75e5e0f9-1f5d-4d59-8a81-e3c98184cb1d · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1134-777/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00212-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.2.6.6.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 8 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. V., L. B. ir S. B. ieÅ¡kinį atsakovui S. J., tretiesiems asmenims P. M. ir B. M. dėl pastogės įregistravimo be atsakovo sutikimo bei nuosavybės teisių į pastogę pripažinimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė.

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu už akių tenkino ieÅ¡kovų A. V., L. B. ir S. B. ieÅ¡kinį ir leido ieÅ¡kovams A. V., L. B. ir S. B. įregistruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtÄ pastogę, pažymėtÄ plane indeksu 5-1, pagal 2007 m gruodžio 6 d. valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro atliktus kadastrinius matavimus be atsakovo S. J. sutikimo, pripažino ieÅ¡kovui A. V. nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 24/100 pastogės dalis, pripažino ieÅ¡kovams L. B. ir S. B. lygiomis dalimis nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 26/100 pastogės dalis, priteisė iÅ¡ atsakovo po 113 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovams A. V. ir L. B.. 2. 2020 m. birželio 2 d. atsakovas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

3. PareiÅ¡kimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad: 3.1. IeÅ¡kovai nesikreipė į atsakovÄ dėl tokio sutikimo gavimo, todėl mano, kad ieÅ¡kovai neįrodė, kad jų teisės yra pažeistos ar ginčijamos. Teigia, jog jeigu ieÅ¡kovai bÅ«tų kreipęsi į atsakovÄ dėl sutikimo įregistruoti palėpę ir nuosavybės dydžio palėpėje nustatymo, atsakovas apie tai bÅ«tų informavęs bankÄ ir paprašęs banko pritarimo. Atkreipė dėmesį, jog Å¡ioje byloje yra sprendžiamas klausimas ne tik dėl pačios palėpės įregistravimo, tačiau ir dėl bendraturčių nuosavybės palėpėje dydžio, o tai, atsakovo nuomone, akivaizdu, liečia banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teises, nes sprendžiama dėl įkeisto buto priklausinio dydžio.

Teigia, jog dėl Å¡ios priežasties „Swedbank“, AB, turi bÅ«ti įtraukta į bylÄ trečiuoju asmeniu. 3.2. Nepateikė teismui atsiliepimo į ieÅ¡kinį, kadangi nepaisant to, jog savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), jo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Teigia, jog ieÅ¡kovams buvo žinoma, kad atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Pažymi, jog apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ atsakovui tapo žinoma 2020 m. gegužės 20 d., kai jis savo paÅ¡to dėžutėje rado teismo sprendimÄ už akių II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi atsakovo S. J. pareiškimo dėl 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Priteisė iš atsakovo S. J. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. V..

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 5.1. Nurodė, kad teismo praneÅ¡imas atsakovui dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Teigia, jog nurodytu gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai atsakovui buvo neįteikti. IeÅ¡kinys atsakovui buvo teikiamas keturis kartus, t. y. du kartus teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti žinomu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), vienÄ kartÄ nurodant paÅ¡to įstaigai saugoti vokÄ 30 dienų, ir du kartus siųsti į žinomas atsakovo darbovietes S. J. komercinę firmÄ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buvo nustatytos 2020 m. vasario 11 d. užklausus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenų bazėje, tačiau procesiniai dokumentai iÅ¡ darboviečių taip pat grįžo neįteikti. 5.2.

Konstatavo, kad įteikiant procesinius dokumentus atsakovui buvo laikytasi civilinio proceso nustatytos tvarkos, todėl buvo visos įstatymo nustatytos sÄ lygos priimti teismo sprendimÄ už akių dėl atsakovo pasyvumo. 5.3. Nurodė, kad sutikimus dėl pastogės įregistravimo pateikė visi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, t. y. ieÅ¡kovai A. V., L. B., S. B., tretieji asmenys P. M. ir B. M., iÅ¡skyrus atsakovÄ S. J.. Padarė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡ovai siekė iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ derybų bÅ«du, iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui kreipėsi į atsakovÄ , kaip ir į kitus bendraturčius, dėl sutikimo, tačiau, atsakovui atsisakius pateikti sutikimÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu.

Pažymėjo ir tai, jog vien ta aplinkybė, kad Å¡alys iki kreipimosi į teismÄ nepasinaudojo galimybe iÅ¡spręsti ginÄÄ derybų bÅ«du neteismine tvarka, nesudaro pagrindo, vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatomis, panaikinti priimtÄ sprendimÄ už akių. 5.4. Nurodė, kad vadovaujantis 2005 m. lapkričio 4 d. kredito sutarties nuostatomis ginčo pastogė nėra įkeista bankui, atsakovui suteiktas kreditas nebuvo skirtas Å¡iam turtui įsigyti, todėl „Swedbank“, AB, sutikimas dėl pastogės įregistravimo nėra bÅ«tinas.

Akcentavo, kad sutarties 10.2.4 punkto nuostatos riboja atsakovo teisę be banko sutikimo perleisti bankui įkeistÄ turtÄ tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į šį turtÄ , tačiau nagrinėjamu atveju ginčo pastogės įregistravimas VÄ® Registrų centre ir Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių Å¡io turto dalių nustatymas nėra susiję su atsakovo nuosavybės teisės perleidimu ar jos apsunkinimu. PrieÅ¡ingai, Nekilnojamojo turto registre iÅ¡vieÅ¡inama aplinkybė, jog gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastogė, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo bendraturčiams, įskaitant atsakovÄ , t. y. atsakovui, be kito nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklauso ir dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės. 5.5.

Teigia, jog nors atsakovas nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku, ar byla vyko tik dėl palėpės įregistravimo, ar dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, tačiau 2020 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo už akių rezoliucinė dalis yra aiÅ¡ki, iÅ¡ jos matyti, kad teismo sprendimu buvo tenkintas ieÅ¡kovų reikalavimas dėl pastogės įregistravimo be atsakovo sutikimo, t. y. jiems buvo leista įregistruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtÄ pastogę, pažymėtÄ plane indeksu 5-1, pagal 2007 m gruodžio 6 d.

VÄ® Registrų centro atliktus kadastrinius matavimus be atsakovo sutikimo ir buvo nustatytos atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės dalys. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. e2-1657-1032/2020 ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės.

7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 7.1. Teigia, kad ieÅ¡kovai kaip ieÅ¡kinio pagrindÄ nurodė tai, jog atsakovas nesutinka, kad bÅ«tų įregistruota pastogė, ir net nenurodo tokio nesutikimo priežasčių. Nurodo, kad šį teiginį ieÅ¡kovai įrodinėja į bylÄ pateiktais ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų sutikimais įregistruoti palėpės dalis. Pažymi, kad ieÅ¡kovai net nesikreipė į atsakovÄ dėl tokio sutikimo gavimo, todėl mano, kad yra akivaizdu, jog atsakovas negalėjo duoti sutikimo, jeigu ieÅ¡kovai jo neprašė.

Mano, kad yra akivaizdu, jog jei ieÅ¡kovai bÅ«tų kreipęsi į atsakovÄ dėl palėpės registravimo, bÅ«tų iÅ¡likę Å¡alių susiraÅ¡inėjimai ar pan., todėl teigia, jog civilinės bylos iÅ¡kėlimas, nesant pažeidimo iÅ¡ atsakovo pusės, yra negalimas. 7.2. Nurodė, kad sprendimas už akių pažeidžia pareiÅ¡kėjo teises ir teisėtus interesus, nes Å¡io teismo sprendimo pagrindu bÅ«tų įregistruota tik pati palėpė kaip daiktas ir tik ieÅ¡kovų palėpės dalys, t. y. trečiųjų asmenų ir atsakovo nuosavybės palėpėje dalys lieka vieÅ¡ajame registre neregistruotos.

Mano, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimas yra ydingas, nes ieÅ¡kovai turėjo praÅ¡yti teismo leisti įregistruoti visų bendraturčių dalinę nuosavybę. 7.3. Nurodė, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui. Teigia, jog atsakovas neturi teisės be banko leidimo atlikti jokių veiksmų, susijusių su buto nuosavybe (kredito sutarties 10.2.4 punktas), be to, įregistravus palėpę gali kilti pareiga jÄ Ä¯keisti (kredito sutarties 8.1 punktas), ko be bendraturčių sutikimo atsakovas negalėtų padaryti.

Mano, jog prieÅ¡ingu atveju bankas tai galėtų vertinti kaip kredito sutarties pažeidimÄ ir taikyti sutartyje numatytas sankcijas (kredito sutarties 10.8, 11.2.1.4 punktai). 7.4. Atsakovas teigia, jog neginčija pirmosios instancijos teismo motyvo, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Tačiau akcentuoja, jog faktiÅ¡kai atsakovas negavo praneÅ¡imo apie bylÄ ir pareigÄ pateikti atsiliepimÄ , Mano, kad atsiliepimo nepateikimo priežastis buvo ne atsakovo pasyvumas, bet nežinojimas apie iÅ¡keltÄ bylÄ .

Mano, kad atsakovas nepažeidė pareigos rÅ«pintis proceso skatinimu, nesiekė užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimo t. y. nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, jog tais atvejais, kai pateikiami įrodymai, kurie patvirtina, jog sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas, teismas, nors ir nepripažinęs Å¡alies neatvykimo priežasčių svarbiomis, turi teisę panaikinti sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės.

8. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui A. V. 200 Eur iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

9. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai: 9.1. Nurodė, kad atsakovas atskiruoju skundu prieÅ¡tarauja pats sau – esÄ nėra jokio ginčo dėl palėpės, jei ieÅ¡kovai bÅ«tų kreipęsi į atsakovÄ , jis bÅ«tų davęs sutikimÄ , tačiau mano, kad tiek pareiÅ¡kimo, kuriuo atsakovas praÅ¡o peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių, turinys, tiek ir jo pateiktas atskirasis skundas patvirtina, kad atsakovas tokio sutikimo net neketina duoti. Byloje iki Å¡iol atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, kad bÅ«tų pateikęs ar bent ketintų duoti sutikimÄ dėl pastogės įregistravimo.

Tai rodo, kad atsakovo argumentas dėl ginčo tarp Å¡alių nebuvimo yra deklaratyvus, neturintis nei faktinio, nei teisinio pagrindo. 9.2. Nurodė, kad pagal CK 4.80 straipsnį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Mano, jog tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai niekaip nėra įpareigoti to daryti už trečiuosius asmenis ar atsakovÄ . Pastebi, kad ieÅ¡kovai reikalavimo dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nereiÅ¡kė. Jei tretieji asmenys su atsakovu siekia jiems priklausančios palėpės dalies atidalijimo, tai jie turi iÅ¡reikÅ¡ti tokiÄ valiÄ â€“ sutarti su kitais bendraturčiais dėl palėpės atidalijimo bÅ«do, o jei nesutariama – kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ . 9.3.

Teigia, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami jokie klausimai, kurie būtų susiję su atsakovui priklausančio buto nuosavybės turiniu ar jo apimtimi. Pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad atsakovui nuosavybes teise priklauso tik butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai: garažas, ūkinis pastatas, ūkio patalpos, tačiau išraše nėra jokių užuominų apie palėpę ir būtent šis Nekilnojamojo turto registre nurodytas turtas yra įkeistas bankui dar nuo 2007 m. vasario 8 d.

Nurodo, kad palėpė ar jos dalis įkeičiant bankui paminėtÄ turtÄ neegzistavo, todėl ji ir negalėjo bÅ«ti įkeista. Taip pat mano, kad bankas suteikė atsakovui kreditÄ ne palėpei statyti, todėl atsakovo teiginiai, kad bankas tam tikrus atsakovo veiksmus ar neveikimÄ , susijusį su palėpės teisine registracija, jos bÅ«simu įkeitimu, galėtų vertinti kaip kredito sutarties pažeidimÄ ir taikyti sutartyje numatytas sankcijas, neturi jokio pagrindo. 9.4. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas neginčija esminių su Å¡ia byla susijusių aplinkybių – kad neįregistruota palėpės dalis Å¡alims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, neginčija praÅ¡omos leisti įregistruoti palėpės duomenų, neginčija ir praÅ¡omos nustatyti kiekvienam ieÅ¡kovui priklausančios palėpės idealiosios dalies, kuri apskaičiuota proporcingai turimo buto plotui.

Mano, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas akivaizdžiai neteisingas. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti praÅ¡ymÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir jo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Sprendimo už akių institutas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo bÅ«das, kai, vienai iÅ¡ proceso Å¡alių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos Å¡alies praÅ¡ymu teismas priima sprendimÄ už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). PareiÅ¡kimo peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių padavimas yra vienintelis bÅ«das pasyviajai Å¡aliai paÅ¡alinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

PareiÅ¡kimas dėl teismo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nėra skundas dėl Å¡io teismo sprendimo, paduodamas aukÅ¡tesnės instancijos teismui, kuriuo bÅ«tų siekiama iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai Å¡aliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimÄ priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos Å¡io sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo bÅ«ti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

13. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sÄ lygos, iÅ¡ kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi bÅ«ti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

14. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas teismo praneÅ¡imÄ dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo atsakovui siuntė ieÅ¡kinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Nurodytu gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti. Nustačius, kad, Gyventojų registro departamento duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai atsakovui iÅ¡siųsti jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovų praÅ¡ymui, 2020 m. gegužės 13 d. buvo priimtas sprendimas už akių.

15. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas teigia, jog neginčija pirmosios instancijos teismo motyvo, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, tačiau akcentavo, jog faktiÅ¡kai atsakovas negavo praneÅ¡imo apie bylÄ ir pareigÄ pateikti atsiliepimÄ , Mano, kad atsiliepimo nepateikimo priežastis buvo ne atsakovo pasyvumas, bet nežinojimas apie iÅ¡keltÄ bylÄ . Mano, kad atsakovas nepažeidė pareigos rÅ«pintis proceso skatinimu, nesiekė užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimo t. y. nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodė: „Dar svarbiau, kad ieÅ¡kovai nuo manęs slėpė informacijÄ apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ , nes aÅ¡ kiekvienÄ mėnesį kelis kartus atvykstu adresu (duomenys neskelbtini), nes prižiÅ«riu savo nuosavybę, ir tuo pabendrauju su kaimynais, įskaitant ir ieÅ¡kovus. Tačiau ieÅ¡kovai mums susitikus nei karto neinformavo manęs apie ketinimÄ inicijuoti ar pradėtÄ prieÅ¡ mane Å¡iÄ civilinę bylÄ , nors po bylos iÅ¡kėlimo (2020 m. sausio 9 d.) tikrai buvome susitikę ne kartÄ â€œ (pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo 8 punktas).

Tai reiškia, jog pareiškėjas atvykdamas prižiūrėti savo turto turėjo galimybę pasitikrinti pašto dėžutę, kur būtų radęs pranešimus apie teismo siunčiamus procesinius dokumentus, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesielgė apdairiai ir rūpestingai, todėl laikytina, jog procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai.

16. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas dėjo visas pastangas, kad ieÅ¡kinys bei praneÅ¡imas dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo bÅ«tų įteikti pareiÅ¡kėjui tinkamai. Å ias aplinkybes patvirtina tai, kad ieÅ¡kinys atsakovui buvo teikiamas keturis kartus, t. y. du kartus teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti žinomu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), vienÄ kartÄ nurodant paÅ¡to įstaigai saugoti vokÄ 30 dienų, birei du kartus siųsti į žinomas atsakovo darbovietes – S. J. komercinei firmai ir uždarajai akcinei bendrove i (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kurios buvo nustatytos 2020 m. vasario 11 d. užklausus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, tačiau procesiniai dokumentai iÅ¡ darboviečių taip pat grįžo neįteikti.

Nustatytų aplinkybių visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡naudojo esamas protingas galimybes, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų informuotas apie vykstantį procesÄ , dokumentus įteikė įstatymų nustatyta tvarka, todėl, esant ieÅ¡kovų praÅ¡ymui, turėjo teisę priimti sprendimÄ už akių.

17. Įstatymas numato, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

18. Atskiruoju skundu teigiama, jog ieÅ¡kovai net nesikreipė į atsakovÄ dėl sutikimo, kad bÅ«tų įregistruota pastogė, gavimo, todėl mano, kad yra akivaizdu, jog atsakovas negalėjo duoti sutikimo, jeigu ieÅ¡kovai jo neprašė. Mano, kad yra akivaizdu, jog jei ieÅ¡kovai bÅ«tų kreipęsi į atsakovÄ dėl palėpės registravimo, bÅ«tų iÅ¡likę Å¡alių susiraÅ¡inėjimai ar pan., todėl teigia, jog civilinės bylos iÅ¡kėlimas, nesant pažeidimo iÅ¡ atsakovo pusės, yra negalimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atskirojo skundo argumentais, t. y. daro iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovai siekė iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ derybų bÅ«tu.

19. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, jog bylai reikÅ¡mingos aplinkybės nustatomos pagal byloje esančius įrodymus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ . Nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktÄ ).

20. Vertinant aplinkybę, ar ieÅ¡kovai kreipėsi į atsakovÄ dėl sutikimo, kad bÅ«tų įregistruota pastogė, gavimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kur konstatuota, jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡ovai siekė iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ derybų bÅ«tu. Tokias iÅ¡vadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovai kartu su ieÅ¡kiniu į bylÄ pateikė visų kitų gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimus įregistruoti pastogę, t. y. ieÅ¡kovai A.

V., L. B., S. B., tretieji asmenys P. M. ir B. M. sutiko, jog pastogė bÅ«tų įregistruota, tačiau vienintelio atsakovo S. J. sutikimo byloje nėra. Å ios aplinkybės rodo tai, kad Å¡alys dar iki kreipimosi į teismÄ sprendė klausimÄ dėl pastogės įregistravimo, teikė sutikimus, todėl abejotina, jog, likus gauti tik atsakovo sutikimÄ , Å¡alys bÅ«tų atsakovo neinformavusios apie vykstančiÄ iniciatyvÄ ir nesiekusios gauti jo sutikimo derybų bÅ«du, o iÅ¡ karto bÅ«tų kreipusios į teismÄ dėl pastogės įregistravimo be atsakovo sutikimo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, jog labiau tikėtina, kad atsakovas sutikimo dėl pastogės įregistravimo nedavė, todėl ieÅ¡kovai turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl savo teisių pažeidimo gynimo.

21. Nurodė, kad sprendimas už akių pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes šio teismo sprendimo pagrindu būtų įregistruota tik pati palėpė kaip daiktas ir tik ieškovų palėpės dalys, t. y. trečiųjų asmenų ir atsakovo nuosavybės palėpėje dalys lieka viešame registre neįregistruotos. Mano, kad ieškovų ieškinio reikalavimas yra ydingas, nes ieškovai turėjo prašyti teismo leisti įregistruoti visų bendraturčių dalinę nuosavybę.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais skundo argumentais. Pastato neįrengtos palėpės patalpos pagal savo teisinę prigimtį yra laikomos bendro naudojimo patalpomis, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso name esančių patalpų savininkams. Kadangi ginčo pastogė nebuvo įregistruota vieÅ¡ajame registre, ieÅ¡kovai, pasinaudodami savo, kaip savininkų, teisėmis, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami leisti įregistruoti visÄ palėpę, kaip daiktÄ , be atsakovo sutikimo.

Kaip teisingai pastebėjo ieÅ¡kovai atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , ieÅ¡kovai niekaip nėra įpareigoti praÅ¡yti leisti įregistruoti visų bendraturčių dalinę nuosavybę už trečiuosius asmenis ar atsakovÄ . Pažymėtina tai, kad asmuo, įgyvendindamas Konstitucijoje įtvirtintÄ teisės į teisminę gynybÄ principÄ , turi teisę pasirinkti, kokiu bÅ«du jam ginti savo pažeistas teises, t. y. pareiÅ¡kėjas, siekdamas atidalyti jiems priklausančios palėpės dalis, turi iÅ¡reikÅ¡ti tokiÄ valiÄ ir sudaryti sutartį su kitais bendraturčiais dėl palėpės atidalijimo bÅ«do, o jei nesutariama – kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

22. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog jam nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui. Mano, jog atsakovas neturi teisės be banko leidimo atlikti jokių veiksmų, susijusių su buto nuosavybe (kredito sutarties 10.2.4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus. IÅ¡ į bylÄ pateiktos kredito sutarties matyti, kad atsakovas įsipareigojo be raÅ¡tiÅ¡ko banko sutikimo neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, neapsunaikinti, neiÅ¡nuomoti ar kitaip neperduoti, neįkeisti ar kitaip neapriboti bei neapsunkinti nuosavybės teisių į bankui įkeistÄ turtÄ ir į turtÄ , kuriam įsigyti (statybai, rekonstrukcijai) buvo suteiktas kreditas (Kredito sutarties 10.2.4 punktas).

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovui nuosavybes teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai: garažas, Å«kinis pastatas, Å«kio patalpos. BÅ«tent Å¡is Nekilnojamojo turto registre nurodytas turtas ir įkeistas bankui. Akcentuotina, kad palėpė ar jos dalis įkeičiant bankui paminėtÄ turtÄ neegzistavo, todėl atsakovo teiginiai, kad bankas tam tikrus atsakovo veiksmus ar neveikimÄ , susijusį su palėpės teisine registracija, jos bÅ«simu įkeitimu, galėtų vertinti kaip kredito sutarties pažeidimÄ ir taikyti sutartyje numatytas sankcijas, neturi jokio pagrindo.

Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pastogės įregistravimas atsakovo turtinių teisių neapsunkins.

23. Ä®vertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

24. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė ir aiÅ¡kino proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 25. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas A. V. prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo jo patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė 2020 m. rugpjūčio 10 d. sÄ skaitÄ Nr. AB 1008/2020.4, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo advokatui 200 Eur už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ ir pateikimÄ teismui, ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymÄ , kuriuo ieÅ¡kovas sumokėjo advokatui 200 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, konstatuoja, kad ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidais, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinus atskirojo skundo, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo S. J. ieÅ¡kovui A. V. 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėja Jolanta Gailevičienė