75e33d45-f6a2-4065-82f2-e57cc3ec5d2e · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1046-324/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16286-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ atsakovo A. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

B. ieÅ¡kinį atsakovui A. N. ir pagal atsakovo A. N. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. B. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ir Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo.

2. Atsakovas 2021 kovo 15 d. teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra G. N. tvarkÄ savaitgaliais.

3. Nurodė, kad ieÅ¡kovė leidžia atsakovui matytis su dukra tik du savaitgalius per mėnesį, nors atsakovas su dukra visada bendraudavo tris savaitgalius per mėnesį, todėl turėtų bÅ«ti vaikui užtikrinta nusistovėjusi bendravimo tvarka. Atsakovas dukrÄ myli, ja rÅ«pinasi, nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad jo elgesys su dukra bÅ«tų netinkamas, dukra nori bendrauti su tėvu.

4. IeÅ¡kovė atsiliepime su atsakovo praÅ¡ymu sutiko iÅ¡ dalies. Mano, jog tikslinga nustatyti, kad atsakovas gali matytis su dukra du savaitgalius per mėnesį, t.y. antrÄ jį ir ketvirtÄ jį mėnesio savaitgalį. BÅ«tų pažeisti nepilnametės dukters ir jos tėvų interesai, jei vienam iÅ¡ tėvų bÅ«tų leista dažniau matytis su vaiku savaitgaliais, nes vaikas turi teisę vienodai matytis ir bendrauti su savo tėvais. Be to, toks reikalavimas neatitinka prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ kiekvienam iÅ¡ tėvų tektų bendrauti su dukra kas antrÄ savaitę, kas reiÅ¡kia ir bendravimÄ kas antrÄ savaitgalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies. Taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatė tokiÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ : atsakovas bendrauja su dukra kas antrÄ mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ir grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 18.00 val., skaičiuojant nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos, t. y. atsakovas pradeda bendrauti su dukra 2021 m. kovo 26 d. - 28 d. savaitgalį.

KitÄ atsakovo praÅ¡ymo dalį atmetė. Nurodė, kad nutartis vykdytina skubiai.

6. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys geruoju nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, todėl atsižvelgiant į vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, teismas laikė tikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ . Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ riboti atsakovui, kaip nepilnamečio vaiko tėvui, galimybę bendrauti su vaiku. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas negalėtų užtikrinti saugių ir tinkamų sÄ lygų vaikui laikino bendravimo laikotarpiu.

Nesant pagrindo manyti, kad atsakovo veiksmai ar poelgiai darytų (ar galėtų daryti) vaikui neigiamÄ Ä¯takÄ , teismas ėmėsi priemonių užtikrinti Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus bendrauti ne tik su tėvu, bet ir su motina. IÅ¡ Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 19 d. iÅ¡vados matyti, kad atsakovui ieÅ¡kovė buvo leidusi bendrauti su dukra tris savaitgalius, tačiau, ieÅ¡kovės teigimu, ne todėl, kad buvo priimtas abipusis susitarimas, o dėl to, kad atsakovas primygtinai reikalavo ir ieÅ¡kovė jam nusileido, nors tai jos netenkino.

IÅ¡vadÄ teikianti institucija taip pat nurodė, kad laikinÄ bendravimo tvarkÄ nustatyti reikia, nes Å¡alys konfliktuoja, tačiau tėvų praleidžiamas laikas su vaiku savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis turėtų bÅ«ti vienodas. Teismas sprendė, kad atsakovo bendravimas su dukra tris savaitgalius vyko ne geranoriÅ¡ko Å¡alių susitarimo pagrindu, todėl atsakovo nurodyta bendravimo tvarka negali bÅ«ti laikoma nusistovėjusia. Be to, nustačius laikinÄ bendravimo tvarkÄ pagal atsakovo pageidavimÄ , tai neatitiktų nepilnamečio vaiko ir abiejų vaiko tėvų interesų.

Teismo vertinimu, vaiko interesai bÅ«tų pažeisti, jei vienam iÅ¡ tėvų bÅ«tų leidžiama matytis su vaiku tris savaitgaliais, o kitam tik vienÄ , nes pagrindinis tėvų bendravimas su vaiku vyksta bÅ«tent poilsio ir Å¡venčių dienomis. Teismas laikė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios susidariusiai situacijai, nėra pažeisti protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principai. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 7. Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį ir atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones patenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog Å¡alių dukrai tik 2 metai, ji nelanko mokyklos, pastaruoju metu nelankė ir darželio, kadangi Å¡alyje yra paskelbtas karantinas. IeÅ¡kovė yra nedirbanti, tai reiÅ¡kia, jog beveik visÄ laikÄ motina ir dukra praleidžia kartu. Atsakovas su dukra gali matytis tik savaitgaliais, kadangi atsakovas yra dirbantis, be to gyvena Kaune, o ieÅ¡kovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas neturi realios galimybės pasiimti dukros darbo dienomis po darbo ir parvežti dukrÄ kitÄ darbo dienÄ anksti ryte, kadangi tokiu atveju bÅ«tų pažeisti ne tik atsakovo, tačiau ir mažamečio vaiko interesai.

Akivaizdu, jog ieÅ¡kovė nedirbdama ir leisdama vaikÄ Ä¯ darželį kaip tik siekia turėti daugiau laisvo laiko sau ir kad vaikas nebÅ«tų namuose, tuo tarpu procesiniuose dokumentuose teigia, neva jai yra skiriama per mažai laiko bÅ«ti su vaiku. 1.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog įprastai teismai nustato bendravimo tvarkÄ su kartu negyvenančiu tėvu ne tik savaitgaliais, tačiau ir vienÄ -dvi dienas per savaitę. Tai reiÅ¡kia, kad tėvas, negyvenantis su vaiku, praleidžia su juo ne mažiau kaip 8-12 dienų per mėnesį.

Å iuo atveju atsakovas turi galimybę su vaiku matytis tik pilnas keturias dienas per mėnesį, taigi prieÅ¡ingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, tokia minimali bendravimo tvarka, nesant jokio pagrindo riboti tėvo bendravimÄ su vaiku, neužtikrina nei tėvo, nei dukros interesų. Atvirkščiai, tai prieÅ¡tarauja protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, kadangi vaikas su tėvu praleidžia minimalų dienų skaičių. Viena aplinkybė, jog vaikas pas tėvÄ lieka su nakvynėmis, rodo, kad vaiko ir tėvo ryÅ¡ys yra gana stiprus, vaikas pasitiki tėvu ir noriai su juo bÅ«na, todėl nėra jokio pagrindo minimaliai apriboti vaiko ir tėvo bendravimÄ .

8. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Atsakovas sÄ moningai klaidina teismÄ â€“ jam yra žinoma, kad Å¡alių dukra lanko darželį nuo 2021 m. vasario 1 d., nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo ryto iki 17 val., todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, pagrįstai ir teisingai nustatė, kad nepilnamečio vaiko interesai bÅ«tų pažeisti, jei vienam iÅ¡ tėvų bÅ«tų leidžiama matytis su vaiku tris savaitgaliais, o kitam tik vienÄ , nes pagrindinis tėvų bendravimas su vaiku vyksta bÅ«tent poilsio ir Å¡venčių dienomis. 2.2.

Atsakovas dukrÄ parveža ieÅ¡kovei į namus sekmadieniais tarp 13-15 val., todėl maksimaliai neiÅ¡naudoja bendravimo laiko, o tai reiÅ¡kia, kad tai daugiau atsakovo ambicijos „pamokyti“ ieÅ¡kovę, kad Å¡i nutraukė su juo santykius ir išėjo iÅ¡ jo namų. Be to, 2021 m. kovo 26 d. - 28 d. savaitgalį, kuomet teismas jau buvo nustatęs laikinÄ bendravimo tvarkÄ , atsakovas neiÅ¡reiÅ¡kė noro pasimatyti su dukra, todėl dukra savaitgalį praleido su ieÅ¡kove. 2.3. Atsakovo praÅ¡ymas nustatyti bendravimo tvarkÄ tris savaitgalius neatitinka jo prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformuluoto reikalavimo, kuriuo iÅ¡ esmės jis siekia su dukra matytis du savaitgalius iÅ¡ eilės. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 12. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui 2021 m. birželio 7 d. pateikė naujus įrodymus – 2021 m. gegužės 19 d. darbo sutartį Nr. 876, kuri patvirtina, kad ieÅ¡kovė su (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sidarbino bendrovėje valytoja visu etatu (40 val. per savaitę) nuo 2021 m. gegužės 20 d., ir pažymėjimÄ , kad ieÅ¡kovė 2021 m. kovo – gegužės mėn. dalyvavo 18 val. trukmės mokymo programoje STEP 0-5 bei pagilino žinias ir įgÅ«džius mažylio supratime, savigarbos ugdyme ankstyvajame amžiuje, klausyme ir kalbėjime su mažyliu, pagalbos mokantis bendradarbiavime, drausminime, mažylio emocinėje ir socialinėje raidoje.

Ieškovė nurodė, kad šių dokumentų nebuvo galimybės pateikti anksčiau, nes gauti tik 2021 m. gegužės mėn. pabaigoje.

13. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovės pateikti įrodymai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teisingam klausimo, kylančio apeliacinio proceso metu, iÅ¡sprendimui, atsakovas dėl naujai pateiktų įrodymų pateikė savo nuomonę, vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta iÅ¡imtimi ir priimti ieÅ¡kovės pateiktus naujus įrodymus. Dėl nutarties (ne)teisėtumo) 15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Pažymėtina, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, taip pat svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3.170 straipsnio 1 dalis).

16. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka tikrinamoje byloje teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų tarp Å¡alių (ieÅ¡kovės ir atsakovo), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ir siekiant apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, o ne užtikrinti Å¡alims patogų bendravimÄ su vaikais.

Å ioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Å ias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismas turės galimybę kompleksiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus.

Tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalykÄ sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui.

17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka kas antrÄ mėnesio savaitgalį, pasiimant iÅ¡ jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ir grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 18.00 val., riboja tėvo bendravimÄ su vaiku ir neužtikrina nei tėvo, nei dukros interesų.

18. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas.

Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

19. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Å¡alių dukra G. N. nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopÅ¡elį-darželį (duomenys neskelbtini). Tai, kad dėl Å¡alyje paskelbto karantino ribojimų ji galimai kurį laikÄ nelankė darželio, nereiÅ¡kia, kad darželio nelanko ir Å¡iuo metu. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad atsakovui yra žinoma, jog mergaitė nuo 2021 m. vasario 1 d. vėl pradėjo lankyti darželį. Be to, ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. gegužės 19 d. darbo sutartį Nr. 876, kuri patvirtina, kad ieÅ¡kovė nuo 2021 m. gegužės 20 d. dirba valytoja visu etatu (40 val. per savaitę).

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ Socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad ieÅ¡kovė ir Å¡ios nutarties priėmimo metu dirba (duomenys neskelbtini). Taigi yra iÅ¡ esmės pasikeitusios ieÅ¡kovo nurodytos faktinės aplinkybės, kad beveik visÄ laikÄ motina ir dukra praleidžia kartu. Ä®prasta, kad savaitgaliais, kuomet tėvai nedirba ir vaikai nelanko ugdymo įstaigų, tėvai gali skirti daugiau laiko kokybiÅ¡kam bendravimui su savo vaikais, dalyvauti bendrose veikose, vykti į iÅ¡vykas, pas giminaičius ar draugus ir pan.

Tai, kad ieÅ¡kovė gyvena kitoje vietoje nei atsakovas, nėra pagrindas paneigti jos teisę leisti su vaiku laisvalaikį ne darbo dienomis. Todėl atsakovo noras bendrauti su dukra tris savaitgalius per mėnesį visų pirma neatitiktų vaiko interesų, pažeistų tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principus.

20. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. kovo 19 d. iÅ¡vadoje Nr. 2SD-1630 nurodė, kad tėvų praleidžiamas laikas su vaiku savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis turėtų bÅ«ti lygus/ vienodas, todėl, skyriaus nuomone, du savaitgaliai per mėnesį yra tinkama bendravimo tvarka, atitinkanti mažamečio vaiko interesus, atsakovui siÅ«lytina bendravimo su dukra laikÄ iÅ¡naudoti maksimaliai.

21. Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko ir vaiko tėvų interesų pusiausvyros, todėl nėra pagrindo jÄ keisti.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Virginija Gudynienė