2022-04-27 Nr. AB-10384-3-62-3-03512-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2181-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03512-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. I. I. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. I. I. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja S. I. I. I. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 21S32394 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2287 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) ir dėl savo religinės priklausomybės negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga, todėl pareiškėja pagrįstai bijo būti persekiojama ir negali sugrįžti į savo kilmės šalį. Pareiškėjos teigimu, ji priskirtina padidintos rizikos asmenų grupėms net pagal du kriterijus, todėl atsakovas, vertindamas individualią riziką, į tai privalėjo atsižvelgti. Pareiškėja nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, todėl nėra jokio pagrindo ja netikėti ir jos duotus paaiškinimus vertinti kritiškai.

3. Pareiškėjos teigimu, ji bendradarbiavo su institucijomis nustatant prieglobsčio motyvus, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nebuvo pateikta duomenų apie jos padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad pareiškėja savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad ji atvyko neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, kad savo noru į kilmės šalį neišvyktų. Pareiškėja elgėsi atsakingai ir rūpestingai. Nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, kad pareiškėja gali pasislėpti. Iš esmės tais pačiais motyvais atsakovas rėmėsi nustatydamas maksimalų draudimo atvykti laiką, o pareiškėjos vertinimu, šis terminas nėra proporcingas. Pareiškėja pažymėjo, jog nagrinėjant skundą Komisijoje nebuvo užtikrintas pareiškėjos tiesioginis dalyvavimas, o Komisijos Sprendimas turėtų būti panaikintinas tais pačiais motyvais.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Migracijos departamento teigimu, pareiškėjos pasakojimas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis ar kilmės valstybės informacija bei pasižymėjo esminiais trūkumais. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nenurodė jai tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Taip pat nustatyta, kad beatodairiškas smurtas nei vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgęs į tai atsakovas nusprendė, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

8. Įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, Migracijos departamentas nenustatė individualių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, jog pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pareiškėjos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje, tačiau informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Remiantis kilmės valstybės informacija, nuo 2017 m. Islamo valstybės aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Nei iš pareiškėjos pasakojimo, nei iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos atsakovas negalėjo daryti išvados, kad pareiškėjai jos kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

9. Migracijos departamentas teigė, kad pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršijo Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjai maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kuriuos laikė proporcingais.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja iš savo kilmės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai, atsakovo manymu, neapibūdino jos elgesio kaip sąžiningo, nerodė, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtino pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjos S. I. I. I. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus bei uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvedė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai teismas pakeitė Komisijos Sprendimą.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl jai individualiai kilusių pavojų būnant (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje. Priešingai, apklausos metu ir teismo posėdžio metu, pareiškėja paaiškino, kad asmeniškai nesusidūrė su persekiojimo ar grasinimo veiksmais. Bendro pobūdžio teiginiai dėl galimai netinkamo elgesio su kitais (duomenys neskelbtini) yra deklaratyvaus pobūdžio bei nekonkretizuoti. Pareiškėja nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad ji patirtų persekiojimą dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) . Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas.

13. Teismas padarė išvadą, kad taip pat nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą, nes papildomos apsaugos suteikimą pareiškėja grindė tais pačiais argumentais kaip ir suteikti pabėgėlio statusą. Teismas konstatavo, kad duomenų visuma neįrodo, kad vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini), pareiškėja galėtų būti kankinama, su ja būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba būtų žeminamas jos orumas ar ji būtų tokiu būdu baudžiama. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės. Atsižvelgus į tai, teismo įsitikinimu, pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas teisingai nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju prieglobsčio prašytojos gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

14. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėja nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

15. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad ji buvo pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarė dar kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi ar klaidinusi tyrimą, būtų pateikusi melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nusprendė, jog draudimo atvykti terminas keistinas, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

16. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvedė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 17. Pareiškėja S. I. I. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėja taip pat prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pageidauja būti išklausyta tiesiogiai.

18. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad jos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėja dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Remiantis Europos paramos prieglobsčio biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. gairėmis apie padėtį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo moteriai (duomenys neskelbtini).

19. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad grėsmės nėra, nes yra sumažėjęs Islamo valstybės aktyvumas ir strateginis pajėgumas, tačiau, Islamo valstybės įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko, ką pripažįsta ir pats atsakovas.

20. Pareiškėjos išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus, taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę.

21. Pareiškėjos vertinimu, jai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymus ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas pažymi, jog įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pareiškėjos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje, tačiau informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Remiantis kilmės valstybės informacija, nuo 2017 m. Islamo valstybės (toliau – ISIS) aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas.

24. Pareiškėja nurodė, kad priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, kuri, anot ESPA, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Tačiau Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA) nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia ISIS, taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę ISIS gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nėra riziką didinantis veiksnys, ji gyveno (duomenys neskelbtini) regione, kur ISIS nevaldo teritorijos. Be to, remiantis ESPA ataskaita, moterys taip pat gali būti priskiriamos padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme, tačiau taip pat būtina atsižvelgti į tai, ar, pavyzdžiui, moteris yra seksualinių nusikaltimų auka, moteris yra išsiskyrusi dėl smurto šeimoje, moteris dirba viešojoje erdvėje, moteris yra pažeidusi moralės kodeksus ar pan. Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas ESPA ataskaitoje minimas pažeidimas. Pareiškėja gyveno kartu su savo dėde, ji nėra viešas ar žinomas asmuo, taip pat nėra viešai pasisakiusi, nėra išsituokusi ar našlė, t. y. ji nepriklauso kategorijai vienišų moterų, kurių padėtis (duomenys neskelbtini) visuomenėje yra ypač sudėtinga (dėl visuomenės smerkimo ar ekonominių sunkumų). Atsižvelgiant į tai, nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę. Įvertinus visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėja yra moteris (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21S32394, kuriuo pareiškėjai nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat Komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 6K-2287, kuriuo minėtas Migracijos departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

28. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjos prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjos situaciją, išanalizavęs jos nurodytus argumentus, atsižvelgęs į naujausius duomenis apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, padarė pagrįstą išvadą, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjai grįžti į kilmės šalį nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjai nesuteiktina. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, skaičiuojamas nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra neproporcingas, šį terminą sutrumpino iki 2 metų, taip pat iki 2 metų sutrumpino duomenų (perspėjimo dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo terminą.

30. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.

31. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

32. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

34. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad ji yra (duomenys neskelbtini) ir kad ši religinė bendruomenė yra persekiojama jos kilmės šalyje, t. y. (duomenys neskelbtini) yra persekiojami, patiria genocidą, jie gali susidurti su smurtiniais veiksmais.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jos apklausose teiktus paaiškinimus, kitą bylos (taip pat Migracijos departamento pateiktos užsieniečių bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobta, kankinama. Pareiškėja savo pasakojimo dėl kilmės valstybėje jai tariamai gresiančio pavojaus niekaip nedetalizavo ir neindividualizavo, jos pasakojimui trūksta konkretumo, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėja, grįžus į kilmės valstybę jos sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog pareiškėja apklausos metu individualių aplinkybių, kokia grėsmė kyla jai, kaip (duomenys neskelbtini), negalėjo įvardinti. Ji bendromis frazėmis nurodė, jog dėl ISIS išpuolių jaučiasi nesaugiai.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos abstraktūs teiginiai dėl kilmės valstybėje jai, kaip (duomenys neskelbtini), tariamai gresiančio pavojaus, savaime, nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjai galbūt galinčią kilti grėsmę. Pažymėtina, jog iš EPPB 2021 m. sausio mėnesio gairių „Country Guidance (duomenys neskelbtini) 2021“ matyti, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini) grupei, kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pvz., vietovės, kuriose toliau veikia ISIS); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis ir kt.

39. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Minėtame Migracijos departamento Sprendime akcentuota, kad informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) tikėjimui kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Pareiškėja nei Migracijos departamentui, nei teismui nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad jai dėl jos asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realų persekiojimą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja grėsmę sieja su bendra situacija jos kilmės valstybėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis.

40. Dėl pareiškėjos argumentų, kad Migracijos departamentas vadovavosi pasenusiais duomenimis apie kilmės šalį, pažymėtina, kad pareiškėja jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; taip pat 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022; kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojos pageidaujama informacija apie jos kilmės šalį.

41. Taip pat pažymėtina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, be kitų šaltinių, analizavo ir EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbta bendra situacijos (duomenys neskelbtini) analize ir rekomendacinėmis gairėmis (Country Guidance: (duomenys neskelbtini), Common analysis anr guidance note, January 2021), kurioje dėl (duomenys neskelbtini), be kita ko, pažymima, kad: veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys, t. y. (duomenys neskelbtini), yra tokio sunkaus pobūdžio, kad prilygta persekiojimui (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fizinis išpuolis, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). Kitais atvejais asmenys gali patirti tik diskriminaciją, o individualus vertinimas, ar diskriminacija gali būti prilyginama persekiojimui, turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, ar tai įvairių veiksmų pasekmė; ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokiu rizikos lygiu, kurio reikia, kad būtų pagrįsta visiškai pagrįsta persekiojimo baime. Individualiai vertinant, ar yra pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojas patirs persekiojamą, turėtų būti atsižvelgiama į riziką turinčias aplinkybes, tokias kaip: kilmės vietovė (pvz., gyvena vietovėse, kuriose toliau veikia ISIL), asmens dokumentai (jų nebuvimas), lytis ir kt.

42. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojama kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.).

43. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, priešingai nei teigia pareiškėja, byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjos kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Pareiškėjos atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją jos kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

45. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. I. I. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė