sudaromo sandorio esmÄs ir (ar) kad suklydo sudarydama dovanojimo sutartį, atmestini kaip neįrodyti.
13. Teismas atkreipÄ dÄmesį į tai, kad ieÅ¡kovÄ, nors ir pasiraÅ¡Ä ieÅ¡kinį, taÄiau negalÄjo nuosekliai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dÄstyti savo argumentų dÄl ieÅ¡kinio, negalÄjo aiÅ¡kiai atsakyti į užduodamus klausimus ir negalÄjo nurodyti, ar skaitÄ patį ieÅ¡kinį. TodÄl teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas ne siekiant apginti realiai pažeistas teises, o reiÅ¡kiamas ieÅ¡kovei pakeitus savo valiÄ dÄl sudaryto sandorio ne jo sudarymo metu, o ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu.
Teismas pažymÄjo, kad Å¡alies valios pasikeitimas jau po to, kai buvo sudarytas sandoris, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti negaliojanÄiu teisÄtai sudarytÄ ir tuo metu Å¡alių valiÄ atitinkantį sandorį. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, jog ginÄijamÄ dovanojimo sandorį sudarÄ dÄl esminio suklydimo, nesuprato jo esmÄs ir pasekmių bei jis neatitiko jos valios, todÄl ieÅ¡kinį atmetÄ kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 14.
IeÅ¡kovÄ P. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti ir dovanojimo sutartį panaikinti arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. PrieÅ¡ingai nei sprendÄ pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovÄs sveikatos bÅ«klÄ ginÄo sandorio sudarymo metu nebuvo gera, nes, remiantis byloje esanÄiais medicininiais dokumentais, jai nustatyta ne tik bronchinÄ astma, taÄiau ir tiesiogiai su kognityvine funkcija susijÄ sklerotiniai, objektyviai egzistuojantys galvos smegenų kraujotakos pakitimai.
Nors ieÅ¡kovÄs neveiksnumas de jure (teisiÅ¡kai) nebuvo nustatytas, taÄiau jau 2010 metų pabaigoje aukÅ¡Äiau įvardintos diagnozÄs ieÅ¡kovÄs ligos istorijoje užfiksuotos. 2005 metais ieÅ¡kovÄ pardavÄ savo butÄ Trakuose ir, įsigijusi ginÄo butÄ , persikÄlÄ gyventi į Vilnių, arÄiau savo dukters O. F.. Be to, jai sergant astma buvo nustatytas ir neįgalumas, o tai, vertinant visumÄ , o ne atskiras diagnozes, jau 2010â2011 metais sukÄlÄ tam tikrÄ ieÅ¡kovÄs priklausomybÄ nuo atsakovÄs. Å ios aplinkybÄs lÄmÄ, kad ieÅ¡kovÄ suklydo dÄl savo valios iÅ¡raiÅ¡kos manydama, kad sandoris susijÄs ne su neatlygintinu buto perleidimu, o su jos priežiÅ«ra ateityje, blogÄjant ne tik jos, bet ir kitos dukters O.
F. sveikatos bÅ«klei. 14.2. IeÅ¡kovÄs parašų buvimas byloje esanÄiuose dokumentuose savaime nei patvirtina, nei paneigia ieÅ¡kovÄs gebÄjimo suvokti lietuvių kalbÄ . Ikiteisminio tyrimo medžiagos protokolų įraÅ¡uose ieÅ¡kovÄs ranka daryti prieraÅ¡ai klaidų kiekiu ir raÅ¡ymo bÅ«du be specialios ekspertizÄs rodo visiÅ¡kÄ ieÅ¡kovÄs negebÄjimÄ raÅ¡yti lietuvių kalba ir kelia rimtų abejonių dÄl jos raÅ¡tingumo kitomis kalbomis, taip pat ir rusų. IeÅ¡kovÄ Å¡iek tiek lankÄ tris klases Trakų rajono Bagdanonių kaime, jokių mokslų nebaigÄ, paklausta apie vartojamÄ gimtÄ jÄ kalbÄ Ä¯vardino vietinÄ tarmÄ, kurioje dominuoja lenkų ir baltarusių, t. y. slavų kalbų grupei priklausanÄios kalbos, todÄl daryti iÅ¡vados apie neginÄijamÄ lietuviÅ¡kų teisinių terminų suvokimÄ ginÄo sandorio sudarymo metu nebuvo jokio pagrindo. 14.3.
IeÅ¡kovÄ teismo posÄdžio metu naudojo ir lietuviÅ¡kus žodžius, taÄiau vietinÄje tarmÄje yra ir lietuviÅ¡kų žodžių bei iÅ¡sireiÅ¡kimų, bet joje nÄra jokių teisinių terminų, todÄl nÄra pagrindo teigti, kad, esant nustatytam ieÅ¡kovÄs iÅ¡silavinimo lygiui (be jokio iÅ¡silavinimo), notarÄs paaiÅ¡kinimas apie sutarties prasmÄs paaiÅ¡kinimÄ rusų kalba ieÅ¡kovei buvo suprantamas, nes vietine tarme kalbanÄio asmens teisinių terminų suvokimas tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis yra nepakankamas. 14.4.
GinÄo sandoris sudarytas 2011 m. gruodžio 8 d., todÄl kyla pagrįstų abejonių, ar notarÄ tikrai galÄjo prisiminti Å¡io sandorio sudarymÄ . GinÄo sandoris nebuvo iÅ¡skirtinis, notarÄs baigiamoje kalboje įvardintas kaip visiÅ¡kai paprastas sandoris. 14.5. 2011 m. lapkriÄio 17 d. paraiÅ¡koje VÄ® Registrų centrui yra tik ieÅ¡kovÄs paraÅ¡as, o įraÅ¡as âdovanojimasâ praÅ¡ymo paskirties grafoje, kaip ir visi kiti įraÅ¡ai Å¡iame dokumente, atlikti aiÅ¡kiai ne ieÅ¡kovÄs ranka, todÄl Å¡is dokumentas negali patvirtinti, kad ieÅ¡kovÄ iÅ¡ tiesų siekÄ sudaryti dovanojimo sandorį.
Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir notariniai dokumentai taip pat gali tik patvirtinti, kad ieÅ¡kovÄ nesugeba savarankiÅ¡kai raÅ¡yti ar skaityti lietuvių kalba, atstovo nurodomi įraÅ¡ai dokumentuose aiÅ¡kiai patvirtina, jog ieÅ¡kovÄ Å¡iuos įraÅ¡us atliko padedama pareigÅ«nų. 14.6. IeÅ¡kovÄ sandorio sudarymo metu buvo 73 metų amžiaus, turÄjo sveikatos sutrikimų ir todÄl buvo priklausoma nuo atsakovÄs. IeÅ¡kovÄ visÄ gyvenimÄ kalbÄjo lenkų kalbos vietine tarme, taigi nepakankamai suprato ne tik lietuvių, bet ir rusų kalbÄ .
Nepaisant jos parašų dokumentuose, atsižvelgiant į tai, jog ginÄo sutarties objektas yra jos paskutinis nekilnojamas turtas ir gyvenamoji vieta, bylos nagrinÄjimo metu turÄjo bÅ«ti vadovaujamasi bÅ«tent ieÅ¡kovÄs pozicija, kad ginÄo sandorio esmÄ ji suprato kaip jos iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros blogÄjant sveikatai garantijÄ . 14.7. Dovanojimas tiek savo prigimtimi, tiek pagal suformuotÄ teismų praktikÄ yra neatlygintinis sandoris be iÅ¡lygų ir papildomų sÄ lygų, tuo tarpu byloje banko iÅ¡raÅ¡ais patvirtinta, kad ieÅ¡kovei, kad ir netiesiogiai, už jos turtÄ buvo mokami pinigai.
Tarp atsakovÄs, atsakovÄs sesers ir ieÅ¡kovÄs pagal paÄios atsakovÄs ir liudytojos R. A. paaiÅ¡kinimus, vyko derybos dÄl ginÄo buto perÄjimo atsakovÄs žinion po ieÅ¡kovÄs mirties. Tokiu bÅ«du Å¡ie susitarimai susijÄ ne su buto dovanojimu, o su ieÅ¡kovÄs turto paveldÄjimu. 14.8. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad ieÅ¡kovÄ jau buvo padovanojusi atsakovei nuosavybÄs teisÄ Ä¯ jos tÄvui priklausiusį grÄ Å¾intinÄ 8 ha žemÄs sklypÄ . Kadangi ieÅ¡kovÄs valia Å¡iuo atveju sutapo su žemÄs nuosavybÄs perleidimo sandorio tikslu â neatlygintinai perduoti turtÄ vienai iÅ¡ dukterų, jokių nesusipratimų dÄl Å¡io sandorio tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovÄs nekilo. 14.9.
AtsakovÄs dukters ir liudytojos R. A. elgesys, pareikalavus ieÅ¡kovÄs iÅ¡sikraustyti iÅ¡ jos dabartinÄs gyvenamosios vietos, lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymÄ . Ä®statyme konkreÄiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralÄs požiÅ«riu. NagrinÄjamu atveju raginimas iÅ¡sikraustyti į kitÄ butÄ gal ir neperžengia CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, taÄiau, vertinant bendrame byloje esanÄių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos kontekste, gali bÅ«ti papildomu motyvu sprendžiant dÄl ginÄo sandorio panaikinimo. 14.10.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 11 straipsnio 2 dalis garantuoja asmeniui, kuris nemoka lietuvių kalbos, teisÄ teismo procese naudotis vertÄjo paslaugomis. DÄl ieÅ¡kovÄs iÅ¡silavinimo ir kalbinių gebÄjimų konstatuotina, kad tokia teisÄ ieÅ¡kovei nebuvo tinkamai užtikrinta, nes rusų kalbos vertÄjo dalyvavimas lenkų tautybÄs asmeniui kalbos barjero įveikti nepadeda, o dažnai dar labiau apsunkina proceso kalbos supratimÄ , todÄl skundžiamas sprendimas naikintinas ir dÄl esminio proceso teisÄs normų pažeidimo.
15. AtsakovÄ N. A. atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 15.1. Tiek ieÅ¡kovÄ, tiek jos dukra O. F. buvo verslininkÄs, kurios daug metų prekiavo įvairiomis prekÄmis GariÅ«nų turgavietÄje. IeÅ¡kovÄ pardavÄ (duomenys neskelbtini) buvusį butÄ už 193 000 Lt. IeÅ¡kovÄ lietuvių kalba 2006 m. gegužÄs 2 d. sudarÄ deÅ¡imties puslapių bÅ«simo buto statybos sutartį, kuria sulygta dÄl 55,72 kv. m dviejų kambarių buto (su daline apdaila) statybų.
Kadangi butas buvo su daline apdaila, o ieÅ¡kovÄ neturÄjo piniginių lÄšų butui įsirengti, su O. F. ieÅ¡kovÄ buvo susipykusios, todÄl papraÅ¡Ä dukters (atsakovÄs) padÄti. Buto pilnos apdailos darbus savo lÄÅ¡omis, jÄgomis, medžiagomis ir priemonÄmis atliko atsakovÄs sutuoktinis ir atsakovÄs sÅ«nus. Be to, atsakovÄs Å¡eima savo lÄÅ¡omis nupirko į butÄ baldus. IeÅ¡kovÄ, padedant atsakovei, grÄ Å¾ino O. F. 12 500 Lt, kuriuos ji buvo davusi už buto pirkimÄ . 15.2.
GinÄo dovanojimo sandoris nebuvo įvykdytas per vienÄ dienÄ , vyko pasiruoÅ¡imas â užsakyti kadastrinių matavimo bylos tikslinimo darbai nurodant, kad užsakymo tikslas â dovanojimas, ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡Ä atliktų darbų aktÄ , sÄ skaitÄ už atliktus darbus, sumokÄjo už atliktus darbus, ieÅ¡kovÄ nutraukÄ nuomos sutartį su nuomininkais, atsakovÄs dukra pervedÄ O. F. pinigus mokÄjimo paskirtyje nurodydama âuž butÄ â ir O. F. Å¡iuos pinigus priÄmÄ. Sandorio tvirtinimo pas notarÄ metu nekilo jokių abejonių dÄl Å¡alių veiksnumo ar negalÄjimo suvokti sandorį.
Buvo pasiraÅ¡yti keturi dovanojimo sutarties egzemplioriai, t. y. ieÅ¡kovÄ ne tik žodžiu patvirtino notarei, kad suprato dovanojimo sutarties esmÄ, bet ir keturis kartus, kiekviename dovanojimo sutarties egzemplioriuje, savo ranka įraÅ¡Ä vardÄ , pavardÄ ir pasiraÅ¡Ä. 15.3. Teiginiai, kad ieÅ¡kovÄs sveikata neva blogÄjo, prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Medicinos dokumentuose yra įraÅ¡as apie ieÅ¡kovei nustatytÄ lÄtinÄ galvos smegenų iÅ¡emijÄ , lengvÄ kognityvinį sutrikimÄ , taÄiau nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, jog minÄto smegenų kraujotakos nepakankamumo požymių (miego sutrikimo, ūžesio ausyse ir pan.) dovanojimo sandorio sudarymo metu bÅ«tų nustatyti stabilÅ«s iÅ¡reikÅ¡ti psichikos ir kognityvinių funkcijų sutrikimai, kurie neleistų ieÅ¡kovei suprasti sudaromų sandorių turinio bei teisinių pasekmių.
IeÅ¡kovÄs sveikatos bÅ«klÄ 2010, 2011 ir 2012 metais beveik nekito. 2010 m. gruodžio 21 d. iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų nurodyta, kad ieÅ¡kovÄs atlikto MMSE tyrimas (protinÄs bÅ«klÄs mini tyrimas, angl. Mini-Mental State Examination, MMSE) testo balų rezultatas yra 22â24 balai (lengvas kognityvinis sutrikimas). Tuo atveju, jei bÅ«tų buvÄs nustatyti 26 balai, tai reikÅ¡tų, kad ieÅ¡kovei nÄra jokio kognityvinio pažeidimo. Tame paÄiame iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog: âObj. neurologinÄs židininÄs simptomatikos nestebima.
Å iuo metu duomenų už Alzheimerio ligÄ nepakankaâ. Taigi ieÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯ bylÄ Ä¯rodymų, kurie patvirtintų rimtus psichikos sutrikimus, kurie galÄtų sÄ lygoti negalÄjimÄ suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. 15.4. Byloje nustatyta, kad su ieÅ¡kovÄs turimu iÅ¡silavinimu ieÅ¡kovÄ sugebÄjo verstis individualia veikla â įvairių prekių prekyba GariÅ«nų turgavietÄje, reikÄjo organizuoti ne tik prekių įsigijimÄ , pardavimÄ , taip pat sudaryti sandorius dÄl prekybos vietos, tvarkyti buhalterinÄ apskaitÄ ir pan.
IeÅ¡kovÄ buvo sudariusi daug sandorių lietuvių kalba. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovÄs įgytas pradinis iÅ¡silavinimas, papildytas gyvenimiÅ¡ka bei verslo vykdymo patirtimi, įvairių sandorių (tiek atlygintinų, tiek neatlygintinų) sudarymo patirtimi, netrukdÄ ieÅ¡kovei suprasti nei visų minÄtų sandorių sÄ lygas ir teisingai iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ , nei suprasti dovanojimo sutarties sÄ lygas ir teisingai iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ . 15.5. IeÅ¡kovÄ (per savo atstovus â du advokatus) 2021 m. rugsÄjo 3 d. raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu praÅ¡Ä pirmosios instancijos teismo byloje skirti vertÄjÄ , nurodÄ, kad P. B. lietuvių kalbÄ supranta ribotai, todÄl praÅ¡Ä Ä¯ teismo posÄdį pakviesti lietuviųârusų kalbos vertÄjÄ .
Pirmosios instancijos teismas šį praÅ¡ymÄ tenkino bei visuose vykusiuose teismo posÄdžiuose užtikrino vertÄjo (iÅ¡ lietuvių kalbos į rusų kalbÄ ) dalyvavimÄ . IeÅ¡kovÄs atstovÄ patvirtino teismui, kad ieÅ¡kovÄ supranta rusiÅ¡kai. IeÅ¡kovÄ teismo posÄdžio metu pasitarusi su savo dviem atstovais (advokatais), pareiÅ¡kÄ, kad vertÄja į rusų kalbÄ tinka. Kituose teismo posÄdžiuose jokių klausimų dÄl vertÄjo tinkamumo nekilo. Pati ieÅ¡kovÄ kalbÄjo rusiÅ¡kai, kartais lietuviÅ¡kai (net nesulaukusi vertimo į rusų kalbÄ ), ieÅ¡kovÄ paaiÅ¡kinimus teismui teikÄ bei į klausimus atsakinÄjo rusų kalba, kartais ir lietuvių kalba.
IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinyje niekur nÄra paraÅ¡yta, kad ieÅ¡kovÄ nesuprato rusų kalbos. 15.6. Skunde nÄra teiginių, kad atsakovÄ bÅ«tų reikalavusi persikelti į kitÄ butÄ ir pan., tokios pretenzijos nebuvo reiÅ¡kiamos ir ieÅ¡kovÄs procesiniuose dokumentuose. Byloje taip pat nÄra įrodymų, kad atsakovÄ bÅ«tų žodžiu reikalavusi iÅ¡ ieÅ¡kovÄs iÅ¡sikelti iÅ¡ buto. Net ir po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, atsakovÄ niekada nereikalavo ir nereikalauja, kad ieÅ¡kovÄ iÅ¡sikeltų iÅ¡ buto.
Nei ieÅ¡kinyje, nei dublike nebuvo remiamasi CK 6.472 straipsnio 1 dalimi, todÄl ieÅ¡kovÄ negali Å¡iuo straipsniu remtis apeliaciniame skunde. 15.7. Skunde ieÅ¡kovÄ teigia, kad už buto komunalinius mokesÄius ieÅ¡kovÄ visÄ laikÄ mokÄjo pati. Å ie teiginiai nÄra teisingi. Pirma, po dovanojimo sutarties sudarymo 2012 m. sausio 30 d. Å irvintų klientų aptarnavimo skyriuje už buto komunalinius mokesÄius mokÄjo atsakovÄ, o ne ieÅ¡kovÄ. Å iÄ aplinkybÄ patvirtina atsiskaitymų knygelÄje esantis mokÄjimo kvitas (apžiÅ«rÄtas teismo posÄdžio metu), kuriame mokÄtojo grafoje nurodyta âN. A.â.
Antra, liudytoja R. A. paliudijo teismui, kad už buto komunalinius mokesÄius mokÄjo tas, kuris bute gyveno: jei gyveno R. A., tai ji ir mokÄjo mokesÄius; jei bute gyveno ieÅ¡kovÄ, tai R. A. užpildydavo atsiskaitymų knygelÄ, o mokÄdavo ieÅ¡kovÄ.
16. TreÄiasis asmuo notarÄ G. Z. atsiliepime praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinta, kokios yra sudaromo sandorio teisinÄs pasekmÄs, kokie kiti sandoriai gali bÅ«ti sudaryti, aptartos įvairios situacijos, kas atsitiktų, jeigu mirtų apdovanotasis ir pan. KritiÅ¡kai vertintini ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimai, kad ji neprisimena, jog jai bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos sandorio pasekmÄs, kadangi teismo posÄdžio metu ji teigÄ iÅ¡ viso neprisimenanti, kad buvo notaro biure. Sutarties sudarymo metu nekilo abejonių dÄl ieÅ¡kovÄs ketinimo dovanoti butÄ savo dukrai N. A..
17. TreÄiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovÄ nenurodo ir neįrodinÄja jokių notarÄs neteisÄtų ir (ar) kaltų veiksmų dÄl dovanojimo sutarties patvirtinimo, ar teismo sprendime konstatuotų aplinkybių, kad notarÄ tinkamai, rÅ«pestingai bei sÄ Å¾iningai atliko savo pareigas pagal dovanojimo sutarties atlikimo metu galiojusių teisÄs aktų reikalavimus.
IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde nenurodÄ jokių naujų aplinkybių, kurios nebÅ«tų nurodytos ieÅ¡kinyje ir dÄl kurių teismas nebÅ«tų detaliai pasisakÄs sprendime, kuriuo ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys buvo atmestas. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados DÄl kilusio ginÄo esmÄs ir bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribų 18. IeÅ¡kovÄ P. B. kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti negaliojanÄia dovanojimo sutartį.
Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetÄ konstatavÄs, kad ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, jog ginÄijamÄ dovanojimo sandorį sudarÄ dÄl esminio suklydimo ir nesuprato jo esmÄs ir pasekmių bei jis neatitiko jos valios. IeÅ¡kovÄ su Å¡iuo teismo vertinimu nesutinka, praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti.
19. TeisÄjų kolegija pažymi, kad pagal pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo nurodymas yra ieÅ¡kovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinyje yra nurodomas ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobÅ«džio aplinkybÄs, patvirtinanÄios asmens turimÄ teisÄ ar interesÄ arba jo pažeidimÄ ar ginÄijimÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018 34 punktÄ ). Teismas nagrinÄja ginÄÄ neperžengdamas ginÄo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme apibrÄžtus atvejus.
20. Nors ieÅ¡kovÄ procesiniuose dokumentuose epizodiÅ¡kai nurodÄ ir pirmosios instancijos teismas pasisakÄ dÄl ieÅ¡kovÄs sveikatos bÅ«klÄs kaip pagrindo sprÄsti, ar ieÅ¡kovÄ galÄjo suvokti savo veiksmus sudarant ginÄo sutartį, taÄiau pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ savo reikalavimų byloje negrindžia aplinkybe, jog ieÅ¡kovÄ 2011 m. buvo neveiksni, t. y. ieÅ¡kovÄ pripažino faktÄ , kad ieÅ¡kovÄ 2011 m. buvo veiksni, todÄl galÄjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄ ir galÄjo juos valdyti (skundžiamo sprendimo 35 punktas) (CK 1.89 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs Å¡alių teisinius santykius, sprendÄ dÄl sandorio negaliojimo CK 1.90 straipsnio pagrindu, o apeliaciniame skunde iÅ¡ esmÄs nekeliamas ginÄas dÄl galimai netinkamai nustatytų ginÄo ribų ir (ar) teisinių santykių kvalifikavimo.
21. Apeliacinio proceso paskirtis â patikrinti neįsiteisÄjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinÄs instancijos teismas ne pakartotinai nagrinÄja bylÄ iÅ¡ esmÄs (tai yra bÅ«dinga visiÅ¡kai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nÄra absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Å is ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai.
22. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija nagrinÄjamu atveju nenustatÄ absoliuÄių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dÄl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
23. IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde be kita ko nurodo, kad yra pagrindas sprÄsti dÄl dovanojimo sutarties nuginÄijimo pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį remiantis tuo, jog liudytoja R. A. pareikalavo ieÅ¡kovÄs iÅ¡sikraustyti iÅ¡ jos dabartinÄs gyvenamosios vietos (ginÄo nekilnojamojo turto); toks reikalavimas demonstruoja ypatingÄ nedÄkingumÄ dovanotojui. TeisÄjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybÄmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).
TeisÄjų kolegija pritaria atsakovÄs atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentams, kad ieÅ¡kovÄ pirmosios instancijos teisme, kuriame suformuluojamas bylos nagrinÄjimo pagrindas ir dalykas, nesirÄmÄ anksÄiau nurodytomis aplinkybÄmis, jos laikytinos naujomis, todÄl apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija neturi teisinio pagrindo Å¡ių aplinkybių vertinti ir sprÄsti dÄl jų pagrįstumo.
24. TeisÄjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentus sprendžia, kad nagrinÄjamos civilinÄs bylos dalykÄ sudaro klausimas, ar ieÅ¡kovÄ, sudarydama ginÄo sandorį, suklydo (CK 1.90 straipsnis) ir dÄl to yra pagrindas pripažinti ginÄo sandorį negaliojanÄiu. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmÄs nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir teigiama, kad ieÅ¡kovÄ buvo priklausoma nuo atsakovÄs dÄl pablogÄjusios sveikatos bÅ«klÄs; ieÅ¡kovÄ manÄ, kad sandoris susijÄs ne su neatlygintiniu turto perleidimu, o su jos priežiÅ«ra ateityje.
IeÅ¡kovÄs teigimu, ji yra neraÅ¡tinga ir nesupranta lietuvių kalbos, todÄl negalÄjo suvokti sudaromo sandorio esmÄs. DÄl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų teisÄjų kolegija pasisako toliau. DÄl ieÅ¡kovÄs suklydimo sudarant ginÄo sandorį 25. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis â užtikrinti teisÄtumÄ civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tÄstinumo reikÅ¡mÄs. TodÄl tam, kad sandoris nebÅ«tų nuginÄytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginÄijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginÄijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turÄjusias reikÅ¡mÄs sandorio Å¡alių apsisprendimui dÄl sandorio sudarymo.
YpaÄ sandorio sudarymo aplinkybÄs aktualios, kai ginÄijami sandoriai, turintys valios trÅ«kumų.
26. Pagal CK 1.90 straipsnį dÄl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojanÄiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminÄ reikÅ¡mÄ, kai buvo suklysta dÄl paties sandorio esmÄs, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dÄl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padÄtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudarÄs arba bÅ«tų jį sudarÄs iÅ¡ esmÄs kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nÄra pagrindo vertinti kaip turinÄio esminÄ reikÅ¡mÄ, jeigu Å¡alis suklydo dÄl savo didelio neatsargumo arba dÄl aplinkybių, dÄl kurių rizikÄ buvo prisiÄmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkreÄias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).
27. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui bÅ«tina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dÄl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiÅ¡komis aplinkybÄmis nebÅ«tų sudarÄs. Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkreÄiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis vien sudarÄs, ieÅ¡kinys dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016 25, 33 punktus ir juose nurodomÄ kasacinio teismo praktikÄ , 2019 m. sausio 9 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-63-916/2019 ir kt.).
28. Teisių ir pareigų, atsirandanÄių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dÄl paÄios sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Å alies elgesys gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiÅ¡komis aplinkybÄmis apdairus ir atidus žmogus bÅ«tų sudarÄs sandorį tokiomis paÄiomis sÄ lygomis, kaip ir suklydusi Å¡alis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2014 m. lapkriÄio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-113-219/2017 27 punktas, 2019 m. lapkriÄio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019 ir kt.).
29. Teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). AiÅ¡kindamas Å¡iÄ procesinÄ normÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinÄjamai bylai reikÅ¡mingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikÄtinos; antra, vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžianÄių padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nÄra esminių prieÅ¡taravimų, paneigianÄių tokias iÅ¡vadas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gegužÄs 22 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); treÄia, kilus abejonÄms dÄl įrodymų patikimumo, Å¡ias abejones paÅ¡alina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinÄjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).
30. IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde teigia, kad ginÄo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovÄ buvo nedarbinga, senyvo amžiaus, turÄjo sveikatos sutrikimų, neturÄjo jokio kito turto ar pragyvenimo Å¡altinio, todÄl, perleidusi ginÄo butÄ , tapo visiÅ¡kai priklausoma nuo atsakovÄs, o tai neatitiko tikrosios ieÅ¡kovÄs valios. IeÅ¡kovÄs teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių visumos. TeisÄjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
31. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ ir Å¡ios aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs nÄra ginÄijamos, kad ieÅ¡kovÄ 2011 metais galÄjo savimi pasirÅ«pinti â pati galÄjo nuvykti į parduotuvÄ, vaistinÄ, poliklinikÄ , naudojosi visuomeniniu transportu. Nors ieÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jai buvo nustatyta ne tik bronchinÄ astma, bet ir tiesiogiai su kognityvine funkcija susijÄ sklerotiniai, objektyviai egzistuojantys galvos smegenų kraujotakos pakitimai, taÄiau apeliaciniame skunde nepaneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, jog ieÅ¡kovÄs sveikatos bÅ«klÄ nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 20 d. iÅ¡ esmÄs nesikeitÄ.
Byloje esantys medicininiai dokumentai â 2012 m. sausio 20 d. tyrimų rezultatai ir 2012 m. sausio 24 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (1 t., b. l. 38, 39) â paneigia ieÅ¡kovÄs argumentus, kad liga progresavo. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje nurodÄ ir su ieÅ¡kiniu pridÄjo dokumentus, patvirtinanÄius, kad 2021 m. pati nuvyko į VÄ® Registrų centrÄ , kuriame gavo ginÄo buto nuosavybÄs dokumentus, iÅ¡ pridedamų Lietuvos paÅ¡to kasos kvitų matyti, kad ieÅ¡kovÄ 2021 m. paÅ¡to skyriuje mokÄdavo mokesÄius ir deklaruodavo skaitiklių parodymus (1 t., b. l. 13), ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad tai darÄ savarankiÅ¡kai.
Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, jog jos nedarbingumas ar sveikatos sutrikimai galÄjo turÄti įtakos suklydimui dÄl sudaromo sandorio.
32. Be to, atsakovÄ atsiliepime į apeliacinį skundÄ teisingai pastebi, kad ieÅ¡kovÄ niekaip nedetalizuoja, kaip konkreÄiai pasireiÅ¡kÄ jos priklausomybÄ nuo atsakovÄs, ir kad tai galÄjo turÄti įtakos susiformuojant ieÅ¡kovÄs valiai perleisti butÄ . TeisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad vien aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovÄ ginÄo sandorio sudarymo metu buvo 73 metų amžiaus, taip pat savaime nelemia iÅ¡vados, kad tokio amžiaus žmogus negali suprasti savo veiksmų ar jų valdyti.
33. TeisÄjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄja, kad ji buvo itin menko iÅ¡silavinimo, nemokÄjo lietuvių kalbos, todÄl negalÄjo suprasti sudaromo sandorio esmÄs. Visų pirma, pati ieÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde pažymi, kad atsakovei 1996 m. jau buvo padovanojusi nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 8 ha žemÄs sklypÄ (1 t., b. l. 15). Taigi ieÅ¡kovÄ turÄjo sutarÄių sudarymo patirties, buvo sudariusi bÅ«tent dovanojimo sandorį, todÄl jai turÄjo ir galÄjo bÅ«ti suprantamos dovanojimo sandorio pasekmÄs, o bÅ«tent, kad turtas iÅ¡ karto pereina apdovanotojo nuosavybÄn. Antra, 2006 m. gegužÄs 2 d. ieÅ¡kovÄ lietuvių kalba sudarÄ bÅ«simo buto statybos sutartį (1 t., b. l. 63â69); 2007 m. birželio 18 d. ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡Ä sutartį dÄl pastato administravimo, sutartis sudaryta lietuvių kalba (1 t., b. l. 70â72).
Byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad ieÅ¡kovÄ 2005 m. pardavÄ savo butÄ Trakuose. Duomenų, kad visos Å¡ios sutartys buvo sudarytos per atstovÄ , byloje nÄra. PažymÄtina, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iomis aplinkybÄmis taip pat rÄmÄsi priimdamas sprendimÄ ir konstatavo, jog ieÅ¡kovÄ moka ir supranta lietuvių kalbÄ ta apimtimi, kad neabejotinai galÄjo suprasti ir perskaityti, jog sudaro ir pasiraÅ¡o bÅ«tent dovanojimo sutartį. Apeliaciniame skunde Å¡ie teismo argumentai nÄra niekaip ginÄijami ar paneigiami.
Taip pat nÄra ginÄijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs, kad ginÄo butas kurį laikÄ buvo iÅ¡nuomotas ir ieÅ¡kovÄ tai žinojo bei suprato. TreÄia, teismų praktika formuojama ta linkme, kad vien ta aplinkybÄ, jog asmuo nemoka lietuvių kalbos, nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojanÄiu pagal CK 1.90 straipsnį (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 2A-443/2012). Taigi faktas, kad atsakovÄ daro raÅ¡ybos ar gramatikos klaidų pasiraÅ¡ydama kitus dokumentus, savaime nelemia negebÄjimo suvokti, koks sandoris yra sudaromas ir kokios yra tokio sandorio sukeliamos pasekmÄs. TeisÄjų kolegija, įvertinusi tai, kas iÅ¡dÄstyta, sprendžia, kad ieÅ¡kovÄs iÅ¡silavinimas ir patirtis buvo pakankama priimti sprendimus ir sudaryti sandorius, kuriais ji disponavo savo nuosavybe, atitinkamai, teisÄjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovÄ turÄjo pakankamai patirties, kad suvoktų ir atskirtų sudaromo ginÄo sandorio esmÄ.
34. NÄra pagrindo abejoti notarÄs paaiÅ¡kinimais, kad sandorio esmÄ ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta tiek rusų, tiek lietuvių kalba, jog notarÄ iÅ¡aiÅ¡kino sandorio pasekmes ir teiravosi, ar ieÅ¡kovÄ pageidautų sudaryti kitokį sandorį, pavyzdžiui, testamentÄ . PažymÄtina, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsnio nuostatos įpareigoja sandorį tvirtinantį notarÄ iÅ¡aiÅ¡kinti notarinių veiksmų prasmÄ ir pasekmes. Atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ teisingai pažymima, kad jokie reikalavimai notarei, jog ji galimai netinkamai vykdÄ savo pareigas, nÄra keliami.
NotarÄ Ä¯ bylÄ pateikÄ ne tik 2011 m. lapkriÄio 17 d. praÅ¡ymo dÄl paslaugų užsakymo kopijÄ , taÄiau ir 2011 m. lapkriÄio 23 d. kalendoriaus lapo, kuriame matyti suplanuotas susitikimas su ieÅ¡kove, kopijÄ . Taigi teisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad notarÄ gali neprisiminti su sandorio sudarymu susijusių aplinkybių ir dÄl to nÄra pagrindo notarÄs paaiÅ¡kinimais remtis.
35. TeisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad bÅ«tent ieÅ¡kovÄ savo kryptingais veiksmais siekÄ sudaryti dovanojimo sandorį ir dovanojimo sandoriui buvo nuosekliai ruoÅ¡iamasi, ieÅ¡kovÄ turÄjo pakankamai laiko apsvarstyti ir nusprÄsti dÄl sandorio sudarymo. IÅ¡ 2011 m. lapkriÄio 17 d. praÅ¡ymo dÄl paslaugų užsakymo matyti (1 t., b. l. 144), kad ieÅ¡kovÄ pati kreipÄsi į notarÄ dÄl ginÄo buto nekilnojamojo turto duomenų tikslinimo, nurodydama tikslÄ â dovanojimas; iÅ¡ UAB âMatikadaâ 2011 m. lapkriÄio 28 d. kasos pajamų orderio kvito (1 t., b. l. 74), 2011 m. lapkriÄio 28 d. sÄ skaitos ir atliktų darbų akto (1 t., b. l. 75) matyti, kad ieÅ¡kovÄ užsakÄ ir apmokÄjo už ginÄo buto kadastro duomenų tikslinimo darbus, o pats ginÄo sandoris buvo sudarytas 2011 m. gruodžio 8 d.
IeÅ¡kovÄ pasiraÅ¡Ä net keletÄ Å¡ios sutarties egzempliorių. Abejonių notarei dÄl ieÅ¡kovÄs valios perleisti ginÄo turtÄ atsakovei nekilo.
36. IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde atkreipia dÄmesį, kad, pavyzdžiui, 2011 m. lapkriÄio 17 d. praÅ¡ymas dÄl paslaugų užsakymo buvo ieÅ¡kovÄs tik pasiraÅ¡ytas, o visa kita užpildyta kito asmens. TaÄiau teisÄjų kolegija pažymi, kad, pirma, pirmosios instancijos teismas nustatÄ, jog byloje nÄra duomenų, jog praÅ¡ymus pasiraÅ¡Ä ne pati ieÅ¡kovÄ; antra, bÅ«tent visuma kryptingų ieÅ¡kovÄs veiksmų patvirtina ketinimÄ sudaryti bÅ«tent dovanojimo sandorį, todÄl vien aplinkybÄ, kad pats 2011 m. lapkriÄio 17 d. praÅ¡ymas buvo užpildytas kitų asmenų, o ieÅ¡kovÄs tik pasiraÅ¡ytas, neįrodo ieÅ¡kovÄs valios trÅ«kumų.
Byloje nekeliamas klausimas, kad įraÅ¡as âdovanojimasâ neatitiko tuometinÄs ieÅ¡kovÄs valios, kad toks įraÅ¡as buvo atliktas apgaule ar kad ieÅ¡kovÄ tokio tikslo nenurodÄ ar pan. Taigi vien aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄ nepildÄ paties dokumento, o tik jį pasiraÅ¡Ä, nepaneigia dokumento turinio teisingumo. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatÄ ir apeliaciniame skunde Å¡ios aplinkybÄs nÄra ginÄijamos, kad O. F. ir atsakovÄ patvirtino, jog kartu su ieÅ¡kove duomenų tikslinime nedalyvavo ir praÅ¡ymų už jÄ nepildÄ.
TodÄl teisÄjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovÄ buvo tiesiogiai paveikta kurios nors iÅ¡ savo dukterų. Taigi tai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, kad pati ieÅ¡kovÄ sÄ moningai siekÄ sudaryti bÅ«tent dovanojimo sandorį.
37. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad faktiniai duomenys pamatomi, pastebimi, kokiu nors bÅ«du sužinomi, įsimenami, saugomi ir fizinio asmens atgaminami. TaÄiau jie gali bÅ«ti ir subjektyviai pateikiami (pavyzdžiui, nutylint dalį aplinkybių, akcentuojant tam tikrus jų aspektus ar kitaip neobjektyviai perduodant žinias) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi teismas, sprÄsdamas dÄl liudytojų parodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų patikimumo, juos sistemiÅ¡kai turi vertinti su kitais byloje esanÄiais duomenimis, taip pat turi atsižvelgti ir į aplinkybÄ, ar asmuo gali bÅ«ti suinteresuotas bylos baigtimi.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimus, pažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ savo paaiÅ¡kinimus dÄstÄ nenuosekliai, padrikai, į užduodamus klausimus negalÄjo konkreÄiai atsakyti. Be to, nustatyta, kad dalis ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimų prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad bÅ«tent ieÅ¡kovÄ ir jos paaiÅ¡kinimai yra ir gali bÅ«ti vienintelis tiesioginis įrodymų valios iÅ¡raiÅ¡kos prasme Å¡altinis.
38. Å alys procesiniuose dokumentuose teisingai pažymi, kad dovanojimo sandoris yra neatlygintinis. Nenustatyta, kad atsakovÄ mokÄjo ieÅ¡kovei už ginÄo butÄ , todÄl tarp Å¡alių susiklosÄiusių teisinių santykių nÄra pagrindo vertinti kitaip. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ, padedama atsakovÄs, grÄ Å¾ino O. F. pinigus, kuriuos ji buvo paskolinusi (skyrusi kitais pagrindais), kad ieÅ¡kovÄ galÄtų įsigyti butÄ , taip pat atsakovÄs dukra mokÄjo O. F., mokÄjimo paskirtyje nurodydama âuž butÄ â. TaÄiau Å¡ie teisiniai santykiai, nors galimai yra ir susijÄ su ginÄo sandoriu, yra susiklostÄ ne tarp atsakovÄs ir ieÅ¡kovÄs, o tarp kitų asmenų, todÄl nÄra Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas, taigi teisÄjų kolegija detaliau neanalizuoja ir nepasisako dÄl argumentų, susijusių su O. F. atliktais mokÄjimais.
39. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovÄ nagrinÄjamoje civilinÄje byloje turÄjo įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , o bÅ«tent, kad dÄl senyvo amžiaus ir blogos sveikatos, neturÄdama jokio iÅ¡silavinimo, bÅ«dama neraÅ¡tinga ir nesuprasdama lietuvių kalbos negalÄjo suvokti sudaromo sandorio esmÄs, iÅ¡ esmÄs suklydo dÄl sudaromo sandorių pasekmių. TaÄiau byloje esantys įrodymai ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio nepagrindžia. Nors byloje nÄra tikslių duomenų apie turimÄ ieÅ¡kovÄs iÅ¡silavinimÄ , taÄiau, įvertinusi byloje esanÄius duomenis, teisÄjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovÄ dÄl savo vykdytos veiklos, sudarytų sandorių gausos ir įvairumo, įgijo ir turÄjo pakankamÄ patirtį, kad galÄtų suprasti sandorio esmÄ ir jo pasekmes.
Byloje nÄra duomenų, kad ieÅ¡kovÄ dÄl savo sveikatos bÅ«klÄs, priklausomybÄs nuo atsakovÄs (kuri taip pat įrodyta nebuvo), negalÄjo suvokti sandorio esmÄs ar suklydo sudarydama sandorį. DÄl garantuojamos teisÄs naudotis vertÄjo paslaugomis 40. IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde teigia, kad ji nesupranta lietuvių kalbos, pati kalba vietine tarme, kurioje dominuoja lenkų, baltarusių kalbos, taigi rusų kalbos vertÄjo dalyvavimas lenkų tautybÄs asmeniui kalbos barjero įveikti nepadeda.
Laiko, kad, nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklÄs ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas). TaÄiau teisÄjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
41. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnis įtvirtina valstybinÄs kalbos proceso principÄ â teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine lietuvių kalba. Šį principÄ detalizuoja CPK 11 straipsnis, kuris numato, kad teismo procesas vyksta valstybine kalba. O asmenims, nemokantiems valstybinÄs kalbos, garantuojama teisÄ naudotis vertÄjo paslaugomis. Už vertÄjo paslaugas teismo posÄdžio metu atlyginama iÅ¡ valstybÄs biudžeto (CPK 11 straipsnio 1â3 dalys).
42. PažymÄtina, kad asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, teisÄ pasinaudoti vertÄjo paslaugomis garantavo ne tik Å¡iuo metu galiojanÄio CPK 11 straipsnio teisÄs normos, taÄiau ir anksÄiau, iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio CPK 9 straipsnio nuostatos. Kasacinis teismas, aiÅ¡kinamas pastarÄ sias teisÄs normas, yra nurodÄs, kad valstybÄs taikomos priemonÄs yra garantinio pobÅ«džio, skirtos asmenims, kurie nemoka kalbos arba moka jÄ nepakankamai. Kartu bÅ«tina pabrÄžti, kad didelÄ Ä¯takÄ Ä¯statymas suteikia paties asmens vertinimui, ar jis moka kalbÄ pakankamai.
Tai reiÅ¡kia, kad asmuo gali vertinti, ar jis supranta kalbÄ tiek, kad galÄtų tinkamai atstovauti savo interesus teisme, asmeniÅ¡kai diskutuojant faktiniais ir jam prieinamu lygiu teisiniais klausimais. ValstybÄs teikiama parama asmeniui dÄl kalbos nemokÄjimo ar nepakankamo mokÄjimo yra apibrÄžiama kaip garantija, todÄl turi bÅ«ti maksimaliai užtikrinama. Vienas iÅ¡ užtikrinimo aspektų yra nurodytas CPK 9 straipsnyje, sakant, kad asmuo vien remdamasis savo pageidavimu turi teisÄ kalbÄti gimtÄ ja kalba (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2001 m. lapkriÄio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1223/2001).
Kadangi anksÄiau galiojusio CPK 9 straipsnio ir Å¡iuo metu galiojanÄio CPK 11 straipsnio turinys yra visiÅ¡kai nepasikeitÄs, teisÄjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s ir Å¡iuo metu.
43. PažymÄtina, kad CPK 11 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu užtikrinamas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisÄs į teisingÄ bylos nagrinÄjimÄ veikimas. Europos žmogaus teisių teismo (toliau â EŽTT) praktikoje iÅ¡plÄtotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte įtvirtintos asmens teisÄs nemokamai naudotis vertÄjo pagalba aiÅ¡kinimas baudžiamosios justicijos kontekste: vertimo žodžiu lygis privalo bÅ«ti pakankamas ir kad kaltinimo aplinkybÄs privalo bÅ«ti asmeniui iÅ¡dÄstytos jam suprantama kalba (EŽTT 1989 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Brozicek prieÅ¡ ItalijÄ , peticijos Nr. 10964/84); ne kaltinamasis, o teisminÄs institucijos turi įrodyti, kad jis pakankamai gerai kalba teismo kalba.
VertÄjas žodžiu privalo bÅ«ti kompetentingas, o teisÄjas turi užtikrinti teisingÄ teismo procesÄ (EŽTT 2002 m. rugsÄjo 24 d. sprendimas Cuscani prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, peticijos Nr. 32771/96). Pavyzdžiui, byloje Lagerblom prieÅ¡ Å vedijÄ 6 straipsnio pažeidimo nenustatyta, nes pareiÅ¡kÄjas (Suomijos pilietis) gyveno Å vedijoje keletÄ metų ir EŽTT manÄ, kad jis galÄjo pakankamai komunikuoti su savo advokatu (Å¡vedu) procese ir vartojo Å¡vedų kalbÄ daugelyje proceso etapų (žr. 2003 m. sausio 14 d. sprendimÄ byloje Lagerblom prieÅ¡ Å vedijÄ , peticijos Nr. 26891/95).
Tai sudaro pagrindÄ sprÄsti, kad valstybÄs pareigos vertimo užtikrinimo kontekste turi bÅ«ti analizuojamos ne tik formaliuoju, bet ir vertimo tinkamumo tam tikro kontrolÄs lygio užtikrinimo aspektu (kad teisÄ Ä¯ teismÄ netaptų âteorinÄ ir iliuzinÄâ). Nors pirmiau nurodyti principai suformuoti EŽTT nagrinÄjant skundus dÄl asmens teisių baudžiamajame procese, jie mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini ir civiliniam procesui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 90 punktas).
44. Tinkamas teismo proceso kalbos principo įgyvendinimas yra kitų civilinio proceso principų â rungimosi (CPK 12 straipsnis), žodiÅ¡kumo (CPK 15 straipsnis), Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 straipsnis), betarpiÅ¡kumo (CPK 14 straipsnis), teisÄs bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisÄs į apeliacijÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Teismo proceso kalbos principo pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ , jeigu Å¡ia aplinkybe grindžiamas apeliacinis ar kasacinis skundas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-172/1996).
45. Taigi asmeniui, nemokanÄiam lietuvių kalbos, turi bÅ«ti visapusiÅ¡kai užtikrinamas vertimas į jam suprantamÄ kalbÄ . VertÄjas privalo versti tiek kalbos nemokanÄio asmens paaiÅ¡kinimus, tiek kitų byloje dalyvaujanÄių asmenų paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kimus, skaitomus teismo dokumentus, teismo klausimus ir pan. į byloje dalyvaujanÄio asmens mokamÄ kalbÄ . Asmeniui, nemokanÄiam lietuvių kalbos, turi bÅ«ti užtikrinama teisÄ kabÄti ta kalba, kuriÄ jis moka, taip pat turi bÅ«ti sudaromos sÄ lygos suprasti kitų dalyvaujanÄių asmenų pasisakymus. Civiliniame procese, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, bÅ«tent valstybinÄs kalbos nemokanÄiam asmeniui tenka teisÄ ir pareiga aiÅ¡kiai nurodyti, kokiÄ kalbÄ jis supranta ir moka, o teismui privalu užtikrinti tinkamÄ vertimÄ Ä¯ asmeniui suprantamÄ kalbÄ . Atitinkamai, likusiems proceso dalyviams turi bÅ«ti sudaromos sÄ lygos kalbÄti valstybine lietuvių kalba.
46. IÅ¡ civilinÄje byloje esanÄių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ, kuri buvo atstovaujama dviejų advokatų, 2021 m. rugsÄjo 3 d. pateikÄ praÅ¡ymÄ teismo posÄdžio metu užtikrinti lietuviųârusų kalbos vertÄjÄ . Nustatyta, kad 2021 m. rugsÄjo 7 d. vykusio teismo posÄdžio metu dalyvavo vertÄja O. V., nuÅ¡alinimų jai pareikÅ¡ta nebuvo; 2021 m. spalio 7 d. teismo posÄdyje vertÄjavo J. C., nuÅ¡alinimų jai pareikÅ¡ta nebuvo. Teismo posÄdžio, vykusio 2021 m. spalio 7 d., metu ieÅ¡kovÄs advokatÄ patvirtino teismui, kad ieÅ¡kovÄ supranta rusiÅ¡kai.
Ä® teismo klausimÄ , ar bus tinkama rusų kalbos vertÄja, ieÅ¡kovÄs atstovÄ atsakÄ, kad tinkama. Teismas pasakÄ: âTai Äia tada nuo ieÅ¡kovÄs priklauso, jeigu Jums tinkamas yra toks vertimas į rusų kalbÄ , tai taip, jeigu ne, tai teismas bandys užtikrinti kitÄ kalbÄ â (2021 m. spalio 7 d. teismo posÄdžio garso įraÅ¡o nuo 00:03:59 iki 00:04:10). Teismo posÄdžio garso įraÅ¡e girdisi, kad vertÄja verÄia ieÅ¡kovei teismo pasakytus žodžius rusų kalba. IeÅ¡kovÄ, pasitarusi su savo atstovais (advokatais), per advokatÄ Z.
S. pareiÅ¡kÄ, kad vertÄja į rusų kalbÄ tinka (2021 m. spalio 7 d. teismo posÄdžio garso įraÅ¡o 00:04:29). TeisÄjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovÄs pateiktus procesinius praÅ¡ymus, teismo posÄdžio metu iÅ¡siaiÅ¡kintas aplinkybes, sprendžia, kad teismas užtikrino ieÅ¡kovei teisÄ kalbÄti ir suprasti ta kalba, kuriÄ ieÅ¡kovÄ pati laisva valia pasirinko. Å i teismo pareiga buvo įvykdyta ne formaliai, o keletÄ kartÄ tiesiogiai pasiteiravus ieÅ¡kovÄs, ar jai bus tinkamas rusų kalbos vertÄjas, net neatsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovÄ per savo atstovus iki teismo posÄdžio pateikÄ praÅ¡ymÄ užtikrinti bÅ«tent rusų kalbos vertÄjÄ .
47. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipÄ dÄmesį į tai, kad, nors teismo posÄdyje ieÅ¡kovÄ davÄ paaiÅ¡kinimus rusų kalba dalyvaujant vertÄjai, taÄiau į užduodamus klausimus kartais atsakydavo ir lietuviÅ¡kai bei net nesulaukusi vertimo. TeisÄjų kolegija, įvertinusi teismo posÄdžio garso įraÅ¡us, sprendžia, kad ieÅ¡kovÄ pakankamai gerai suprato lietuvių kalbÄ , nelaukdama vertimo į rusų kalbÄ , atsakinÄdavo į teisÄjos klausimus, dažnai atsakymus pateikdavo lietuvių kalba riÅ¡liu sakiniu, taigi atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , kad ieÅ¡kovÄ savo kalboje vartodavo tik pavienius lietuvių kalbos žodžius, kurie buvo sumiÅ¡Ä su jos vartojama lenkųâbaltarusių kalbos vietine tarme.
48. Kita vertus, ieÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde tiesiogiai ir nenurodo, koks konkreÄiai vertimas galÄtų užtikrinti ieÅ¡kovÄs tinkamÄ dalyvavimÄ teismo posÄdyje. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovÄs tautybÄ yra lenkÄ, taÄiau iÅ¡kovÄ nei teismo posÄdžio metu, nei viso civilinio proceso metu nereiÅ¡kÄ praÅ¡ymo versti į lenkų kalbÄ . Kaip jau buvo minÄta, paÄiam asmeniui suteikiama teisÄ apsisprÄsti, kokiÄ kalbÄ jis supranta. AiÅ¡kios nuomonÄs keitimas dÄl kalbos supratimo vÄlesniame civilinÄs bylos nagrinÄjimo etape galÄtų sudaryti pagrindÄ sprÄsti ne dÄl proceso normų pažeidimo, o dÄl bendrųjų Å¡alies pareigų netinkamo vykdymo civiliniame procese.
NagrinÄjamoje civilinÄje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovÄs teisÄ Ä¯ proceso kalbÄ civilinÄje byloje buvo įgyvendinta ne formaliai, o iÅ¡siaiÅ¡kinus tikrÄ jÄ ieÅ¡kovÄs valiÄ . TodÄl teigti, kad teismas netinkamai taikÄ civilinio proceso kodekso normas, nÄra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
49. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dÄstyta anksÄiau, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas garantavo ieÅ¡kovei teisÄ Ä¯ vertÄjÄ ir užtikrino jai tinkamÄ teismo procesÄ , todÄl nÄra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti CPK 11 straipsnio 2 dalies ir 329 straipsnio 3 dalies 2 punkto pažeidimo. DÄl procesinÄs bylos baigties ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 50. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylÄ , nustatÄ bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, iÅ¡ esmÄs tinkamai taikÄ materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normas, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nÄra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Atmetus ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ , sprÄstinas bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovei klausimas. AtsakovÄ pateikÄ praÅ¡ymÄ priteisti jai 1 452 Eur dydžio bylinÄjimosi iÅ¡laidas, patirtas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . AtsakovÄ pridÄjo iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ ir jos apmokÄjimÄ patvirtinanÄius dokumentus.
52. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padÄjÄjo pagalba, atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato ar advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnÄs, nei yra nustatytos Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ , patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau â Rekomendacijos).
Kadangi atsakovÄs praÅ¡omos priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovÄs. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovÄs N. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 452 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme.
TeisÄjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienÄ Vigintas ViÅ¡inskis