2025-12-30 Nr. AB-23405-3-61-3-09284-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-119-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09284-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ludesa“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ludesa“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, Administratorius) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ludesa“ (toliau – ir atsakovas, Bendrovė) 2 625,57 Eur vietinės rinkliavos nepriemoką, apskaičiuotą už 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį, taip pat 141,78 Eur delspinigius.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) ir nustatė, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje atliekų turėtojams taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2.2. Aktualios redakcijos Rinkliavos nuostatai nustato, kad vietinė rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams, nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus. Vietinės rinkliavos mokėtoju laikomas vietine rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam pagal šiuos nuostatus kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą.

2.3. 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. mokestiniu laikotarpiu Bendrovė valdė nekilnojamojo turto objektą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, Bendrovei pagal Rinkliavos nuostatus kilo prievolė sumokėti už minėtą laikotarpį apskaičiuotą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Bendrovei apskaičiuota vietinės rinkliavos suma sudarė 2 625,57 Eur. Administratorius, vykdydamas teisės aktų nustatytas pareigas, suformavo ir įteikė Bendrovei pranešimus apie mokėtiną vietinės rinkliavos nepriemoką, tačiau Bendrovė per nustatytus terminus šios sumos nesumokėjo.

3. Atsakovas UAB „Ludesa“ atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. 4. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 26 d. sprendimu Administratoriaus prašymą tenkino ir priteisė Administratoriui iš Bendrovės 2 625,57 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nepriemoką, apskaičiuotą už 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį, taip pat 141,78 Eur delspinigius.

5. Įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, mokama į savivaldybės biudžetą.

6. Teismas pažymėjo, kad Taryba Rinkliavos nuostatais įtvirtino komunalinių atliekų turėtojams pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas yra vietine rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai. Rinkliavos nuostatai įtvirtino dvinarę vietinę rinkliavą, susidedančią iš pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos sudedamųjų dalių. Rinkliavą pagal Tarybos patvirtintus dydžius apskaičiuoja Administratorius.

7. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad vietinės rinkliavos mokėtojui pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis vietine rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, nekilnojamojo turto savininkas sukuria komunalines atliekas ir taip įgyja prievolę mokėti vietinę rinkliavą už minėtų atliekų surinkimą ir tvarkymą. Asmuo neturi prievolės mokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tik tokiais atvejais, kai asmuo, turintis pareigą mokėti vietinę rinkliavą, pateikia objektyvius įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, jog asmuo nesukūrė atliekų arba asmuo yra atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

8. Įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. mokestiniu laikotarpiu Bendrovė valdė nekilnojamojo turto objektą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini). Administratorius, vadovaudamasis Rinkliavos nuostatais, apskaičiavo Bendrovei mokėtiną 2 625,57 Eur vietinės rinkliavos sumą, kurią patvirtina Administratoriaus suformuoti mokėjimo pranešimai ir priminimai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ši suma buvo sumokėta arba kad Bendrovė buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

9. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti Administratoriui iš Bendrovės 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. mokestiniu laikotarpiu apskaičiuotą 2 625,57 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nepriemoką.

10. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis, teismas pažymėjo, kad delspinigiai yra skaičiuojami ne ilgiau nei 180 (šimtą aštuoniasdešimt) dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

11. Teismas pažymėjo, kad delspinigiai yra skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą vietinę rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą, o delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimą kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos.

12. Įvertinęs administracinės bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė nesilaikė pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavą.

13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti Administratoriui iš Bendrovės 141,78 Eur dydžio delspinigius už laiku nesumokėtą vietinę rinkliavą.

III. 14. Atsakovas UAB „Ludesa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas pareiškėjo prašymas.

15. Bendrovė apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

15.1. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai padarė išvadą, jog yra pagrindas priteisti Administratoriui iš Bendrovės 2 625,57 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nepriemoką, apskaičiuotą už 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį, taip pat delspinigius už laiku nesumokėtą rinkliavą.

15.2. Įstatymų leidėjas įpareigoja atliekų turėtoją įstatymų nustatyta tvarka atliekas tvarkyti savarankiškai arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas, įskaitant atvejus, kai komunalinės atliekos perduodamos atliekų tvarkytojui. Be to, Rinkliavos nuostatai numato, kad tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas nenaudojamas visus kalendorinius metus, vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava.

15.3. Bendrovė 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. mokestiniu laikotarpiu nenaudojo nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl to, Bendrovės vertinimu, komunalinės atliekos nesusidarė, o Administratorius neteikė atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų. Atsižvelgdama į tai, Bendrovė mano, kad ji neturėjo būti laikoma vietinės rinkliavos mokėtoja ir jai nekilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

16. Pareiškėjas SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Bendrovės apeliacinį skundą atmesti.

17. Administratorius atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodo šiuos argumentus:

17.1. Bendrovės apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai padarė išvadą priteisti Administratoriui iš Bendrovės 2 625,57 Eur vietinės rinkliavos nepriemoką už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą už 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį, taip pat delspinigius už laiku nesumokėtą rinkliavą, yra nepagrįsti.

17.2. Teisės aktai vietinės rinkliavos mokėjimo nesieja su faktiniu atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų teikimu konkrečiam asmeniui. Vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio atsiskaitymas už komunalinių paslaugų suteikimą, bet teisės aktų pagrindu nustatyta privaloma įmoka. Šios rinkliavos objektas siejamas su mokėtojui suteikiama galimybe naudotis savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūra.

17.3. Vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, o nekilnojamojo turto savininkui pareiga ją mokėti kyla nuo nekilnojamojo turto objekto įregistravimo dienos. Nagrinėjamu atveju rinkliava Bendrovei apskaičiuota pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis.

17.4. Pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla nepriklausomai nuo realaus nekilnojamojo turto naudojimo fakto, o tuo atveju, jei Bendrovė teigia nesinaudojusi objektu ir nesukaupusi atliekų, ji turėjo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti dokumentus, sudarančius pagrindą taikyti lengvatą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovė yra atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar, kad nepriemoka sumokėta.

17.5. Teisės aktai numato delspinigių taikymą vietinės rinkliavos mokėtojams, kai šie laiku nevykdo pareigos sumokėti rinkliavą. Nagrinėjamu atveju Bendrovė nesilaikė įstatymo nustatytos pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavą, todėl delspinigiai apskaičiuoti pagrįstai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo priteisti iš atsakovo UAB „Ludesa“ vietinės rinkliavos nepriemoką ir delspinigius pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas Administratoriaus prašymą tenkino, konstatavęs, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, kurios mokėjimo pareiga siejama su nekilnojamojo turto valdymu savivaldybės teritorijoje, o ne su faktiniu atliekų surinkimo paslaugų teikimu konkrečiam asmeniui. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu Bendrovė valdė nekilnojamojo turto objektą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, todėl pagal Rinkliavos nuostatus buvo vietinės rinkliavos mokėtoja, o pareigos mokėti rinkliavą nepaneigia aplinkybė, jog Bendrovė teigia nekilnojamojo turto nenaudojusi. Teismas pažymėjo, kad nuo vietinės rinkliavos mokėjimo atleidžiama tik pateikus objektyvius įrodymus apie atliekų nesusidarymą arba taikomą lengvatą, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Kadangi rinkliava apskaičiuota pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nepriemoka nebuvo sumokėta, o delspinigiai apskaičiuoti pagal teisės aktų nustatytą tvarką, teismas padarė išvadą, jog egzistuoja teisinis pagrindas priteisti tiek vietinės rinkliavos nepriemoką, tiek delspinigius.

20. Apeliaciniame skunde Bendrovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė vietinės rinkliavos teisinį reguliavimą, nepagrįstai sutapatindamas nekilnojamojo turto nuosavybės faktą su pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Apelianto vertinimu, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą gali būti taikoma tik atliekų turėtojams, t. y. asmenims, kurių veiklos rezultatas yra atliekų susidarymas, o ginčo laikotarpiu Bendrovė nekilnojamojo turto objekto nenaudojo, jokios veiklos jame nevykdė ir komunalinių atliekų nesukūrė. Bendrovė remiasi atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“ bei Rinkliavos nuostatais, numatančiais galimybę taikyti nulinę metinę rinkliavą nenaudojamam nekilnojamajam turtui, ir teigia, kad vietinė rinkliava nėra savarankiškas mokestis už nuosavybės turėjimą, o mokėjimas už faktiškai teikiamas paslaugas, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo teikiamos.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti šias ribas ar konstatuoti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sprendimo negaliojimo pagrindus, todėl apeliacinės instancijos teismas skundą vertina tik jo ribose.

22. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Bendrovę vietinės rinkliavos mokėtoja, nes ginčo laikotarpiu nekilnojamasis turtas nebuvo naudojamas, jame nebuvo vykdoma veikla ir nebuvo sukuriamos komunalinės atliekos, todėl nebuvo teikiamos ir komunalinių atliekų surinkimo bei tvarkymo paslaugos.

23. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė vietinės rinkliavos teisinį reguliavimą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalį savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose nustatyti vietines rinkliavas. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžiama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, o šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia savivaldybės tarybai teisę nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

24. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas už faktiškai suteiktas paslaugas, bet viešosios teisės reguliuojama privaloma įmoka, kurios mokėjimo pareiga siejama su savivaldybėje sukurta ir palaikoma komunalinių atliekų tvarkymo sistema bei galimybe ja naudotis. Ši išvada atitinka nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią vietinės rinkliavos pareiga gali būti siejama ne su faktiškai perduotu atliekų kiekiu, o su nekilnojamojo turto valdymu ar naudojimu savivaldybės teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar konkretus asmuo teigia atliekų nesukūręs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021, 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-126-463/2025 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir apeliantas to neginčija, kad ginčo laikotarpiu Bendrovė nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Ši faktinė aplinkybė, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintais Rinkliavos nuostatais, lemia Bendrovės pripažinimą vietinės rinkliavos mokėtoja. Vien deklaratyvus teiginys, kad nekilnojamasis turtas nebuvo naudojamas, savaime nepanaikina įstatyme ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatytos mokestinės prievolės.

26. Todėl apelianto argumentai šioje dalyje nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pareigos atsiradimo.

27. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą principą „teršėjas moka“, pagal kurį atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti tik atliekų turėtojas, o Bendrovė ginčo laikotarpiu tokia nebuvo.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas nepagrįstai siaurina vietinės rinkliavos teisinį turinį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra tiesioginis mokėjimas už konkrečiai perduotas atliekas, o yra finansinis instrumentas, skirtas užtikrinti visos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą. Todėl „teršėjas moka“ principas vietinės rinkliavos kontekste taikomas sistemiškai, siejant atliekų tvarkymo sąnaudų paskirstymą su nekilnojamojo turto valdymu savivaldybės teritorijoje, o ne tik su individualiai nustatytu atliekų kiekiu.

29. Be to, Rinkliavos nuostatai numato specialią tvarką ir sąlygas, kurioms esant vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikomos lengvatos ar atleidimas nuo rinkliavos mokėjimo nekilnojamojo turto nenaudojimo atveju. Tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir patvirtina bylos duomenys, Bendrovė ginčo laikotarpiu nesikreipė dėl tokios lengvatos taikymo ir nepateikė teisės aktuose numatytų dokumentų, sudarančių pagrindą taikyti nulinę rinkliavą. Ši aplinkybė turi teisinės reikšmės vertinant, ar egzistavo pagrindas nukrypti nuo bendrosios vietinės rinkliavos mokėjimo pareigos.

30. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai iš esmės kartoja pirmosios instancijos teisme nagrinėtas aplinkybes ir grindžiami kitokiu, tačiau teisės aktų sistemai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai nepritariančiu vietinės rinkliavos teisinio reguliavimo aiškinimu. Apeliantas nepateikė naujų teisinių ar faktinių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo pagrįstumo. Todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ludesa“ apeliacinį skundą.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius