N-575-763-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-763/2012

Teisminio proceso Nr. 4-64-3-00164-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarties A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. A. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. vasario 11 d., apie 21.01 val., Kelmės rajone, Tytuvėnuose, kelio Raseniai-Tytuvėnai-Radviliškis 27 kilometre, vairuodamas automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatytos kliūties, jos nesustabdė, dėl ko susidūrė su priešinga kryptimi važiavusia transporto priemone, įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 133 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu A. J. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 150 Lt bauda.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 18 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas advokatas P. L., taip pat Institucijos atstovas ir suinteresuotas asmuo R. V. į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Nurodė, jog A. J. ir jo atstovo prašymu buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė, kurios akte nurodoma, kad esant siauram keliui, kurio pločio neužtenka transporto priemonėms saugiai prasilenkti, transporto priemonių vairuotojai privalėjo sustoti ir imtis priemonių saugiam prasilenkimui, tačiau nagrinėjamu atveju abu vairuotojai nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių ir tinkamai neįsitikino, jog eismas bus saugus, o tai techniniu požiūriu lėmė eismo įvykio kilimą, todėl padarė išvadą, kad abiejų vairuotojų veiksmai prieštaravo KET reikalavimams ir jie abu buvo pagrįstai nubausti. Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda atitinka padarytą pažeidimą ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ji neteisėta ar nepagrįsta. Atkreipė dėmesį, jog A. J. be savo samprotavimų ir situacijos interpretavimo nepateikė jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti paskirtos nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, jog ginčijama teismo nutartis yra neteisėta, kadangi byla buvo nepagrįstai išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo atstovui. Nurodo, kad pranešimus apie 2011 m. liepos 7 d. posėdį gavo per vėlai, o apie 2011 m. liepos 18 d. posėdį nebuvo informuoti. Teigia, jog teismas netinkamai išsiaiškino nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie yra prieštaringi.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai ištyrė nagrinėjamo įvykio aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju A. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J., be kita ko, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo jam ir jo atstovui nedalyvaujant, kadangi jie per vėlai buvo informuoti apie 2011 m. liepos 7 d. teismo posėdį, o apie 2011 m. liepos 18 d. posėdį nebuvo informuoti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) numato, jog parengus bylą nagrinėti teisme, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiam asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusiai institucijai (pareigūnui).

Šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Tuo tarpu ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad 2011 m. liepos 5 d. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas P. L. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, jog A. J. 2011 m. liepos 7 d. pagal ekspertizės aktą apsispręs dėl prašymo nutraukti bylą pateikimo (b. l. 86). Pirmosios instancijos teismas minėtą prašymą tenkino ir bylos nagrinėjimą atidėjo 2011 m. liepos 7 d., 10.00 val., bei išsiuntė bylos šalims pranešimus (b. l. 87, 88), tačiau nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei jo atstovas advokatas P. L., taip pat Institucijos atstovas ir suinteresuotas asmuo R.

V. į teismo posėdį neatvyko bei jokių neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl teismas, remdamasis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalimi, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o sprendimo priėmimą bei paskelbimą, vadovaudamasis ABTĮ 85 straipsnio 5 dalimi, atidėjo 2011 m. liepos 18 d., 15.00 val. (b. l. 89). Atkreiptinas dėmesys, kad nei A. J., nei jo atstovas advokatas P. L. jokių pavėluotą teismo pranešimo gavimą ir negalėjimą atvykti į 2011 m. liepos 7 d. teismo posėdį patvirtinančių duomenų bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apsisprendimo dėl prašymo nutraukti bylą pateikimo, dėl kurio ir buvo atidėtas teismo posėdis, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė, nors tokią galimybę turėjo.

Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo atstovui.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v.

Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. J. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjamo eismo įvykio kilimo mechanizmą ir kas techniniu požiūriu lėmė jo kilimą, paskyrė autotechninę ekspertizę.

Iš byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011 m. balandžio 19 d. ekspertizės akto Nr. 11Š-291 (10) (b. l. 75-79) matyti, kad minėtą ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus vyriausiasis ekspertas E. G., turintis aukštąjį techninį išsilavinimą, eismo įvykio ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją bei 9 metų ekspertinio darbo stažą, kuris, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingos ekspertizės išvados davimą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nagrinėjamu atveju abiejų transporto priemonių vairuotojai siaurame kelyje, kurio pločio neužtenka transporto priemonėms saugiai prasilenkti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, tinkamai neįsitikino, kad eismas bus saugus, bei susidūrė, o tai techniniu požiūriu ir lėmė eismo įvykio kilimą.

Pabrėžtina, jog teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti minėtame ekspertizės akte pateiktomis ir objektyviais byloje esančiais duomenimis pagrįstomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas