75e4a3eb-5cd4-4a22-be2a-a79f8259520a · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties A. P. administracinio teisÄs pažeidimo byloje ir n u s t a t Ä : Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos MarijampolÄs regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentÅ«ros (toliau - AgentÅ«ros) 2014 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 64 AM 085183 A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau â LR ATPK) 516 straipsnio 2 dalį, nustaÄius, kad 2014 m. gegužÄs 14 d.
Legislator headnote
AI generated75e4a3eb-5cd4-4a22-be2a-a79f8259520a · Kauno apygardos teismas: Jei nuotekų kiekis nevirÅ¡ija 5 m3/d, tada taikoma iÅ¡imtis, t. y. Reglamento 29 punkto 2 lentelÄs nuostata, kad į gamtinÄ aplinkÄ iÅ¡leidžiamose buitinÄse/komunalinÄse nuotekose normuojami/kontroliuojami parametrai, kai iÅ¡leidžiamų nuotekų kiekis nevirÅ¡ija 5 m3/d, yra tik biocheminis deguonies suvartojimas â BDS. Apelianto nuomone, už amonio azoto kiekio virÅ¡ijimÄ jo vadovaujamos degalinÄs nuotekose jis buvo nubaustas nepagrįstai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos MarijampolÄs regiono aplinkos apsaugos departamentas praÅ¡o MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį palikti galioti nepakeistÄ ir A.
Full text
                                                                              ATP-1014-238/2014;                                                                          Teisminio proceso Nr. 4-28-3-01165-2014-7;                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 42.3. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisÄja DanguolÄ Å iugždinytÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo A.
P. apeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties A. P. administracinio teisÄs pažeidimo byloje ir n u s t a t Ä : Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos MarijampolÄs regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentÅ«ros (toliau - AgentÅ«ros) 2014 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 64 AM 085183 A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau â LR ATPK) 516 straipsnio 2 dalį, nustaÄius, kad 2014 m. gegužÄs 14 d.
UAB (duomenys neskelbtini) degalinÄs, esanÄios (duomenys neskelbtini), iÅ¡leidžiamų nuotekų valymo įrenginių iÅ¡leidžiamų nuotekų užterÅ¡tumas virÅ¡ija leistinas iÅ¡leidžiamų terÅ¡alų ribines vertes. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 16 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužÄs 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (su vÄlesniais pakeitimais) 14, 29 straipsnių ir 2 priedo B dalies nuostatos. A.
P., UAB (duomenys neskelbtini)degalinÄs, esanÄios (duomenys neskelbtini), vadovui, už LR ATPK 516 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ paskirta 600 Lt (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų) dydžio bauda. Nesutikdamas su minÄtu nutarimu, administracinÄn atsakomybÄn patrauktas A. P. padavÄ teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡Ä panaikinti AgentÅ«ros 2014 m. birželio 13 d. nutarimÄ ir administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi skundo netenkino.
Teismas konstatavo, kad tiek administracinio teisÄs pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo metu, tiek administracinio teisÄs pažeidimo bylos nagrinÄjimo metu nenustatyta jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai bÅ«tų suvarÅ¾Ä ar pažeidÄ traukiamo administracinÄn atsakomybÄn asmens teises, teisÄs pažeidimÄ tyrusi institucija, naudodamasi raÅ¡ytine bylos medžiaga, vadovavosi LR ATPK 256 straipsnio normomis ir pagrįstai nustatÄ, kad A. P. padarÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ , dÄl kurio buvo patrauktas atsakomybÄn, taip pat pažeidÄjui, esant atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, paskyrÄ teisingÄ ir padarytam administraciniam teisÄs pažeidimui adekvaÄiÄ administracinÄ nuobaudÄ .
Apeliaciniu skundu administracinÄn atsakomybÄn patrauktas A. P. praÅ¡o panaikinti MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį ir administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ ir neįvertino arba netinkamai įvertino visas nutarÄiai priimti svarbias aplinkybes, neteisingai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs normas. Apeliantas pažymi, kad jo vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini) degalinÄje, esanÄioje (duomenys neskelbtini), sumontuoto buitinių nuotekų valymo įrenginio, tipas AQUAmax Gastro Z/P-3-16-28, projektinis naÅ¡umas yra iki 4,2 m3/d, todÄl, vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau â Reglamento), kurio normos yra specialiosios Lietuvos Respublikos vandens įstatymo normų atžvilgiu, nuostatomis, t. y. dabartinÄs Reglamento redakcijos 29 punktu ir 2 lentele, į gamtinÄ aplinkÄ iÅ¡leidžiamose buitinÄse/komunalinÄse nuotekose normuojami/kontroliuojami parametrai, kai iÅ¡leidžiamų nuotekų kiekis nevirÅ¡ija 5 m3/d, yra tik biocheminis deguonies suvartojimas â BDS, kuris atlikus tyrimÄ nevirÅ¡ijo ribinių verÄių.
Apeliantas atkreipia teismo dÄmesį į tai, kad Reglamente iÅ¡skiriamų prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kontroliuojamų medžiagų koncentracijai į aplinkÄ iÅ¡leidžiamose nuotekose taikomi skirtingi reikalavimai. IÅ¡leidžiant į aplinkÄ nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingų ir/ar pavojingų medžiagų, privalu nevirÅ¡yti Å¡ių medžiagų DLK (didžiausios leistinos koncentracijos), o į aplinkÄ iÅ¡leidžiamų nuotekų kiekis Å¡iuo atveju yra nesvarbus. Reglamento 2 priede âPavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK)â raÅ¡oma:
âÅ¡io priedo A dalyje pateikiamas sÄ raÅ¡as pavojingų medžiagųâ ir âÅ¡io priedo B dalyje (B1 ir B2 dalys) pateikiamas kitų Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų sÄ raÅ¡asâ, tarp kurių patenka ir amonio azotas, t. y. amonio jonai (NH4-N)/NH4. Taigi, amonio azotas yra priskirtas prie kontroliuojamų medžiagų ir nÄra priskirtas prie prioritetinių pavojingų arba pavojingų medžiagų. IÅ¡leidžiant į aplinkÄ buitines nuotekas, kuriose yra kontroliuojamų medžiagų, taip pat privalu nevirÅ¡yti Å¡ių medžiagų DLK, taÄiau Å¡iuo atveju labai svarbus yra ir į aplinkÄ iÅ¡leidžiamų nuotekų kiekis, nes Å¡ios medžiagos kontroliuojamos tik tais atvejais, kai į aplinkÄ iÅ¡leidžiamų nuotekų kiekis virÅ¡ija 5 m3/d.
Jei nuotekų kiekis nevirÅ¡ija 5 m3/d, tada taikoma iÅ¡imtis, t. y. Reglamento 29 punkto 2 lentelÄs nuostata, kad į gamtinÄ aplinkÄ iÅ¡leidžiamose buitinÄse/komunalinÄse nuotekose normuojami/kontroliuojami parametrai, kai iÅ¡leidžiamų nuotekų kiekis nevirÅ¡ija 5 m3/d, yra tik biocheminis deguonies suvartojimas â BDS. Apelianto nuomone, už amonio azoto kiekio virÅ¡ijimÄ jo vadovaujamos degalinÄs nuotekose jis buvo nubaustas nepagrįstai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos MarijampolÄs regiono aplinkos apsaugos departamentas praÅ¡o MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį palikti galioti nepakeistÄ ir A.
P. apeliacinio skundo netenkinti.A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas.
IÅ¡ LR ATPK 257 straipsnio taip pat iÅ¡eina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinÄs tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Ä®vertinus byloje esanÄiÄ medžiagÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatÄ visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo visus administracinio teisÄs pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.
Apeliacinį skundÄ nagrinÄjanÄio teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog A. P., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neužtikrino, jog degalinÄs iÅ¡leidžiamose nuotekose nebÅ«tų virÅ¡ytas įstatymais nustatytas didžiausias leistinas terÅ¡alų kiekis, ir tuo pažeidÄ Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužÄs 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (su vÄlesniais pakeitimais) 14, 29 straipsnių ir 2 priedo B dalies nuostatas.LR ATPK 516 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuotekų iÅ¡leidimas į aplinkÄ virÅ¡ijant leidime nustatytas iÅ¡leidžiamų terÅ¡alų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų iÅ¡leidimo sÄ lygas arba nuotekų iÅ¡leidimas į aplinkÄ pažeidžiant teisÄs aktuose nustatytas iÅ¡leidžiamų terÅ¡alų ribines vertes ar kitus nuotekų iÅ¡leidimo į aplinkÄ reikalavimus, kai pagal teisÄs aktus leidimas iÅ¡leisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudÄ pilieÄiams nuo dviejų Å¡imtų iki vieno tÅ«kstanÄio litų ir pareigÅ«nams â nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki keturių tÅ«kstanÄių litų.
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad iÅ¡leidžiamose į pavirÅ¡inius vandens telkinius nuotekose negali bÅ«ti virÅ¡ytos aplinkos ministro patvirtinta tvarka nustatytos iÅ¡leidžiamųjų terÅ¡alų ribinÄs vertÄs. IÅ¡leidžiamųjų terÅ¡alų ribinÄs vertÄs gali bÅ«ti nustatomos atskiroms medžiagoms arba tam tikroms medžiagų grupÄms, Å¡eimoms ar kategorijoms (IÅ¡leidžiamųjų terÅ¡alų ribinÄs vertÄs nustatomos taÅ¡ke, kuriame terÅ¡alai iÅ¡leidžiami iÅ¡ įrenginio (jas nustatant nekreipiama dÄmesio į atskiedimo laipsnį).
Kai terÅ¡alai su nuotekomis iÅ¡leidžiami į nuotekų surinkimo sistemÄ , nustatant iÅ¡leidžiamųjų terÅ¡alų ribines vertes, galima atsižvelgti į bendrų nuotekų valymo įrenginių veiksmingumÄ , jeigu tai garantuoja lygiavertį visos aplinkos apsaugos lygį ir nesukelia didesnÄs aplinkos tarÅ¡os.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužÄs 17 d. įsakymu patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (su vÄlesniais pakeitimais) 14 punktas numato, kad vandens naudotojai ar abonentai į gamtinÄ aplinkÄ ar į nuotakynÄ iÅ¡leidžiantys nuotekas, kuriose yra pavojingų medžiagų, privalo laikytis Å¡io Reglamento 1 ir/ar 2 prieduose bei kituose teisÄs aktuose nustatytų reikalavimų Å¡ioms medžiagoms iÅ¡leisti (atitinkamai DLK į aplinkÄ arba DLK į nuotakynÄ ) nepriklausomai nuo iÅ¡leidžiamų nuotekų kiekio, iÅ¡skyrus Å¡iame Reglamente numatytas iÅ¡imtis.
Reglamento 29 straipsnis numato, kad į gamtinÄ aplinkÄ iÅ¡leidžiamų buitinių ir komunalinių nuotekų užterÅ¡tumas negali virÅ¡yti 2 lentelÄje nurodytų DLK. Taip pat iÅ¡leidžiamos komunalinÄs/buitinÄs nuotekos turi atitikti kitus III skyriuje nurodytus bendruosius reikalavimus. Reglamento 2 priedo B dalyje nurodyta Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų ribinÄ koncentracija, iÅ¡leidžiama į gamtinÄ aplinkÄ bei į nuotekų surinkimo sistemÄ . IÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos MarijampolÄs regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentÅ«ros A.
P. suraÅ¡yto 2014 m. birželio 11 d. protokolo matyti, jog 2014 m. gegužÄs 14 d. 12.05 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinÄje, esanÄioje (duomenys neskelbtini), po nuotekų valymo įrenginio buvo paimtas buitinių nuotekų mÄginys, kuriame 2014 m. gegužÄs 23 d. tyrimų rezultatų protokolu Nr. 2014-74 nustatyta, jog nuotekose buvo 58 mg/l amonio azoto, kai jo norma pagal Reglamento 2 priedo B dalyje nurodytÄ Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų į gamtinÄ aplinkÄ bei į nuotekų surinkimo sistemÄ iÅ¡leidžiamÄ ribinÄ koncentracijÄ yra 5 mg/l.Apeliantas nurodo, kad jo vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini) degalinÄje, esanÄioje (duomenys neskelbtini) , sumontuoto buitinių nuotekų valymo įrenginio, tipas AQUAmax Gastro Z/P-3-16-28, projektinis naÅ¡umas yra iki 4,2 m3/d, o, vadovaujantis Reglamento 29 punktu ir 2 lentele, į gamtinÄ aplinkÄ iÅ¡leidžiamose buitinÄse/komunalinÄse nuotekose normuojami/kontroliuojami parametrai, kai iÅ¡leidžiamų nuotekų kiekis nevirÅ¡ija 5 m3/d, yra tik biocheminis deguonies suvartojimas - BDS, kuris atlikus tyrimÄ nevirÅ¡ijo ribinių verÄių.
Apelianto teigimu, Å¡iuo atveju labai svarbus yra ir į aplinkÄ iÅ¡leidžiamų nuotekų kiekis, nes Å¡ios medžiagos kontroliuojamos tik tais atvejais, kai į aplinkÄ iÅ¡leidžiamų nuotekų kiekis virÅ¡ija 5 m3/d. TaÄiau aukÅ¡tesnysis teismas Å¡iuos skundo argumentus atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus, kadangi minimose Reglamento nuostatose nurodytų reikalavimų nenumatyta. Be to, Reglamento III skyriaus 14 punkte nustatyta, kad vandens naudotojai ar abonentai, į gamtinÄ aplinkÄ ar į nuotakynÄ iÅ¡leidžiantys nuotekas, kuriose yra pavojingų medžiagų, privalo laikytis Å¡io Reglamento 1 ir/ar 2 prieduose bei kituose teisÄs aktuose nustatytų reikalavimų Å¡ioms medžiagoms iÅ¡leisti nepriklausomai nuo iÅ¡leidžiamų nuotekų kiekio.
AukÅ¡tesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nominalus naudojamo valymo įrenginio naÅ¡umas ir sunaudojamo vandens kiekis įgaliotai institucijai neeliminuoja teisÄs kontroliuoti nuotekų parametrus ir terÅ¡alų jose kiekį bei sudÄtį ir neatima pareigos įvertinti teisiÅ¡kai konstatuotÄ Å¾alÄ aplinkai.  AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, apeliantas taip pat nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad, remiantis Reglamento 2 priedo nuostatomis, amonio azotas yra priskirtas prie kontroliuojamų medžiagų, taÄiau nÄra priskirtas prie prioritetinių pavojingų arba pavojingų medžiagų, kadangi Reglamento 2 priede âPavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų DLKâ nurodyta, kad Å¡io priedo A dalyje pateikiamas sÄ raÅ¡as pavojingų medžiagų ir Å¡io priedo B dalyje (B1 ir B2 dalys) pateikiamas kitų Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų sÄ raÅ¡as, tarp kurių patenka ir amonio azotas, t. y. amonio jonai (NH4-N)/NH4.
AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Reglamento II skyriaus âApibrÄžtysâ 5.18. punkte yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad pavojingoms medžiagoms priskiriamos Reglamento 1 ir 2 priede nurodytos medžiagos ar jų grupÄs, taip pat medžiagos ar preparatai, kurių saugos duomenų lapuose nurodomas pavojingumas (kenksmingumas) aplinkai ir žmogui. TodÄl amonio jonai, kurie yra nurodyti Reglamento 2 priedo, net ir pavadinto âPavojingų medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (DLK)â, B dalyje, neabejotinai patenka į pavojingų medžiagų sÄ raÅ¡Ä .Aptartų aplinkybių pagrindu daroma iÅ¡vada, kad A.
P. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esanÄius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priÄmÄ teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nÄra pagrindo. MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartis yra teisÄta ir pagrįsta, todÄl paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r Ä:
A. P. apeliacinio skundo netenkinti. MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .               Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dienÄ .                           TeisÄja                                                                                        DanguolÄ Å iugždinytÄ